10 lapkričio

Sarakina (Lenkija) koncertas „accoWORLD a la Chopin – balkaniškos pinklės Šopenui“

Screen shot 2013-03-25 at 3.46.22 PM

XIII Tarptautinio akordeono festivalio VILNIUS 2010 metu

Lapkričio 10 d., 20 val., Šv. Kotrynos bažnyčia (Vilniaus g. 30)

Akordeono pasaulis savaip pažymi žymiausio lenkų kompozitoriaus F.Šopeno jubiliejų: festivalyje išgirsime trijų lenkų muzikantų ir bulgaro akordeonisto grupę Sarakina, šiemet išleidusią kompaktinę plokštelę „Fryderykata“, kurioje labai netikėtai interpretuojamos žinomiausios Šopeno melodijos, suaranžavus jas bulgarų liaudies ritmais ir motyvais, panaudojant originalius, egzotiškus klasikai instrumentus. Įdomiausia tai, kad Šopeno muzika čia atliekama be fortepijono. Šį kompozitoriaus sielą įkūnijantį instrumentą sėkmingai pakeičia akordeonas ir klarnetas. Anot muzikos kritikų, „Sarakinos“ koncertai turėtų būti lankomi ir Balkanų muzikos fanų, ir tų, kurie nemėgsta šios rūšies muzikos. Pirmieji išgirs rafinuotas ir subtilias savo mėgstamos muzikos aranžuotes. Antrieji įsitikins, kad priešingai TV sudarytam įvaizdžiui, balkaniška produkcija gali būti graži ir inteligentiška.

Įėjimas mokamas. Bilietus galima įsigyti visose Bilietai.lt kasose.

Organizatoriai: Lietuvos akordeonistų asociacija; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje.

Daugiau informacijos: http://akordeonofestivalis.lt

10 lapkričio

Tarptautinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos“

Screen shot 2013-03-25 at 3.46.22 PM

Tarptautinė paroda, skirta Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui (1410–2010)

2010 m. lapkričio 10 d.–2011 m. sausio 30 d.,
Radvilų rūmai (Vilniaus g. 22, Vilnius)

Tarptautinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos“ – vienas paskutinių ir ryškiausių istorinių kautynių, nulėmusių Lietuvos, Lenkijos bei viso šio Europos regiono likimą, 600 metų jubiliejaus renginių Lietuvoje akcentų, taip pat vienas paskutinių jubiliejinių metų programos kultūrinių akordų. Šią parodą parengė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos muziejininkai, talkinami Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Švedijos bei Čekijos mokslininkų ir kultūrininkų. Ji liudija lietuvių, lenkų, ukrainiečių ir kitų su Žalgirio tradicija susijusių tautų bendros istorinės atminties gyvybingumą, praeities stereotipų įveikimo galimybes, nūdienos ryšių aktualumą bei ateities bendrystės vieningoje Europoje viltį.

Paroda skirta ne Žalgirio kautynių istorijai pasakoti, karo su Vokiečių ordinu priežastims, mūšio eigai arba padariniams analizuoti. Pagrindinis jos tikslas – atskleisti su šia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės jungtinės kariuomenės bendra pergale susijusius istorinės atminties fenomenus, pergalės ženklus ir jų fiksavimą įvairiomis formomis bei būdais nuo pat XV a. iki šių dienų, Žalgirio herojų istorinį įvaizdį istoriografinėje tradicijoje, literatūroje, dailėje.

Idėja surengti šią parodą Vilniuje kilo prieš kelerius metus, kai kartu su Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių vadovais – direktoriumi prof. Jan K. Ostrowski ir Jerzy T. Petrus – buvo svarstomos bendrų parodinių, mokslinių ir kitų muziejinių projektų galimybės. 2009 m. sėkmingai įgyvendinant Lietuvos tūkstantmečio programos parodą „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“, sutarta kartu paminėti ir 600-ąsias Žalgirio pergalės metines neidentiškomis parodomis Krokuvoje ir Vilniuje. Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje 2010 m. liepos 15–rugsėjo 30 d. veikusi paroda „Žymiajai pergalei paminėti. Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių proga“ („Na znak świetnego zwycięstwa. W sześćsetną rocznicę bitwy pod Grunwaldem“), kurią atidarė Lenkijos ir Lietuvos valstybių vadovai – Bronisław Komorowski ir Dalia Grybauskaitė, įkvėpė Vilniuje surengti parodą „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos“. Iš Krokuvos į Vilniaus parodą atkeliavo ir bemaž 80 eksponatų, abiejose parodose bei jų kataloguose panaudota daug tos pačios ikonografinės medžiagos. Tačiau Vilniaus paroda gerokai papildyta ir praplėsta lietuviškomis Žalgirio atminties atodangomis, Lietuvoje saugomais istorinės pergalės ženklais – daugiau kaip 200 eksponatų. Simboliška, kad ir Vilniaus parodą globoja dviejų šalių (Lietuvos bei Lenkijos) ministrai Arūnas Gelūnas ir Bogdan Zdrojewski, tęsiantys valstybių Prezidentų tradiciją globoti Krokuvos parodą.

Vienas įspūdingiausių Vilniaus, kaip ir Krokuvos, parodų eksponatų – Tadeusz Popiel ir Zygmunt Rozwadowski sukurta monumentali diorama „Žalgirio mūšis“ (Vilniuje bus eksponuojama 2010 m. lapkričio 10–gruodžio 5 d.). Jos pristatymas 1910 m., minint Žalgirio pergalės 500-ųjų metinių jubiliejų, kartu su Antano Vivulskio paminklo atidengimu tapo svarbiausiais istorinių kautynių paminėjimo akcentais. Šiandien šis paveikslas priklauso Lvovo istorijos muziejui (Ukraina). Kitaip negu genialaus istorizmo dailininko Jan Matejko drobė „Žalgirio mūšis“ (1878), ši diorama tiek neindividualizuoja kautynių dalyvių, istorinių asmenybių, bet pirmiausia siekia atkurti lemtingo mūšio įspūdį. Prieš 100 metų vykusius pasirengimus paminėti Žalgirio pergalę Vilniaus parodoje taip pat primena Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomi Jan ir Tadeusz Stykowie paveikslai (1909, 1937) Žalgirio tema, turėję tapti eskizais dar vienam panoraminiam paveikslui sukurti, kuris turėjo būti 1910 m. eksponuojamas Krokuvos barbakane. Prieš šimtmetį vykusios Žalgirio pergalei skirtos iškilmės parodoje taip pat pristatomos pasitelkiant 1910 m. išleistus specialius leidinius, suvenyrus, Krokuvos ir Vilniaus šventimų fotografijas. Rengiant parodą, paaiškėjo neįtikėtinas faktas – etninėje Lietuvoje bei lietuvių išeivijoje lietuvių, lenkų, rusų ir gudų k. Žalgirio tema 1910 m. buvo paskelbta daugiau kaip 200 publikacijų ir mažesnių žinučių. Lietuvių ir lenkų vainikais buvo pagerbtas Vytauto monumentas Vilniaus katedroje. Įdomus to meto liudytojas, kartu atspindintis ir Antrojo pasaulinio karo nulemtus kultūros paveldo sunaikinimus, nacistinės Vokietijos požiūrį į Vokiečių ordino tradiciją, – parodoje eksponuojamas vienintelis išlikęs 1939 m. vokiečių sunaikinto A. Vivulskio paminklo, skirto Žalgirio mūšiui, fragmentas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto galva. Rodomas ir autentiškas Žalgirio paminklo, sukurto pagal A. Vivulskio projektą, gipsinis modelis.

1910 metai buvo Žalgirio pergalės atminimo suaktualinimo kulminacija, tačiau paroda siekia atspindėti šių istorinių kautynių atminimą nuo pat jų pabaigos. Trumpai pristatoma karo su Vokiečių ordinu istorija, Žalgirio mūšio eiga, Lietuvos ir Lenkijos jėgų suvienijimo, nulemto 1385 m. Krėvos susitarimo, reikšmė. Greta mūšio schemų rodomi Žalgirio laikų ginklai ir kiti archeologiniai radiniai, Vokiečių ordino magistrų kronikos iš Karaliaučiaus istorinių rinkinių, Žalgirio laukų fotografijos su didžiojo magistro žūties vietoje iškart po mūšio pastatytos koplyčios liekanomis, senoji Žalgirio mūšio ir jo herojų – Jogailos bei Vytauto – ikonografija, Jan Długosz veikalo „Prūsų vėliavos“ („Banderia Prutenorum“) leidiniai. Pristatomi ir du autentiški, vieni ankstyviausių išlikusių Jogailos ir Vytauto portretai (XVII a. pab.–XVIII a. pr.), šiandien saugomi Krokuvoje bei Vilniuje ir taip liudijantys istorinius senųjų Lenkijos bei Lietuvos sostinių ryšius. Lietuvos ir Lenkijos jėgų suvienijimą taip pat simbolizuoja 1852 m. skulptoriaus Tomasz Oskar Sosnowski Romoje sukurta balto marmuro skulptūra „Jogaila ir Jadvyga“. Lemtingą lietuvių kariuomenės atsitraukimo manevrą Žalgirio kautynėse, nulėmusį jų baigtį, liudija šiandien Berlyno archyve saugomo apie 1411–1413 m. parašyto laiško faksimilė. Pristatomi Lietuvos ir Lenkijos bei jų karinių pergalių šventieji globėjai – Krokuvos vyskupas ir kankinys Stanislovas, karalaitis Kazimieras Jogailaitis, taip pat Vokiečių ordino žlugimą išpranašavusi švedų šventoji Brigita.

Parodoje akcentuojamos pagarbos Lenkijos karaliui ir Lietuvos vyriausiajam kunigaikščiui Vladislovui Jogailai Krokuvos katedroje bei Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui Vilniaus katedroje tradicijos, pristatomi šiems Žalgirio kautynių didvyriams skirti atminimo ženklai (Jogailos koplyčios Krokuvos katedroje elementų rekonstrukcijos, V. Grybo sukurto Vytautui skirto kenotafo modelis). Eksponuojami vertingi ir reti XVI–XVIII a. spausdinti rašto paminklai (Jono Visliciečio, Lietuvos metraščio – Bychovco kronikos, M. Miechowita, M. Bielski, M. Kromer, M. Stryjkowski, Jono Radvano, A. Vijūko-Kojalavičiaus, P. Paprockio ir kt. veikalai) leidžia pasekti Žalgirio pergalės atminimo transformacijas, pažinti įvairias mūšio eigos ir reikšmės vertinimo interpretacijas, susijusias su nacionalinėmis tradicijomis. XIX a. istoriografijos ir literatūros pozicijas apie Žalgirį reprezentuoja J. U. Niemcewicz, S. Daukanto, T. Narbuto, J. I. Kraszewski, H. Sienkiewicz veikalai, J. Voigt, A. T. Działyński ir kt. istorijos šaltinių publikacijos.

Daug dėmesio skiriama Žalgirio pergalės moksliniams tyrimams XX a. Parodoje pristatomos lietuvių (pvz., Vydūnas, J. Gabrys-Paršaitis, B. Dundulis, M. Jučas), lenkų (H. Łowmiański, S. M. Kuczyński), vokiečių (M. Oehler, J. Pfitzner) ir kitų tautų atstovų (V. J. Lastouski, W. Urban) originalios bei mūšio įvaizdžio formavimuisi lemtingos studijos, skirtos tiek pačioms kautynėms, tiek jų herojams Jogailai bei Vytautui. Atskirai verta paminėti rodomus švedų kilmės Vokietijoje gyvenančio mokslininko Sven Erik Ekdahl veikalus, skirtus Žalgirio mūšiui, nes būtent šis tyrinėtojas atrado minėtąjį 1411–1413 m. laišką, patvirtinusį sąmoningą Vytauto vadovaujamos Lietuvos kariuomenės atsitraukimo Žalgirio mūšyje manevrą. Žalgirio įvaizdžio formavimuisi lietuvių atmintyje didelę įtaką darė Jan Matejko drobėje „Žalgirio mūšis“ (1878) užfiksuota kautynių vizija, pabrėžianti Vytauto vaidmenį. Tarpukario Lietuvoje buvo sukurtos net kelios J. Matejkos paveikslo kopijos, o viena jų – 1927 m. įgyvendinta Juozo Ignatavičiaus – rodoma parodoje. Paroda pristato ir Žalgirio pergalės atminimą XX–XXI a. Lietuvoje įprasminančias naujas ir neįprastas formas – didelį susidomėjimą sukėlusį J. Matejkos paveikslo „Žalgirio mūšis“ eksponavimą Lietuvoje 1999 m. (jo pasižiūrėti į Taikomosios dailės muziejų per kelis mėnesius suplūdo beveik 200 tūkst. lankytojų), šio mūšio vardą turinčius krepšinio ir futbolo sporto klubus, įvairius gaminius. Prisimenant istorinių kautynių tradiciją, Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos kovos su visos Sovietų Sąjungos kariuomenės sporto klubu CSKA XX a. pabaigos Lietuvoje suvoktos ir vertintos, be kita ko, ir kaip mažos bei laisvės idealų neatsisakančios šalies ir tautos pasipriešinimas imperijai.

Visą parodą lydi Krokuvos Vavelio karališkosios pilies iniciatyva keliais etapais 1937–2009 m. rekonstruotos kryžiuočių vėliavos – Žalgirio pergalės trofėjai, materialūs triumfo ženklai, kurių reikšmę ir prasmę puoselėjant istorinę atmintį taip ryškiai suvokė J. Długoszas, jis ragino šias vėliavas ateityje atkurti, jei jos sunyktų. Dalis Žalgirio pergalės trofėjų turėjo patekti ir į Vilniaus katedrą, tačiau nei jos pačios, nei jų piešiniai, skirtingai negu Krokuvoje buvusių vėliavų, neišliko.

Tuos Žalgirio pergalės atminimo aspektus, kurių nebuvo galima parodyti pasitelkiant materialius daiktus, pristato išsamaus ir originalaus parodos katalogo įvadiniai tekstai, praplečiantys bei papildantys Žalgirio įvaizdžio kontekstą. Kataloge skelbiami M. Jučo ir S. Ekdahlio straipsniai, Žalgirio įvykių chronologijos apžvalga pateikia svarbiausius mūšio istorijos faktus, primena lietuvių manevro reikšmę. Žalgirio temą XV–XVIII a. mene apibūdina M. Walczak, o XIX–XX a. lietuvių dailės dėmesį Žalgiriui nagrinėja V. Jankauskas. J. T. Petrus ir D. Tarandaitė pristato Jogailos bei Vytauto ikonografijos raidą. K. J. Czyżewski, V. Dolinskas savo straipsniuose rašo apie Krokuvos ir Vilniaus katedras, kaip apie Lenkijos ir Lietuvos karinių pergalių, Žalgirio herojų minėjimo bei įamžinimo vietas. S. Maslauskaitė šv. Kazimierą apibūdina kaip Lietuvos ir Lenkijos karinių pergalių globėją. Istoriografijos bei grožinės literatūros suformuotą Žalgirio įvaizdį nuo XV iki XX a. atskleidžia E. Ulčinaitės, D. Kuolio ir V. Daujotytės įžvalgos. Žalgirio trofėjinių vėliavų ir jų atkūrimo istoriją pristato M. Piwocka, o 1910 m. Žalgirio jubiliejaus minėjimus aptaria A. Janczyk bei A. Grybienė. Žalgirio atminimo Lietuvoje tradiciją apibendrina R. Petrausko straipsnis.

17 lapkričio

Krzysztofo Jabłońskio (fortepijonas, Lenkija) rečitalis

Screen shot 2013-03-25 at 3.45.26 PM

Skirtas F. Chopino gimimo 200-osioms metinėms

Lapkričio 17 d., 19 val., Lietuvos nacionalinė filharmonija, Didžioji salė 

( Aušros Vartų g. 5)

„Krzysztofas Jabłonskis yra ryškiausias talentas lenkų pianizmo pasaulyje po Krystiano Zimermano. Gimęs Vroclave, reziduojantis visame pasaulyje, jis yra daugumos prestižinių salių nuo Varšuvos iki Niujorko pažiba.“ („Luna Music“, Vroclavas, Lenkija)

Prestižinių pianistų konkursų laureatas lenkų pianistas Krzysztofas Jabłonskis dvylikos metų grojo pirmą koncertą su orkestru, o dvidešimties jau buvo kviečiamas į garsias Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Meksikos, Izraelio, Pietų Korėjos sales. Šio pianisto kūrybiniame kelyje genialus romantikas, fortepijono karaliumi tituluojamas Fryderykas Chopinas užima išskirtinę vietą – K. Jabłonskis 1999 m. su violončelininku Tomaszu Strahlu įkūrė „Chopin Duo“, 1999–2006 m. Varšuvos Didžiajame teatre buvo kviečiamas atlikti fortepijono partiją balete pagal Chopino muziką, įvairiuose pasirodymuose skambina Chopino fortepijoninius kūrinius, jo diskografijoje daugiausia dėmesio skiriama Chopinui. Kritikų nuomone, K. Jabłonskis Chopino muziką interpretuoja tiesiog tobulai. Taigi dėsninga, jog rečitaliui Lietuvoje pianistas pasirinko savo tėvynainio, kurio gimimo 200-ąsias metines mini visas pasaulis, muziką.

Įėjimas mokamas. Bilietus galima įsigyti visose Bilietai.lt kasose bei Filharmonijos kasoje.

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinė filharmonija; Lenkijos institutas Vilniuje.

22 lapkričio

EUNIC kino kepykla

Screen shot 2013-03-25 at 3.39.44 PM

Sostinės kepykloje – nemokami kino vakarai

Lapkričio 25-28 dienomis Vilniuje žiūrovus į netikėtą erdvę vilios nemokamos trumpametražių filmų peržiūros. Kino vakarai pavadinimu „EUNIC kino kepykla“ vyks buvusioje „Vilniaus duonos“ 4-ojoje kepykloje įsikūrusiose „Commune Art“ kūrybinėse dirbtuvėse. Keturis vakarus bus pristatomi Europos režisierių sukurti trumpametražiai kino filmai.

Kino renginį, kurio tema – įvairovė, organizuoja EUNIC (angl. European Union National Institutes for Culture – Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų) tinklas Lietuvoje, vienijantis mūsų šalyje veikiančius Europos šalių kultūros institutus.

„Nors pati Europos nacionalinių kultūros institutų gyvavimo istorija yra sena, EUNIC kaip bendras tinklas įsteigtas tik 2006 m. Šiuo metu jis veikia 26 šalyse ir turi 30 narių, vadinamųjų klasterių, – sako Danijos kultūros instituto Lietuvoje direktorė Audra Sabaliauskienė, pirmininkaujanti Lietuvos EUNIC grupei. – Daugiau nei 25 tūkstančiai EUNIC narių darbuojasi ne tik Europoje, bet ir Australijoje, Kinijoje, Japonijoje, Čilėje, Peru, Etiopijoje, kituose mažiau egzotiškuose kraštuose, aprėpdami daugiau kaip pusantro šimto šalių. Tie žmonės – kultūros darbo praktikai, turintys tarptautinę patirtį ir pripažinimą.“

EUNIC – jaunas, nesustabarėjes tinklas: jis yra veiklus, drąsinantis kurti bendrus projektus, mokytis ir nuolat dalintis idėjomis bei įgūdžiais. Jis nepaliaujamai ieško bendradarbių visame pasaulyje, turi tvirtus ryšius su Europos Komisija bei Taryba. Jis gina, palaiko ir propaguoja žmonijos kultūrinių saitų veiksmingumą ir būtinybę.

„Mūsų klasteris dar jaunesnis, jis atsirado 2008-ųjų pavasarį. Tai neformalus Lietuvoje įsikūrusių kultūros institutų sambūris, norįs pristatyti ne tik savo šalies, bet ir bendrą Europos kultūros panoramą su visa spalvinga jos įvairove, – priduria A. Sabaliauskienė. – Tikimės, kad „EUNIC kino kepykla“ Vilniuje pritrauks kuo didesnį žiūrovų ratą ir, be abejo, sulauks atgarsio.“

„Trumpametražiai filmai iš šešių Europos šalių mūsų festivalyje atspindi kultūrų ir gyvenimo bei sugyvenimo būdų įvairovę, be kurios vieningos Europos idėja būtų tik biurokratinis projektas,  – nurodo Britų tarybos Lietuvos biuro vadovas Artūras Vasiliauskas. – Atsiverdami šiai įvairovei ne tik tampame pakantesni tarpusavio skirtumams, bet ir sutvirtiname savo tapatybes, besisemiančias galių iš tarpkultūrinių mainų. Taigi maloniai kviečiame patirti, kaip įspūdingai ir patraukliai tai išreiškia gausybė kinematografinių pasakojimų.“

Pristatomų filmų kūrėjų sąraše – nauji Europos kino vardai, Guido Tortorelli, Colin Kennedy, Davis Ledoux, kartu su plačiai pripažintais režisieriais: Krzysztofas Kieślowskis, Carl Th. Dreyer, Pepe Danquart, Marcel Łoziński, Veit Helmer ir kiti.

„Europos Sąjunga yra žymiai daugiau nei bendra rinka ir laisvas žmonių judėjimas. Europos idėjoje svarbiausia – bendra kultūrinė ir dvasinė dimensija. Nepaisant nacionalinių, regioninių, socialinių skirtumų, esame glaudi kultūrinė erdvė. „EUNIC kino kepykla“ – bandymas aprėpti šią erdvę kino pagalba. Trumpametražės renginio juostos palies skirtingus įvairovės aspektus. Džiugu, kad su programoje pristatomais įvairių kūrėjų darbais turėsime progą išgirsti ir Lietuvos muzikos grupes „Banda Dzeta“ bei „Spooky Campfire Stories“. Filmų garso takeliai ir vietinių muzikantų kuriamos melodijos padės atskleisti Europos kultūros įvairovę“, – teigia Johanna Keller, Vilniaus Goethe instituto direktorė.

Penktadienį, lapkričio 26 d., po kino peržiūros bus surengtas koncertas. Gero dažnio garso bangą skleis grupės „Banda Dzeta“ ir „Spooky Campfire Stories“.

„EUNIC tikslas yra suburti įvairius Europos kultūros institutus ir centrus skleidžiant Europą formuojančias kalbas ir kultūras, su visais jų skirtumais ir turtingumu, – pažymi Prancūzų kultūros centro Vilniuje direktorius Pascal Hanse. – Pristatydami „EUNIC kino kepyklą“ siekiame lietuvius geriau supažindinti su EUNIC Lietuvoje.“

„EUNIC kino kepyklos“ juostos suksis lapkričio 25-28 d. Vilniuje, „Commune Art“ kūrybinėse dirbtuvėse, buvusioje „Vilniaus duonos“ 4-ojoje kepykloje (adresas Saltoniškių g. 7). Visų trumpo metro kino vakarų pradžia – 19 val. Renginys nemokamas. Projekto partneris – „Meno avilys“.

„EUNIC kino kepyklos“ programa

25 lapkričio

Alexandro Varro (fortepijonas, Bulgarija) koncertas

Screen shot 2013-03-25 at 3.37.41 PM

Lapkričio 25 d., 18 val., Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4)

Alexandro Varro (fortepijonas, Bulgarija) koncertas iš ciklo „F. Chopino salonas Vilniaus paveiklsų galerijoje“.  

Alexandras Varro gimė Varnoje (Bulgarija), jis yra bulgarų-vengrų kilmės. Studijavo Budapešte, tobulino skambinimą pianinu ir vargonais. Dėstytojavo Medicinos akademijoje Budapešte, Varnoje, paskui vėl Budapešte. Koncertuoja, rengia solo koncertus pianinui ir vargonams. Nuo 1992 m. dėl dešinės rankos nervo traumos pradėjo koncertuoti, skambindamas tik kaire ranka. Be Bulgarijos ir Vengrijos, A. Varro daug kartų yra koncertavęs Vokietijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje. Sugrojo virš 250 originalių ir kairei rankai pritaikytų kūrinių. Kompozitoriai iš Bulgarijos, Vengrijos, Austrijos, Vokietijos, Slovakijos yra jam sukūrę pjesių, kai kurios iš jų yra išleistos. A. Varro yra padaręs įrašų Ciuricho, Budapešto ir Sofijos radijuje. Yra išleidęs 2 kompaktines plokšteles. Suredagavęs ir išleidęs kūrinių pianinui, dauguma jų pritaikyti kairei rankai. Dalyvauja F. Liszto draugijos veikloje Budapešte, kur gyvena.

Įėjimas nemokamas. Vietų skaičius ribotas

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailės muziejus; Bulgarijos Respublikos ambasada Vilniuje; Bulgarijos kultūros institutas Varšuvoje.

27 lapkričio

Simfoninio orkestro „SINFONIA IUVENTUS“ koncertas

Screen shot 2013-03-25 at 3.31.27 PM

Lapkričio 27 d., 17 val., Kauno valstybinė filharmonija ( L. Sapiegos g. 5, Kaunas)

Simfoninio orkestro „SINFONIA IUVENTUS“ koncertas skirtas F. Chopino gimimo 200-osioms metinėms. Dirigentas: Marcin Nałęcz-Niesiołowski (Lenkija), solistė Beata Bylińska (fortepijonas, Lenkija).

Lenkijos orkestras „Sinfonia Iuventus” įkurtas 2007 metais, spalio 1 dieną Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos potvarkiu. Orkestro misija – suburti talentingiausius jaunus (iki 30 m.) studentus ir diplomuotus specialistus iš Lenkijos muzikos akademijų.Nuo debiuto 2008 m. birželio mėn., orkestras koncertavo su daugeliu žymių dirigentų, iš kurių verta paminėti Jerzy Semkow, Jan Krenz, Kazimierz Kord, Gabriel Chmura, Antoni Wit, Theodor Guschlbauer, Tadeusz Wojciechowski, Jerzy Swoboda, taip pat jaunosios kartos dirigentais: Monika Wolińska, Eugene Tzigane. „Sinfonia Iuventus” yra koncertavusi Kinijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Ukrainoje.Orkestras yra padaręs garso įrašų radijui, televizijai ir kino filmams. Taip pat išleido nemažai kompaktinių plokštelių: Jerzy Semkow (Schubert), Mariusz Patyra (Wieniawski) Ivan Monighettim (Haydn), Gabriel Chmura(Strauss, Françaix, Debussy), Tadeusz Wojciechowski (Chopin), Marcin Nałęcz-Niesiolowski (Chopin), Agata Szymczewska (Bruch, Wieniawski, Mendelssohn).2009 m. balandžio mėn. orkestras tapo Nacionalinių jaunimo orkestrų Europos federacijos EFNYO (the European Federation of National Youth Orchestras EFNYO) nariu. 

Šiuo metu orkestro meno vadovas yra Tadeusz Wojciechowski.

Įėjimas mokamas. Bilietus galima įsigyti filharmonijos kasoje.

Organizatoriai: Kauno valstybinė filharmonija; Lenkijos institutas Vilniuje.

29 lapkričio

Keturi metų laikai su Chopinu

Screen shot 2013-03-25 at 1.45.20 PM

VILNIAUS BALIO DVARIONO DEŠIMTMETĖ MUZIKOS MOKYKLA

LENKIJOS INSTITUTAS VILNIUJE      

maloniai kviečia

į trečiąjį iš keturių koncertų ciklo vaikams

 „Keturi metų laikai su Chopinu“

 

2010 m. lapkričio 29 d. 15.00 val.

 

Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos

Vargonų salėje

T. Kosciuškos g. 13

 

2 gruodžio

Andriy Kutasevych (fortepijonas, Ukraina) koncertas

Screen shot 2013-03-25 at 3.25.14 PM

Lenkijos institutas Vilniuje, Ukrainos ambasada

ir Lietuvos dailės muziejus

maloniai kviečia į Andriy Kutasevych (fortepijonas, Ukraina)

koncertąiš ciklo 

“F. CHOPINO SALONAS VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOJE“

š. m. gruodžio 2 d. (ketvirtadienį) 18.00 val.

 

Vilniaus paveikslų galerijoje

Didžioji g. 4

Įėjimas nemokamas.

Dėmesio! Vietų skaičius ribotas! Įėjimas su kvietimu.

Andriy Kutasevych gimė 1973 m. Kijeve (Ukraina). 1991 m. baigė Kijevo M. Lysenkos muzikos mokyklą ( prof. D. Yudelevych fortepijono kl.). 1996 m. baigė fortepijono studijas, o 1999 m. – aspirantūrą Ukrainos nacionalinėje P. Čaikovskio muzikos akademijoje (prof. V. Vorobjovo kl.).

1993 m. A. Kutasevič  tobulinosi prof. R. Buchbinderio Tarptautiniuose meistriškumo kursuose Ciuriche (Šveicarija).

Pianistas yra tarptautinių konkursų laureatas – laimėjo II vietą W. A. Mozarto konkurse Briugėje (Belgija, 1992 m.), specialų prizą (1997 m.) ir diplomą (2002 m.) M. Lysenkos konkurse Kijeve.

A. Kutasevych rengia rečitalius, groja kamerinę muziką, koncertuoja kaip solistas su simfoniniais orkestrais.

Ukrainos radijui pianistas yra įrašęs J. S. Bacho, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, F. Chopino, F. Liszto, C. Francko ir kt. kompozitorių kūrinių.

Nuo 2001 m. Andriy Kutasevych  yra Ukrainos nacionalinės P. Čaikovskio muzikos akademijos fortepijono katedros vyr. dėstytojas.

7 gruodžio

Chopinas tarp klasikos ir džiazo

Screen shot 2013-03-25 at 3.23.26 PM

Gruodžio 7 d., antradienį, 19 val.
Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30, Vilnius)

F. CHOPINAS: TARP KLASIKOS IR DŽIAZO
Skiriama kompozitoriaus F. Chopino 200-osioms gimimo metinėms paminėti

ADAM MAKOWICZ (fortepijonas, Lenkija)
KRZYSZTOF TRZASKOWSKI (fortepijonas, Lenkija)

Džiazo legenda ir kylanti klasikos žvaigždė, tikslus atlikimas ir improvizacija, jaunystė ir patirtis – neįtikėtina, bet šie elementai puikiai dera atliekant F. Chopino muziką, kai scenoje susitinka vienas kito verti partneriai. Pianistų Adam Makowicz ir Krzysztof Trzaskowski patirtis skirtinga, tačiau juos vienija meilė F. Chopino muzikai ir tikėjimas, kad būtent ji puikiai tinka improvizacijai. Savo sumanymą muzikantai apibūdina šitaip: „projekto koncepcija – du pianistai, du instrumentai, perimantys vienas kito atliekamą muziką. Pvz., klasikinis pianistas atlieka kūrinį taip, kaip užrašyta natose, o tuo metu džiazo pianistas jį savotiškai „komentuoja“. Kurį laiką abu groja kartu, vėliau klasikinę liniją perima džiazo improvizacija, kuri ir užbaigia kūrinį. Viso to idėja – sujungti skirtingus muzikos žanrus tokiu būdu, kad rezultatu įvardinti galėtume harmoniją, malonų bei įdomų klausymąsi”. Peržvelgus atlikėjų biografijose išvardintus pasiekimus, palankiausius kritikų atsiliepimus ir koncertinius maršrutus, nekyla abejonių, jog tiek klasikos, tiek džiazo mėgėjams šis pasirodymas taps įdomiu, įtraukiančiu ir nekasdieniu potyriu.

Daugiau informacijos:
www.kristupofestivaliai.lt

Oficiali Adamo Makowiczio svetainė internete:
www.makowiczjazz.com

Organizatoriai: Všį „Kristupo festivalis“; Lenkijos institutas Vilniuje.
9 gruodžio

Krokuvos prakartėlių paroda

Screen shot 2013-03-25 at 3.42.05 PM

Krokuvos prakartėlių paroda
2010 12 09 – 2011 01 06
Taikomosios dailės muziejuje
Arsenalo g. 3A

Parodos atidarymas:
2010 m. gruodžio 9 d. 18 val.
Taikomosios dailės muziejuje
Arsenalo g. 3A, Vilnius

Organizatoriai:

Lenkijos institutas Vilniuje

Krokuvos miesto istorijos muziejus

Lietuvos dailės muziejus