8 lapkričio

Lenkiški filmai Europos šalių kino forume Scanorama

Šaltasis karas

Lenkiški filmai Europos šalių kino forume Scanorama

Lapkričio 8-25 d., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose

Gero kino mėgėjų šių metų Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programoje vėl laukia lenkiški akcentai. Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje, festivalio žiūrovai galės pamatyti dviejų puikių filmų premjeras, tarp jų – Paweło Pawlikowskio juostos „Šaltasis karas“. Festivalio programoje pirmą kartą Lietuvoje bus parodytas Paweło Pawlikowskio filmo „Šaltasis karas“. Juosta apdovanotauž geriausią režisūrą 71-ajame  tarptautiniame Kanų kino festivalyje ir „Auksiniais liūtais“ 43-ajame Gdynės vaidybinių filmų festivalyje. Britų kino žurnalas „Empire“ Pawlikowskio darbą išrinko vienu iš 20-ties geriausių 2018 m. filmų. Lenkijos kino meno institutas pranešė, kad Lenkijos „Oskarų“ komisija deleguoja filmą kaip Lenkijos kandidatą „Oskaro“ apdovanojimui geriausio filmo ne anglų kalba kategorijoje. Žiūrovų dėmesio lauks ir Januszo Kondratiuko režisuotas vaidybinis filmas „Kaip šuo su kate“. Kaip teigia festivalio organizatoriai, meistriškai komiškus ir tragiškus elementus derinanti juosta yra, ko gero, vienas sąžiningiausių filmų apie gyvenimą ir mirtį, sukurtų Lenkijoje per pastaruosius kelerius metus. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka lietuvių žiūrovams puikiai pažįstamas Robert Więckiewicz. 16-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama” vyks lapkričio 8-25 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Lenkiškąją festivalio dalį remia Lenkijos institutas Vilniuje.

Lenkiški filmai „Scanoramos“ programoje:

„Šaltasis karas“ (rež. Paweł Pawlikowski, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, 2018, 88 min.)

„Kaip šuo su kate“ (rež. Janusz Kondratiuk, 2018, 100 min.)

  • lapkričio 11 d. 16:40, Forum Cinemas Vingis, Vilnius
  • lapkričio 13 d. 18:30, Skalvija, Vilnius
  • lapkričio 17 d. 20:35, Skalvija, Vilnius
  • Lapkričio 22 d. 17:00, Forum Cinemas Kaunas
  • Lapkričio 23 d. 17:00 Forum Cinemas Kaunas
11 lapkričio

„100 reasons why you #likePolska” – show what you like most about Poland on Independence Day

www 1

„100 reasons why you #likePolska” – show what you like most about Poland on Independence Day

Masurian Lakes, Bieszczady Mountains, Gdańsk, Wilanów Palace or perhaps polonaise, Toruń gingerbread or white stork? Take a picture, shoot a short film and share your post on Twitter, Facebook or Instagram on Polish Independence Day using the hashtag #likePolska. Show us what you like most about Poland.

The objective of the #likePolska campaign is to showcase Poland’s numerous treasures: its rich history, places worth visiting, culture, traditions, customs and notable accomplishments by Poles. The possibilities are endless; anyone can share their favourite story about Poland. You can take part in the initiative from anywhere in the world, all that it takes is a positive association related to Poland that can be presented on social media platforms.

Rules of the #likePolska initiative

Post a short video or a photo of what you like most in Poland: a favourite place, a dish, a custom, a person or just a thing. Kraków’s Main Square or a tiny village, pierogi or a regional food, amber jewellery or folk patterns, a famous work of art or a holiday souvenir – every story about Poland is fascinating, we are waiting for yours. Share your post on Twitter, Instagram or Facebook (make sure that the settings of your post are “public”) using the #likePolska hashtag and join others in celebrating the centenary of independence.

The most interesting posts will be published on the Poland.pl page on Facebook as well as @Polska and @Poland handles on Twitter.

You can also join the campaign on Facebook, by changing your profile photo to the #likePolska logo –LINK HERE, and also by using the camera logo overlay on your mobile device – LINK HERE.

More details about the campaign can be found on the Poland.pl website and Facebook page facebook.com/polska/ as well as by following posts with the #likePolska and #PL100 hashtag.

Poland MFA Press Office

 

 

 

27 lapkričio

Paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“

AM_stendas_1710x2090_1023_01-1

Paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“

2018 m. lapkričio 27 d. – 2019 m. vasario 24 d., Valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius)
Parodos atidarymas: 2018.11.27, 18 val.

Parodos „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“ pagrindinis tikslas – aktualinti Lietuvos ir Lenkijos – šalių, kurios 2018 m. švenčia valstybingumo atkūrimo 100-ąsias metines, istorinius ir kultūrinius ryšius, pabrėžti paveldo bendrystę. Tam pasirinktas tautos žynio Adomo Mickevičiaus (1798–1855) sukurtas šedevras – Ponas Tadas, ryškiausias Abiejų Tautų Respublikos epochos atspindys. Kūrinys taip pat sieja jau nebeegzistuojančią valstybę su dabartinėmis, susikūrusiomis XX a. pradžioje, – Lietuva, Lenkija, Ukraina ir Baltarusija. Todėl šis projektas, skatinantis apmąstyti valstybingumo, tapatybės bei kilmės ir paveldo bendrumo sąvokas, puikiai tinka jubiliejiniams metams paminėti, o paroda padeda tinkamai juos pristatyti. Ekspozicija rengiama Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Parodų centre ir užims apie 500 kv. m plotą. Lankytojams numatoma parodyti per 250 autentiškų unikalių ir tipologiškai skirtingų eksponatų iš bemaž 30 Lenkijos ir Lietuvos paveldo institucijų (muziejų, bibliotekų, archyvų, privačių kolekcijų ir kt.) rinkinių, kartu panaudojant ir įvairias technines priemones – modulines sieneles bei įvairaus formato stendus. Tarptautinę parodą numatyta palydėti plačia kultūrinių, mokslinių renginių bei edukacinių užsiėmimų programa.

Parodą globoja:
Lenkijos Respublikos ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki bei Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis
Lenkijos Respublikos vicepremjeras, kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Piotr Gliński bei Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson

Pagrindiniai parodos organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius), Osolinskių nacionalinis fondas (Ossolineum) (Vroclavas, Lenkija), „Pono Tado“ muziejus (Osolinskių nacionalinio fondo dalis) (Vroclavas, Lenkija), Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Krokuva, Lenkija), Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva, Lenkija), Lenkijos institutas Vilniuje (Vilnius).

5 gruodžio

Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta jėzuito kun. Martyno Počobuto-Odlianickio 290-osioms gimimo metinėms „Rektorius kunigas Martynas Počobutas-Odlianickis – ryškiausia Vilniaus žvaigždė“

Marcin_Poczobutt-Odlanicki[1]

Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta jėzuito kun. Martyno Počobuto-Odlianickio 290-osioms gimimo metinėms „Rektorius kunigas Martynas Počobutas-Odlianickis – ryškiausia Vilniaus žvaigždė“

Gruodžio 5-6 d., 9 val.,  Vilniaus universiteto biblioteka, Baltoji salė (Universiteto g. 3, Vilnius)

2018 m. minime 290-ąsias garsaus astronomo, matematiko, teologo, kunigo Martyno Počobuto-Odlianickio (1728–1810) gimimo metines. Į Abiejų Tautų Respublikos istoriją jis įėjo kaip Edukacinės komisijos narys, vienas iš švietimo reformos kūrėjų, daugiametis savaitraščio „Vilniaus laikraščiai“ („Gazety Wileńskie“) redaktorius ir leidėjas, Londono karališkosios mokslo draugijos narys (1770), Paryžiaus mokslų akademijos narys korespondentas (1778), nuo 1780 iki 1799 m. jis buvo Vilniaus akademijos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiosios mokyklos) rektorius. Pertvarkė Jėzuitų akademiją, Abiejų Tautų Respublikoje, ypač Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, skleidė Apšvietos idėjas. Būnant jam rektoriumi, buvo pradėta dėstyti geografija, istorija, teisė, inžinerijos mokslai, tikslieji ir gamtos mokslai, etika, naujųjų laikų kalbos. Ypač didelė reikšmė buvo skiriama pilietinių ir patriotinių pažiūrų formavimui. Konferencijoje dalyvaus Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos mokslininkai, jie aptars garsaus mokslininko Martyno Počobuto-Odlianickio indėlį į mokslo, švietimo ir kultūros vystymąsi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir visoje Abiejų Tautų Respublikoje.
Konferencijos kalbos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriografijos kalbos. Įėjimas laisvas.

Organizatorius: Organizatorius Vilniaus universiteto Polonistikos centras
Rėmėjai: Lenkijos Respublikos Senatas, Fondas „Parama  lenkams Rytuose“, Lenkijos institutas Vilniuje
Partneriai: Vilniaus universiteto biblioteka, Balinskių dvaro sodybos rūmai Jašiūnuose

6 gruodžio

Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ pristatymas Kalbų vakaro programoje

kalbu

Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ pristatymas Kalbų vakaro programoje

Gruodžio 6 d., 18 val., VU Filologijos fakulteto Rašytojų menė (Universiteto g. 5)

Jubiliejiniai, penktieji kalbų metai Vilniaus universitete vykstantys Lietuvai švenčiant nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, kelia šimtmečio klausimą: Kaip Lietuva skamba pasauliui, o pasaulis Lietuvai. Gruodžio 6 d. Vilniaus Alma Mater esančioje Rašytojų menėje bus pristatyti įvairiomis pasaulio kalbomis sukurti išskirtiniai kūriniai, tarp jų – Adomo Mickevičiaus poema „Ponas Tadas”.
Poemos įžanga „Lietuva, Tėvyne mano…“ be abejonės yra populiariausias daugelio kartų literatūros kūrinys. Jį mokykloje mintinai mokosi milijonai lenkų. „Kalbų vakaro“ metu ši ištrauka skambės rež. Ryszardo Ordyńskio 1928 m. nebyliojo filmo „Ponas Tadas“ fone. Apie Mickevičiaus kūrinio reikšmę lenkų kultūrai papasakos VU polonistikos studentė, poetė ir vertėja Karolina Słotwińska. Pristatymą užbaigs žinių apie Mickevičių viktorina. Nugalėtojų lauks Lenkijos  instituto Vilniuje įsteigti prizai – knygos.
„Ponas Tadas“ pristatyti lenkų kalbą ir kultūrą V  kalbų vakaro programoje pasirinktas neatsitiktinai. Lietuvai ir Lenkijai švenčiant valstybingumo atkūrimo šimtmetį, abi šalis ir tautas jungiantis didis poetas bei jo poema užima išskirtinę vietą Vilniuje vykstančiuose kultūriniuose šimtmečio minėjimo renginiuose. Gegužę filmo „Ponas Tadas“ peržiūra vainikavo Skalvijos kino centre Lenkijos instituto surengtą filmų ciklą „Senajame kine. Pirmieji nepriklausomos Lenkijos filmai“, tu tarpu nuo lapkričio 27 d. Valdovų rūmuose galima aplankyti parodą Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas, surengtą Valdovų rūmų, Osolinskių nacionalinio fondo, „Pono Tado“ muziejaus (Vroclavas), Vavelio karališkosios pilies (Krokuva), Adomo Mickevičiaus instituto (Varšuva) ir Lenkijos instituto Vilniuje bei globojamos Lenkijos ir Lietuvos premjerų ir kultūros ministrų.
Kalbų vakarą rengia Vilniaus universiteto Kalbų vakaro komanda. Įvairias kalbas ir kultūras pristato tų kalbų filologijos katedros arba centrai kartu su atitinkamomis diplomatinėmis atstovybėmis. Įėjimas laisvas.

Organizatorius – VU Kalbų vakaro komanda. Partneriai – VU Polonistikos centras ir Lenkijos institutas Vilniuje.

9 gruodžio

Grafikos ir iliustracijų paroda vaikams ir jaunimui „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“

niepodległość_poprawka

Grafikos ir iliustracijų paroda vaikams ir jaunimui „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“

Iki gruodžio 9 d., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Tik iki gruodžio 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galima pasižiūrėti lenkų-lietuvių parodą „Ilgiausiu metų Ą/Ę”, kurios pagrindinis veikėjas yra kalba. Specialiai šiai parodai kai kurias kalbos mįsles iliustravo Józef Wilkoń, Andrzej Strumiłło, Stasys Eidrigevičius, Małgorzata Gurowska, Patricija Bliuj-Stodulska, Deimantė Rybakovienė, Indrė Rybakovaitė, Sigutė Chlebinskaitė ir kt. Gruodžio mėnesį mažųjų skaitytojų dar laukia įdomūs renginiai:

  • Gruodžio 5 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų ir jaunimo skaitykla: vaikų, dalyvaujančių kūrybinėse dirbtuvėse, ekskursija po parodą. Dėmesio! Reikia registruotis adresu info@vlsv.lt. Dirbtuves rengia Mažojo princo fondas „Visa Lietuva skaito vaikams”, Lietuvos kalbos institutas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
  • Gruodžio 8 d., 12.45-13.15 val. Vaikų ir jaunimo knygos festivalis „Vaikų Kalėdų sala”, Vilniaus mokytojų namai (Vilniaus g. 39, Vilnius), ir gruodžio 9 d. 12.45–13.15, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius): Susitikimas ir kūrybinės dirbtuvės „Spaustuvė” ir „Vaizduotės žodynas” su iliustratorėmis Małgorzata Gurowska i Patricija Bliuj-Stodulska. Dirbtuvių metu vaikai kurs individualius ir kolektyvinius kūrinius. Jie naudosis kaladėlėmis-antspaudais, kuriuos suprojektavo Małgorzata Gurowska, ir su Patricija Bliuj-Stodulska ieškos/kurs/pieš naujas žodžių reikšmes. Dirbtuvių kalba: lenkų ir lietuvių. Įėjimas laisvas.
  • Gruodžio 9 d., 15.15-15.45 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: dr Małgorzatos Cackowskos iš Gdansko universiteto, vaikų knygų ekspertės paskaita „Apie knygų mažiausiems kalbos ir vizualinius aspektus“.
  • Gruodžio 9 d., 16.00-16.45 val., Parodos uždarymas su pavakariais ir pokalbis „Apie iliustratorių kartų kalbą”, kuriame dalyvauja Andrzej Strumiłło, Kęstutis Kasparavičius, Bronius Leonavičius, Małgorzata Gurowska, Patricja Bliuj-Stodulska, Deimantė Rybakovienė, Inga Dagilė – garsūs ir vertinami lenkų ir lietuvių dailininkai ir iliustratoriai. Susikimo kalba: lenkų ir lietuvių.

Organizatoriai: Fondas „BałtyckieSyreny” (Gdanskas), Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Mažojo Princo fondas – Visa Lietuva skaito vaikams
Partneriai: Knygų festivalis „Kalėdų sala”, Lietuvių kalbos institutas.
Projektas iš dalies finansuojamas  Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos ilgametės programos NEPRIKLAUSOMA 2017–2021 lėšomis ir Adomo Mickevičiaus instituto programos „Kultūros platforma“ lėšomis.

9 gruodžio

Filmo „Dvi karūnos“ peržiūra Medininkuose

NaZaproszenie

Filmo „Dvi karūnos“ pristatančio šv. Maksimilijono Kolbės gyvenimą, seansas

Gruodžio 9 d., 15.00 val., Medininkų kultūros centras (Pilies g. 10, Medininkai)

Michało Kondrato dokumentinė juosta su vaidybiniais elementais „Dvi karūnos“ – tai pirmasis filmas, atskleidžiantis iki šiol nežinomus lenkų tėvo Maksimilijono Kolbės (Maksymilian Maria Kolbe) gyvenimo momentus – nuo vaikystės iki lemiamo sprendimo savanoriškai atiduoti gyvybę už kitą kalinį Aušvice. Filmu siekiama priminti, o kai kuriuos žiūrovus galbūt supažindinti su aktyvia Lenkijos ir lenkų veikla ginant universaliąsias vertybes II pasaulinio karo metais bei lenkų didvyriškumu negailint jėgų, o kartais ir gyvybės ginti kitus, dažnai kitataučius žmones. „Dvi karūnos“ – tai filmas apie žmogų, siekusį pakeisti pasaulį. Tam tikra prasme jam tai pavyko, tačiau ne visiems žinoma nepaprasta šio žmogaus gyvenimo istorija. Maksimilijonas Kolbė buvo mažakalbis, tačiau žavėjo aplinkinius savo asmenybe. Filme be kita ko pristatoma jo veikla už Lenkijos ribų, atskleidžiami įvairiapusiai talentai. Dar paauglystėje Kolbė sukūrė novatorišką įrenginį, daug tobulesnį už anuometinį telegrafą. Mažai kam žinoma, kad jis buvo suprojektavęs net aparatą, skirtą judėti tarp planetų. „Dvi karūnos“ atskleidžia nuostabų vienuolio protą ir atsidavimą jo paties Nepokalianove ir Japonijoje įkurtų vienuolynų veiklai. Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia, Medininkų kultūros centras

12 gruodžio

Stanisławo Moniuszkos operos „Halka“ (1848, Vilnius), koncertinis atlikimas

2018_12_12, 18_00ValdovŲ rŪmai Vilniuje

Stanisławo Moniuszkos operos „Halka“ (1848, Vilnius), koncertinis atlikimas

 

Pasitinkant kompozitoriaus Stanisławo Moniuszkos 200-ųjų gimimo metinių sukaktį
Gruodžio 12 d., 18.00 val., Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė (Katedros a. 4, Vilnius)

Solistai: Ilona Krzywicka (sopranas, Halka), Małgorzata Rodek (sopranas, Zofija), Jakub Pawlik (tenoras, Jontekas), Sebastian Szumski (baritonas, Janušas)
Choras ir istorinių instrumentų orkestras „Capella Cracoviensis“
Dirigentas Jan Tomasz Adamus

2019 m. švęsime žymaus kompozitoriaus, dirigento, vargonininko, pedagogo, Varšuvos didžiojo teatro direktoriaus, pirmosios lenkų tautinės operos autoriaus Stanislovo Moniuškos 200-ąsias gimimo metines. Renginius, skirtus šiai sukakčiai, minimai Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos, globoja UNESCO.
Iškilmingai pasitinkant S. Moniuškos 200-ųjų gimimo metinių jubiliejų Vilniuje, Valdovų rūmuose vyks operos „Halka“ Vilniaus versijos (1848) pastatymas. Vilniaus versija yra išskirtinė, nes neretai pirminiuose kūrinių variantuose slypi daugiau informacijos apie kompozitorių ir jo sumanymą negu vėlesniuose. Pastaruosius veikia įvairūs, dažnai pragmatiniai veiksniai, tokie kaip pataikavimas publikos skoniui, teatro direktoriaus daroma įtaka. Dėl minėtų priežasčių šie variantai būna labiau konvencionalūs nei autentiški. Kalbant apie S. Moniuškos operą „Halka“, šis klausimas dar komplikuotesnis, nes jos Vilniaus versijoje padaryta nemažai pakeitimų. Varšuvos premjerai kompozitorius sukūrė visiškai naują partitūrą, parašė visus daugeliui klausytojų žinomus muzikos „perlus“. „Halkos“ Vilniaus versija – visai kitas kūrinys – tiesiogiai klausytojus veikianti muzikinė drama. Pastarojoje yra tik būtiniausi dramatinio vyksmo numeriai, joje nėra maloniai skambančių fragmentų. Kompozitorius mažiau dėmesio skyrė scenoms, kurios galėtų stabdyti operos tėkmę. Taigi čia nėra baleto scenų arba veikėjų apmąstymų kupinų arijų. S. Moniuška sukūrė opusą, kuris anų laikų muzikos fone galėtų būti vertinamas kaip itin avangardistinis. Vilniaus „Halka“ yra ne tokia lyriška, mažiau efektinga, orientuota į žiūrovus, tačiau dramatiškesnė. Glaustas vyksmas yra nukreiptas tragiškos atomazgos link, o visuma – itin aiški, kiek šiurkštoka ir nepadori. Vilniaus versijos dramaturgija „drausmingesnė“, o pagrindinės veikėjos likimas – širdį veriantis. Didžioji opera kupina vokalinio blizgesio, turi daug muzikos „perlų“, jie metams bėgant gyveno savo gyvenimą kaip populiariosios muzikos kūriniai. Tačiau teatrinė tiesa, išraiškinga veiksmo architektūra, naujoviškas ir radikaliai realistinis požiūris į temą slypi tik „Halkos“ Vilniaus versijoje.
Kamerinis choras ir orkestras „Capella Cracoviensis“ – vienas įdomiausių ansamblių iš Lenkijoje veikiančių senosios muzikos kolektyvų. Jo repertuarą sudaro kūriniai nuo Renesanso laikotarpio polifonijos iki ankstyvojo Romantizmo operų, atliekamų šios epochos instrumentais remiantis autentiškomis anuometėmis atlikimo praktikomis. „Capella Cracoviensis“ yra daugelio reikšmingų festivalių ir koncertų salių, tokių kaip „Bachfest Leipzig“, „SWR Festspiele Schwetzingen“, „Händel Festspiele Halle“, „Haydn Festspiele Brühl“, „Opéra Royal Versailles“, „Theater an der Wien“, Nacionalinio Lenkijos radijo simfoninio orkestro, Ščecino filharmonijos, Krokuvos „Misteria Paschalia“, kviestinis ansamblis. Tarp pastarųjų kolektyvo darbų – ir pirmą kartą Lenkijoje atliktas R. Wagnerio penkių dainų ciklas pagal Mathilde’ės Wesendonck eiles – „Wesendonck Lieder“ (1857–1858), ir, bendradarbiaujant su įrašų bendrove „Decca“, įrašyti G. B. Pergolesi (1710–1736) bei N. A. Porporos (1686–1768) operos. „Capella Cracoviensis“ įkurta 1970 m. tuomečio Krokuvos filharmonijos direktoriaus Jerzy Katlewicziaus pastangomis – jis įpareigojo Stanisławą Gałońskį prie filharmonijos suburti senosios muzikos ansamblį.
Stanisław Moniuszko (Stanislovas Moniuška) gimė 1819 m. gegužės 5 d. Ubelėje prie Minsko. Kompozitoriaus Vilniaus gyvenimo tarpsnis prasidėjo 1836 m., tuomet jis apsigyveno uošvių namuose Vokiečių g. 26 (vadinamieji Miulerio namai). Čia skaitė, skambino fortepijonu, klausėsi muzikos, buvo imlus naujai muzikinei patirčiai. 1837 m. rudenį pradėjo studijuoti Berlyne. Baigęs muzikos mokslus, grįžo į Vilnių. Vedė vilnietę Aleksandrą Miuler. Kunigas Janas Menue porą sutuokė bažnyčioje. Jaunikis buvo 21-erių metų. S. Moniuška ėjo vargonininko pareigas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje ir privačiai mokė muzikos. Po kelerių metų S. Moniuška tapo Vilniaus miesto teatro dirigentu. Sukūrė daug kūrinių, tarp jų – apie 300 dainų, keturios Aušros Vartų litanijos. Taip pat jis išleido pirmuosius „Namų dainyno“ sąsiuvinius. 1848 m. Vilniuje kompozitoriaus uošvių salone buvo kukliai pristatyti operos „Halka“ fragmentai. Šios operos sceninė versija pastatyta 1854 m. vasario 16 d. dabartinėje Vilniaus rotušėje. Operos premjera Varšuvoje įvyko vėliau – 1858 metais. Po operos triumfo S. Moniuška persikėlė į Varšuvą, ten buvo pakviestas eiti Varšuvos didžiojo teatro dirigento pareigas. Kompozitoriaus sukurtos operos „Sielininkas“, „Grafienė“ , „Garbės žodis“, „Baisusis dvaras“ (1865) priklauso lenkų muzikos aukso fondui. S. Moniuška mirė Varšuvoje 1872 m. birželio 4 dieną. Po renginio maloniai kviečiame apžiūrėti parodą „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“.
Įėjimas su kvietimais.

Organizatoriai: Capella Cracoviensis, Lenkijos institutas Vilniuje, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus miesto skyrius, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lenkijos Respublikos ambasada. Projektą globoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektas finansuojamas:
Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis pagal daugiametę 2017–2021 m. programą „NIEPODLEGŁA“ („NEPRIKLAUSOMA“) ir Adomo Mickevičiaus instituto lėšomis pagal programą „Kultūros platforma“. Projektas finansuojamas Lenkijos Respublikos Senato ir fondo „Pomoc Polakom na Wschodzie“ („Pagalba lenkams Rytuose“) lėšomis.

13 gruodžio

Vieša paskaita „Pono Tado“ įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje“

AM_stendas_1710x2090_1023_01-1

Vieša paskaita „Pono Tado“ įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje“

Parodos „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“ renginių ciklas
Gruodžio 13 d., 18.00 val. Valdovų rūmų Renginių salė (Katedros a. 4, Vilnius)

Nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. vasario 24 d., Valdovų rūmuose yra eksponuojama paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“, organizuojama Lietuvos ir Lenkijos  valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Parodą sudaro per 250 autentiškų unikalių ir tipologiškai skirtingų eksponatų iš bemaž 30 Lenkijos ir Lietuvos paveldo institucijų (muziejų, bibliotekų, archyvų, privačių kolekcijų ir kt.) rinkinių, o pagrindinių parodos eksponatu yra „Pono Tado“ rankraštis. Tarptautinę parodą palydi plati kultūrinių, mokslinių renginių bei edukacinių užsiėmimų programa. Vienu iš tokių renginių yra prof. dr. Brigitos Speičytės (Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) paskaita „Pono Tado“ įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje“. Adomo Mickevičiaus poema Ponas Tadas (Pan Tadeusz, Paryžius, 1834) – iškiliausias lenkų Romantizmo kūrinys, lenkų kultūroje ir literatūroje pelnęs tautinės epopėjos rangą, esmingai veikęs taip pat ir kitų XVI–XVIII a. gyvavusios jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, tam tikru mastu ir žydų litvakų, – kultūras: formavęs bendruomeninės tapatybės vaizdinius, politinę mintį, įsirašęs į šių tautų literatūrines tradicijas.
Poema, sukurta emigracijoje po tragiškai pralaimėto 1830–1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo prieš Rusijos imperiją, Lietuvos skaitytojus pasiekė XIX a. antroje pusėje kaip nelegalus, Rusijos cenzūros draudžiamas kūrinys. Veikęs literatūriniame pogrindyje, Ponas Tadas istorinės Lietuvos skaitytojų buvo pripažintas kaip jų kultūrinę ir tautinę tapatybę išreiškiantis kūrinys. Nuo XX a. pradžios besiformuojančioje modernioje lietuvių kultūroje Ponas Tadas tapo kovos dėl kultūrinės atminties vieta. Kūrinys, pasitraukęs į lietuvių nacionalinės literatūros kanono šešėlį, išliko svarbus kultūros rezervas, prie kurio grįžtama lemiamais Lietuvos istorijos momentais. Pono Tado skaitymo istorija Lietuvoje sudaro tarsi tolesnį poemos tęsinį – meilės ir atstūmimo, kivirčo ir susitaikymo siužetą.
Paskaita nemokama, bet būtina išankstinė registracija: http://registracija.valdovurumai.lt/gmnjqq3t.
Po paskaitos klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.

Parodos organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Osolinskių nacionalinis fondas (Ossolineum) (Vroclavas), „Pono Tado“ muziejus (Osolinskių nacionalinio fondo dalis), Vavelio karališkoji pilis (Krokuva), Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva), Lenkijos institutas Vilniuje

14 gruodžio

Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie 1938-uosius metus

019

Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie 1938-uosius metus

Gruodžio 14 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

2018 m. Lenkija ir Lietuva mini nepriklausomybės atgavimo šimtmetį, taip pat diplomatinių santykių užmezgimo 80-metį. Dėl įvairių priežasčių mūsų valstybės diplomatinius santykius nusprendė užmegzti tik praėjus dvidešimčiai metų po nepriklausomybės atgavimo. Kokios buvo tos priežastys? Kokios svarbiausios kliūtys trukdė padaryti tą anksčiau? Ar abi valstybės, nors oficialių santykių nebuvo, vedė neformalų dialogą? Tęsiant pokalbių ciklą „Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie…”, kurį pernai pradėjo konferencija apie Józefą Piłsudskį, gruodžio 14 d. Vilniuje vyks seminaras, skirtas Lenkijos ir Lietuvos diplomatiniams santykiams, ypatingą dėmesį kreipiant į 1938 m. Tai tinkamas momentas be nereikalingų emocijų pažvelgti į praeitį ir apibendrinti abiejų valstybių pirmaisiais laisvės metais vykdomą užsienio politiką. Seminaras Vilniuje bus įžanga į kitų metų kovo mėnesį planuojamą konferenciją Kaune, kurios metu bus pristatyta speciali lenkų ir lietuvių publikacija apie 1938 metus. Seminare dalyvaus: profesorius Jonas Vaičenonis, lietuvių karo ir diplomatijos istorikas, dr Giedrė Milerytė-Japertienė, istorikė, susijusi su Kauno Vytauto Didžiojo universitetu, Simonas Jazavita, Kauno miesto muziejaus darbuotojas ir istorikas, Dominik Wilczewski, politologas ir svetainės przeglad baltycki.pl redaktorius, dr Paweł Libera, Lenkijos tautos atminties instituto Istorinių tyrimų biuro direktoriaus pavaduotojas, ir dr hab. Krzysztof Buchowski, istorikas,  Balstogės universiteto profesorius, lenkų-lietuvių santykių specialistas.
Seminaro kalba: lenkų ir lietuvių su sinchroniniu vertimu. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno miesto muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, przeglądbaltycki.pl, Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje