Lenkijos miestai

Lankome Lenkijos miestus kultūros ir istorijos paveldą

 

Warszawa – Varšuva

Lenkijos sostinė įsikūrusi abiejose Vyslos krantuose. Varšuva yra didžiausias Lenkijos miestas su 1,8 milijonų gyventojų. Čia dirba Lenkijos Seimas ir Senatas, Prezidentas ir Vyriausybė, įsikūrusios visos pagrindinės politinės partijos. Varšuva yra taip pat svarbus ekonominio, moklsinio ir kultūrinio gyvenimo centras bei tarptautinės reikšmės komunikacijos mazgas.
Viduramžiais Varšuva buvo nedidelis miestas, kurio politinė reikšmė išaugo XVI amžiaus pabaigoje, kai karalius Žygimantas III Vaza perkėlė į jį sostinę. Tai be abejo turėjo didelės įtakos tolesnei miesto plėtrai. Miestas išgyveno įvairias nesekmes – jį niokojo gaisrai ir svetimos kariuomenės, nukentėdavo tautinių sukilimų metu. Ypač miestas nukentėjo per II pasaulinį karą; didelė miesto dalis tuomet buvo visiškai sugriauta. Po karo didelėmis pastangomis ir kruopščiu darbu miestas buvo atstatytas, išlaikyta jo ankstesnė istorinė puikybė.
Nepakartuojamą klimatą turi Varšuvos Senamiestis, įtrauktas į UNESCO paveldo sarašą.Viduramžių architektūrai būdinga yra tai, kad iš rinkos į keturis kampus veda po dvi gatvės. Ypatingo grožio yra Senamiesčio rinka, su XV-XVIII a. pastatais. Ją juosia išlikę gynybinio mūro fragmentai bei fosa ir barbakanas. Netoliese iškiliai stovi gotikos stiliaus – šv. Jono katedra, vėliau ne kartą perstatyta. Joje būdavo karūnuojami Lenkijos karaliai, buvo prisaikdinta 1791 m. priimta Gegužės 3-osios Konstitucija. Senamiestyje yra dar kelios bažnyčios ir vienuolynai, statyti nuo XIV iki XVIII a. Jų viduje galima pamatyti žymių meno bei su tautos istorija susijusių vertingų kūrinių.
Rūmų aikšte, kurios centre yra karaliaus Žygimanto III Vazos kolona, prasideda Karališkasis traktas. Jis nutysęs net iki Vilanovo rūmų, kurie kadaise buvo karališkosios šeimos vasaros rezidencija. Dabar Vilanovas yra Varšuvos dalis.
Ten, kur dabar yra karalių rūmai, kadaise stovėjo kunigaikščių pilis. Nuolat perstatinėjama ir plečiama ji buvo monarchų ir parlamento posėdžių vieta. Atstatytuose Karalių rūmuose šiandien yra meno ir kultūros vertybių lobiai.
Daugelis pastatų esančių Krakowskie Przedmieście, Nowy Świat, Aleje Ujazdowskie gatvėse – kurios sudaro Karališkąjį traktą – turi istorinės vertės. Aleje Ujazdowskie gatvėje yra garsus parkų ir rūmų ansamblis – karališkosios Lazienkos. Tai vienas gražiausių Europoje ansamblių. Pastatytas XVIII a. II pusėje jis buvo karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio – paskutiniojo lenkų monarcho ir žymaus menų mecenato – rezidencija. Rūmai ant vandens, su nuostabiais paveikslais ir skulptūromis, kiti nepaprasto grožio pastatai yra šio parko puošmena. Prie žymaus lenkų kompozitoriaus Fryderiko Chopino paminklo nuo pavasario iki rudens vyksta fortepijono koncertai.
Eidami Karališkuoju traktu į pietus pamatysime antrąją karalių rezidenciją – tai Vilanovo rūmai. Milžiniško rūmų ir parkų ansamblio įkūrėjas yra karalius Janas III Sobieskis, laimėjęs karą su turkais prie Vienos. Baroko stiliaus rūmai pastatyti XVII a. II pusėje. Stebina puikūs interjerai, ypatingo dėmesio verta Lenkiškojo portreto galerija. Senosios karališkosios rezidencijos tikroji puošmena yra italų ir prancūzų stiliaus parkai.
Varšuva turi dar daug kitų architektūros paminklų, turtingus muziejų rinkinius. Ypač verta aplankyti Nacionalinį muzieju (su lenkų ir Europos tapyba, freskomis iš Faras).
Netoli nuo Varšuvos yra kaimas Želazova Vola (Żelazowa Wola) – 60 kilometrų į vakarus, kuriame 1810 m. gimė F. Chopinas. Parko viduryje stoničiame gražiame dvarelyje šiandien yra kompozitoriaus muziejus. Viduje arba kieme vyksta koncertai.
Viešint Varšuvoje, tiokrai verta aplankyti Lodzę (Łódź) – 130 kilometrų į pietvakarius. Tai antras pagal gyventojų skaičių Lenkijos miestas, XIX a. buvęs vienas didžiausių Europoje tesktilės pramonės centrų, kuriame gyveno daugelio tautybių žmonės: lenkai, žydai, rusai ir vokiečiai. Mieste yra nemažai išlikusių senos architektūros objektų, visų pirma didžiausias Lenkijoje secesinės architektūros kompleksas (abipus Piotrkowska gatvės).

Wieliczka – Vielička

Miestas netoli Krokuvos (20 kilometrų į rytus), garsėja seniausia Europoje veikiančia druskos kasykla. Per 700 metų druskos kasykla „Wieliczka“ yra unikalus turistinis objektas, įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo objektų sarašą (dvylikos svarbiausių objektų saraše).
Koridoriai, kur buvo kasama druska, kameros, originalios koplyčios, požeminiai druskos ežerai – visa tai yra nuo 64 iki 135 metrų gylyje. Ypatingai gražiai atrodo kameros, kurių visas interjeras pagamintas iš druskos.
Turistų lankymui palikta 3 kilometrų ilgio požeminė trasa (ji sudaro visų koridorių ilgio 1 procentą), bet atspindi visumą. Dėmesio vertas Krokuvos druskos kasyklų muziejus, kur galima pamatyti seną įrangą ir kalnakasybos įrankius, geologinius radinius, istorinius suvenyrus. Kasyklos lankymui skirti reikia apie dvi su puse valandos.

Chełm – Chelmas


Chelmas yra senesnis miestas už Zamoscę. XII a. tai buvo Vladimiro Galičio kunigaikštystės sostinė, bet jau kitame šimtmetyje miestas buvo prijungtas prie Lietuvos ir tik vėliau prie Lenkijos. Nors miestas buvo naikinamas kazokų antplūdžių, vis tik išliko jame nemažai vertingų senovės paminklų. Chelmo kalne (Góra Chełmska) stovėjo kunigaikščio pilis. Jos likučius dengia storas žemės sluoksnis. Kaimynystėje yra religinių pastatų ansamblis (senoji unitų katedra, dabar bažnyčia, senasis bazilijonų vienuolynas, vyskupų rūmai, Uscilusko vartai).
Patartina aplankyti pilies požiemius. Tai plati koridorių sistema, atsiradusi tuomet, kai po senuoju miestu ir pilimi buvo kasama kreida.

Zamość – Zamoscė


Zamoscė, vadinamas renesansu perlu – tai retas pavyzdys sparčiai išsistačiusio miesto pagal vienalytį planą. Seniausios miesto dalies urbanistinė sistema pripažinta aukščiausios klasės architektūros paminklu ir yra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą.
Miestas pastatytas kanclerio Jano Zamojskio užsakymu. XVI a. šis didikas buvo vienas įtakingiausių žmonių Respublikoje. Darbui vadovauti jis pasamdė italų architektą Bernardo Morando, kuris paruošė miesto – gynybinės tvirtovės, pajėgios atremti dažnus tuo metu kazokų ir totorių antpuolius, planą.
Bastionų tipo mūru apsuptoje seniausioje miesto dalyje sukaupta visa vėlyvojo renesanso stiliaus statyba. Ne visi statiniai išlaikė savo formą, kadangi vėlesniais amžiais jie daugelį kartų buvo perstatinėjami. Gražiausia yra rinka – keturkampė aikštė supama mūrinių namų, šiaurinėje dalyje rotušė su monumentaliais laiptais. Čia pamatysime daug gražių namų, kurie senovėje priklausė pirkliams.
Į pietus nuo rinkos stovi katedra, kurioje išliko puikus renesansinis interjeras su daugeliu skulptūrų detalių. Vertingi paveikslai, senųjų valdų savininkų Zamojskių portretai, antkapiai – visa tai nepaprastai didelės meninės ir istorinės reikšmės.
Visai netoli katedros yra Zamojskių rūmai, kurie deja, jau nebeišlaikė pradinės puikybės, panašiai kaip ir senoji Zamojskių akademija – miesto steigėjų įkurta aukštoji mokykla.
Lankytojams patariama taip pat apžiūrėti gynybinės sistemos elementus – vartus, bastionus, gynybinių mūrų fragmentus ir pan. Kartu su renesansiniais statiniais jie teikia miestui nepakartojamos nuotaikos ir ypatingo grožio.

Kielce – Kielcai


Miestas Šventojo Kryžiaus (Świętokrzyskie) kalnuose, išlaikęs turtingas istorines tradicijas, turi vertingus senovės paminklus. Jis yra taip pat turistinis regiono centras, masinantis ne tik gamtos įvairovę, bet ir vis dar gyvybinga liaudies kultūra.
Nuo XII iki XVII a. Kielcai priklausė Krokuvos vyskupams. XVIII a. šiame regione suklestėjo kalnakasyba ir plieno lydymo pramonė, kurios turėjo lemiamo vaidmens miesto plėtrai.
Vertingiausias kultūros paminklas yra Krokuvos vyskupų rūmai, pastatyti XVII a. pirmojoje pusėje manierizmo (jaunojo baroko) stiliumi. Dabar čia veikia Nacionalinis muziejus (senovinių interjerų ekspozicija, lenkų tapybos galerija, amatininkų dailės dirbiniai).
Netoli vyskupų rūmų stovi katedra – seniausias Kielcų architektūros paminklas. Pirmoji šventovė pastatyta XII a. antrojoje pusėje, romanišku stiliumi, vėliau ji buvo daugelį kartų perstatoma – paskutiniu metu neobarko stiliumi. Katedros viduje dėmesį patraukia trutingos polichromijos, antkapiai, vėlyvosios gotikos triptikas.
Į rytus nuo Kielcų tęsiasi pagrindinis ir aukščiausias Šventojo Kryžiaus kalnagūbris, saugomas kaip gamtos draustinis. Į kalną galima kopti nuo Święta Katarzyna kaimo pusės (buvusi Bernardinų vienuolyno valda – vienuolyno ansamblis ir bažnyčia su šv. Kotrynos figūra). Pėsčiųjų taku galima užlipti į aukščiausią viršūnę – Łysica (612 m).
Kitoje kalnagūbrio pusėje yra Święty Krzyż (Šventas Kryžius) – XII a. Bernardinų įsteigtas vienuolynas – pagarsėjęs Šventojo Kryžiaus kultu. Į šią vietą šimtmečiais vyksta maldininkai. Vienuolyne yra gamtos muziejus, bei nedidelė vienuolių pastangomis suorganizuota ekspozicija (vienuolyno eksponatai ir etnografiniai rinkiniai iš Afrikos).
Łysogóry (Lysogury) grandinės papėdėje įsikuręs kaimas Nowa Słupia, kuriami yra Šventojo Kryžiaus senovės plieno liejyklos muziejus.

Oświęcim – Osvencimas


Žinomas visame pasaulyje milijonų žmonių kančios vieta. Miestas yra už 65 kilometrų į vakarus nuo Krokuvos. 1940 m. balandžio mėnesį hitlerininkai čia įsteigė koncetracijos lagerį, kuris vėliau dar labiau buvo išplėstas ir tapo masinės žmogžudystės vieta. Kartu čia žuvo apie 1,5 milijono 28 tautybių žmonių.
1979 m. koncentracijos stovykla Osvencimas-Bžezinka (Auschwitz-Birkenau) įtrauktas buvo į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Nuo 1947 m. čia veikia muziejus, kuris yra lenkų ir kitų tautų kančios muziejus-paminklas.
Seniausia lagerio dalį sudarė 28 vieno aukšto mūriniai blokai, į kuriuos vedė vartai su užrašu „Arbeit macht Frei“ (darbas teikia laisvę). Dalį blokų šiandien užima nuolatinė paroda, kurioje yra tokie jaudinantys ir šiurpą keliantys eksponatai, kaip krūvos akinių, batų, lagaminų, protezų…
Antra lagerio dalis buvo dabartinio kvartalo Bžezinka teritorijoje. Tai didžiausios pasaulyje kapinės. Išliko kai kurie barakai, dujų kameros, krematorijos. Monumentinis Fašizmo aukų paminklas yra pagarbos ir atminties apie milijonus nužudytų žmonių simbolis.

Częstochowa – Čenstakava


Vienas svarbiausių krikščioniškojo pasaulio religinio kulto centrų, gausiausiai lankomas piligrimų (po Lourdo Prancūzijoje ir Fatimos Portugalijoje). Kasmet čia atvyksta 4-5 milijonai turistų ir maldininkų.
Miesto istorija neatsiejamai sutapusi su Paulinų vienuolino Jasna Góra (Jasna gura) istorija. Vienuolyną įsteigė 1382 m. kunigaikštis Władysław Opolczyk (Vladislavas Opolčikas). Po dviejų metų kunigaikštis dovanojo vienuolynui viduramžio, bizantietiškos tradicijos stiliaus, stebuklingąjį Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslą. Nuo pat pradžios jis tapo tikinčiųjų kulto objektu.
Vėliau vienuolynas buvo plečiamas, o XIV a. tapo tvirtove. Pergalinga kova švedų tvano (1655-aisiais) metu Čenstakavos vardą išgarsino, ir sustiprino tikėjimą Marijos šventovės galia.
Tai unikalus architektūrinis ansamblis, kuriame gausu kūrinių, liudijančių šiandien lenkų tautos, valstybės ir kultūros istoriją.
Jasna Góra bazilikos pašonėje iš siaurinės pusės yra koplyčia, kurioje kabo minėtas paveikslas, tapęs ypatingo kulto objektu ir religinių kelionių tikslu. Paveikslas atidengiamas tik nustatytu dienos metu bei ypatingų religinių iškilmių proga. Koplyčioje, kaip ir bazilikoje, gausu kitų vertingų meno kūrinių, kurių daugumą sudaro monarchų, etmonų ir paprastų žmonių dovanos.
Vienuolyną supa griovys ir gynybiniai mūrai. Šio komplekso kiti įdomūs pastatai yra Riterių salė, Arsenalas, Jasna Góra 600-mečio jubiliejaus muziejus.
Nuo Čenstakavos iki Krokuvos tęsiasi aukštuma, garsėjanti kalkakmenio uolienomis iš Juros amžiaus. Aukštumą galima lankyti, keliaujant dviem turistinėmis trasomis – Erelių lizdų (Orlich Gniazd) ir Juros tvirtovių (Warowni Jurajskich).

Przemyśl – Pšemislis


Vienas seniausių Lenkijos miestų – pilis čia stovėjo jau VII amžiuje. Daugelį šimtmečių šalimais gyveno įvairios tautos, kurių palikimas, jungiantis Vakarų ir Rytų kultūras, lėmė šiuolaikinį miesto veidą.
Strateginėje vietoje pastatytas miestas turėjo didelį vaidmenį Lenkijos kovose su kaimyninės Rusijos valdovais. Miestą naikino totorių, vėliau švedų ir vengrų antpuoliai. XIX a. viduryje Austrijos valdovai pradėjo čia statyti milžinišką tvirtovę, kuri buvo modifikuojama iki I pasaulinio karo pradžios. Pšemislyje išliko daug architektūros paminklų. Miesto, įsikūrusio ant kalvų abipus Sano upę, panoramą puošia bažnyčių bokštai. Ypatingo dėmesio vcertos tokios šventovės, kaip: Pranciškonų ir Reformatų bažnyčios (abi (XVII a.), gotikinė katedra (pastatyta ant romaniškųjų pamatų).
Pilies kalne stovi dalinai atstatyta ir kruopščiai atnaujinta pilis. Čia rasta priešromaniško tarpsnio statybinių elementų liekanų.
Pšemislio žemės nacionaliniame muziejuje yra turtingas meno kūrinių ir istorinių paminklų rinkinys, bei archeologinių radinių kolekcija. Arkidiecezijos muziejuje sukaupta sakralinio meno rinkinių, pradedant XII amžiumi.
Turistinę atrakciją sudaro miestą žiedu juosantys tvirtovės mūrai, gerai išsilaikę iki mūsų laikų. Juoda spalva nužymėta turistinė trasa veda aplink miestą.
10 kilometrų nuo Pšemislio, prie Sano upės, yra Krasiczyn (Krasičin) kaimas, kuriame stovi didžiulė vėlyvojo renesanso stiliaus pilis, pastatyta XVI ir XVII amžių sandūroje. Tai keturkampis statinys su kiemu viduryje ir keturiais bokštais kampuose. Pilis jau daugelį metų restauruojama, ateityje čia bus įkurtas muziejus. Šiuolaikiškai įrengtoje dalyje veikia viešbutis ir restoranas.

Tarnów – Tarnovas


Tai didelis pramonės ir paslaugų centras, prie tarptautinės tranzitinės trasos ir pagrindinės geležinkelio linijos, jungiančios Lenkijos rytus ir vakarus.
Miestas yra senas, kadangi jo pradžia siekia XII a. Tuometinė gyvenvietė priklausė Benediktinams, įsikūrusiems Tyniece (tyniec) netoli Krokuvos. Vėliau ją įsigijo Krokuvos vaivada, kurio giminė priėmė Tarnovskių pavardę ir suvaidino reikšmingą vaidmenį anų laikų Respublikos politiniame gyvenime. Po ilgų metų sėkmingo klestėjimo atėjo Tarnovui mažiau palankūs laikai. Nežiūrint palankios geografinės padėties, dėl dažnų antpuolių ir niokojimų miestas negalėjo sėkmingai gyvuoti.
Tarnovo senamiestis yra apvalios formos, gatvių eigą rodo gynybinės sienos liekanos. Šio ansamblio viduryje yra rinka, kurios centre stovi renesanso stiliaus rotušė. Tai italų meistro kūrinys. Iš senosios rotušės likusi tik dalis gotikinio bokšto. Rotušėje dabar yra Krašto muziejus (istoriniai rinkiniai, militarijos, meno dirbiniai, sarmatiškojo portreto galerija).
Netoli rinkos yra gotikinio stiliaus katedra, kurios forma perstatant buvo šiek tiek pakeista. Jos viduje dėmesį atkreipia puikūs antkapiai žmonių, nusipelnusių Lenkijos istorijai, tarp jų etmono Jano Tarnovskio antkapis.
Seniausioje miesto dalyje išliko siauros gatvelės su būdinga statyba, primenančia senuosius laikus.
Su Tarnovu susijęs yra generolas Józef Bem (Juzefas Bemas), kuris gimė 1794 m. Lapkričio sukilimo Lenkijoje ir Tautų pavasario Vengrijoje didvyris. Miesto parke stovi mauzoliejus su jo karstu, iškeltu ant šešių aukštų kolonų.
Įdomios yra Tarnovo apylinkės. Istorine šio regiono vietove yra Dębno miestelis (XV a. pilis, jungianti gotikos ir renesanso elementus. Jos viduje ėrengtas muziejus). Architektūros žinovų dėmesį be abejo patrauks Nowy Wiśnicvz (Novy Visnič), kur stovi XVII a. statyti didžiuliai rūmai. Tai viena iš vertingiausių Lenkijos gynybinių pilių.
Turistai vykstantys trasa Krokuva – Tarnovas – Žešovas (Rzeszów) – Pšemislis (Przemyśl) turi progos aplankyti ir pažinti Łańcut (Lancutą) – jo puikius XVII a. rūmus, statytus kaip rezidencija palazzo in fortezza. Rūmų viduje išliko daug vertingų meno kūrinių: paveikslų, skulptūrų, porceliano, ašmeninių ir šaunamųjų ginklų, sidabro dirbinių. Rūmus supa gražus parkas. Jo teritorijoje yra garsusis Karietų muziejus.

Lublin – Liublinas


Didelis miestas, turintis turtingą praeitį ir dėl geografinės padėties – ir šiandien dideles plėtros galimybes. Pramonės ir mokslo centras, užmezgęs prekybos ryšius su kaimyninėmsi šalimis.
Miesto pradžia siekia X a. Jau Lenkijos valstybingumo išvakarėse šis miestas saugojo kraštą iš rytų. XVI a. čia veikė Karūnos tribunolas, tuometinė aukščiausia teisminė valdžia vasltybėje. Liubline dažnai susitikdavo lietuvių ir lenkų didikai, o 1569 m. čia buvo pasirašytas Liublino unijos aktas, numatantis artimus Lenkijos ir Lietuvos valstybių, iki šiol sujungtų tik personalinę unija, ryšius.
Istorinė miesto dalis yra gan nedidelė, apimanti plotą nuo Krokuvos vartų iki pilies. Senojoje rotušėje buvo įsikūręs jau minėtas Tribunolas. Rotušė pastatyta XV a. Rinka pamažu yra restauruojama, mūriniai namai vėl atgauna savo ankstesnį grožį. Tikra puošmena yra renesansiniai statiniai, priklausę kadaise iš prekybos pralobusiems miestiečiams.
Toje pat miesto dalyje esama ir puikių šventovių, dėmesį patraukiančių ne tik savita architektūra, bet ir turtingais interjerais. Dominikonų bažnyčia pastatyta XIV a. viduryje gotikos stiliumi, vėliau perstatyta renesanso stiliumi. Viduje galima stebėti vertingas freskas, renesansinius antkapius, skulptūras bei paveikslus. Katedra pastatyta baroko stiliumi – jos viduje būtina ypatingą dėmesį atkreipti į polichromijas, nuostabų altorių, skulptūras ir paveikslus.
Ant kalno puikuojasi pilis, kuri deja šiandien nedaug bendro turi su savo pirmtake, pastatyta šioje vietoje XIV a. Dabartinis statinys išaugo XIX a. Daugelį metų čia buvo kalėjimas, o dabar yra įsikūręs Liublino muziejus. Išliko tik pirminis pilies apvalus bokštas.
Ypatingą dėmesį patraukia gotikinė pilies koplyčia, pastatyta XIV a. Jos vidų puošia nepaprastai vertingos bizantiškos freskos.
Miesto pakraštyje yra buvusio Majdaneko koncentracijos lagerio teritorija. Šioje II pasaulinio karo metais žmogžudystės vietoje veikia muziejus, išliko dalis originalių objektų.
Į vakarus nuo Liublino (30-50 km) yra trys lankytini miestai – svrabūs turizmo centrai. Nałęczów (Nalenčovas) – tai žinomas gydomasis kurortas, kurio specialybė – širdies ligų gydymas. Puławy (Pulavai) – tai pramonės centras, praeityje čia buvo garsių Lenku didikų šeimų rezidencijos. Išlikęs rūmų-parkų ansamblis.
Labiausiais pagarsėjęs yra Kazimierz Dolny (Kazimiež Dolny) – menininkų ir turistų mėgiamas miestelis. Čia rasime puikius statinius, nepaprasto grožio rinką, architektūros paminklus – renesansinę bažnyčią, mūrinius namus bei pilies griuvėsius ant aukšto kalno.

Białystok – Balstogė


Didžiausias Lenkijos šiauries – rytų miestas, tranzitinių šiaurės ir rytų trasų sankirtoje, pramonės ir paslaugų centras, kuris vaidina dielį vaidmenį ypač pasienio prekybos srityje.
Praeityje šioje žemėje gyveno daugelis įvairių tautų, čia susidurdavo Rytų ir Vakarų kultūra, kurių sankirtoje formavosi architektūros ir meno kūriniai, pasižymintys įvairove.
Balstogė ypač suklestėjo XVIII amžiuje, kai miestas priklausė didžiajam karalystės etmonui Jonui Klemensui Branickiui. Ankščiau čia stovėję rūmai buvo pakeitę savo išvaizdą, ir tapo puikia magnatų rezidencija, o visas miestas, kurį sunaikino gaisras, buvo atstatytas.
Šiandien senoje magnatų rezidencijoje yra įsikūrusi Medicinos akademija ir tiktai pastato dalis mena puikiausiai įrengtą rūmų parką, kuris buvo palyginamas su garsiuoju Versaliu. Abu parkus projektavo tas pats architektas André Le Nôtre.
Rinkos viduryje, kuir savo forma primena trikampį, stovi rotušė. Joje įsikūręs yra Balstogės valstybinis muziejus. Muziejaus rinkiniuose sukaupta turtinga liaudies audinių, lenkų tapybos bei ikonų kolekcija.
Verta taip pat aplankyti senovišką bažnyčią, perstatytą iš dviejų šventovių, bei cerkves su puikiomis ikonomis ir vertinga polichromija. Balstogėje yra įsikūręs Lenkijoje gyvenančių baltarusių tautinės mažumos kultūros centras. Miestas taip pat žinomas tuo, kad čia yra Liudviko Zamenhofo – esperanto kalbos kūrėjo – gimimo vieta.
Netoliese – 16 kilometrų į rytus, Knyšyno girioje įsikūręs miestelis Supraśl (Supraslis) – poilsio ir sveikatos centras. Čia rasime architektūriniu požiūriu vertingą Bazilijonų vienuolyno kompleksą.
Netoli kelio Balstogė-Varšuva, ant Narvės upės kranto, įsikūręs miestelis Tykocin (Tykocinas). Tai žinoma turistinė vietovė su didžiausiu šiame regione baroko architektūros kompleksu. Jį sudaro – Šventosios Trejybės bažnyčia ir miestelių tipo architektūros pailga aikštė su etmono Stepono Čarneckio paminklu. Dėmesio verta senajame žydų kvartale išlikusi sinagoga. Ši baroko stiliaus sinagoga pastatyta XVII šimtmečio viduryje, dabar čia įsikūręs Judaizmo muziejus.

Kraków – Krokuva


Senoji Lenkijos sostinė, vienas gražiausių Europos miestų. Didysis lenkų poetas Adomas Mickevičius Krokuvą pavadino „senosios Respublikos lopšiu“. Praeityje miestas buvo vadinamas taip pat „antrąja Roma“. Keletą šimtmečių jis augo kaip Lenkijos karalių miestas, o XV ir XVI amžiais – kaip didžiausios tuometinės Europos valstybės sostinė – išgyveno klestėjimo laikmetį. Miestas palaikė daugelį įvairių ryšių ne tik su Vakarų Europa, bet visų pirma su Vidurio ir Rytų Europos regionu.
Miesto puikybė pritraukė žymiausius to meto menininkus, kurių kūriniai išliko iki šių dienų. Vien tik senamiestyje yra keli šimtai vertingų objektų. 1978 m. UNESCO Krokuvos senamiestį (su Vaveliu ir miesto kvartalais Kazimierz ir Stradom) pripažino vienu iš dvylikos vertingiausių pasaulio kultūros paveldo objektų.
Kasmet į Krokuvą atvyksta keli milijonai turistų aplankyti puikių architektūros paminklų, garsių meno kūrinių, dalyvauti tarptautiniuose kultūros renginiuose ar paprasčiausiai pasinerti į nepakartojamą atmosferą miesto, kuriame tobulai susipynė menas ir istorija.
Krokuvai, 2000-ieji buvo nepaprastai svarbūs, kadangi šiais metais miestas buvo išrinktas viena iš kultūros Europos sostinių. Krokuvos festivalio metu 2000-aisiais vyko daug įvairių aukščiausio rango kultūrinių renginių.
Visi keliai Krokuvoje veda į senamiesčio rinką. Tai savotiškas miesto salonas, kur mielai susitinka ir turistai, ir miesto gyventojai. Didžiausią Europoje aikštę supa senoviniai puošnūs mūriniai pastatai ir rūmai. Viduje stovi Sukienicos (Sukiennice), renesanso stiliaus pastatas, kuris senovėje atliko turgaus vaidmenį. Pirmajame aukšte yra XIX a. Lenkų meno galerija (čia yra didžiausias žymių lenkų tapytojų rinkinys). Rinkos centre puikuojasi gotikos stiliaus Marijos bazilika. Ją puošia Vito Stvošo (Wit Stwosz) iš liepos medžio išdrožtas altorius, laikomas vienu vertingiausiu gotikinių altorių Europoje.
Senamiestį supa parkas – vadinamiej Plantai, įveisti išgriautos senovinės sienos vietoje. Čia gausu gotikinės ir renesanso architektūros paminklų – tai Jogailaičių universiteto pastatai, bažnyčios ir vienuolynai, senovinių gynybinių mūrų fragmentai su Floriano vartais (Brama Floriańska) ir didžiausiu Europoje barbakanu. Arba vėlgi nepaprasta, nepakartojamo grožio Kanonijos (Kanonicza) gatvė.
Vavelis – tai Lenkijos ir Krokuvos perlas, istroinė lenkų karalių rezidencija. Karalių rūmai pastatyti renesanso stiliumi. Rūmų muziejuje pamatysime garsių meistrų kūrinius, senovinius baldus, rūbus, kilimus, didžiausią Europoje arasų rinkinį, karalių insignijas, šarvus, puošybos meno pavyzdžius. Rūmų katedroje buvo karunuojami karaliai, šiandien čia yra tautos brangenybių ir puikių meno kūrinių saugykla. Katedroje yra palaidoti lenkų karaliai. Ypatingo grožio yra Žygimanto koplyčia, laikoma į šiaurę nuo Alpių kalnų vienu gražiausių renesanso meno pavyzdžių.
Krokuvoje turistai dažnai aplanko Kazimiežo kvartalą. Viduramžiais tai buvo savarankiškas miestas, XV a. pabaigoje čia buvo perkelti Krokuvos žydai. Laikui bėgant, čia susikūrė svarbiausias Europoje žydų religinis, mokslo ir kultūros centras. Čia išliko daug architektūros paminklų: sinagogos (senojoje sinagogoje veikia Judaizmo muziejus), mūriniai namai bei kapinės su renesansiniais antkapiais.
Ypatingą dėmesį reikia skirti Krokuvos muziejams. Be anksčiau minėtų, patariame aplankyti: Čartoriskių muziejų (seniausią Lenkijoje italų tapybos kolekciją, niderlandų meno amatininkų darbus, senovės meno pavyzdžius); Jano Mateikos namą (kur gyveno ir dirbo garsus lenkų tapytojas); Krokuvos miesto istorijos muziejų; Stanisławo Wyspiańskio teatro muziejų.
Sakoma, kad Krokuva yra nesibaigiančio kultūros festivalio vieta, mielas ir draugiškas menininkams miestas. Jo šiuolaikiniai kūriniai kartu su istoriniu kultūros paveldu suteikia Krokuvai nepekartojamą atspalvį.

Gdańsk – Gdanskas


Iškylantis virš miesto gotikinis masyvas iš plytų – bazilika „Mariacka“, Ilgasis Turgus – vienas iš gražiausių Europos turgų, apsuptas eile turtingų renesanso fasadą turinčių mūrų su centre karaliaujančia Neptūno skulptūra, sena, ant Motlavos upės kranto snaudžianti viduramžių svirtis – tai populiariausi Gdansko simboliai. Tūkstantmetį skaičiuojanti Pabaltijo tvirtovė, Heveliuszo, Farenheito, Schopenhauerio, Giunterio Grasso ir Valensos gimtinė garsėja kaip viena iš didžiausių turizmo atrakcijų. Gdanskas stebina miesto architektūros, sakralinės, militarinės ir uosto paminklų gausybe, dešimtį šimtmečių stebinančiu kultūros palikimu ir savo audringa istorija, o taip pat išskirtina miesto atmosfera, kur praeitis ir naujovės kuria puikią harmoniją ir nepakartojamą peizažą.