Konferencija „Vazų epocha Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“

Spalio 19 d., 9.00-18.00 val., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 3, Vilnius)

Tarptautinė mokslinė konferencija „Vazų epocha Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Vazų epocha Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra, Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius, Lenkijos institutas Vilniuje. Registracija vyksta tel. (8 5) 2620067, renginiai@valdovurumai.lt.

Programa

9.00
Konferencijos atidarymas ir sveikinimai

9.30
Prof. habil. dr. Henryk Wisner (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas)
Keletas žodžių apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos terminologiją Žygimanto Vazos valdymo laikotarpiu (1588–1632)

10.00
Prof. habil. dr. Urszula Augustyniak (Varšuvos universitetas)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė religinėse polemikose Žygimanto Vazos laikais

10.30
Doc. dr. Eugenijus Saviščevas (Vilniaus universitetas)
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Leonas Sapiega ir Smolensko karo kampanija (1609–1611)

11.00–11.20 Kavos pertrauka

11.20
Prof. habil. dr. Andrzej Zakrzewski (Varšuvos universitetas)
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santvarka Maskvos okupacijos metais XVII a. viduryje

11.50
Prof. habil. dr. Antanas Tyla (Lietuvos istorijos institutas)
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių valstybės gynimas XVII a. vidurio okupacijos sąlygomis

12.20–14.00 Pietų pertrauka

14.00
Dr. Živilė Nedzinskaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
Žygimantas ir Vladislovas Vazos M. K. Sarbievijaus kūryboje ir XVII–XVIII a. jėzuitų retorikos paskaitose

14.30
Doc. dr. Valdas Rakutis (Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija)
Vazų karinis jūrų laivynas ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

15.00
Doc. dr. Elmantas Meilus (Lietuvos istorijos institutas)
Jono Kazimiero Vazos laikų Vilnius (1648–1668)

15.30–15.50 Kavos pertrauka

15.50
Prof. dr. Raimonda Ragauskienė, Dr. Liudas Glemža (Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vytauto Didžiojo universitetas)
1599 m. Velykų sąmyšis Vilniaus pilyje: įvykio analizė

16.20
Mgr. Piotr Jacek Jamski (Lenkijos mokslų akademijos Meno institutas)
Maskvos koplyčios Varšuvoje legenda

16.50
Dr. Gintautas Sliesoriūnas (Lietuvos istorijos institutas)
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Pacų nuostatos valstybės užsienio politikos klausimais XVII a. 6–8 deš.

17.20–18.00
Diskusijos ir konferencijos apibendrinimas

Vazų epocha Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Net aštuonis dešimtmečius trukusį švedų kilmės Vazų dinastijos atstovų – Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Žygimanto (1588–1632), Vladislovo (1633–1648) ir Jono Kazimiero (1648–1668) – valdymo laikotarpį (1588–1668) Lenkijos ir Lietuvos istorijoje galimas apibrėžti kaip Vazų epochą. Lietuvos mokslinėje literatūroje šis laikotarpis sulaukė vos poros monografijų (K. Avižonis, A. Tyla). Tad Lietuvoje Vazų epocha iki šiol nesulaukė deramo tyrinėtojų dėmesio. Tai pabrėžia tarptautinės konferencijos bei diskusijos aktualumą ir reikšmę.

Vazų epocha buvo itin reikšminga, netgi lemtinga visos Abiejų Tautų Respublikos ir konkrečiai Lietuvos istorijoje, nes tuo metu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir išgyveno pakilimo laikotarpį, ir patyrė skaudžių smūgių. Vazų valdymo laikais į Lietuvą skverbėsi Baroko idėjos ir formos, itin suklestėjusios sostinėje Vilniuje ir palikusios reikšmingiausius meninio paveldo paminklus. Baroko dvasia atsispindėjo ir svarbiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencijos Vilniaus Žemutinėje pilyje perstatymuose. Čia dažnai lankėsi Žygimantas Vaza ir jo sūnus Vladislovas. Čia valdovai modeliavo savo Rytų ir Šiaurės politiką. Čia sprendėsi ne tik Lietuvos, Abiejų Tautų Respublikos, bet ir viso Europos regiono likimas.

1588 m. Žygimantas Vaza patvirtino Trečiąjį Lietuvos Statutą, kuris tapo pagrindiniu valstybės teisės aktų kodeksu. Juo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai vadovavosi beveik 300 metų, juo remdamiesi pabrėžė savo identitetą, jis garantavo tradicinį Lietuvos valstybingumą. Vazų epochoje buvo išleistas pirmasis Konstantino Sirvydo lietuvių kalbos žodynas. Tuo metu Alberto Vijūko- Kojalavičiaus buvo parengta pirmoji Lietuvos istorija, kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva sukurtas Lietuvos žemėlapis, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose pastatyta pirmoji opera, Vilniuje eiles kūrė „Sarmatų Horacijus“ Motiejus Kazimieras Sarbievijus, klestėjo Vilniaus universitetas.

Nuo 1600 m. Abiejų Tautų Respublika įsivėlė į žūtbūtinius karus su Švedijos Karalyste ir Maskvos valstybe, o vėliau ir su Turkija. Šie nepaliaujami konfliktai įstūmė Respubliką į nuopuolio laikmetį, po kurio valstybė jau nebesugebėjo atsigauti ir išlaikyti svarios pozicijos Vidurio, Šiaurės bei Rytų Europoje. XVII a. vidurio karai ir jų pasekmės dažnai apibūdinami iškalbingu „tvano“ terminu.

Be Vazų epochos reikšmingumo ir temos mokslinio aktualumo, tarptautinę konferenciją surengti paskatino ir dvi jubiliejinės sukaktys: prieš 400 metų – 1611 m. birželio 13 d. po beveik šimtmečio iš Maskvos buvo atgautas Smolenskas, o prieš 350 metų – 1661 m. gruodžio 3 d. iš Maskvos okupacijos buvo išvaduotos Vilniaus pilys. Šie įvykiai yra tiesiogiai susiję su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniaus Žemutinėje pilyje. Tad simboliška ir prasminga, kad jų sukaktims skirtas tarptautinis mokslinis forumas vyksta atkurtuose, nors ir ne iki galo įrengtuose Valdovų rūmuose.