28 vasario

Paroda „Wisławos Szymborskos koliažai“

11-ak

Paroda „Wisławos Szymborskos koliažai“
Vasario 26 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Tarptautinės Vilniaus knygų mugės proga Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų institutas (Krokuva), Wisławos Szymborskos fondas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Wisławos Szymborskos koliažai” atidarymą. Parodoje pristatoma nepoetinė lenkų Nobelio premijos laureatės kūryba. Szymborska daug metų kūrė koliažinius atvirukus ir įvairiausiomis progomis dovanodavo juos savo draugams. Kurti koliažus buvo viena mėgstamiausių poetės veiklų. Tai ji darė su nepaprastu kruopštumu ir dėmesiu menkiausiai detalei. Panašiai kaip ir jos poezijai, koliažams būdingos taiklios pastabos ir siurrealistinis humoras. Šie Szymborskos kūriniai savaip papildo jos literatūros kūrybą, atspindi lakią poetės vaizduotę, be to suteikia retą galimybę pažinti kitą, mažiau žinomą Nobelio premijos laureatės asmenybės pusę. Parodoje bus eksponuojami koliažų originalai.

Ekspozicija M. Mažvydo bibliotekoje veiks 2018 m. vasario 26 – kovo 16 dienomis. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų institutas (Krokuva), Wisławos Szymborskos fondas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

10 balandžio

MARIUSZ HERMANOWICZ / AGNIESZKA RAYSS – lenkų fotografija Vilniuje

Mariusz Hermanowicz, Wilno, a jednak..., 2001-2002 ┬ę M. Hermanowicz _ FAF (2)

MARIUSZ HERMANOWICZ / AGNIESZKA RAYSS – lenkų fotografija Vilniuje

Balandžio 10 d. – gegužės 5 d., Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto galerija” (Gedimino pr. 43, Vilnius)
Atidarymas: balandžio 10 d. 17.00 val.

Lenkijos institutas Vilniuje maloniai kviečia į dvi lenkų fotomenininkų parodas: Mariuszo Hermanowicziaus „Kam gali pasitarnauti fotografija?“ ir Agnieszkos Rayss „Kur yra kūnas“. Retrospektyvinė Mariuszo Hermanowicziaus paroda rodo mums, kokias permainas patyrė jo kūrybinis kelias. M. Hermanowiczius buvo aktyvus fotografas nuo aštuntojo dešimtmečio iki 2008 metų. Jo individualus stilius apėmė tiek konceptualią, tiek dokumentinę fotografiją. Skiriamasis Hermanowicziaus ženklas buvo jo komentarai tiesiog ant nuotraukų bei fotografavimas serijomis, sudėliotomis pagal tam tikrą pasakojimą.  Didelė jo kūrybos dalis buvo susijusi su genealoginiais ieškojimais, kuriuose svarbus vaidmuo teko Vilniui. Kartu su Mariuszo Hermanowicziaus darbų paroda eksponuojami šiuolaikinės menininkės Agnieszkos Rayss kūriniai. Naujausias jos projektas „Kur yra kūnas” buvo įkvėptas paskutinio Hermanowicziaus kūrybos etapo ir tarsi kritiškai su juo polemizuoja.  Abi parodos buvo parengtos „Archeologijos fotografijos“ fondo Varšuvoje.

Organizatoriai: Archeologijos fotografijos fondas Varšuvoje, Lietuvos fotomenininkų sąjunga; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje. Projektą remia Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija

 

 

19 balandžio

Paroda „Józef Piłsudski – Lenkijos ir Europos politikas“ Vilniaus rajono mokyklose

Piłsudski1[1]

Paroda „Józef Piłsudski – Lenkijos ir Europos politikas“ Vilniaus rajono mokyklose
Kovo 19 d. – balandžio 6 d., Vilniaus r. Avižienių gimnazija (Sudervės g.  8, Avižieniai, Vilniaus r.)
Balandžio 6 d. – 27 d., Vilniaus r. Maišiagalos kun. Józefo Obrembskio gimnazija  (Mokyklos g. 22, Maišiagala, Vilniaus r.)
Balandžio 27 d. – gegužės 18 d., Vilniaus r.  Zujūnų gimnazija (Mokyklos g. 1, Zūjunai, Vilniaus r.) 

Minint 100-ąsias Lenkijos nepriklausomybės metines, Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas Vilniuje rengia edukacinės parodos, skirtos garsiam lenkui, Vilniaus krašto sūnui Józefui Piłsudskiui, ekspozicijas Vilniaus krašto mokyklose. Józefo Piłsudskio muziejaus Sulejuveke parengtoje parodoje 19-oje stendų pristatoma garsiojo politiko biografija ir mintys. Parodą iliustruoja vizualinė medžiaga iš archyvų. Ekspozicija buvo rodyta tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį“ Vilniaus rotušėje 2017 m. gruodį. Paroda skirta mokyklų bendruomenėms. Susidomėjusius ir norinčius eksponuoti parodą kitose mokyklose, prašome kreiptis į Lenkijos institutą arba Lenkijos ambasadą Vilniuje.

Organizatoriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Józefo Piłsudskio muziejus Sulejuveke

3 gegužės

Paroda „Laisvės popiežius” Ukmergėje

Papiez

Paroda „Laisvės popiežius” Ukmergėje

Gegužės 3-31 d., prie Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčios (Kauno g. 1)

Paroda skirta 40-osioms popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato pradžios metinėms. Ekspozicija pristato Karolį Wojtyłą, didžią asmenybę, kuriam Lenkija ir Vidurio Europos valstybės yra dėkingos už suverenumo atgavimą. Paroda siekia pabrėžti lemtingą Lenkijos vaidmenį laisvės siekimo procesuose XX a. pabaigoje. Būtent Lenkijoje 1979 m. tuometinėje Varšuvos Pergalės aikštėje nuskambėjo įsimintini Jono Pauliaus II žodžiai, kuriais kvietė „atnaujinti šią žemę”. Šie žodžiai tarsi nusakė artėjančius pokyčius. „Solidarumo” judėjimo gimimas, 1989 m. rinkimai, Vidurio Europos valstybių nepriklausomybės atgavimas ir galiausiai Berlyno sienos griūtis.

Organizatoriai: Jono Pauliaus II minties centras Varšuvoje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) parapija

14 gegužės

Paroda Liudvikas Zamenhofas – esparanto kalbos kūrėjas

??????????????????????????????????????????????????

Paroda Liudvikas Zamenhofas – esparanto kalbos kūrėjas

Gegužės 14 d. – birželio 15 d., Lazdijų krašto muziejus (Seinų g. 29, Lazdijai)

Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lietuvos esperantininkų sąjunga nuoširdžiai kviečia į parodos, skirtos esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Zamenhofui, atidarymą. Liudviką Zamenhofą siejo tamprūs ryšiai su Lietuva. Lenkijos instituto Vilniuje parengta paroda pristato Liudviką Zamenhofą, jo šeimą, gyvenimą, garsiausios dirbtinės kalbos gimimą ir nuolat augantį jos populiarumą. Taip pat supažindina su pasaulinės literatūros pavyzdžiais esperanto kalba, iškiliausiais esperantininkais ir skatina mokytis esperanto kalbos. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos esperantistų sąjunga

15 gegužės

Vroclavo istorijai skirta paroda „Wrocław breaks the Iron Curtain”

2

Vroclavo istorijai skirta paroda  „Wrocław breaks the Iron Curtain”

Gegužės 15-17, Lenkijos institutas Vilniuje (Didžioji g. 23)
Atidarymas: gegužės 15 d. 18 val. – dalyvaus Vroclavo meras Rafał Dutkiewicz

Vroclavas, tai nepaprastas miestas, kurio istoriją ir paveldą nuo amžių formavo daugelis tautų ir kultūrų. Tam, kaip miestas atrodo šiandien, daug įtakos turėjo Europos istorijoje beprecedentis visiškas gyventojų pasikeitimas, didvyriška demokratinės opozicijos veikla ir ilgus metus nuosekliai vykdomas lenkų ir vokiečių susitaikymo procesas, inicijuotas Vroclavo kardinolo žodžių: „Atleidžiame ir prašome atleidimo“. Parodos prodiuseris ir organizatorius – Vroclavo istorijos centras „Zajezdnia“, tekstų autorius – centro „Pamięć i przyszłość“ („Atmintis ir ateitis“) direktorius Marek Mutor. „Vroclavas, tai miestas, po karo pasiekęs neįmanomo. Sugriautas iki pamatų, atgavo savo buvusį blizgesį, o dėl savo tapatybės gyventojai apsisprendė XX a. 9-ame dešimtmetyje prasidėjus „Solidarność” revoliucijai“, – teigia parodos autorius. Š. m. vasario mėnesį paroda buvo eksponuojama Europos Parlamente Strasbūre. Parodos tikslas yra parodyti tarptautinei visuomenei ypatingą Vroclavo vaidmenį, padedantį nugalėti Jaltos konferencijos susitarimų pasėkoje įvykusių Europos padalijimų pasekmes. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Centras „Atmintis ir ateitis“ Vroclave, Vroclavo miesto savivaldybė, Lenkijos institutas Vilniuje

16 gegužės

Paroda „Maksymilian Maria Kolbe. 1894-1941” Kaune ir Klaipėdoje

Kolbe

Paroda „Maksymilian Maria Kolbe. 1894-1941”

Gegužės 16-30 d., Kauno arkivyskupijos Jono Pauliaus II piligrimų centras (Vilniaus g. 1 / M. Valančiaus g. 4, Kaunas)
Gegužės 31 d. – birželio 25 d., Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia (Smiltelės g. 27)

Lenkijos instituto ir Lenkijos tautos atminties instituto paroda parengta iš nuotraukų saugomų pranciškonų ordino Nepokalianove archyvo, bendradarbiaujant su Balstogės arkivyskupijos „Nekaltosios riteris” draugija. Parodoje pasakojama tragiška tėvo Rajmundo Kolbės (Maksimilijono Marijos Kolbės) istorija – pranciškono, misionierio, draugijos „Nekaltosios riteris” (Militia Immaculata) įkūrėjo ir pranciškonų vienuolyno Nepokalianove statytojo. Vokiečiams okupavus Lenkiją pranciškonų vienuolynas buvo uždarytas. Po kelių areštų 1941 m. gegužės 28 d. Kolbė buvo nusiųstas į nacių koncentracinę stovyklą Aušvice. Čia savanoriškai pasiaukojo bado mirčiai vietoj kito kalinio Franciszeko Gajowniczeko. 1982 m. spalio 10 d. Šv. Petro aikštėje Vatikane, popiežius Jonas Paulius II paskelbė tėvą Rajmundą Kolbę šventuoju.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Kauno arkivyskupijos Jono Pauliaus II piligrimų centras, Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapija

5 birželio

Paroda „Į Rytus ištremti Cichociemnai”

cichociemni

Paroda „Į Rytus ištremti Cichociemnai”

Birželio 5 d., 17.30 val., Vilniaus lenkų kultūros namai (Naugarduko g. 76) 

Cichociemnai buvo II pasaulinio karo Lenkijos kariuomenės elitas, terminu „Cichociemni“ vadinti karo parašiutininkai, jis susijęs su veikla visiškos konspiracijos sąlygomis („cicho” reiškia „tylus”) ir naktiniais permetimais į Lenkiją („ciemno” – tamsu). Svarbiausias Cichociemnų uždavinys buvo plačiai suprantamos diversijos okupuotoje Lenkijoje. Neįmanoma pervertinti Cichociemnų vaidmens kovoje su vokiečių okupantais.  Po karo, LLR metais sufabrikuotuose procesuose buvo apkaltinti ir nuteisti mirti 9 parašiutininkai, daugelį kitų ir jų šeimas persekiojo ir represavo. Į sovietinius lagerius buvo ištremti 95 Cichociemnai, 10 iš jų – net du kartus. Tarp ištremtųjų į Rytus buvo bent šešetas asmenų, susijusių su Vilniumi ir Vilniaus kraštu: be kitų, ltn. Eugeniusz Chyliński slap. „Frez”, kpt. Ludwik Fortuna slap. „Siła”, mjr. Franciszek Koprowski slap. „Dąb”, ltn. Kazimierz Niepla slap. „Kawka”, kpt. Stanisław Skowroński slap. „Fala” ir  pplk. Adam Szydłowski slap. „Poleszuk”. Informacija apie jų ir kitų Cichociemnų, suimtų dabartinės Lietuvos teritorijoje ir kalintų Kalvarijos lageryje, likimus patalpinta papildomuose parodos stenduose, paruoštuose bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje specialiai šiam parodos eksponavimui Vilniuje. Žinių apie į buvusios SSRS gilumą ištremtus Cichociemnus yra labai mažai. Taip gimė idėja pionieriškam projektui – „Cichociemnai areštuoti sovietų ir ištremti į Rytus“, kurio autorius – prof. Krzysztof  Heyke, žinomas menininkas, fotografas, Cichociemno ltn. Jano Heyke sūnus. 95 sovietų suimtų ir į Rytus ištremtų Cichociemnų sąrašą sudarė Armijos Krajowos Cichociemnų parašiutininkų fondas, padedamas habil. dr. Annos Zapalec. Lietuviškos parodos versijos autorius – Lenkijos institutas Vilniuje.
Iškilmingas parodos atidarymas vyks 2018 m. birželio 5 d. 17.30 val. Vilniaus lenkų kultūros namų koncertų salėje. Atidaryme dalyvaus parodos sumanytojas ir autorius prof. Krzysztof Heyke ir Cichociemnų fondo pirmininkas dr. Bogdan Rowiński. Vakarą papildys pianistės Marios Gabryś atliekama muzika.
Įėjimas laisvas. Renginys lenkų kalba.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Armijos Krajowos Cichociemnų parašiutininkų fondas (Fundacja im. Cichociemnych Spadochroniarzy Armii Krajowej), Terra Nova
Partneriai: Lenkijos nacionalinio paveldo ir kultūros ministerija, Vilniaus lenkų kultūros namai, portalas Militaria.pl, Grupa DSF, Holy-ART, centras KARTA

7 birželio

Naujoji istorija mene. MOCAK-o  kolekcija mugėje ArtVilnius`18

003 Брат 6263_2_ composit3 11.03

Naujoji istorija mene. MOCAK-o  kolekcija mugėje ArtVilnius`18

Birželio 7-10 d., Litexpo  (Laisvės pr. 5, Vilnius)

Birželio 7-10 dienomis Vilniuje vyks tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ArtVilnius’18. Tai didžiausia tokio tipo mugė Baltijos šalyse. Jau ne pirmus metus mugę papildo speciali parodų programa, kurioje dalį savo kolekcijos pristatys šiuolaikinio meno muziejus MOCAK iš Krokuvos. Parodoje Naujoji istorija mene. MOCAK-o kolekcija bus pristatomi darbai (daugiausiai video instaliacijos) skirti istoriniams ir visuomeniniams XX-XXI a. įvykiams. II pasaulinio karo ir holokausto temą pristato Boazo Arado, Victoro Lindo, Łukaszo Surowieco ir Krzysztofo Wodiczko darbai. Naujesnę istoriją atspindi Projekcija ant Adomo Mickevičiaus paminklo, sukurta 40-ųjų 1968 m. kovo įvykių metinių proga. Jos autorius – taip pat Krzysztof Wodiczko. 1978–1999 m. Józefo Robakowskio  kurtas filmas, kuriame autorius filmavo prieš savo daugiabutį plytinčią aikštę Lodzės Manhatanu vadinamame rajone, atspindi to laikmečio socialinius ir santvarkos pokyčius. Nikitos Shalenno fotografijos primena 2013-2014 m. Euromaidaną Ukrainoje ir su juo susijusius reiškinius (pagrobimus, kankinimus ir t.t.), tapusius ten  kasdienybe. Dan Perjovschi komentuodamas tikrovę nuėjo dar toliau nei kiti menininkai. MOCAK-e 2013 m. sukurtuose piešiniuose jis ironiškai komentuoja šiuolaikinę ekonomiką ir iš jos kylantį vartotojiškumą. Tuo tarpu Janeko Simono animacija, kurioje Krokuvos senamiesčio bokštai pamažu kyla į orą lyg raketos, yra vizija to, kaip galima panaikinti miesto istoriją. Darbas taip pat kelia klausimą, ar Krokuva gali egzistuoti be istorinių simbolių. Parodą kuruoja Monika Kozioł. 2016 m. Lenkija jau buvo parodos ArtVilnius garbės viešnia. Tuomet Vilniuje savo darbus eksponavo 11 Lenkijos galerijų ir kultūros įstaigų.

Organizatoriai: tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ArtVilnius’18, MOCAK, Lenkijos institutas Vilniuje 

15 birželio

Fotografijų paroda „About POLSKA – Apie Lenkiją“ Kultūros naktyje Vilniuje

Wianki 3_fot. m.st.Warszawa_licencja_bezterminowa

Fotografijų paroda „About POLSKA – Apie Lenkiją“ Kultūros naktyje Vilniuje

Birželio 15 d. – liepos 8 d., K. Sirvydo skveras Vilniuje

Paroda pristato šiuolaikinę Lenkiją: jos miestus, svarbiausius paveldo objektus, gamtą, madą, virtuvę ir mokslą. Per Lenkiją teka Vysla. Būtent ant šios upės krantų užaugo įžymūs šių laikų lenkai, tokie kaip popiežius Jonas Paulius II ir Lech Wałęsa, tačiau šiandien laisvos Lenkijos simbolis yra futbolininkas Robert Lewandowski. Didžiausia Lenkijos upė Vysla jungia kalnuotuosius pietus su šiaurine pakrante. Šalies kraštovaizdžių įvairovė tikrai nepaliks abejingų net ir pačių reikliausių turistų, „viską jau mačiusių“ internete. Į dangų kylantys Tatrai, kerintys Beščadų (Bieszczady) ir paslaptingi Karkonošės (Karkonosze) kalnai siūlo gaivaus oro gurkšnį ir pribloškiančius vaizdus, kuriuos įamžinę nuostabiose nuotraukose neabejotinai sukelsite didžiulę „patinka“ spragtelėjimų bangą socialiniuose tinkluose. Baltijos jūros plačiuose smėlio paplūdimiuose maloniai nosį kutenantis keptos žuvies kvapas ne vieną sugundys pasilikti dar vienai upėtakio ar plekšnės porcijai. Mozūrijos ežerų kraštas patiks net ir patiems reikliausiems keliautojams, ieškantiems nuotykių, ar ramybės girių glūdumoje. Kad ir kokia bebūtų priežastis, verta atvykti į Lenkiją ir viską pamatyti savo akimis.
Paroda įtraukta į „Kultūros nakties“ renginių programą. Paroda parengta lietuvių kalba. Paroda bus eksponuojama ir kituose Lietuvos miestuose: Panevėžyje, Palangoje ir Tauragėje.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada, „Kultūros naktis“