6 lapkričio

Lenkų filmai „Scanoramoje“

PsiePole

Lapkričio 6-16 dienomis Vilniuje, lapkričio 13-23 dienomis Kaune
Lenkų filmai Europos šalių kino forumo  „Scanorama“ programoje

Kebabas ir Horoskopas“ (Kebab i Horoskop,  rež. Grzegorz Jaroszuk, 2014, 75 min.)
Lapkričio 9 d., sekmadienis, 19.00 val., „Forum Cinemas Vingis“, 5 salė
Lapkričio 11 d., antradienis, 21.00 val., „Forum Cinemas Vingis“, 5 salė
Lapkričio 14 d., penktadienis, 19.00 val., „Forum Cinemas Vingis“, 9 salė
Lapkričio 15 d., šeštadienis, 19.15 val., „Forum Cinemas Kaunas“, 4 salė

Šiandien pirmoji mano pensijos diena. Atvažiavau pasakyti, kad niekas mano gyvenime neturėjo prasmės. Niekuomet nemylėjau tavo tėvo. Jam mirus neliūdėjau. Ir jei galėčiau atsukti laiką atgal, antrąkart negimdyčiau.
Keistomis aplinkybėmis susitinka ką tik darbą metęs kebabų pardavėjas ir horoskopus žurnalui apie laukinę gamtą rašęs tipas. Abu jie nusivylę gyvenimu, abiems verkiant reikia pinigų. Vyrai nenuleidžia rankų ir greitai sugalvoja verslo planą – tapti rinkodaros specialistais. Netikėtai jų paslaugas užsisako bankrutuojanti kilimų parduotuvė su grupe keistuolių darbuotojų. Apsimetėliai nė nenutuokia, kad jų iš piršto laužtos pamokos apie verslo paslaptis visiškai sujauks parduotuvės personalo narių graudžiai apgailėtinus gyvenimus.
„Tai istorija apie keistus žmones, kurie ieško meilės. Personažų nerangumas šiame absurdiškame pasaulyje kuria komiškas situacijas, tačiau jos tik sušvelnina atšiaurią istoriją apie vienatvę, neišpildytą meilės troškimą ir liūdesį“, – sako režisierius Grzegorzas Jaroszukas.
Festivaliai: Tarptautinis Karlovi Varų kino festivalis – dalyvavo „Vakarų rytų“ konkursinėje programoje.

Šunų laukas“ (Psie pole,  rež. Lech Majewski, 2014, 101 min.)
Lapkričio 11 d., antradienis, 20.30 val., „Forum Cinemas Vingis“, 3 salė
Lapkričio 14 d., penktadienis, 21.00 val., „Forum Cinemas Kaunas“, 4 salė
Lapkričio 15 d., šeštadienis, 18.45 val., kino centras „Skalvija“

Melsdamasis jaučiuosi esąs silpnas. Esu vienas. Ir kai meldžiuosi… girdžiu tik save, todėl meldžiuosi… tik sau vienam. Kiekvienas meldžiasi sau. Savai vilties idėjai, kurią iš įpročio vadina Dievu.
Jaučiai, prekybos centro grindimis tempiantys plūgą. Būrys aristokratų, naktį sustingusių miške. Krioklys, pralaužiantis bažnyčios sienas ir plūstantis ant altoriaus. Tarp knygos puslapių besiplečianti kraujo dėmė. Pasirodantis ir vėl dingstantis angelas… Visa tai – poeto Adamo sapnai ir vizijos. Adamo, kurio mylimoji ir geriausias draugas žuvo avarijoje. Adamo, kuris nutraukė sėkmingą akademiko karjerą ir įsidarbino kasininku. Jis nežino, kaip toliau gyventi. Nežino, ar verta gyventi. Kažkur šalyje siaučia potvyniai, Rusijoje sudūžta Lenkijos prezidento lėktuvas, o Adamas akimis ryja Dantės „Pragarą“ ir vis labiau klimpsta į tamsą.
„Dantės „Dieviškoji komedija“ man buvo kaip kelrodis. Kaip idėja, galinti sujungti visą mano gyvenimą – dramatišką asmeninę patirtį ir išgyventą lenkų tautos tragediją. Ji padėjo supinti įvairiausias emocijas ir atrasti visa vienijantį jausmą“, – sako režisierius Lechas Majewskis.

Filmai originalo kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais.
Daugiau informacijos: www.scanorama.lt
Organizatorius: „Scanorama“, partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

SVEČIAI IŠ LENKIJOS:
Krzysztof Zanussi, režisierius ir scenaristas
Krzysztofas Zanussi gimė 1939-aisiais Varšuvoje, Lenkijoje. Varšuvos universitete studijavo fiziką, vėliau Jogailos universitete Krokuvoje studijavo filosofiją. 1966-aisiais baigė Lodzės kino akademiją. Garsiausi jo filmai: „Apšvietimas“ (1973), „Inventorius“ (1989), „Gyvenimas – mirtina lytiniu keliu plintanti liga“ (2000) ir „Papildas“ (2002). Filmas „Pastovus veiksnys“ (1980) pelnė komisijos ir Ekumeninės žiuri apdovanojimus Kanų kino festivalyje. Per 50 metų trukusią karjerą K. Zanussi sukūrė daugiau kaip 30 vaidybinių ir dokumentinių filmų. Jis taip pat yra teatro režisierius ir kelių knygų autorius. 2013-aisiais „Scanorama“ pristatė nebaigtą režisieriaus filmą „Svetimkūnis“.
Susitikimas: lapkričio 8 d., šeštadienis, 19.00 val., „Forum Cinemas Vingis“ 9 salė.

Lech Majewski, režisierius ir scenaristas
Lechas Majewskis (gimė 1953 m.) yra lenkų kino ir teatro režisierius, rašytojas, poetas ir dailininkas. 1977 m. baigė Lodzės kino mokyklą. Žymiausi jo filmai: „Riteris“ (1980), „Gospelas pagal Harį“ (1992), „Wojaczek“ (1999), „Stiklinės lūpos“ (2007). 2011-aisiais jis pristatė trejų metų darbą „Malūnas ir kryžius“ pagal Pieterio Bruegelio paveikslą. L. Majewskis turi dvigubą JAV ir Lenkijos pilietybę ir gyvena keliaudamas tarp šių šalių.
Susitikimas: lapkričio 11 d., antradienis, 20.30 val., „Forum Cinemas Vingis“ 3 salė.

Grzegorz Jaroszuk, režisierius ir scenaristas
Grzegorzas Jaroszukas gimė 1983 m. Varšuvoje 2011 m. baigė Lenkijos nacionalinę kino, televizijos ir teatro mokyklą Lodzėje. Studijų metais kūrė trumpametražius filmus, tarp jų „Dingusio automobilio istorija“ (2008) ir dokumentinis „Naujo sezono pradžia“ (2011). 2011-aisiais pasirodęs diplominis režisieriaus darbas „Šaldytos istorijos“ pelnė daugybę apdovanojimų ir nominacijų kino festivaliuose visame pasaulyje. „Kebabas ir horoskopas“ yra debiutinis ilgametražis režisieriaus filmas.
Susitikimai: lapkričio 9 d., sekmadienis, 19.00 val. „Forum Cinemas Vingis“, 5 salė; lapkričio 11 d., antradienis, 21.00 val. „Forum Cinemas Vingis“, 9 salė.

11 lapkričio

#MyPolska – asmenukė Lenkijos Nepriklausomybės dienai

IMG_2224

#MyPolska – asmenukė Lenkijos Nepriklausomybės dienai
Lenkijos užsienio reikalų ministerija kviečia visame pasaulyje išsibarsčiusius lenkus linksmai ir netradiciškai paminėti Lenkijos Respublikos nepriklausomybės atgavimo dieną. Nusifotografuokite vienas, su šeima ar draugais kokio nors Lenkijos tautinio simbolio fone ar tiesiog padarykite nuotrauką su lenkiškais akcentais ir paskelbkite ją savo Facebooko arba Twiterio paskyroje su hashtagu #MyPolska.

* * *

#MyPolska – an Independence Day selfie
Take a picture at the Polish Fighter Pilots Monument in Northolt, London, on the Pulaski Bridge in New York or against the background of the Gdansk Shipyard, and post it on Twitter or Facebook hash-tagged #MyPolska on 11 November. Polish diplomats invite you to celebrate the anniversary of the restoration of Poland’s independence in a somewhat unconventional way.
#MyPolska initiative can be joined by anyone, all around the world. What you need is a camera or a smartphone, gadgets in the national colours of white and red, a venue associated with Poland and the freedom struggle, and an Internet access.
The rules are easy. Show Poland your way no matter where in  the world you live. Stand with a flag in your hand in front of the Belvedere or sit on the Jan Karski bench in Warsaw. Take a picture showing yourself with a white and red flag on your cheek against Monte Cassino Hill. Why not take a selfie with a rosette pinned to your jacket at the Tadeusz Kościuszko Monument in Washington or at the General Józef Bem Monument in Budapest? You are free to decide. Post your photo on Twitter or Facebook hash-tagged #MyPolska.
Your family or friends can join you in the picture. Just enjoy your freedom. That is how the Polish Embassy in London, the originator of the #MyPolska campaign, encourages Poles and the Polish diaspora abroad to celebrate the anniversary of regaining independence by Poland.

MFA Press Office

20 lapkričio

25-osios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos priėmimo metinės

Konwencja-chlopiec_MASTER

(Priimta Generalinės Asamblėjos 44/25 rezoliucija pagal Trečiojo komiteto pranešimą (A/44/736 ir Corr. 1)
Generalinė Asamblėja,
*remdamasi savo ankstesnėmis rezoliucijomis, pirmiausia 1978 m. gruodžio 20 d. ir 1988 m. gruodžio 8 d. 43/112 rezoliucijomis, taip pat Žmogaus teisių komisijos bei Ekonominės ir socialinės tarybos rezoliucijomis dėl Vaiko teisių konvencijos,
*turėdama galvoje Žmogaus teisių komisijos 1989 m. kovo 8 d. 1989/57 rezoliuciją, kuria Komisija nusprendė per Ekonominę ir socialinę tarybą nusiųsti Vaiko teisių konvencijos projektą Generalinei Asamblėjai, bei Ekonominės ir socialinės tarybos 1989 m. gegužės 24 d. 1989/79 rezoliuciją,
*dar kartą patvirtindama, kad vaiko teises reikia ypač ginti ir kad reikia nuolat gerinti vaikų padėtį visame pasaulyje ir jų vystymąsi bei auklėjimą taikos ir saugumo sąlygomis,
*labai susirūpinusi, kad vaikų padėtis daugelyje pasaulio vietovių tebėra kritiška dėl nevienodų socialinių sąlygų, stichinių nelaimių, ginkluotų konfliktų, išnaudojimo, neraštingumo, bado ir ligų, ir būdama įsitikinusi, jog reikia imtis neatidėliotinų ir veiksmingų priemonių nacionaliniu ir tarptautiniu mastu,
*suvokdama, koks svarbus Jungtinių Tautų Organizacijos Vaikų fondo ir Jungtinių Tautų Organizacijos vaidmuo prisidedant prie vaikų gerovės kėlimo ir jų vystymosi,
*būdama įsitikinusi, kad tarptautinė Konvencija dėl vaiko teisių bus didelis indėlis į vaikų teisių apsaugą ir jų gerovės užtikrinimą ir sektinas Jungtinių Tautų Organizacijos laimėjimų žmogaus teisių srityje pavyzdys,
*atsižvelgdama į tai, kad 1989 m. – trisdešimtosios Vaiko teisių deklaracijos metinės ir dešimtosios Tarptautinių vaikų metų metinės:
(1) yra dėkinga Žmogaus teisių komisijai, baigusiai rengti Vaiko teisių konvencijos projektą;
(2) priima pasirašyti, ratifikuoti Vaiko teisių konvenciją, kuri pateikiama šios rezoliucijos Priede, ir prie jos prisijungti:
(3) ragina visas valstybes dalyves tuoj pat apsvarstyti Konvencijos pasirašymą, ratifikavimą ar prisijungimą prie jos ir išreiškia viltį, kad ji artimiausiu metu įsigalios;
(4) prašo Generalinį sekretorių parūpinti reikalingų priemonių ir padėti skleisti informaciją apie Konvenciją;
(5) siūlo Jungtinių Tautų Organizacijos įstaigoms ir organizacijoms, taip pat tarpvyriausybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms sutelkti visas pastangas skleidžiant informaciją apie Konvenciją ir prisidėti prie gilesnio jos supratimo;
(6) prašo Generalinį sekretorių informuoti Generalinę Asamblėją jos keturiasdešimt penktojoje sesijoje, kaip įgyvendinama Vaiko teisių konvencija;
(7) nutaria apsvarstyti Generalinio sekretoriaus pranešimą savo keturiasdešimt penktosios sesijos darbotvarkės punkte „Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimas“.

KONVENCIJA

1 gruodžio

Donald Tusk Europos Vadovų Tarybos pirmininku

07.05.2014 Katowice Europejski Kongres Gospodarczy  N/z premier Donald Tusk    Fot. Dominik Gajda/REPORTER

Donald Tusk takes over as European Council head

Sets directions for actions; ensures the preparation and continuity of the work of the European Council; chairs meetings of EU heads of state; and presents reports on such meetings to the European Parliament – these are the principal tasks of the President of the European Council. Donald Tusk, until recently the Polish Prime Minister, will assume this office on Monday.
“I come to Brussels from a country that strongly believes in the sense of a united Europe. Eighty percent of my countrymen deeply believe in the sense of the European Union and seek no alternative,” said Donald Tusk shortly after his election as the new President of the European Council. He added that Polish heritage and experience can become a very significant source of energy that the EU needs.
The office of the President of the European Council was established by the Treaty of Lisbon in 2009. In the same year, the Belgian politician Herman Van Rompuy was appointed the first Council head, a position he will occupy until 30 November 2014.
The European Council elects its President by a qualified majority of votes for a term of two and a half years, renewable once.
The EU leaders chose Donald Tusk on 30 August 2014. The former Polish prime minister will be also presiding over eurozone countries’ summits.
Prior to the Treaty of Lisbon, the Council meetings were chaired by a head of state which was holding the six-month rotating presidency of the Council of the European Union.
The European Council, an institution whose work will be overseen by Donald Tusk, defines the general political directions and priorities of the Union.
Apart from the President, the Council consists of the heads of state or government of the Member States, and the President of the European Commission. The High Representative of the Union for Foreign Affairs and Security Policy (currently Federica Mogherini of Italy) also takes part in its work.
The Council comes together at least twice every six months. However, the President may convene a special meeting when the situation calls for this. An example of such a situation is the Ukraine crisis, which has prompted the Council to meet several times over the past months.
Decisions of this body are usually taken by consensus. In some cases, the Council adopts decisions unanimously or by qualified majority, depending on what the Treaty provides for.
As a rule, the European Council meets in Brussels, at the Justus Lipsius building.
Established in 1974, the European Council was intended to serve as an informal forum for discussions between heads of state and government. However, it soon came to set goals for the Union in all fields of its activity. The 1992 Treaty of Maastricht gave the Council a formal status, defining its function as “providing the Union with the necessary impetus for its development and defining the general political guidelines thereof.”
The European Council became one of the seven institutions of the EU on 1 December 2009, with the entry into force of the Treaty of Lisbon.

Donald Tusk was born in Gdansk on 22 April 1957. A 1980 history graduate of the University of Gdansk. Before that, an opposition activist and co-founder of the Solidarity Student Committee. Co-founder and, since 2003, leader of the Civic Platform political party. The longest-serving Prime Minister of the Third Republic of Poland, in office continuously from 16 November 2007 until 22 September 2014, when he stepped down after being elected President of the European Council.
Donald Tusk will chair the first European Council meeting during his term on 18 December 2014.

For more information about the European Council, please visit its website (http://www.european-council.europa.eu/home-page.aspx?lang=pl).

MFA Press Office

11 gruodžio

Kalėdinių giesmių džiazo koncertas

nahorny-trio-fot-piotr-gruchałaMMM

Gruodžio 11 d., ketvirtadienį, 19 val.
Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30, Vilnius)

KALĖDINIS DŽIAZAS - Šventiškiausias džiazo legendos koncertas

Koncertas rengiamas kartu su VšĮ „Kristupo festivalis”

Atlikėjai:
WŁODZIMIERZ NAHORNY TRIO (Lenkija):
WŁODZIMIERZ NAHORNY (fortepijonas)
PIOTR BISKUPSKI (mušamieji)
MARIUSZ BOGDANOWICZ (kontrabosas)
Solistai:
DOROTA MIŚKIEWICZ (vokalas, Lenkija)
JANUSZ SZROM (vokalas, Lenkija)

Jei šventinis repertuaras Jums asocijuojasi tik su sausakimšais prekybos centrais, Lenkijos džiazo legenda Włodzimierz Nahorny šią nuostatą nesunkiai pakeis.
Nebanaliomis aranžuotėmis, lengvu svingu ir džiazo ekspresija papuoštos kalėdinės dainos – tarsi eglutės žaisliukai, kurie traukia akį bei priverčia nusišypsoti. O muzikantų šiluma, nuoširdumas bei meistriškumas papirks net ir didžiausią skeptiką. Patikėkite muzikos stebuklu, kuriamu Jūsų akivaizdoje!

Programoje kalėdinės dainos džiazo stiliumi

Bilietus platina „Bilietai.lt“ (kaina: 27-64 Lt; 7.82 - 18.54 €) - http://www.bilietai.lt/lt/buy/22769#plan

12 gruodžio

Seminaras mokytojams „Oskaras Kolbergas (1814-1890) ir Lietuva“

kolberg oskar

Gruodžio 12 d., 11 val., Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas (K. Donelaičio aud., Universiteto g. 3)

Seminaras  mokytojams „Oskaras Kolbergas (1814-1890) ir Lietuva“.

Dviejų dalių seminaras lenkų kalbos ir literatūros mokytojams skirtas žinomo lenkų kompozitoriaus ir etnografo Oskaro Kolbergo 200-osioms gimimo metinėms paminėti.  Renginyje pranešimus skaitys VU Polonistikos centro dėstytojos: dr. Irena Fedorovič (Oskaras Kolbergas – lenkų etnografijos pradininkas) ir doc.  dr. Kristina Rutkovska (Liaudies papročiai kalbų ir kultūrų sandūroje).  14-tą val. vyks muzikinės programos „Iš Kolbergo lobyno“ pristatymas, kuriame dalyvaus polonistikos studentai ir Vilniaus rajono mokiniai. Pranešimai bus skaitomi lenkų kalba.

           Įėjimas nemokamas

Organizatoriai: VU Polonistikos centras, Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyrius; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

Fot. Muzeum im. Oskara Kolberga w Przysusze

13 gruodžio

Karinės padėties Lenkijoje įvedimo metinės

T-55A_Martial_law_Poland

Karinė padėtis

1981 m. gruodžio 13 d. prie valdžios vairo stovintis generolas Wojciechas Jaruzelskis paskelbė, kad Lenkijoje įvedama karinė padėtis, į gatves išvažiavo tankai, kariuomenės ir sukarintos milicijos būriai, visiškai nutrauktas telefoninis ryšys. Valstybės struktūra tapo sukarinta, sustabdyta visų profsąjungos organizacijų ir draugijų veikla, teismuose įsigaliojo ypatingoji padėtis, buvo skelbiama komendanto valanda.
Pirmąją naktį iš gruodžio 12 į 13-ąją sulaikyta didžiuma „Solidarumo“ vadovų, gamyklų, pripažintų ypač reikšmingomis, aktyvistų, intelektualų, remiančių sąjūdį (oficialiai daugiau nei 5 000 žmonių; vėliau sekė kiti suėmimai; 1982 gruodį – neskaičiuojant paleistųjų – užregistruota daugiau nei 10 000 sulaikytųjų).
„Solidarumas” visiškai nesirengė fiziniam, ginkluotam pasipriešinimui, buvo bejėgis prieš valstybės panaudotą karinę galią.
Tačiau nuo pat pirmųjų karinės padėties akimirkų formavosi pasipriešinimas, kuris visų pirma reiškėsi streikais. Tačiau suvienytos milicijos ir kariuomenės pajėgos žiauriai tramdė streikuojančias gamyklas. Silezijoje milicija šaudė į kalnakasius, ginančius Katovicų kasyklą „Wujek”, kur buvo 3 000 streikininkų; devyni nušautieji – pirmosios mirtinos karinio „tvarkos įvedimo“ aukos. (Iš viso užfiksuota 115 mirties atvejų dėl karinės padėties sąlygotų veiksmų.)
Vėlesni demonstracijų prieš karinę padėtį bandymai taip pat sulaukė žiauraus atkirčio – vaikydama žmones, milicija naudojo ašarines dujas, stiprias vandens sroves, gumines lazdas.
Potvarkio apie karinę padėtį pagrindu buvo padaryti teisiniai pakeitimai, kuriais remiantis suimta ir nuteista keli tūkstančiai žmonių. Per formalųjį karinės padėties laiką – iki 1983 m. birželio 22 d. nuteista beveik 12 000 žmonių. Vėliau suėmimai tęsėsi iki pat 1986 m. rudens.
„Solidarumas” paskelbtas nelegalia organizacija ir tokia liko 7 metus.

Daugiau: http://www.13grudnia81.pl/

15 gruodžio

Lenkų filmas „Ida” prestižiniame Britanijos kino akademijos dešimtuke

didele_Ida1

Lenkų filmas „Ida” prestižiniame Britanijos kino akademijosdešimtuke

Britanijos kino akademija sudarė pastarojo dešimtmečio geriausių ne anglų kalba užsienio filmų dešimtuką. Į šį prestižinį sąrašą pateko lenkų režisieriaus Paweło Pawlikowskio filmas „Ida” (beje šiuo metu rodomas Lietuvos kino teatruose). Į dešimtuką pateko taip pat filmai iš Rumunijos, Vengrijos, Tailando, Pietų Korėjos ir kt. 

Ida
Lenkija, 2013, 79 min.
Režisierius: Paweł Pawlikowski
Scenarijaus autoriai: Paweł Pawlikowski, Rebecca Lenkiewicz
Operatoriai: Łukasz Żal, Ryszard Lenczewski
Vaidina:  Agata Kulesza, Agata Trzebuchowska. Dawid Ogrodnik, Jerzy Trela, Halina Skoczyńska
Lenkų k., lietuviški ir angliški subtitrai
Drama, N-13

1962-ųjų Lenkija. Ana – daili aštuoniolikmetė, besiruošianti priimti vienuolės įžadus vienuolyne, kuriame gyveno nuo kūdikystės. Mergina sužino turinti giminaitę, kurią reikia aplankyti prieš tampant vienuole. Tai jos motinos sesuo Vanda. Moterys kartu leidžiasi į kelionę, kurios metu pažins viena kitą ir sužinos apie savo praeitį. Anos teta – liūdnai pagarsėjusi komunistinės valdžios teisininkė, myriop siuntusi net ir kunigus, be to – žydė. Mergina sužino, kad ir ji žydė, o jos tikrasis vardas – Ida. Tiesa priverčia merginą rinktis tarp biologinio identiteto ir religijos, apsaugojusios ją nuo nacių masinių žudynių Lenkijoje. O Vanda turės atsakyti už sprendimus, kuriuos priėmė karo metu.
Svarbesnieji apdovanojimai:
2013 m. – Didysis prizas ir apdovanojimas už geriausią pagrindinį moters vaidmenį Agatai Kuleszai, apdovanojimai už geriausią operatoriaus darbą ir geriausią scenografiją tarptautiniame Gdynės kino festivaliyje, 3 apdovanojimai Tarptautiniame Minsko, 6 apdovanojimai Gijon (Ispanija) kino festivalyje; 2014 – Didysis prizas Dublino kino festivalyje, 4 Lenkų kino akademijos skiriami „Ereliai“, apdovanojimas už geriausią režisieriaus darbą VTKF „Kino pavasaris“ ir kt.
„Ida“ nominuota šių metų Oskaro apdovanojimui geriausio užsienio filmo kategorijoje.

Daugiau: http://player.bfi.org.uk/

18 gruodžio

Projekto „Otwock” pristatymas. Dalyvauja lenkų menininkai Mirosław Bałka ir Kasia Redzisz

MB portrait

Gruodžio 18 d., 18 val., Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

Projekto „Otwock” pristatymas. Dalyvauja lenkų menininkai Mirosław Bałka ir Kasia Redzisz.

Meno ir edukacijos centras „Rupert“ kartu su Lenkijos institutu Vilniuje kviečia į menininko Mirosławo Bałkos ir “Open Art Projects” kuratorės Kasios Redzisz renginį, kuriame jie pasakos apie savo bendrą projektą „Otwock“ – tiriantį ryšius tarp meno, vietos ir lokalumo. Projektą jie aptars Mirosławo Bałkos kūrybos kontekste ir pristatys jame taikomus kuratorinius metodus. Po pristatymo numatoma vieša diskusija.
„Otwock” projektas apibūdinamas kaip vieta, turinti dvigubą prasmę. „Otwock” nurodo į skulptoriaus Mirosławo Bałkos gimtinę ir jo vaikystės namus, dabar virtusius menininko studija. Šis virsmas menininką paskatino reflektuoti ryšius tarp meno kūrinio ir vietos, kurioje jis atsiranda. Gimtasis miestelis tapo išplėstu kūrybos lauku. „Otwock” yra subjektyvaus vietos aprašymo pratimas. Kviečiami menininkai, kuratoriai ir rašytojai dirba su vietoje randamais kontekstais.
Pasirinktas metodas geriausiai apibūdinamas kaip „įvietintas” ir „į vietą reaguojantis”. Sukurti darbai, slidūs meniniai gestai, tekstai ar įvykiai atidengia naujus reikšmės sluoksnius ir formuoja laisvą asociacijų bei ryšių tinklą. Papildydami vienas kitą, jie iškelia idėjas ir klausimus, vedančius prie kintančių interpretacijų ir naujų lokalumo suvokimo būdų.
Su „Otwock” jau yra dirbę šie menininkai: Lara Almarcegui, Marc Camille Chaimowicz, Tacita Dean, Jos de Gruyter ir Harald Thys, Katharina Marszewski, Anna Molska, Charlotte Moth, Błażej Pindor, Luc Tuymans ir Aleksandra Waliszewska.
„Otwock” įgyvendina Mirosław Bałka ir “Open Art Projects” kuratorė Kasia Redzisz.
Skulptorius, videomenininkas ir piešėjas Mirosław Bałka gimė 1958 m. Varšuvoje, Lenkijoje. 1985 m. jis baigė Varšuvos dailės akademiją, kur nuo 2011 m. vadovauja Medijos meno katedros Erdvinių veiklų studijai. Menininkas, gavęs Mies van dar Rohe stipendiją, yra Menų akademijos Berlyne narys. Jo darbai ne kartą eksponuoti tarptautinėse parodose, tarp jų – „Documenta” Kaselyje (1992 m.), Venecijos bienalėje (1990, 1993, 2003, 2005 ir 2013 m.),”The Carnegie International” Pitsburge (1995 m.), San Paulo bienalėje (1998 m.), Sidnėjaus bienalėje (1992 ir 2006 m.), Santa Fe bienalėje (2006 m.). 2009 m. jis pristatė projektą „How It Is” kaip „Unilever Series” dalį Tate Modern muziejaus Turbine salėje Londone. Jis taip pat yra memorialinio paminklo kelto „Estonia” tragedijos 1997 m. aukoms Stokholme atminti autorius. Jo darbų yra įsigiję muziejai visame pasaulyje: „Tate Modern” Londone, „Van Abbenmuseum” Eidhovene, „MOCA” Los Andžele, „SFOMA” San Franciske, Hirshorno muziejus Vašingtone, Čikagos meno institutas, Carnegie meno muziejus Pitsburge, Serralves muziejus Porte, „Moderna Museet” Stokholme, Kiasma Helsinkyje, „Kroller Muller” Otterlo, Nacionalinis meno muziejus Atėnuose, Nacionalinis meno muziejus Osakoje, Izraelio muziejus Jeruzalėje. Lenkijoje jo darbus yra įsigijęs Lodzės Meno muziejus, Varšuvos Šiuolaikinio meno centras, „Zacheta” nacionalinė meno galerija Varšuvoje, Modernaus meno muziejus Varšuvoje, Vroclavo Nacionalinis muziejus, „MOCAK” Krokuvoje.
Kasia Redzisz yra meno istorikė ir kuratorė. Nuo 2014 m. spalio ji paskirta vyriausiąja kuratore „Tate” Liverpulyje. Iki tol nuo 2010 m. kaip asistuojanti kuratorė ji dirbo su keliomis stambiomis „Tate Modern” parodomis: „Alighiero Boetti: Game Plan” 2012 m., “William Klein + Daido Moriyama” 2012 m., Mira Schendel 2013 m. ir „Alibis: Sigmar Polke1963-2010” 2014 m. Ji taip pat dirbo su Ai Weiwei projektu “Sunflower Seeds” Turbine salėje 2010 m. ir kuravo kelias grupines parodas: „Out of Place” 2011 m. ir „Objects in Mirror Are Closer than They Appear” 2012 m. Taip pat Kasia Redzisz dirba su „Tate” kolekcija, ypatingai su Rusijos ir Rytų Europos meno darbų įsigijimų komitetu. Prieš pradėdama dirbti „Tate” Kasia Redzisz dirbo Varšuvos Modernaus meno muziejuje. 2007 m. ji įsteigė „Open Art Projects”, pelno nesiekiančią šiuolaikinio meno organizaciją, kurioje kuruoja naujų darbų užsakymų programą. Tarp jos naujausių projektų – „For Each Gesture Another Character” „Art Stations” fonde Poznanėje 2014 m. ir „Otwock”, besitęsiantis bendradarbiavimas su Mirosławu Bałka. Kasia Redzisz taip pat yra tekstų apie šiuolaikinį meną autorė, reguliariai publikuojama žurnale „Frieze”.

Susitikimas vyks anglų kalba. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Meno ir edukacijos centras „Rupert“, Lenkijos institutas Vilniuje; partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Šiuolaikinio meno centras “kim?” Rygoje

4 kovo

Jano Skłodowskio fotografijų paroda „ŽEMAITIJOJE“

Cmentarz2

Jano Skłodowskio fotografijų paroda „ŽEMAITIJOJE“
2015 m. kovo 4 d. – balandžio 4 d., Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka (H. Manto g. 25)

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

Żmudź, Žemaitija, Samogitia… Nepaprastai įdomus, besidriekiantis tarytum atokiau nuo judrių kelių kraštas. Kadaise – karaliaus Mindaugo valstybės lopšys, vėliau, kaip Žemaitijos kunigaikštystė, šimtmečius susijusi su Abiejų Tautų Respublika, pagaliau – lietuvių tautinio atgimimo žemė. Nostalgiški, tarytum snaudžiantys, pilni ežerų, morenų ir kalvų peizažai slepia senovinius žygdarbius menančius praeities pėdsakus – paslaptingus pilkapius, bažnyčias, rūmus, dvarus, kapines, pakelės koplytėles… Tačiau tie kraštovaizdžiai taip pat, o tiesą sakant, visų pirma atskleidžia šio krašto dabartį, kuri smalsiam stebėtojui – kraštovaizdžio grožiui jautriam fotografui, o taip pat ir dokumentininkui, bus ne mažiau svarbi nei aukščiau minėti bruožai. Nes jis taip pat pastebės žemaičių žemės gyventojus kasdieniuose darbuose, ir nerūpestingose šventėse, kad fotografijose įamžintų jų veidus, kuriuos išvagojo jiems skirto laiko patirtis.
Tad ši paroda – kvietimas į žemaičių vieškelį; jos tikslas – ne tik reikšmingų Žemaitijos vietų užfiksavimas, tačiau siekis sužadinti mintis apie plačiai suvokiamo kultūrinio peizažo grožį, kurio fone dabartis pinasi su praeitimi. Fotografijų ir scenarijaus autorius – Jan Skłodowski. 

Jan Tadeusz Skłodowski. Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų daktaras, fotografas, rašytojas, keliautojas. Dailės istorikų draugijos, Karpatų draugijos ir Lenkijos fotomenininkų draugijos narys. Bendradarbiauja su Lenkijos mokslų akademijos Meno institutu ir Istorijos institutu bei Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerija. Surengė daugiau nei 50 tiriamųjų ir inventorinių kelionių Lietuvoje, Latvijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje. Yra keliasdešimties istorinės tematikos straipsnių, taip pat knygų ir albumų autorius (tarp jų – „Huculų žemė Lenkijos grafikoje“ (Huculszczyzna w grafice polskiej), „Kremenecas – Volynės Atėnai“ (Krzemieniec – Ateny Wołyńskie), „Rafailovos Respublika – Lenkijos legionų II brigados keliais Karpatuose“ (Rzeczpospolita Rafajłowska – na szlaku II Brygady Legionów Polskich w Karpatach), surengė daugybę fotografijos parodų Lenkijoje (tarp jų – paroda Karalių rūmuose Varšuvoje) ir užsienyje (tarp jų – paroda Lenkijos bibliotekoje Paryžiuje), kurios skirtos paribių – senosios Žečpospolitos rytinių teritorijų – paveldui. Apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“.