Gilgamešas - Mareko Żuławskio paroda

MAREK ŻUŁAWSKI
Gilgamešas


Dangiškasis jautis, apie 1979, serigrafija ir koliažas


Parodos oragnizatoriai:
Lenkijos institutas Vilniuje
Torunės universiteto biblioteka
LDM Prano Domšaičio galerija

„Ta nuostabi Rytų giesmė alsuoja tokiu karščiu, tokia kaitra,
kad sušildys tą, kuris ją skaitys žiemą:
nenuostabu, nes kiekvienoje raidėje - meilė,
tarytum ją raštininkas ne molyje, o kaltu širdyse išraižė!"
(Wittlin, p. 5)

Epas apie Gilgamešą - seniausia žinoma epinė poema, sukurta prieš maždaug penkis tūkstančius metų. Pagrindinis jos veikėjas tapatinamas su istoriniu Uruko (šiandien Al-Varka Irake) karaliumi, valdžiusiu apie 2700-2660 m. pr. Kr. Epe, kurio išsamiausia versija išliko Asirijos karaliaus Ašurbanipalo, gyvenusio VII a. pr., bibliotekoje, kuri buvo atrasta 1853 m. Ninevijoje, jis aprašytas kaip gražus ir galingas valdovas, sėjęs tarp pavaldinių baimę: „Nė viena motina nebuvo tikra dėl savo dukros, nė vienas tėvas - dėl savo sūnaus" (Żuławski II, p. 164). Dievai išklausė žmonių maldų ir atsiuntė plaukuotą padarą, stiprų kaip pats Gilgamešas. Jis vadinosi Enkidu. Kai Gilgamešui buvo pranešta apie jį, tas įsakė šventyklos paleistuvei Šamchat keliauti į dykumą, kur drauge su gazelėmis gyveno Enkidu, ir jį suvilioti. „Septynias dienas ir septynias naktis laukinis Enkidu sotinosi meile. Po to <...> nusprendė grįžti pas savo bandą. Tačiau gazelės jo jau nebenorėjo. Paspruko nuo jo išsigandusios - nes jis tapo žmogumi (Żuławski II, p. 164).

Kartu su mergina Enkidu leidosi į Uruką, kur išmoko gyventi tarp žmonių. Vieną dieną, kai sužinojo, jog Gilgamešas baudžiasi praleisti pirmąją vedybų naktį su pavaldinio žmona, pastojo kelią Uruko valdovui. Po ilgos kovos abu galiūnai pripažino esą lygūs: „Pasibučiavo į lūpas ir tapo bičiuliais" (Żuławski II, p. 164). Tapo neišskiriami: drauge medžiojo liūtus, drauge puotavo. Drauge užmušė pabaisą Chumbabą, kedro miškų ir kalno, ant kurio gyveno dievai, sargą. Po šio drąsaus žygdarbio Gilgamešą įsimylėjo deivė Ištar, tačiau valdovas atstūmė jos meilę, atsiminęs nelaimes, kurias ji užtraukdavo savo buvusiems meilužiams. Supykusi deivė išmeldė dievo Anu, kad į Uruką nusiųstų dangišką jautį, kuris turėjo sunaikinti miestą ir nužudyti Gilgamešą. Visa niokojantį gyvulį užmušė Enkidu ir Gilgamešas. Įpykę dievai sumanė užmušti vieną iš bičiulių ir nusiuntė jų pačių sukurtam Enkidu sunkią ligą. „Aptekęs piktžaizdėmis Enkidu miršta baisiose kančiose, prakeikdamas dievus ir žmones. <...> Gilgamešas taip sukrėstas bičiulio mirties, kad pasitraukia į dykumą. <...> Pirmą kartą jis pagalvoja, kad ir pats yra mirtingas" (Żuławski II, p. 166).

Norėdamas atskleisti nemirtingumo paslaptį, pasiryžta surasti Utnapištimą - žmogų, kuris pasistatytame laive išsigelbėjo nuo tvano ir buvo dievų apdovanotas amžinu gyvenimu. „Po daugel metų ir negirdėtų vargų pasiekia tikslą - nešvarus, išsekęs, nepaprastai išvargęs" (Żuławski II, p. 166). Utnapištimas liepė jam nemiegoti šešias dienas ir septynias naktis, nes jei pavyks nugalėti miegą, galbūt pavyks nugalėti ir mirtį. Gilgamešas, nuvargintas kelionės, iškart užmigo ir miegojo savaitę. Tačiau Utnapištimas suteikė jam dar vieną progą ir papasakojo apie nemirtingumą suteikiantį gyvenimo augalą, kurį galima rasti jūros dugne. Pagrindinis herojus, nusigavęs prie jūros, prisirišo prie kojų akmenis, panėrė, nuskynė augalą ir sugrįžo į krantą. Nusprendė nunešti jį į gimtąjį Uruką ir tik ten, drauge su gyventojais, sau atsignybti jo gabalėlį. Pakeliui užėjęs šaltinį, nuėjo nusiprausti. Tada nepastebimai iš vandens iššliaužė žaltys, prarijo amžinos jaunystės augalą ir iškart išsinėrė iš odos. Gilgamešas grįžo į Uruką tuščiomis, ir ten „žėrinčioje rūmų menėje jį nutvėrė mirtis" (Wittlin, p. 67).

Mitas apie Gilgamešą žadino jau senovės dailininkų vaizduotę, o Europoje susidomėjimą sukėlė antroje XIX a. pusėje, kai ant molinių lentelių buvo atrastas epo tekstas, pasirodė jo vertimai ir vienas kitą sekantys leidimai. Dalis tų leidinių buvo praturtinama iliustracijomis. Lenkišką vertimą iliustravo trys dailininkai: Ludwikas Lille (Józefo Wittlino vertimą, išliestą Lvove 1922 m.), Romanas Opałka (Roberto Stillero vertimą, išleistą Varšuvoje 1967 ir 1968 bei Krokuvoje 2004 m.) ir Marekas Żuławskis (Józefo Wittlino vertimą, išleistą Varšuvoje 1986 m.).

Enkidu ir Gilgamešo dvikova, apie 1979, serigrafija ir koliažas

Żuławskio Gilgamešas

„Šiuo epu susižavėjau dar antrajame XX a. dešimtmetyje, kai, dar būdamas pienburnis, perskaičiau puikų Józefo Wittlino vertimą. Po daugelio metų man į rankas pakliuvo naujas angliškas vertimas, ir jau nebegalėjau atsispirti norui šį veikalą iliustruoti" (Żuławski II, p. 164). Gilgamešo istorija mane sužavėjo žmogiškų išgyvenimų įtaigumu ir autentiškumu. Gilgamešas - epas, kuriame yra ne tik pasakojimų apie didvyrius elementų, bet ir giliai žmogiškų, labai jaudinančių detalių, pavyzdžiui, Gilgamešo rauda mirus numylėtam bičiuliui Enkidu, arba bergždžia jo kelionė ieškoti nemirtingumo" (Sobolewski, p. 9).

Marekas Żuławskis darbą pradėjo 1976 m. Iš menininko archyvo (jis saugomas Torunės universiteto bibliotekos Emigracijos archyve) žinome, kad intensyviai susirašinėjo dėl Gilgamešo išleidimo ir Didžiojoje Britanijoje, ir Lenkijoje. Dėl angliškojo epo vertimo konsultavosi ir su Jamesu V. Kinnieriu Vilsonu iš Kembridžo universiteto.

Pirmiausia Żuławskis nutapė Enkidu ciklą (tai kūriniai akrilu, jų formatas 122 x 122 cm), kuris buvo eksponuotas 1976 m. Varšuvos galerijoje „Zapiecek" ir Lodzės bei Torunės dailės parodų salėse (šiandien jie - Jogailos universiteto muziejaus rinkiniuose), o vėliau sukūrė dvylika serigrafijų „Editions Alecto" Londone užsakymu. Jos buvo skirtos iliustruoti ypatingą Gilgamešo leidimą: „ant rupaus popieriaus, nedidelio tiražo, kiekvienas egzempliorius [turėjo būti] pasirašytas" - prisiminė viename iš pokalbių (Sobolewski, p. 9). Atskirai turėjo būti išleistas serigrafijų (formatas 38 x 38 cm) rinkinys be teksto.

1978 m. gruodžio 6-osios naktį sudegė Magero grafikos dirbtuvės. Liepsnose žuvo išspausdinti lakštai, bandomieji atspaudai, šablonai, serigrafijos tinkleliai ir fotografinė medžiaga. Liko aštuoni originalai. Dailininkui tai buvo didžiulė netektis - šiam projektui jis buvo pašventęs du metus. Żuławskis naujai sukūrė keturiolika grafinių projektų, kurie, kaip pats sakė, buvo geresni už pirmuosius. Leidyklai buvo perduotas maketas, kurį sudarė dvi serigrafijos ir pora teksto puslapių, kurie buvo apipavidalinti taip, kaip turėjo atrodyti knyga. Tačiau leidinio įgyvendinimas užtruko.

1980 m., po savo paveikslų parodos Varšuvoje, dailininkas sužinojo, kad Valstybinis leidybos institutas planuoja išleisti seriją Bibliotheca Mundi, kurią turėjo sudaryti reikšmingiausi visų laikų literatūros kūriniai. Lvove 1922 m. išleisto Józefo Wittlin (1896-1976) išverto Gilgamešo kopija nešinas jis nuėjo į leidyklą ir papasakojo apie naujo leidinio anglų (ir veikiausiai arabų) kalbomis ruošimą. Redaktorius Skórnickis, su kuriuo apie tai kalbėjo, pažadėjo susiekti su dailininku liepos mėnesį, tačiau netrukus mirė. Vis dėlto Valstybinis leidybos institutas atsiuntė sutartį ir prašymą gruodžio mėnesiui sukurti viršelio ir dviejų titulinių puslapių projektus. Marekas ilgai nesvarstęs pasirašė sutartį ir ją 1981 m. rugsėjo 1 d. išsiuntė. Kai viskas pradėjo palankiai klostytis, Żuławskis sužinojo, kad britų leidykla negali rasti partnerio, nes sumanymas knygą išleisti Irake žlugo dėl prasidėjusio karo su Iranu. Žinios iš Lenkijos taip pat kėlė nerimą, nes 1981 m. gruodžio 13 d. buvo įvesta karinė padėtis. Galų gale buvo išleista tik lenkiškoji Gilgamešo versija su Żuławskio iliustracijomis, kuri pasirodė 1986 m., jau po menininko mirties.

Enkidu mirtis, apie 1979, serigrafija ir koliažas

Apie parodą ir kūrinius

Paroda sukomplektuota iš keturiolikos serigrafinių originalų, kurie paties dailininko buvo patobulinti koliažo technika ir tapybos priemonėmis. Jie buvo parengti britiškajam Gilgamešo leidimui. Serigrafijas papildo eskizai, bandomieji atspaudai, užrašai, grafinės improvizacijos ir korespondencija, susijusi su iliustracijų kūrimu. Ypatingas parodos objektas - minėtas knygos maketas su bandomaisiais dviejų grafinių kūrinių atspaudais, kuriuos atliko „Circle Press" Londone „Editions Alecto" užsakymu. Iš Enkidu ciklo, sukurto anksčiau nei serigrafijos, eksponuojamas erotiniu požiūriu iškalbingas paveikslas Enkidu ir paleistuvė (akrilas ant viltinio lakšto, 122 x 122 cm, 1976-9). Be to, ekspoziciją papildo Mareko darbai, įkvėpti senosios mitologijos ir dailės. Żuławskio ciklas nebuvo sugalvotas kaip teksto iliustracijos. Iš epo dailininkas atrinko temas, nesusijusias su konkrečiu laiku, tarp jų - valdžios (Karalius Gilgamešas), moteriškumo (Paleistuvė laukia Enkidu), aistros (Enkidu ir paleistuvė), kovos (Enkidu ir Gilgamešo dvikova), bičiulystės (Gilgamešas ir Enkidu), mirties (Enkidu mirtis), ieškojimo (Gilgamešas prie mirties vandenų) ir gamtos galių (Tvanas). „Jų spalvos remiasi plokščių dėmių vibracija, be jokios faktūros, o spalvinis ūmumas susijęs su Gilgamešo istorijos ryškumu" (Sobolewski, p. 9) - taip apibūdinti dailininko kūriniai. Veikėjų tipizacija, geometrine sandara paremtos kompozicijos, operavimas didelėmis galingų spalvų plokštumomis lemia, kad serigrafijos yra ypač dekoratyvios, neturinčios sąsajų su konkretybe bei istoriniu laiku. Ä®kvėpimo dailininkas ieškojo šumerų, asirų, Egipto bei Graikijos mene (pavyzdžiui, Enkidu ir paleistuvė yra beveik tiksli citata iš graikiško indo, esančio Luvro muziejuje). Tuo tarpu kompozicija Enkidu ir Gilgamešo dvikova remiasi paties Żuławskio paveikslu Imtynininkai, sukurtu 1974 m. Apie Gilgamešą Marianas Bohusz-Szyszko, vienas iš garsiausių lenkų emigrantų tapytojų iš Didžiosios Britanijos, rašė: „Tos legendos įkvėpė Mareką Żuławskį sukurti vieną iš nuostabiausių šiuolaikinio meno kūrinių, kokį tik man yra tekę matyti". (Bohusz-Szyszko, p. 243)

Sławomir Majoch

Gilgamešas prie mirties vandenų, apie 1979, serigrafija ir koliažas

Naudota literatūra:

Bohusz-Szyszko Marian, Twórczość Marka Żuławskiego, „Tydzień Polski", nr 17, 1981; cituojama pagal: Sztuka polska w Wielkiej Brytanii 1940-2000. Antologia. Wybrał, przygotował do druku i wstępem opatrzył Mirosław Adam Supruniuk, (Archiwum Emigracji, t. XXV), Toruń 2006;

Gilgamesz. Powieść starobabilońska, podług transkrypcji G. E. Burckhardta, w języku polskim oddana przez Józefa Wittlina, rysunki Ludwika Lillego, Lwów 1922;

Sobolewski Kazimierz, Zaufać artyście. Rozmowa z Markiem Żuławskim, „Polityka", nr 16 (1157), 5 V 1979, s. 9;

Żuławski Marek, Studium do autoportretu II, Warszawa 1990.

Rinktinė bibliografija:

Marek i Jacek Żuławscy: malarstwo, rysunek, parodos katalogas, red. Wojciecha Zmorzyńskiego, Muzeum Narodowe, Gdańsk 2002;

Marek Żuławski, [parodos informacinis leidinys], red. Jaga Berezowska, Galeria „Zapiecek" Desa Warszawa, kwiecień 1976, Warszawa 1976

Bożena Kowalska, Żuławskiego epos o Gilgameszu, „Projekt", nr 1, 1985, s. 42-44.

Visus kūrinius, eksponuojamus parodoje, Torunės universiteto muziejui ir Emigracijos archyvui padovanojo Mareko žmona Maryla Żuławska.