18 lapkričio

Paroda "Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje"

2009 m. lapkričio 18 d. - 2010 m. kovo 28 d. Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A, Vilnius

Screen shot 2013-03-25 at 2.59.40 PM

Paroda „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“

2009 m. lapkričio 18 d. – 2010 m. kovo 28 d.
Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A, Vilnius

Parodą globoja ir atidaro
Lietuvos Respublikos kultūros ministras Remigijus Vilkaitis ir
Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo
ministras Bogdan Zdrojewski

Parodos organizatoriai:
Varšuvos nacionalinis muziejus,
Krokuvos nacionalinis muziejus,
Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje,
Lenkų institutas Vilniuje,
Lietuvos dailės muziejus,
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Parodos rėmėjai:
į programą „Lenkijos pristatymas Lietuvoje“ įtraukta paroda finansuojama iš Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšų.

2009 m. sukanka 440 metų, kai buvo suda ryta Liublino unija, sukūrusi unikalią Europoje valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai esminis įvykis senosios Lietuvos valstybės istorinei raidai. 1569 m. pasirašyta sutartis keitė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės santykius, sukūrė dviejų narių konfederaciją, kuri vėliau stiprėjo ir artino abiejų valstybių kultūrą, bet nepanaikino jų valstybingumo ženklų ir svarbiausių to meto visuomenės politinio identiteto atributų. Liublino unija – tai ne tik istorinę reikšmę turintis politinis susitarimas, bet ir neišsemiamas istorijų šaltinis, įkvepiantis dailininkus, kitus menininkus ieškoti būdų perteikti su šiuo įvykiu susijusias nuotaikas, detales ir ano meto politines realijas Lietuvoje ir Lenkijoje. Anuomet artėjantis šio istorinio įvykio 300 metų jubiliejus paskatino garsų lenkų dailininką Janą Mateiką įamžinti dviejų kaimyninių valstybių sąjungą ir nutapyti įtaigų dailės kūrinį – Liublino uniją.

Didžiulę drobę ir dažus planuojamam paveikslui dailininkas nusipirko dar 1867 m. Paryžiuje. Pirmuosius eskizus J. Mateika nupiešė ir paskutinius potėpius padarė per 1866-1869 m. Paveikslas priklauso tiems dailininko kūriniams, kuriuose įamžinti lemtingiausi istoriniai įvykiai. Liublino unija buvo pirmoji J. Mateikos drobė, demonstravusi tėvynainiams pozityvius praeities faktus ir pelniusi autoriui Prancūzijos Garbės legiono kryžių. Monumentaliame paveiksle atskleidžiamas baigiamasis Liublino seimo etapas – unijos priesaika renesansinėje Liublino pilies menėje 1569 m. liepos 1 d. Ypatingas dėmesys sutelktas į Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą, iškėlusį kryžių, tarsi raginantį pasirašyti aktą. Didžiulėje drobėje, be Žygimanto Augusto, pavaizduoti ir pagrindiniai Lenkijos bei Lietuvos valstybininkai, dalyvavę rengiant ir sudarant šią uniją. Paveiksle galima identifikuoti per 30 asmenų, susijusių su Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąjunga. J. Mateika norėjo pavaizduoti ne tik Liublino unijos akto priėmimą, bet ir jo priešistorę, todėl nutapyti ir tie veikėjai, kurių pasirašant uniją Liubline jau nebuvo (pavyzdžiui, Mikalojaus Radvilos Rudojo). Kairėje paveikslo pusėje reprezentuojami protestantų atstovai, centre pavaizduoti neabejotini unijos šalininkai, dešinėje pusėje – Lietuvos atstovai. Svarbiausius paveiksle vaizduojamus asmenis apibūdina pateikiama schema.

Iki Antrojo pasaulinio karo Liublino unija buvo saugota Liubomirskių muziejuje Lvove, karo metu išvežta į Visničių, vėliau – į Žemutinę Sileziją. 1945 m. paveikslas ten ir surastas su kitais J. Mateikos darbais bei perkeltas į Varšuvos nacionalinį muziejų, o nuo 1957 m. eksponuojamas Liubline.

Kartu su vienu žymiausių J. Mateikos kūrinių 2009-2010 m. Vilniaus parodoje eksponuojami ir kiti darbai: Liublino unijos sukūrimo istoriją iliustruojančios paveikslo kompozicijos, atskirų asmenybių eskizai, istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės personalijos, taip pat kiti Liublino unijos laikotarpį, politinius įvykius, meilės siužetus ir vėlesnius unijos sukakčių paminėjimus vaizduojantys tapybos ir skulptūros kūriniai: Žygimantas Augustas su Barbora Radvilaite, Žygimantas Augustas Vilniaus sode, Tvardovskis, kviečiantis Žygimantui Augustui Barboros Radvilaitės dvasią.

Tarptautinė paroda Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje, surengta Liublino unijos 440 metų sukakties proga, Jano Mateikos darbais primena svarbiausią Vidurio ir Rytų Europos XVI a. politinį įvykį, nulėmusį Lietuvos ir Lenkijos likimą daugiau negu dviem šimtams metų ir sukūrusį Abiejų Tautų Respubliką.

 

5 liepos

Paroda „Jonas Paulius II“

Screen shot 2013-03-25 at 3.12.39 PM

2011 07 05 08-25

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
(Vytauto g. 55)

1978 m. spalio 16 d. Lenkijos ir Bažnyčios istorijoje, o taip pat milijonų žmonių visame pasaulyje širdyse užima ypatingą vietą. 2008 metais minėtas Karolio Wojtyłos išrinkimo popiežiumi trisdešimtmetis – tai galimybė pamąstyti apie Jono Pauliaus II mokymą ir palikimą. Nes juk mūsų atmintis yra būsimųjų kartų atmintis.

Lenkijos paštas savo pagarbą išreiškia ypač savitai – išleisdamas pašto ženklą. Tai nėra tipiškas ženklas, skirtas įprastam jubiliejui. Pasirinkta džiaugsminga grafinė forma neabejotinai sukeltų Šventojo Tėvo šypseną: jis garsėjo subtiliu humoro jausmu. Tačiau tai ne viskas. Baltas popiežiaus atvaizdas auksiniame fone išryškina šventumo ir atvirumo gyvenimui idėją. Ženklas yra dvasinio Jono Pauliaus II gyvenimo įvaizdis ir atspindi jo žmogiškumą. Šventasis Tėvas mums yra gyvas dvasinių ir materialinių vertybių darnos kasdieniame gyvenime pavyzdys.

Toks Šventojo Tėvo paveikslas įkvėpė Lenkijos paštą parodai suteikti platų kontekstą, sudarytą iš visų ženklų, išleistų Popiežiaus garbei 1979-2008 metais.

Mūsų paroda – tai intelektuali kelionė svarbiausiais Jono Pauliaus II minties takais. Žmogus nuo pat savo būties pradžios savęs klausia apie pasaulio prasmę, apie žmogaus gyvenimo prasmę, apie tai, kas yra žmonijos istorija ir koks yra jos būties tikslas, taip pat užduoda sau ir iš šių klausimų išryškėjantį klausimą: kas yra tiesa? Šventasis Tėvas skatina mus ieškoti atsakymo į šiuos klausimus. Savo gyvenimu jis rodė aktyvios, atviros laikysenos pavyzdį. Jis buvo Popiežius – Piligrimas. Jo dėka kelionė – seniausias gyvenimo sinonimas – įgavo naują prasmę ir galutinę pilnatvę…

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos paštas