Lenkų spektaklis "Mažas pasakojimas"

Fot. Krzysztof Bieliński
Naujosios dramos akcija`11:
„Mažas pasakojimas“ Teatr Studio (Lenkija)
MAŽAS PASAKOJIMAS
Autorius ir atlikėjas - Wojtek Ziemilski
Wojtekas Ziemilskis yra vienas novatoriškiausių naujosios kartos lenkų teatro kūrėjų, vadinamas „kylančia lenkų kultūros žvaigžde“. Jo kūryboje originaliai analizuojamos Lenkijos istorijos, šiuolaikinės lenkų tapatybės traumos, peržengiant skirtingų menų – teatro, videomeno, choreografijos, dailės – ribas. Ziemilskio spektaklis „Mažas pasakojimas“ tapo vienu ryškiausių pastarojo meto lenkų teatro įvykiu ir šįmet buvo įtrauktas į specialią lenkų teatro programą prestižiniame „Auksinės kaukės“ festivalyje Maskvoje.
2006 metais Lenkijoje buvo viešai paskelbta, kad Wojteko Ziemilskio senelis, Wojciechas Dzieduszyckis, žymus lenkų kultūros veikėjas ir Vroclavo garbės pilietis, daugelį metų buvo komunistinių slaptųjų tarnybų agentas. Ziemilskių šeima negalėjo atsigauti nuo patirto šoko ir siekė užinoti tikrą tiesą. Wojteko spektaklis „Mažas pasakojimas“ tapo jo asmeniniu kūrybiniu atsaku ir išpažintimi.
„Mažas pasakojimas“ – tai spektaklis-paskaita, kuriame persipina asmeninės refleksijos, istoriniai faktai, šiuolaikinė choreografija, didieji ir mažieji XX a. pabaigos istorijos ir kultūros pasakojimai. Tai – jaunojo menininko, gimusio ir užaugusio visiškai kitoje epochoje, bandymas suvokti istorinę praeitį ir apmąstyti savo santykį su jam vienu artimiausių žmonių, paskelbtu lenkų tautos priešu. Wojtekas Ziemilskis užduoda ne vien šiuolaikinei lenkų visuomenei skausmingus klausimus – kaip elgtis su tiesa apie savo praeitį, kaip išvengti jos manipuliacijų ir kaip sutaikyti su ja savo asmeninę patirtį? Šiame spektaklyje peržengiamos įprastos teatro ribos ir asmeninis pasakojimas tampa unikaliu istorijos komentaru.
Wojtekas Ziemilskis: prieš kurdamas „Mažą pasakojimą“ paklausiau savęs – kas manyje yra stipresnio už mane? Ir supratau, kad tai – mano ryšys su seneliu ir šiuolaikinio scenos meno visata, su kuria save sieju. Tada pabandžiau atrasti betarpišką ryšį su tikrove – dokumentais, autobiografine medžiaga, visu tuo, kas mane supa. „Mažas pasakojimas“ man visų pirma yra kūrinys apie atmintį. Atiminties erdvėje nebūties skausmas jaučiamas stipriausiai. Galvodami apie artimus žmones, kurių netekome, pirmiausia prisimename jų kūną, sąlytį su juo, fizinį kontaktą ir tuo pat metu per atmintį apčiuopiame jų nebūtį“.
Spauda apie spektaklį:
„Ziemilskis padarė kažką neįtikėtino. Jo papasakota asmeninė istorija prikaustė savo unikalumu. Jis išliejo visą nuo 2006-ųjų susikaupusį asmeninį kartėlį ir tuo pat metu sugebėjo jį perteikti taip universaliai, kad pažadino mūsų kolektyvinę patirtį ir įrodė, kad jo istorija liečia mus visus. Retai tenka išvysti tokį tikslų ir meistrišką, ir tuo pat metu asmeniškai emocionalų meno kūrinį“. Teatralia
„Šiame spektaklyje istorija įgauna asmeninę dimensiją“ Kultura Liberalna