Paroda "Czesławas Miłoszas. Poeto šimtmetis"
Paroda "Czesławas Miłoszas. Poeto šimtmetis"
Lapkričio 25 d. - gruodžio 14 d.
Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka (Aukštaičių g. 4)
Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka (Aukštaičių g. 4)
2012 m. sausio 10 d. – vasario 3 d.
Ukmergės r. savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka
Vytauto g. 30, Ukmergė
2012 m. vasario mėn.
Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Maironio g. 12, Utena
2012 m. kovo mėn.
Skuodo savivaldybės viešoji biblioteka
Birutės g. 8, Skuodas
2012 m. balandžio mėn.
Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka
Tilžės g. 10, Šilutė
2012 m. gegužės mėn.
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka
Respublikos g. 3, Tauragė
Czesławas Miłoszas. Poeto šimtmetis
Parodos, skirtos Czesławo Miłoszo gimimo 100-mečiui, tikslas – prisiminti lenkų nobelisto asmenybę, jo poeziją, prozą, vertimus ir esė. Trumpoje chronologijoje žiūrovams pateikiami svarbiausi Poeto biografijos faktai, poezijos ir esė rinkinių bei romanų pavadinimai.
Šalia tekstų eksponuojamos įvairių Miłoszo gyvenimo tarpsnių nuotraukos, su juo susijusius ir atmintinus peizažus vaizduojančios fotografijos.
Parodą pristatančiuose stenduose užfiksuotos Czesławo Miłoszo ir garsių autoritetų, tokių kaip Josifas Brodskis, Seamusas Heaney’s, Tomas Venclova ar Stanisławas Barańczakas, mintys apie Miłoszo kūrybos reikšmę ir jo vietą pasaulinės literatūros istorijoje. „Czesławas Miłoszas yra vienas iškiliausių mūsų laikų poetų, gal ir iškiliausias“, – tai Josifo Brodskio žodžiai, pasakyti 1978 metais Miłoszui iškilmingai teikiant tarptautinę Neustadto literatūros premiją, išryškinantys jo poezijos universalumą.
Parodos ikonografinę medžiagą sudaro nematytos Czesławo Miłoszo nuotraukos, darytos profesionalaus fotomenininko Maciejaus Billewicziaus 1981 metais, kai Poetas pirmą kartą – po 30 metų – grįžo į Lenkiją. Jis su Miłoszu eidavo ne tik į oficialius renginiuos, bet ir į susitikimus su šeima ir draugais, taip sukurdamas nepaprastai įdomių fotografijų, parodančių kitą, privatų Poeto, Nobelio premijos laureato veidą.
Svarbiausią parodos dalį sudaro Czesławo Miłoszo įvairių kūrybos etapų poezija, svarbūs programiniai eilėraščiai, tapę poetiniais manifestais: „Ars poetica?“ ir nuostabusis „Įvadas“ iš „Poetinio traktato“, prasidedantis žodžiais „Paprasta tegul būna šeimos kalba...“, ir eilėraščiai iš kitų poezijos rinkinių.
Taip pat parodoje pabrėžiamas Miłoszo ryšys su Lietuva, nes būtent Lietuva, „mažoji tėvynė“, Miłoszui tapo mitine Arkadija, svarbia vieta, idealizuota prabėgančiu laiku, poetizuota ilgesiu.
Ekspoziciją apipavidalino dailininkas, Varšuvos dailės akademijos dėstytojas Adamas Orlewiczius, parodos scenarijų parengė Varšuvos A. Mickevičiaus literatūros muziejaus darbuotoja Jolanta Pol.
Šalia tekstų eksponuojamos įvairių Miłoszo gyvenimo tarpsnių nuotraukos, su juo susijusius ir atmintinus peizažus vaizduojančios fotografijos.
Parodą pristatančiuose stenduose užfiksuotos Czesławo Miłoszo ir garsių autoritetų, tokių kaip Josifas Brodskis, Seamusas Heaney’s, Tomas Venclova ar Stanisławas Barańczakas, mintys apie Miłoszo kūrybos reikšmę ir jo vietą pasaulinės literatūros istorijoje. „Czesławas Miłoszas yra vienas iškiliausių mūsų laikų poetų, gal ir iškiliausias“, – tai Josifo Brodskio žodžiai, pasakyti 1978 metais Miłoszui iškilmingai teikiant tarptautinę Neustadto literatūros premiją, išryškinantys jo poezijos universalumą.
Parodos ikonografinę medžiagą sudaro nematytos Czesławo Miłoszo nuotraukos, darytos profesionalaus fotomenininko Maciejaus Billewicziaus 1981 metais, kai Poetas pirmą kartą – po 30 metų – grįžo į Lenkiją. Jis su Miłoszu eidavo ne tik į oficialius renginiuos, bet ir į susitikimus su šeima ir draugais, taip sukurdamas nepaprastai įdomių fotografijų, parodančių kitą, privatų Poeto, Nobelio premijos laureato veidą.
Svarbiausią parodos dalį sudaro Czesławo Miłoszo įvairių kūrybos etapų poezija, svarbūs programiniai eilėraščiai, tapę poetiniais manifestais: „Ars poetica?“ ir nuostabusis „Įvadas“ iš „Poetinio traktato“, prasidedantis žodžiais „Paprasta tegul būna šeimos kalba...“, ir eilėraščiai iš kitų poezijos rinkinių.
Taip pat parodoje pabrėžiamas Miłoszo ryšys su Lietuva, nes būtent Lietuva, „mažoji tėvynė“, Miłoszui tapo mitine Arkadija, svarbia vieta, idealizuota prabėgančiu laiku, poetizuota ilgesiu.
Ekspoziciją apipavidalino dailininkas, Varšuvos dailės akademijos dėstytojas Adamas Orlewiczius, parodos scenarijų parengė Varšuvos A. Mickevičiaus literatūros muziejaus darbuotoja Jolanta Pol.
