• KONKURSO „ATOSTOGOS LENKIJOJE“ NUOSTATAI (LT)

  • Fotografijų konkurso "Atostogos Lenkijoje" reklaminis radijo klipas (Radijas "Znad Wilii")

  • Tarptautinės mokslinės konferencijos „Žymusis vilnietis Stanislovas Moniuška“ programa.

    Fot. Biblioteka Narodowa, DŻS XII 8b/p.28/155, domena publiczna

  • Atsisiųsk: Knyga „1938. Tamsiausia naktis būna prieš aušrą“

    2018 metais Lenkija ir Lietuva švenčia ilgai lauktos nepriklausomybės atgavimo 100-metį ir 80-ąsias diplomatinių santykių užmezgimo metines. Tai tinkamas momentas per atstumą, be nereikalingų emocijų pažvelgti į praeitį ir apibendrinti pirmaisiais laisvės metais abiejų šalių vykdytą politiką. Tarpukario dvidešimtmetis – tai dinamiškų pokyčių, sudėtingų tarptautinių ir vidinių sąlygų laikmetis. Dinamiškų reformų ir po padalijimų nustekentų šalių atstatymo laikmetis. Tai nuolatinė skirtingų idėjų ir koncepcijų, taip pat ir tų, skirtų Lenkijos ir Lietuvos santykių ateičiai, trintis. Galiausiai tai ir šiuolaikinės Lenkijos ir Lietuvos diplomatijos, 1919 metais prabilusios apie diplomatinių santykių užmezgimą (deja, anuomet be rezultatų), gimimas ir raida. Šis laikotarpis ne be priežasčių tapo nesantaikos akmeniu tarp lenkų ir lietuvių. Piłsudskis, Żeligowskis, Smetona, ginčas dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto ilgam užkirto kelią abiejų tautų tarpusavio supratimui ir partneriškiems santykiams. Du ilgus dešimtmečius Lenkiją ir Lietuvą skyrė praraja, vyko tam tikras šaltasis karas. Kaip rašė Piotr Łossowski: „Santykių tarp Lenkijos ir Lietuvos de facto nebuvo, tačiau laikas nuo laiko apie juos buvo primenama tikrai garsiai...“

    Minint abi šias sukaktis, atiduodame į jūsų rankas leidinį „1938. Tamsiausia naktis būna prieš aušrą“. Jame rasite abiejų šalių jaunosios kartos istorikų ir politologų – Simono Jazavitos ir Dominiko Wilczewskio tekstus. Viliamės, kad jie paprastai ir prieinamai pristatys skaitytojams svarbiausius XX a. trečio ir ketvirto dešimtmečio lenkų-lietuvių iš pradžių neoficialių, o vėliau diplomatinių santykių užkulisius. Papasakos apie tą karštą laikotarpį be nereikalingo jausmingumo ir stereotipų. Pasakojimą papildo nepaprastai įdomios nuotraukos ir archyvinė medžiaga – už jas dėkojame Lenkijos ir Lietuvos archyvams. Nederėtų pamiršti, kad tai nėra mokslinė publikacija, apimanti šių sudėtingų santykių visumą. Ji atveria kelius tolesniems šios stebinančios istorijos ieškojimams ir atradimams.

    Lenkijos instituto Vilniuje bei Kauno miesto savivaldybės iniciatyva, 2019 m. kovo 22 d. ant buvusio Lenkijos pasiuntinybės pastato Kęstučio g. 38 Kaune buvo atidengta atminimo lenta, o Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje apie Lietuvos-Lenkijos diplomatinius santykius tarpukaryje diskutavo lenkų ir lietuvių istorikai.

    Wydawca / leidėjas: Instytut Polski w Wilnie / Lenkijos institutas Vilniuje
    Pomysłodawca i redaktor / Iniciatorius ir redaktorius: Marcin Łapczyński
    Autorzy / autoriai: Simonas Jazavita, Dominik Wilczewski
    Konsultacja naukowa / mokslinis konsultantas: dr Paweł Libera
    Tłumacze / Vertėjai: Anna Pilarczyk-Palaitis, Kazys Uscila
    Redakcja tekstu w języku litewskim/ Tekstų lietuvių kalba redagavimas: Ieva Puluikienė
    Projekt graficzny i edycja zdjęć / Dizainas bei vaizdų paruošimas spaudai: UAB ARTPRINT Gulnara Galiachmetova, Daniel Samulevič
    Źródła ilustracji / Iliustracijų šaltiniai:
    Archiwum Ministerstwa Spraw Zagranicznych RP / Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos archyvas
    Narodowe Archiwum Cyfrowe / Nacionalinis skaitmeninis archyvas
    Centralne Litewskie Archiwum Państwowe / Lietuvos centrinis valstybės archyvas
    POLONA, EPAVALDAS.LT, Ośrodek KARTA, Archiwum Akt Nowych/Lenkijos naujųjų aktų archyvas

    © Instytut Polski w Wilnie / Lenkijos institutas Vilniuje, 2018
    Publikacja ma charakter niekomercyjny i nie jest przeznaczona na sprzedaż. Wydawca nie ponosi odpowiedzialności za treść publikacji oraz ewentualne błędy.
    Publikacija nėra komercinio pobūdžio ir neskirta pardavimui. Leidėjas neatsako už publikacijos turinį ir galimas klaidas.

  • Atsisiųsk: Knyga „Taip dabar elgiasi dorieji… Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“
    Knygos autorė Ilona Lewandowska, fotografijos Bartoszo Frątczako.

    2019 metų kovo m. Lenkijos instituto Vilniuje išleido dvikalbę knygą „Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“. Ilonos Lewandowskos knygos pagrindas – pokalbiai. Pirmoje jos dalyje spausdinami interviu su Holokaustą tyrinėjančiais mokslininkais ir žmonėmis besirūpinančiais atminties apie žydų gelbėtojus išsaugojimu. Taip siekiama atkurti kuo tikslesnį dramatiškų karo laikų įvykių paveikslą. Apie Holokausto istoriją Lietuvoje, jo lokalias sąlygas bei Lietuvos bandymus atsigręžti į sudėtingą karo ir okupacijos istoriją autorė kalbėjosi su lietuvių istoriku, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriumi dr. Arūnu Bubniu. Lenkų istorikas ir rašytojas, bendradarbiaujantis su Lenkijos tautos atminties instituto tyrimų skyriumi, dr. Marcin Urynowicz papasakojo apie lenkų situaciją karo metais, padarinius, grėsusius už žydų slėpimą bei apie kriterijus, kuriais remiantis suteikiamas „Pasaulio tautų teisuolio“ vardas. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja be kita ko atkreipė dėmesį į tai, kaip sunku gauti informacijos apie karo metais Lietuvoje žydams teiktą pagalbą, taip pat pristatė aktualią tyrimų ir archyvų rinkinių situaciją. Ji paaiškino, kodėl Lietuvoje nuspręsta įsteigti Lietuvos Respublikos prezidento Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių, liudijantį apie žydų gelbėjimą, nepriklausomai nuo „Pasaulio tautų teisuolio“ vardo pripažinimo procedūrų. Į antrą knygos dalį sugulė keliolika šeimų istorijų, nutikusių daugiau nei prieš 70 metų, tačiau vys dar gyvų ne tik liudininkų atmintyje, bet ir vėlesnių kartų sąmonėje. Ištyrinėjusi prieinamus šaltinius ir dokumentus, po pokalbių su išgelbėtaisiais ir Teisuolių šeimomis, autorė atrinko 11-os šeimų ir vieno kolektyvinio herojaus – Katalikų bažnyčios istorijas. Knygoje skaitytojas ras daugelio žydų vaikų ir šeimų gyvybes išgelbėjusios Marios Fedeckos, Ignato ir Katarzynos Bujelių iš Vaidotų ir jų išgelbėtos žydų merginos Feigos Dusiackos istorijas, perskaitys apie Haliną Płokszto, kurią iš Vilniaus geto išnešė ir taip gyvybę išgelbėjo jos auklė Weronika Tuniewicz, o prieglobstį suteikė Urszula ir Władysławas Płoksztai. Į knygą sugulė Janinos Strużanowskos, Marios Paszkiewicz, Mikołajunų, Rakowskių, Kruminių-Łozowskių, Woronieckių Waszkinelių šeimų, taip pat karmelito br. Andrzejaus Gdowskio, benediktinės sesers Marios Mikulskos ir dominikonės sesers Annos Borkowskos istorijos. Greta jautrių Ilonos Lewandowskos tekstų, papildytų iš Teisuolių šeimų bei iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus archyvo gauta medžiaga, spausdinamos jaudinančios Bartoszo Frątczako fotografijos. Jis fotografuoja išsigelbėjusius, žydų gelbėtojų šeimas, taip pat įamžina neaprastai turtingo žydų gyvenimo Lietuvos žemėse nykstančius pėdsakus.

    Lenkijos „Pasaulio tautų teisuolių sąraše“ jau yra per 6,8 tūkstančio pavardžių. Tai daugiau nei ketvirtadalis visų, pagerbtų šiuo išskirtiniu titulu. Lenkų galima rasti ir Baltarusijos, Ukrainos bei Lietuvos sąrašuose. Pasaulio teisuolių sąrašas nėra baigtinis ir neatspindi visos per karą žydams teiktos pagalbos, mat ne visada išliko gyva atmintis apie gelbėjusius pasmerktuosius, prabėgus daugeliui metų, ne visada jų pagalba buvo tinkamai įamžinta dokumentuose. Laikais, kuomet už žydų slėpimą grėsė mirtis, stengtasi, kad apie slepiamus žmones niekas nesužinotų. Tylėta dažniausiai ilgai, net ir pasibaigus karui. Rasti liudijimus apie žydus gelbėjusius lenkus Lietuvoje yra ypač sunku. Keitėsi sienos, žmonės keitė gyvenamąją vietą, neretai ir pavardę bei tapatybę. Tie, kurie liko Lietuvoje, buvo uždaryti Sovietų Sąjungoje, kur nederėjo prisipažinti darius ką nors nelegalaus, net ir per vokiečių okupaciją. Geriau buvo tylėti...

    Wydawca / Leidėjas: Instytut Polski w Wilnie / Lenkijos institutas Vilniuje
    Redaktor / Redaktorius: Marcin Łapczyński
    Autorka koncepcji i tekstu / Koncepcijos ir teksto autorė: Ilona Lewandowska
    Autor zdjęć / Nuotraukų autorius: Bartosz Frątczak
    Tłumaczenie / Vertimas: Monika Bogdziewicz
    Redakcja językowa / Kalbos redakcija: Magdalena Olszewska | Fundacja Pomysłodalnia, Eglė Aleksandravičiūtė, Vilija Jarutienė
    Projekt graficzny / Dizainas: Piotr Janiszewski | WTU Warsztat Typografii Użytkowej
    Druk / Spauda: StudioRO
    © Instytut Polski w Wilnie / Lenkijos institutas Vilniuje, 2019
    Publikacja ma charakter niekomercyjny i nie jest przeznaczona na sprzedaż. Wydawca nie ponosi odpowiedzialności za treść publikacji oraz ewentualne błędy. / Publikacija nėra komercinio pobūdžio ir neskirta pardavimui.
    Leidėjas neatsako už publikacijos turinį ir galimas klaidas.

    Partneriai ir globėjai: Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejus, Lenkijos ambasada Vilniuje, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Žydų istorijos institutas Varšuvoje ir Lenkijos žydų istorijos muziejus POLIN.
    Žiniasklaidos partneriai: Polskie Radio dla Zagranicy (Lenkijos radijas užsieniui), TVP Historia (Lenkijos televizija istorija), wSieci Historii, Kurier Wileński.

  • Konkurso "Atostogos Lenkijoje" nuostatai

  • PL

  • Lenkijos instituto Vilniuje logotipas

  • Bukletas apie studijas Lenkijoje

  • Lenkijos URM Viešosios ir kultūros diplomatijos departamentas informuoja, kad anglų kalba yra išleistas "Detective Codes of Memory" leidinys. Publikaciją išleido Viešosios ir kultūros diplomatijos departamentas (DDPK) kaip ligšiolinių veiksmų, ypač tarptautinės mokslinės konferencijos "Klaidingi atminties kodai. Atminties apie vokiečių nacių koncentracijos stovyklas deformacija užsienio žiniasklaidoje" ("Wadliwe kody pamięci. Zniekształcenie pamięci o niemieckich nazistowskich obozach koncentracyjnych w mediach za granicą”), kuri vyko 2013 m. spalio 10 d. bendradarbiaujant su Varšuvos universiteto Europos studijų institutu ir Varšuvos ekonomikos aukštoji mokykla, rezultatas. Netrukus pasirodys versija vokiečių kalba.

    Leidinyje "Detective Codes of Memory" rasite terminų "lenkų koncentracijos stovyklos" ir panašių "klaidingų atminties kodų" naudojimo tarptautinėje erdvėje aptarimą trimis aspektais: teisiniu, žiniasklaidos ir kalbos. Publikacijoje taip pat aptarti teisiniai būdai, kurie gali būti taikomi veikiant prieš netinkamus "atminties kodus", taip pat teisinę kylančios atsakomybės klasifikaciją. Nagrinėta atsakomybės už nusikaltimų tautinimo tema, arba atsakomybės kilusios dėl bendrų idėjinių krypčių perkėlimo konkrečioms etninėms ir tautinėms grupėms. Manome, kad šis leidinys yra svarbus balsas debatuose apie klaidingų teiginių, falsifikuojančių istoriją viešojoje erdvėje, naudojimo priežastis ir pasekmes bei gali tapti itin efektyviu instrumentu veikiant prieš "klaidingus atminties kodus", ypač Lenkijos perspektyvoje.