Stanisławo Ignacy Witkiewicz – Witkacy pjesės „Batsiuviai“ skaitymas

Stanisławo Ignacy Witkiewicz – Witkacy pjesės „Batsiuviai“ skaitymas

Lietuvos nacionalinis dramos teatras kartu su Adomo Mickevičiaus institutu Varšuvoje ir Lenkijos institutu Vilniuje kviečia į Stanisławo Ignacy Witkiewicz – Witkacy pjesės „Batsiuviai“ skaitymą.

2019 m. gegužės 19 d. 16 val., Lietuvos nacionalinio dramos teatro Dekoracijų dirbtuvėse (Gedimino pr. 4)
Skaitymas vyks lietuvių k. be vertimo. Diskusija vyks lietuvių ir lenkų k. su vertimu. Įėjimas laisvas.
Režisierius: Antanas Obcarskas. Skaito: Remigijus Bučius, Algirdas Gradauskas, Martynas Nedzinskas, Rasa Samuolytė, Arūnas Vozbutas.

Po skaitymo vyks diskusija, kurioje dalyvaus:

  • Jan Englert, žymus lenkų kino ir teatro aktorius, režisierius, Nacionalinio teatro Varšuvoje direktorius;
  • Irena Aleksaitė, vertėja
  • Helmutas Šabasevičius, teatrologas, teatro kritikas, vienas iš knygos „Witkacy. Plėšrūniškas protas” redaktorių
  • spektaklio kūrybinė grupė

Stanisław Ignacy Witkiewicz-Witkacy (1885-1939) – ypatinga lenkų modernizmo ir avangardo asmenybė, ryškus ir įvairiapusis menininkas: dailininkas, fotografas, dramaturgas, filosofas, rašytojas, meno teoretikas, žmogus, mąstęs, kūręs ir gyvenęs nešabloniškai. Witkacy buvo Zakopanės bohemos žvaigždė, tačiau ir labai darbštus kūrėjas, palikęs didžiulį kūrybos palikimą, vengęs nuobodulio ir nuspėjamumo spąstų, skeptiškai vertinęs ateitį ir 1939 m. įsibėgėjant Antrajam pasauliniam karui savanoriškai pasirinkęs joje nedalyvauti. (Parengta pagal „Witkacy. Plėšrūniškas protas“. Aukso žuvys, 2018). „Batsiuviai“ (lenk. Szewcy) laikomas geriausiu Witkacio veikalu. Pjesė taip pat yra ir paskutinis jo kūrinys, nes tuo pačiu metu rašytas romanas „Vienintelis išėjimas“ (lenk. Jedyne wyjście), deja, taip ir liko nebaigtas. Paskutinis Witkacy gyvenimo ir kūrybos dešimtmetis, sutapęs ir su visai Europai sunkiu laikotarpiu dėl ryškų pėdsaką XX a. istorijoje palikusio globalinio konflikto, buvo kupinas pesimizmo ir nerimo. Menininkas įžvelgė bundančius totalitarizmo demonus ir baiminosi dėl niūrios ateities – pjesė „Batsiuviai“ tą puikiai atskleidžia.
Nors pastaraisiais dešimtmečiais Witkacy yra greta Witoldo Gombrowicziaus ir Sławomiro Mrożeko– dažniausių verčiamų, statomų ir interpretuojamų lenkų menininkų, Lietuvoje bandymų perkelti į sceną sudėtingus jo tekstus nebūta daug. Ar tą lėmė tai, jog ilgą laiką trūko Witkacio pjesių vertimų, ar tai, kad jo kūryba, kaip teigė teatro kritikas Egmontas Jansonas, yra sudėtinga, „ne mūsų teatro nosiai“, tačiau pirmasis spektaklis pagal Witkacy pjesę „Mažame dvarely“ pasirodė tik 1993 m. Panevėžio dramos teatre (rež. Saulius Varnas).
2018 m. Lietuvai ir Lenkijai minint nepriklausomybės atgavimo šimtmečius, buvo išleista Witkacy kūrybą pristatanti knyga „Witkacy. Plėšrūniškas protas“ (Lenkijos instituto Vilniuje, Adomo Mickevičiaus instituto Varšuvoje bei Witkacy instituto projektas kartu su leidykla Aukso žuvys), kurioje pirmą kartą pristatoma menininko kūryba (tekstai, tapyba, fotografija), publikuojami trijų pjesių, romano ištraukos, fragmentų vertimai į lietuvių kalbą, taip pat lenkų ir lietuvių tyrinėtojų tekstai.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras jau antrą kartą rengia pjesės „Batsiuviai“ skaitymą: 2015-uosius Lenkijoje paskelbus Witkiewiczių metais, rugsėjo 26 d. pjesė buvo pristatyta LNDT dekoracijų dirbtuvėse (rež. P. Makauskas). Publikai šis skaitymas – tai paskutinė proga apsilankyti LNDT dekoracijų dirbtuvėse, nes po to ši teatro erdvė dėl rekonstrukcijos bus nugriauta.

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Adomo Mickevičiaus institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, leidykla „Aukso žuvys“