31 rugpjūčio

Lenkų-lietuvių šiuolaikinio meno paroda „Laukiant kito atėjimo“

laukiant

Lenkų-lietuvių šiuolaikinio meno paroda „Laukiant kito atėjimo“

Rugpjūčio 31- spalio 18 d., Šiuolaikinio meno centras (Vokiečių g. 2, Vilnius)

Lietuvos ir Lenkijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis tapo proga dviems didžiausiems Baltijos šalių šiuolaikinio meno centrams – Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centrui Varšuvoje ir Šiuolaikinio meno centrui Vilniuje surengti bendrą keliasdešimties lenkų ir lietuvių menininkų parodą. Paroda „Laukiant kito atėjimo“ yra dviejų dalių: pirmoji eksponuojama Vilniuje, kita bus -  Varšuvoje. Jaunų žmonių kuriamas šiuolaikinis menas čia tapo įrankiu refleksijai apie visuomenės būseną, ekonominius iššūkius ir vietinių kultūrų plėtros perspektyvas. Kiekviena parodos dalių skirtingai klausia, koks kūrybos santykis su pasauliu gali atsirasti dabarties politinėmis sąlygomis. Ekspoziciją papildys diskusijos, performansai ir išsamus katalogas. Pretekstu parodai tapo šiais metais minimas Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybių atkūrimo šimtmetis. Dviejų kaimyninių šalių istorijas sieja ne vienas bendradarbiavimo, tarpusavio paramos ir susikirtimų amžius – apie tai pasakojama begalėje oficialių ir neoficialių politinių, kultūrinių ir etnografinių naratyvų. Skirtingi abiejų šalių istoriniai pasirinkimai ir trajektorijos nulėmė ir šiandieninius dviejų šalių skirtumus. Projekte dalyvauja trisdešimt menininkų ir jų kolektyvų. Parodos kuratoriai: Anna Czaban (Zamek Ujazdowski šiuolaikinio meno centras Varšuvoje), Jarosław Lubiak (Zamek Ujazdowski šiuolaikinio meno centras Varšuvoje), Ūla Tornau (ŠMC Vilniuje). Paroda yra dalis Adomo Mickevičiaus instituto koordinuojamos tarptautinės kultūrinės programos „POLSKA 100“, įgyvendinamos pagal Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos daugiametę 2017–2021 m. programą „NIEPODLEGŁA,  Lenkijai minint šimtąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Lenkijos institutas – projekto partneris.

Organizatoriai: Šiuolaikinio meno centras ir Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centras Varšuvoje, Adomo Mickevičiaus institutas, Lietuvos kultūros ministerija, Lenkijos kultūros ir paveldo ministerija (programa NIEPODLEGŁA 2017–2021), MailerLite ir Lenkijos insitutas Vilniuje.

10 rugsėjo

Fotografijų paroda „About POLSKA – Apie Lenkiją“ Panevėžyje

Wianki 3_fot. m.st.Warszawa_licencja_bezterminowa

Fotografijų paroda „About POLSKA – Apie Lenkiją“ Panevėžyje

Rugsėjo 10 – spalio 8 d., Laisvės aikštė Panevėžyje

Paroda pristato šiuolaikinę Lenkiją: jos miestus, svarbiausius paveldo objektus, gamtą, madą, virtuvę ir mokslą. Per Lenkiją teka Vysla. Būtent ant šios upės krantų užaugo įžymūs šių laikų lenkai, tokie kaip popiežius Jonas Paulius II ir Lech Wałęsa, tačiau šiandien laisvos Lenkijos simbolis yra futbolininkas Robert Lewandowski. Didžiausia Lenkijos upė Vysla jungia kalnuotuosius pietus su šiaurine pakrante. Šalies kraštovaizdžių įvairovė tikrai nepaliks abejingų net ir pačių reikliausių turistų, „viską jau mačiusių“ internete. Į dangų kylantys Tatrai, kerintys Beščadų (Bieszczady) ir paslaptingi Karkonošės (Karkonosze) kalnai siūlo gaivaus oro gurkšnį ir pribloškiančius vaizdus, kuriuos įamžinę nuostabiose nuotraukose neabejotinai sukelsite didžiulę „patinka“ spragtelėjimų bangą socialiniuose tinkluose. Baltijos jūros plačiuose smėlio paplūdimiuose maloniai nosį kutenantis keptos žuvies kvapas ne vieną sugundys pasilikti dar vienai upėtakio ar plekšnės porcijai. Mozūrijos ežerų kraštas patiks net ir patiems reikliausiems keliautojams, ieškantiems nuotykių, ar ramybės girių glūdumoje. Kad ir kokia bebūtų priežastis, verta atvykti į Lenkiją ir viską pamatyti savo akimis.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada, Panevėžio miesto savivaldybė

20 rugsėjo

Paroda „Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“

2015_Witkiewiczowie_b_1

Paroda „Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“

Rugsėjo 20 d. – lapkričio 18 d., Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaunas)
Parodos atidarymas: rugsėjo 20 d. 17 val.

Paroda „Angelas ir sūnus. 30 metų  Stanisławo ir Stanisławo Ignaco Witkiewiczių dialogui“, 2015 metais surengta Zakopanės Tatrų muziejuje, aptaria ilgamečius tėvo ir sūnaus, išskirtinių dviejų artimų lenkų menininkų iš gretimų kartų, santykius. Įvairių jų bendro gyvenimo apraiškų neįmanoma apibūdinti keliais žodžiais. Esmę galima būtų nusakyti sakiniu: „Kiekvienam berniukui išmintingas tėvas yra kapitalas visam gyvenimui“. Sudėtingas jauno žmogaus auklėjimo procesas tėvui tapo svarbiausia užduotimi. Tarpusavio artumas, kasdieniai saugumo jausmą teikiantys ritualai, plataus spektro įvairių sričių  problemų – meno, literatūros, mokslo, politikos ir, svarbiausia, paties gyvenimo – „svarstymas“ neabejotinai turėjo įtakos Witkaco, vieno iškiliausių ir įdomiausių XX amžiaus lenkų menininkų, asmenybės ir meninės pakraipos formavimuisi.
Paroda Lietuvoje, eksponuojama Nacionaliniame  M. K. Čiurlionio  meno muziejuje Kaune, turėtų atkreipti dėmesį į vienos šeimos kartų transformaciją, įžiebti diskusiją apie nuolatines permainas patiriančio meno erdvę. Kitaip sakant, apie perėjimą nuo tėvo XIX amžiaus realistinės tapybos idėjos, iki naujausių XX amžiaus tendencijų ir avangardinių krypčių. Paroda taip pat parodys lenkų menininkų ryšius su Lietuva.

Organizatoriai: Zakopanės Tatrų muziejus, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva), Lenkijos institutas Vilniuje

Projektas yra dalis Adomo Mickevičiaus instituto koordinuojamos tarptautinės kultūrinės programos „POLSKA 100“, įgyvendinamos pagal daugiametę 2017–2021 m. programą „NIEPODLEGŁA“.
Iš dalies finansuojama Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis pagal daugiametę 2017–2021 m. programą „NIEPODLEGŁA“.

________________________________________________________________________

KONCERTAS-PASKAITA „KAROLIS, EMILIS IR IGNACAS JANAS“

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune,

Spalio 20 d., šeštadienį, 15 val. M. K. Čiurlionio galerijoje (Įėjimas nemokamas).

Pianistė Šviesė Čepliauskaitė kviečia pažymėti Lenkijos Nepriklausomybės 100-metį ir prisiminti Lenkijos menininkus, atlikėjus, kompozitorius, kurie buvo betarpiškai susiję su Lietuva.

Atlikėja klausia: „Ar žinojote, kad Varšuvos Filharmonijos įkūrėjas Emilis Mlynarskis buvo Beat-ričės Girncevičiūtės dėdė, kelis dešimtmečius leisdavęs vasaras Ilguvos dvare, kuriame viešė-davo ir muzikuodavo žymiausi to meto muzikantai – tarp jų du žymūs pianistai Arturas Rubinš-teinas, vėliau tapęs Mlynarskio žentu ir Ignacas Janas Panderewskis, 1918 m. tapęs pirmuoju atkurtos Lenkijos valstybės ministru pirmininku?“.

M. K. Čiurlionio galerijoje veikia paroda „Angelas ir sūnus. Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvo-je“, kuri taipogi primena apie dviejų šalių ryšius, o pianistė, primindama Karolio Szymanovskio kūrybą, atskleis ir tragišką dailininko Witkacy ir kompozitoriaus draugystę, pažymėtą dramatiš-kos meilės istorijos.

 

1 spalio

Vroclavo dailės akademijos grafikos ir keramikos paroda „Opus Duarum“

???????????

Vroclavo dailės akademijos grafikos ir keramikos paroda „Opus Duarum“

Spalio 1–28 d., VDA parodų salės „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius)
Parodos atidarymas: spalio 1 d., 18 val., „Titanike“

Paroda „Opus Duarum“ – tai bendra Vroclavo E. Gepperto dailės akademijos Meninės grafikos katedros dėstytojų ir Keramikos katedros dėstytojų ir studentų paroda. Idėja kartu pristatyti dviejų katedrų – keramikos ir grafikos – menininkų kūrinius, turi dvi priežastis. Pirmoji iš jų yra labiau pragmatiška – šių dviejų meno sričių sutapatinimas – atrodytų skirtingų ir kartais susijusių tarpusavyje formaliais ryšiais – gali būti įdomus parodos lankytojams tiek iš estetinės, tiek iš pažinimo pusės. Bendras pristatymas turi taip pat ir istorinį pagrindą – pirmieji grafikos užsiėmimai vyko Vroclavo dailės akademijos Keramikos ir stiklo fakultete. Parodos kuratoriai: prof. Gabriel Palowski, habil. dr. Małgorzata ET BER Warlikowska, bendradarbiaujant su kuratoriumi Ryčiu Konstantinavičiumi.
Parodą lydi prof. Katarzynos Koczyńskos-Kielan personalinė keramikos darbų paroda, „Gobis/Lauko ekspo“ paviljone (Gedimino pr. 13) ir Keramikos katedros Žiedimo dirbtuvių studentų darbų paroda, vadovai prof. Katarzyna Koczyńska-Kielan ir habil. dr. Bożena Sacharczuk, „VDA/Lauko ekspo“ paviljone (Maironio g. 4).
Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Vroclavo E. Gepperto dailės akademija, Vilniaus dailės akademija, Kultūrinių iniciatyvų grupė „Kvadratas“; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

6 lapkričio

Paroda „Į Rytus ištremti Cichociemnai”

cichociemni

Parodos „Į Rytus ištremti Cichociemnai” atidarymas

Lapkričio 6 d. 13.30 val., Vilniaus rajono Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras  (Švenčionių g. 12) 

Parodos „Į Rytus ištremti Cichociemnai“ atidarymą papildys projektas „Kelias į laisvę“, organizuojamas Lenkijos nepriklausomybės atgavimo šimtmečio proga. Parodos tematiką plačiau pristatys istorikas habil. dr. Jarosław Wołkanowski. Cichociemnai buvo II pasaulinio karo Lenkijos kariuomenės elitas, terminu „Cichociemni“ vadinti karo parašiutininkai, jis susijęs su  veikla visiškos konspiracijos sąlygomis („cicho” reiškia „tylus”) ir naktiniais permetimais į Lenkiją („ciemno” – tamsu). Svarbiausias Cichociemnų uždavinys buvo plačiai suprantamos diversijos okupuotoje Lenkijoje. Neįmanoma pervertinti Cichociemnų vaidmens kovoje su vokiečių okupantais.  Po karo, LLR metais sufabrikuotuose procesuose buvo apkaltinti ir nuteisti mirti 9 parašiutininkai, daugelį kitų ir jų šeimas persekiojo ir represavo. Į sovietinius lagerius buvo ištremti 95 Cichociemnai, 10 iš jų – net du kartus. Tarp ištremtųjų į Rytus buvo bent šešetas asmenų, susijusių su Vilniumi ir Vilniaus kraštu: be kitų, ltn. Eugeniusz Chyliński slap. „Frez”, kpt. Ludwik Fortuna slap. „Siła”, mjr. Franciszek Koprowski slap. „Dąb”, ltn. Kazimierz Niepla slap. „Kawka”, kpt. Stanisław Skowroński slap. „Fala” ir  pplk. Adam Szydłowski slap. „Poleszuk”. Informacija apie jų ir kitų Cichociemnų, suimtų dabartinės Lietuvos teritorijoje ir kalintų Kalvarijos lageryje, likimus patalpinta papildomuose parodos stenduose, paruoštuose bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje specialiai šiam parodos eksponavimui. Žinių apie į buvusios SSRS gilumą ištremtus Cichociemnus yra labai mažai. Taip gimė idėja pionieriškam projektui – „Cichociemnai areštuoti sovietų ir ištremti į Rytus“, kurio autorius – prof. Krzysztof  Heyke, žinomas menininkas, fotografas, Cichociemno ltn. Jano Heyke sūnus. 95 sovietų suimtų ir į Rytus ištremtų Cichociemnų sąrašą sudarė Armijos Krajowos Cichociemnų parašiutininkų fondas, padedamas habil.dr. Annos Zapalec. Lietuviškos parodos versijos autorius – Lenkijos institutas Vilniuje.
Įėjimas laisvas. Renginys lenkų kalba.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus rajono Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras, Armijos Krajowos Cichociemnų parašiutininkų fondas (Fundacja im. Cichociemnych Spadochroniarzy Armii Krajowej), Terra Nova. Partneriai: Lenkijos nacionalinio paveldo ir kultūros ministerija, Lenkų namai Švenčionėliuose, portalas Militaria.pl, Grupa DSF, Holy-ART., centras KARTA

27 lapkričio

Paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“

AM_stendas_1710x2090_1023_01-1

Paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“

2018 m. lapkričio 27 d. – 2019 m. vasario 24 d., Valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius)
Parodos atidarymas: 2018.11.27, 18 val.

Parodos „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“ pagrindinis tikslas – aktualinti Lietuvos ir Lenkijos – šalių, kurios 2018 m. švenčia valstybingumo atkūrimo 100-ąsias metines, istorinius ir kultūrinius ryšius, pabrėžti paveldo bendrystę. Tam pasirinktas tautos žynio Adomo Mickevičiaus (1798–1855) sukurtas šedevras – Ponas Tadas, ryškiausias Abiejų Tautų Respublikos epochos atspindys. Kūrinys taip pat sieja jau nebeegzistuojančią valstybę su dabartinėmis, susikūrusiomis XX a. pradžioje, – Lietuva, Lenkija, Ukraina ir Baltarusija. Todėl šis projektas, skatinantis apmąstyti valstybingumo, tapatybės bei kilmės ir paveldo bendrumo sąvokas, puikiai tinka jubiliejiniams metams paminėti, o paroda padeda tinkamai juos pristatyti. Ekspozicija rengiama Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Parodų centre ir užims apie 500 kv. m plotą. Lankytojams numatoma parodyti per 250 autentiškų unikalių ir tipologiškai skirtingų eksponatų iš bemaž 30 Lenkijos ir Lietuvos paveldo institucijų (muziejų, bibliotekų, archyvų, privačių kolekcijų ir kt.) rinkinių, kartu panaudojant ir įvairias technines priemones – modulines sieneles bei įvairaus formato stendus. Tarptautinę parodą numatyta palydėti plačia kultūrinių, mokslinių renginių bei edukacinių užsiėmimų programa.

Parodą globoja:
Lenkijos Respublikos ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki bei Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis
Lenkijos Respublikos vicepremjeras, kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Piotr Gliński bei Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson

Pagrindiniai parodos organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius), Osolinskių nacionalinis fondas (Ossolineum) (Vroclavas, Lenkija), „Pono Tado“ muziejus (Osolinskių nacionalinio fondo dalis) (Vroclavas, Lenkija), Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Krokuva, Lenkija), Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva, Lenkija), Lenkijos institutas Vilniuje (Vilnius).

9 gruodžio

Grafikos ir iliustracijų paroda vaikams ir jaunimui „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“

niepodległość_poprawka

Grafikos ir iliustracijų paroda vaikams ir jaunimui „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“

Iki gruodžio 9 d., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Tik iki gruodžio 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galima pasižiūrėti lenkų-lietuvių parodą „Ilgiausiu metų Ą/Ę”, kurios pagrindinis veikėjas yra kalba. Specialiai šiai parodai kai kurias kalbos mįsles iliustravo Józef Wilkoń, Andrzej Strumiłło, Stasys Eidrigevičius, Małgorzata Gurowska, Patricija Bliuj-Stodulska, Deimantė Rybakovienė, Indrė Rybakovaitė, Sigutė Chlebinskaitė ir kt. Gruodžio mėnesį mažųjų skaitytojų dar laukia įdomūs renginiai:

  • Gruodžio 5 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų ir jaunimo skaitykla: vaikų, dalyvaujančių kūrybinėse dirbtuvėse, ekskursija po parodą. Dėmesio! Reikia registruotis adresu info@vlsv.lt. Dirbtuves rengia Mažojo princo fondas „Visa Lietuva skaito vaikams”, Lietuvos kalbos institutas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
  • Gruodžio 8 d., 12.45-13.15 val. Vaikų ir jaunimo knygos festivalis „Vaikų Kalėdų sala”, Vilniaus mokytojų namai (Vilniaus g. 39, Vilnius), ir gruodžio 9 d. 12.45–13.15, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius): Susitikimas ir kūrybinės dirbtuvės „Spaustuvė” ir „Vaizduotės žodynas” su iliustratorėmis Małgorzata Gurowska i Patricija Bliuj-Stodulska. Dirbtuvių metu vaikai kurs individualius ir kolektyvinius kūrinius. Jie naudosis kaladėlėmis-antspaudais, kuriuos suprojektavo Małgorzata Gurowska, ir su Patricija Bliuj-Stodulska ieškos/kurs/pieš naujas žodžių reikšmes. Dirbtuvių kalba: lenkų ir lietuvių. Įėjimas laisvas.
  • Gruodžio 9 d., 15.15-15.45 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: dr Małgorzatos Cackowskos iš Gdansko universiteto, vaikų knygų ekspertės paskaita „Apie knygų mažiausiems kalbos ir vizualinius aspektus“.
  • Gruodžio 9 d., 16.00-16.45 val., Parodos uždarymas su pavakariais ir pokalbis „Apie iliustratorių kartų kalbą”, kuriame dalyvauja Andrzej Strumiłło, Kęstutis Kasparavičius, Bronius Leonavičius, Małgorzata Gurowska, Patricja Bliuj-Stodulska, Deimantė Rybakovienė, Inga Dagilė – garsūs ir vertinami lenkų ir lietuvių dailininkai ir iliustratoriai. Susikimo kalba: lenkų ir lietuvių.

Organizatoriai: Fondas „BałtyckieSyreny” (Gdanskas), Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Mažojo Princo fondas – Visa Lietuva skaito vaikams
Partneriai: Knygų festivalis „Kalėdų sala”, Lietuvių kalbos institutas.
Projektas iš dalies finansuojamas  Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos ilgametės programos NEPRIKLAUSOMA 2017–2021 lėšomis ir Adomo Mickevičiaus instituto programos „Kultūros platforma“ lėšomis.

8 vasario

Sharon Lockhart paroda „Rudzienko”

lockhart

Sharon Lockhart paroda „Rudzienko”

Vasario 8 d. – kovo 31 d., Šiuolaikinio meno centras Vilniuje (Vokiečių g. 2)
Atidarymas: 2019.02.08 18 val.

Šiuolaikinio meno centre Vilniuje vyks Sharon Lockhart parodą „Rudzienko“ – pirmąjį menininkės kūrybos pristatymą Baltijos šalyse ir šios instaliacijos premjerą Europos šiuolaikinio meno institucijoje. Daugiau nei du dešimtmečius Lockhart kuria vizualiai paveikius ir socialiai aktyvius filmus, fotografijas ir instaliacijas, kuriose tiria darbo, poilsio, edukacijos ir žaidimo praktikas bei jų reprezentacijas. Menininkės kūryba remiasi ilgalaikiais asmeniniais susidūrimais ir kūrybiniais bendradarbiavimais dirbant su įvairiomis bendruomenėmis.  Lockhart kūryboje dominuoja vaikystės ir paauglystės temos, toliau plėtojamos naujausiuose menininkės darbuose, kurių akiratyje atsiduria grupelė paauglių iš valstybinių mergaičių globos namų – jaunimo socioterapijos centro Rudzienko kaimelyje Lenkijoje. Dviejų kanalų videoinstaliacijos „Rudzienko“ (2016) centre – Lenkijos kaimo peizaže besišnekučiuojančios ar įvairiomis veiklomis užsiimančios socioterapijos centro gyventojos. Pastaraisiais metais Lockhart šioms merginoms organizavo kūrybines dirbtuves, kelias vasaras vykusias įvairiose kaimo sodybose netoli Varšuvos. Pasitelkiant paprastus mąstymo, rašymo, judėjimo, dainavimo, klausymo ir improvizacijos pratimus, merginos buvo skatinamos išreikšti save, atverti savo mintis ir balsus naujoms, už įprasto kasdienybės horizonto esančioms, galimybėms. Parodą lydės merginų grupės rengiamos kūrybinės dirbtuvės ir Lockhart filmų seansai Šiuolaikinio meno centro kino salėje. Parodos proga pristatoma ir nauja menininkės knyga. Sharon Lockhart yra amerikiečių menininkė, gyvenanti ir dirbanti Los Andžele, Kalifornijoje. Menininkė yra surengusi daugybę personalinių parodų, tarp jų Varšuvos Ujazdowski pilyje (2013). Ji atstovavo Lenkiją 57-ojoje Venecijos bienalėje (2017).

Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lenkijos institutas Vilniuje. Parodos partneriai: Sharon Lockhart Studio, neugerriemschneider (Berlynas) ir Gladstone galerija (Niujorkas)

20 kovo

Paroda „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeuszas Romeris ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“

Plakat v2

Paroda „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeuszas Romeris ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“
Kovo 20 – gegužės 19 d., Sugiharos namai (Vaižganto g. 30, Kaunas)
Parodos atidarymas: Kovo 20 d. 17.30 val.

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva ir užsakymu Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų instituto darbuotojos dr. Olgos Barbasiewicz parengta paroda – tai pirmas toks visapusiškas bandymas pristatyti Lenkijos ambasadoriaus Japonijoje Tadeuszo Romerio didvyriškus veiksmus gelbstint žydų karo pabėgėlius, atvykstančius į Japonijos uostus su Japonijos konsulo Kaune Chiune Sugiharos išduotomis vizomis.
Tadeuszas Ludwikas Romeris gimė 1894 m. gruodžio 6 d. Antanašėje, kuri tuo metu buvo Rusijos imperijos Kauno gubernijos teritorija. 1937 m. tapo pirmuoju Lenkijos ambasadoriumi Japonijoje. Prieglobsčio Holokausto metu ieškantys Lenkijos žydai 1940 metų vasarą gavo japonų konsulo Kaune Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines vizas suteikiančias galimybę atvykti į Japonijos imperiją. Šios vizos reikalingos norint patekti į Nyderlandų teritoriją Kurakao, į kurį, kaip priimančios šalies teritoriją, pabėgėliai galėjo vykti su Kaune reziduojančio Olandijos garbės konsulo Jano Zwartendijko išduotomis pažymomis apie bevizį režimą. Pabėgėliams Lenkijos piliečiams nedelsiant buvo suteikiama Lenkijos konsulinė pagalba. Ambasadorius Tadeuszas Romeris privalėjo užtikrinti priimančių šalių vizų išdavimą, kadangi vėlesniu laikotarpiu atvykę asmenys neturėjo jokių kitų vizų išskyrus Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines. Romeris tuo metu skaičiavo, kad į Japoniją atvyks apie 500 asmenų. Sovietų ir japonų valstybės galėjo atsisakyti įleisti tokią grupę. Tačiau jau vasario viduryje pabėgėlių skaičius perkopė 700, apie tai lenkų diplomatai nedelsiant pranešė Londonui. Lenkų diplomatijai svarbiausia užduotis buvo išskirstyti Japonijoje jau esančius pabėgėlius. Siekdamas užtikrinti pagalbą pabėgėliams, ypač, neturintiems priimančių šalių vizų ir lėšų pragyvenimui, ambasadorius Romeris įkūrė„ Lenkijos karo aukų pagalbos komitetą“, kurio pirmininke tapo jo žmona Zofia Romer. Komitetas rinko lėšas iš lenkų išeivių ir piliečių gyvenančių Tolimuosiuose Rytuose, gavo paramą iš Niujorko Joint Distribution Committee. Tai suteikė galimybę veikti ir teikti taip reikalingą pagalbą pabėgėliams. Komitetas įkūrė savo biurus Kobėje ir Tokijuje bei bendradarbiavo su žydų organizacijomis Kobėje ir Jokohamoje. Komiteto atstovas Tsurugos uoste pasitikdavo atvykstančius Lenkijos piliečius ir padėdavo sutvarkyti vizų formalumus, nukreipdavo atvykėlius į Kobę, kur žydų bendruomenė suteikdavo apgyvendinimą. Komitetas pabėgėliams teikė piniginę pagalbą, tarpininkaudavo bendraujant su vietine valdžia ar vežėjų įmonėmis. Siekdama atvykėliams padėti išvengti ilgos kelionės į Tokiją, Lenkijos ambasada įkūrė laikiną konsulinį skyrių Osakoje. 1941 metais nusprendus uždaryti Lenkijos atstovybę Japonijoje, Tadeuszas Romeris kartu su ambasados darbuotojais tų pačių metų spalio pabaigoje išvyko į Šanchajų, kur tęsė diplomatines pastangas padėti pabėgėliams. Jam tarpininkaujant, Lenkijos piliečiai galėjo gauti vizas į kitas užsienio šalis bei finansinę pagalbą, dažnai perduodamą per Lenkijos diplomatines atstovybes, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos vyriausybe išeivijoje. Tadeuszas Romeris išvyko iš Šanchajaus 1942 m., Tolimuosiuose Rytuose palikęs gerai organizuotą lenkų žydų bendruomenę, kurios atstovai buvo įtraukti į naujai įkurtą organizaciją, pavadintą Kinijos lenkų sąjungos centrine valdyba. Apsigyvenęs Lourenço Marques (šiuo metu – Maputo, Mozambikas), Romeris toliau savo diplomatine veikla padėjo Lenkijos žydams. Tais pačiais metais Tadeuszas Romeris paskirtas ir iki 1943 m. pavasario ėjo Lenkijos ambasadoriaus SSRS pareigas. 1943 m. balandį tapo Lenkijos Respublikos vyriausybės įgaliotiniu Artimuosiuose Rytuose, o tų pačių metų liepą paskirtas Stanisławo Mikołajczyko vadovaujamos vyriausybės Londone užsienio reikalų ministru. Pasibaigus karui, Romeris emigravo į Kanadą ir dirbo McGill universitete. Nuo 1963 m. iki pat mirties buvo Lenkijos mokslo instituto Kanadoje pirmininkas. Mirė 1978 m. kovo 23 d. Monrealyje. 1985 m. jam buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas – aukščiausias „Yad Vashem“ skiriamas Izraelio valstybės garbės apdovanojimas.
Parodos lankytojai galės susipažinti ne tik su ambasadoriaus Tadeuszo Romerio veikla, bet ir su kasdieniu žydų karo pabėgėlių gyvenimu Japonijoje bei Šanchajuje.  Parodą papildo proginis leidinys. 2019 m. rugsėjo mėnesį paroda bus eksponuojama ir Vilniuje.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Sugiharos namai Kaune, Lietuvos žydų bendruomenė. Partneriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Japonijos ambasada Vilniuje, Lenkų biblioteka Londone, Lenkijos nacionalinis skaitmeninis archyvas, Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų institutas

14 gegužės

ŠVĘSKIME LIETUVOS IR LENKIJOS MOTERŲ POLITINIŲ TEISIŲ ŠIMTMETĮ DRAUGE!

Podwojnie_FB

ŠVĘSKIME LIETUVOS IR LENKIJOS MOTERŲ POLITINIŲ TEISIŲ ŠIMTMETĮ DRAUGE!

Parodos „Dvigubai  laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“ atidarymas
Gegužės 14 d. 17.30 val.,  Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kiemas.  (Universiteto g. 3, Vilnius)

„Dvigubai laisvos“ – tai vienos 1918-ųjų lapkričio 28-osios dekreto pasirodymą komentavusios sufražisčių žodžiai. Ši frazė puikiai apibūdina lenkių ir lietuvių – laisvų, nes atkurta nepriklausomybė, ir laisvų, nes įgavo pilietines teises, – patirtį. Su nepaprastų Lenkijos ir Lietuvos moterų, siekusių savo šalių nepriklausomybės ir politinių teisių suteikimo, istorijomis bus galima susipažinti Vilniuje Lenkijos ambasados, Lenkijos instituto, Pileckio instituto Varšuvoje ir Vilniaus universiteto pristatomoje lauko parodoje „Dvigubai laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto profesore Virginija Jurėniene, paroda buvo papildyta Lietuvos sufražisčių, kurių pastangomis Lietuvos moterys politines teises gavo kiek ankščiau nei lenkės, istorija ir biografijomis. Paroda veiks gegužės 14 d. – birželio 17 d., Vilniaus universiteto darbo valandomis.

Po parodos atidarymo, 18.30 val. kino teatre „Pasaka“ vyks filmo  „Galiūnės“ (reż. Marta Dzido, Piotr Śliwowski, 2018, 70 min. Lenkija) premjera ir susitikimas su jo režisieriais
Gegužės 14 d. 18.30 val., kino teatre „Pasaka“ (Šv. Ignoto g. 4)

„Esame žmonės ir reikalaujame žmoniškų teisių!“ – tikino Kazimiera Bujwidowa, draudimo moterims studijuoti universitetuose panaikinimo iniciatorė. „Išdrįskime būti laisvi!“ – kvietė Maria Dulębianka, pirmoji kandidatė į seimą laikais, kuomet moterys dar neturėjo teisės balsuoti. „Norime viso gyvenimo!” – šaukė Zofia Nałkowska, reikalaudama ne tik politinio, bet ir socialinio lygiateisiškumo. Jos kovojo už teises šalyje, kurios anuomet nė nebuvo žemėlapyje. Joms sakė: „Dabar ne laikas kovai už moterų teises“! Kovotojos, patriotės, aktyvistės, karės, sufražistės – apie jas pasakoja režisierių Martos Dzido i Piotro Śliwowskio atkuriamosios dokumentikos filmas „Galiūnės“.Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais.  Įėjimas nemokamas! Vietų skaičius ribotas – būtina registracija:  vilnius.sekretoriatas@instytutpolski.org

Organizatoriai: Pileckio institutas Varšuvoje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, VU Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centras,  kino teatras „Pasaka“