9 gruodžio

Grafikos ir iliustracijų paroda vaikams ir jaunimui „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“

niepodległość_poprawka

Grafikos ir iliustracijų paroda vaikams ir jaunimui „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“

Iki gruodžio 9 d., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Tik iki gruodžio 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galima pasižiūrėti lenkų-lietuvių parodą „Ilgiausiu metų Ą/Ę”, kurios pagrindinis veikėjas yra kalba. Specialiai šiai parodai kai kurias kalbos mįsles iliustravo Józef Wilkoń, Andrzej Strumiłło, Stasys Eidrigevičius, Małgorzata Gurowska, Patricija Bliuj-Stodulska, Deimantė Rybakovienė, Indrė Rybakovaitė, Sigutė Chlebinskaitė ir kt. Gruodžio mėnesį mažųjų skaitytojų dar laukia įdomūs renginiai:

  • Gruodžio 5 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų ir jaunimo skaitykla: vaikų, dalyvaujančių kūrybinėse dirbtuvėse, ekskursija po parodą. Dėmesio! Reikia registruotis adresu info@vlsv.lt. Dirbtuves rengia Mažojo princo fondas „Visa Lietuva skaito vaikams”, Lietuvos kalbos institutas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
  • Gruodžio 8 d., 12.45-13.15 val. Vaikų ir jaunimo knygos festivalis „Vaikų Kalėdų sala”, Vilniaus mokytojų namai (Vilniaus g. 39, Vilnius), ir gruodžio 9 d. 12.45–13.15, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius): Susitikimas ir kūrybinės dirbtuvės „Spaustuvė” ir „Vaizduotės žodynas” su iliustratorėmis Małgorzata Gurowska i Patricija Bliuj-Stodulska. Dirbtuvių metu vaikai kurs individualius ir kolektyvinius kūrinius. Jie naudosis kaladėlėmis-antspaudais, kuriuos suprojektavo Małgorzata Gurowska, ir su Patricija Bliuj-Stodulska ieškos/kurs/pieš naujas žodžių reikšmes. Dirbtuvių kalba: lenkų ir lietuvių. Įėjimas laisvas.
  • Gruodžio 9 d., 15.15-15.45 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: dr Małgorzatos Cackowskos iš Gdansko universiteto, vaikų knygų ekspertės paskaita „Apie knygų mažiausiems kalbos ir vizualinius aspektus“.
  • Gruodžio 9 d., 16.00-16.45 val., Parodos uždarymas su pavakariais ir pokalbis „Apie iliustratorių kartų kalbą”, kuriame dalyvauja Andrzej Strumiłło, Kęstutis Kasparavičius, Bronius Leonavičius, Małgorzata Gurowska, Patricja Bliuj-Stodulska, Deimantė Rybakovienė, Inga Dagilė – garsūs ir vertinami lenkų ir lietuvių dailininkai ir iliustratoriai. Susikimo kalba: lenkų ir lietuvių.

Organizatoriai: Fondas „BałtyckieSyreny” (Gdanskas), Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Mažojo Princo fondas – Visa Lietuva skaito vaikams
Partneriai: Knygų festivalis „Kalėdų sala”, Lietuvių kalbos institutas.
Projektas iš dalies finansuojamas  Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos ilgametės programos NEPRIKLAUSOMA 2017–2021 lėšomis ir Adomo Mickevičiaus instituto programos „Kultūros platforma“ lėšomis.

8 vasario

Sharon Lockhart paroda „Rudzienko”

lockhart

Sharon Lockhart paroda „Rudzienko”

Vasario 8 d. – kovo 31 d., Šiuolaikinio meno centras Vilniuje (Vokiečių g. 2)
Atidarymas: 2019.02.08 18 val.

Šiuolaikinio meno centre Vilniuje vyks Sharon Lockhart parodą „Rudzienko“ – pirmąjį menininkės kūrybos pristatymą Baltijos šalyse ir šios instaliacijos premjerą Europos šiuolaikinio meno institucijoje. Daugiau nei du dešimtmečius Lockhart kuria vizualiai paveikius ir socialiai aktyvius filmus, fotografijas ir instaliacijas, kuriose tiria darbo, poilsio, edukacijos ir žaidimo praktikas bei jų reprezentacijas. Menininkės kūryba remiasi ilgalaikiais asmeniniais susidūrimais ir kūrybiniais bendradarbiavimais dirbant su įvairiomis bendruomenėmis.  Lockhart kūryboje dominuoja vaikystės ir paauglystės temos, toliau plėtojamos naujausiuose menininkės darbuose, kurių akiratyje atsiduria grupelė paauglių iš valstybinių mergaičių globos namų – jaunimo socioterapijos centro Rudzienko kaimelyje Lenkijoje. Dviejų kanalų videoinstaliacijos „Rudzienko“ (2016) centre – Lenkijos kaimo peizaže besišnekučiuojančios ar įvairiomis veiklomis užsiimančios socioterapijos centro gyventojos. Pastaraisiais metais Lockhart šioms merginoms organizavo kūrybines dirbtuves, kelias vasaras vykusias įvairiose kaimo sodybose netoli Varšuvos. Pasitelkiant paprastus mąstymo, rašymo, judėjimo, dainavimo, klausymo ir improvizacijos pratimus, merginos buvo skatinamos išreikšti save, atverti savo mintis ir balsus naujoms, už įprasto kasdienybės horizonto esančioms, galimybėms. Parodą lydės merginų grupės rengiamos kūrybinės dirbtuvės ir Lockhart filmų seansai Šiuolaikinio meno centro kino salėje. Parodos proga pristatoma ir nauja menininkės knyga. Sharon Lockhart yra amerikiečių menininkė, gyvenanti ir dirbanti Los Andžele, Kalifornijoje. Menininkė yra surengusi daugybę personalinių parodų, tarp jų Varšuvos Ujazdowski pilyje (2013). Ji atstovavo Lenkiją 57-ojoje Venecijos bienalėje (2017).

Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lenkijos institutas Vilniuje. Parodos partneriai: Sharon Lockhart Studio, neugerriemschneider (Berlynas) ir Gladstone galerija (Niujorkas)

20 kovo

Paroda „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeuszas Romeris ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“

Plakat v2

Paroda „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeuszas Romeris ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“
Kovo 20 – gegužės 19 d., Sugiharos namai (Vaižganto g. 30, Kaunas)
Parodos atidarymas: Kovo 20 d. 17.30 val.

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva ir užsakymu Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų instituto darbuotojos dr. Olgos Barbasiewicz parengta paroda – tai pirmas toks visapusiškas bandymas pristatyti Lenkijos ambasadoriaus Japonijoje Tadeuszo Romerio didvyriškus veiksmus gelbstint žydų karo pabėgėlius, atvykstančius į Japonijos uostus su Japonijos konsulo Kaune Chiune Sugiharos išduotomis vizomis.
Tadeuszas Ludwikas Romeris gimė 1894 m. gruodžio 6 d. Antanašėje, kuri tuo metu buvo Rusijos imperijos Kauno gubernijos teritorija. 1937 m. tapo pirmuoju Lenkijos ambasadoriumi Japonijoje. Prieglobsčio Holokausto metu ieškantys Lenkijos žydai 1940 metų vasarą gavo japonų konsulo Kaune Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines vizas suteikiančias galimybę atvykti į Japonijos imperiją. Šios vizos reikalingos norint patekti į Nyderlandų teritoriją Kurakao, į kurį, kaip priimančios šalies teritoriją, pabėgėliai galėjo vykti su Kaune reziduojančio Olandijos garbės konsulo Jano Zwartendijko išduotomis pažymomis apie bevizį režimą. Pabėgėliams Lenkijos piliečiams nedelsiant buvo suteikiama Lenkijos konsulinė pagalba. Ambasadorius Tadeuszas Romeris privalėjo užtikrinti priimančių šalių vizų išdavimą, kadangi vėlesniu laikotarpiu atvykę asmenys neturėjo jokių kitų vizų išskyrus Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines. Romeris tuo metu skaičiavo, kad į Japoniją atvyks apie 500 asmenų. Sovietų ir japonų valstybės galėjo atsisakyti įleisti tokią grupę. Tačiau jau vasario viduryje pabėgėlių skaičius perkopė 700, apie tai lenkų diplomatai nedelsiant pranešė Londonui. Lenkų diplomatijai svarbiausia užduotis buvo išskirstyti Japonijoje jau esančius pabėgėlius. Siekdamas užtikrinti pagalbą pabėgėliams, ypač, neturintiems priimančių šalių vizų ir lėšų pragyvenimui, ambasadorius Romeris įkūrė„ Lenkijos karo aukų pagalbos komitetą“, kurio pirmininke tapo jo žmona Zofia Romer. Komitetas rinko lėšas iš lenkų išeivių ir piliečių gyvenančių Tolimuosiuose Rytuose, gavo paramą iš Niujorko Joint Distribution Committee. Tai suteikė galimybę veikti ir teikti taip reikalingą pagalbą pabėgėliams. Komitetas įkūrė savo biurus Kobėje ir Tokijuje bei bendradarbiavo su žydų organizacijomis Kobėje ir Jokohamoje. Komiteto atstovas Tsurugos uoste pasitikdavo atvykstančius Lenkijos piliečius ir padėdavo sutvarkyti vizų formalumus, nukreipdavo atvykėlius į Kobę, kur žydų bendruomenė suteikdavo apgyvendinimą. Komitetas pabėgėliams teikė piniginę pagalbą, tarpininkaudavo bendraujant su vietine valdžia ar vežėjų įmonėmis. Siekdama atvykėliams padėti išvengti ilgos kelionės į Tokiją, Lenkijos ambasada įkūrė laikiną konsulinį skyrių Osakoje. 1941 metais nusprendus uždaryti Lenkijos atstovybę Japonijoje, Tadeuszas Romeris kartu su ambasados darbuotojais tų pačių metų spalio pabaigoje išvyko į Šanchajų, kur tęsė diplomatines pastangas padėti pabėgėliams. Jam tarpininkaujant, Lenkijos piliečiai galėjo gauti vizas į kitas užsienio šalis bei finansinę pagalbą, dažnai perduodamą per Lenkijos diplomatines atstovybes, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos vyriausybe išeivijoje. Tadeuszas Romeris išvyko iš Šanchajaus 1942 m., Tolimuosiuose Rytuose palikęs gerai organizuotą lenkų žydų bendruomenę, kurios atstovai buvo įtraukti į naujai įkurtą organizaciją, pavadintą Kinijos lenkų sąjungos centrine valdyba. Apsigyvenęs Lourenço Marques (šiuo metu – Maputo, Mozambikas), Romeris toliau savo diplomatine veikla padėjo Lenkijos žydams. Tais pačiais metais Tadeuszas Romeris paskirtas ir iki 1943 m. pavasario ėjo Lenkijos ambasadoriaus SSRS pareigas. 1943 m. balandį tapo Lenkijos Respublikos vyriausybės įgaliotiniu Artimuosiuose Rytuose, o tų pačių metų liepą paskirtas Stanisławo Mikołajczyko vadovaujamos vyriausybės Londone užsienio reikalų ministru. Pasibaigus karui, Romeris emigravo į Kanadą ir dirbo McGill universitete. Nuo 1963 m. iki pat mirties buvo Lenkijos mokslo instituto Kanadoje pirmininkas. Mirė 1978 m. kovo 23 d. Monrealyje. 1985 m. jam buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas – aukščiausias „Yad Vashem“ skiriamas Izraelio valstybės garbės apdovanojimas.
Parodos lankytojai galės susipažinti ne tik su ambasadoriaus Tadeuszo Romerio veikla, bet ir su kasdieniu žydų karo pabėgėlių gyvenimu Japonijoje bei Šanchajuje.  Parodą papildo proginis leidinys. 2019 m. rugsėjo mėnesį paroda bus eksponuojama ir Vilniuje.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Sugiharos namai Kaune, Lietuvos žydų bendruomenė. Partneriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Japonijos ambasada Vilniuje, Lenkų biblioteka Londone, Lenkijos nacionalinis skaitmeninis archyvas, Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų institutas

14 gegužės

ŠVĘSKIME LIETUVOS IR LENKIJOS MOTERŲ POLITINIŲ TEISIŲ ŠIMTMETĮ DRAUGE!

Podwojnie_FB

ŠVĘSKIME LIETUVOS IR LENKIJOS MOTERŲ POLITINIŲ TEISIŲ ŠIMTMETĮ DRAUGE!

Parodos „Dvigubai  laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“ atidarymas
Gegužės 14 d. 17.30 val.,  Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kiemas.  (Universiteto g. 3, Vilnius)

„Dvigubai laisvos“ – tai vienos 1918-ųjų lapkričio 28-osios dekreto pasirodymą komentavusios sufražisčių žodžiai. Ši frazė puikiai apibūdina lenkių ir lietuvių – laisvų, nes atkurta nepriklausomybė, ir laisvų, nes įgavo pilietines teises, – patirtį. Su nepaprastų Lenkijos ir Lietuvos moterų, siekusių savo šalių nepriklausomybės ir politinių teisių suteikimo, istorijomis bus galima susipažinti Vilniuje Lenkijos ambasados, Lenkijos instituto, Pileckio instituto Varšuvoje ir Vilniaus universiteto pristatomoje lauko parodoje „Dvigubai laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto profesore Virginija Jurėniene, paroda buvo papildyta Lietuvos sufražisčių, kurių pastangomis Lietuvos moterys politines teises gavo kiek ankščiau nei lenkės, istorija ir biografijomis. Paroda veiks gegužės 14 d. – birželio 17 d., Vilniaus universiteto darbo valandomis.

Po parodos atidarymo, 18.30 val. kino teatre „Pasaka“ vyks filmo  „Galiūnės“ (reż. Marta Dzido, Piotr Śliwowski, 2018, 70 min. Lenkija) premjera ir susitikimas su jo režisieriais
Gegužės 14 d. 18.30 val., kino teatre „Pasaka“ (Šv. Ignoto g. 4)

„Esame žmonės ir reikalaujame žmoniškų teisių!“ – tikino Kazimiera Bujwidowa, draudimo moterims studijuoti universitetuose panaikinimo iniciatorė. „Išdrįskime būti laisvi!“ – kvietė Maria Dulębianka, pirmoji kandidatė į seimą laikais, kuomet moterys dar neturėjo teisės balsuoti. „Norime viso gyvenimo!” – šaukė Zofia Nałkowska, reikalaudama ne tik politinio, bet ir socialinio lygiateisiškumo. Jos kovojo už teises šalyje, kurios anuomet nė nebuvo žemėlapyje. Joms sakė: „Dabar ne laikas kovai už moterų teises“! Kovotojos, patriotės, aktyvistės, karės, sufražistės – apie jas pasakoja režisierių Martos Dzido i Piotro Śliwowskio atkuriamosios dokumentikos filmas „Galiūnės“.Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais.  Įėjimas nemokamas! Vietų skaičius ribotas – būtina registracija:  vilnius.sekretoriatas@instytutpolski.org

Organizatoriai: Pileckio institutas Varšuvoje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, VU Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centras,  kino teatras „Pasaka“

21 gegužės

Paroda „Šv. Jonas Paulius II ir palaim. Władysław Bukowiński – lenkų laisvės užtarėjai“ Šalčininkuose

fot. Archidiecezja Kowieńska

Paroda „Šv. Jonas Paulius II ir palaim. Władysław Bukowiński – lenkų laisvės užtarėjai“

Gegužės 21 d. – birželio 11 d., Šalčininkų r. savivaldybės kultūros centre (Vilniaus g. 48, Šalčininkai)

Parodoje vaizduojama 1993 m. Šv. Jono Pauliaus II-ojo piligriminė kelionę į Lietuvą bei pristatoma pal. kun. Władysławo Bukowińskio asmenybę. XX amžiaus pabaiga – tai naujos epochos pradžia Lenkijai ir Lietuvai. Po daugelio metų, pilnų tragiškų patirčių, karų bei represijų ir viena, ir kita tauta pradeda „kvėpuoti laisve“. Tačiau tai nėra laisvė duota kartą ir visiems laikams – jos reikia nuolat siekti ir atrasti ją iš naujo. Lenkijos laisvės gynėjai – šv. Jonas Paulius II ir pal. Władysław Bukowiński, kurių likimai yra susieti su rytais, naujosioms kartoms tampa laisvės mokytojais. Piligriminės kelionės į Lietuvą metu Jonas Paulius II atgimstančiai valstybei primena, kad jos suvereniteto ir tapatybės pagrindas – tai 600 metų krikščionybės paveldas. Pal. Władysław Bukowiński – laisvo žmogaus pavyzdys. Nepaisydamas persekiojimo, jis savo gyvenimą savanoriškai paskyrė tarnystei žmonėms rytuose. Savo tarnyste abu lenkai ne tik parodo, kaip reikia gyventi laisve, bet ir kaip kurti laisvą visuomenę dialogo, pagarbos ir meilės atmosferoje.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie“ (Fondas „Pagalba lenkams Rytuose“, Lenkija), Jono Pauliaus II minties centras Varšuvoje, Šalčininkų r. savivaldybės kultūros centras

Kauno arkivyskupijos nuotrauka

30 gegužės

MOCAK-o kolekcija mugėje ArtVilnius`19

art

MOCAK-o  kolekcija mugėje ArtVilnius`19

Gegužės 30 d. – birželio 2 d., Litexpo (Laisvės pr. 5, Vilnius)

Gegužės 30 d. – birželio 2 dienomis Vilniuje vyks 10-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ArtVilnius’19. Tai didžiausia tokio tipo mugė Baltijos šalyse. Meno mugė didžiuojasi partneryste su garsiu Krokuvos šiuolaikinio meno muziejumi MOCAK su kuriuo bendradarbiaujama jau ketvirtus metus, atstovaudami Lenkijos šiuolaikinio meno sceną,  šiais metais kuratorė Monika Kozioł į Vilnių atveža tarptautinę ekspoziciją, kurioje pristatomi menininkų – Andrzej Dłużniewski, Łódź Kaliska, Azorro (Lenkija), Shahar Marcus (Izraelis) ir Géza Perneczky (Vengrija) – kūriniai, pagrinde fotografija ir videomenas.  Art Vilnius ir MOCAK bendradarbiavimas yra nuolat remiamas Lenkijos instituto Vilniuje.2016 m. Lenkija jau buvo parodos ArtVilnius garbės viešnia. Tuomet Vilniuje savo darbus eksponavo 11 Lenkijos galerijų ir kultūros įstaigų.

Organizatoriai: Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ArtVilnius’19, MOCAK, Lenkijos institutas Vilniuje

4 birželio

Paroda „Lenkija. Parlamentarizmo tradicijos iki 1791 m.“

parlamentaryzm1

Paroda „Lenkija. Parlamentarizmo tradicijos iki 1791 m.“

Birželio 4 d. – liepos 3 d., Kėdainių Daugiakultūris centras (Senosios Rinkos a. 12)
Parodos atidarymas:  birželio 8 d., 15 val., 17-ojo lenkų kultūros festivalio „Znad Issy“ metu.

1468 m. spalio 9 dieną, Lenkijos centre esančiame mieste Piotrków Trybunalski, pirmą kartą susirinko, susiformavęs jau į subrendusią instituciją, visuotinis seimas. Praėjus 100 metų įvyko Liublino unija, kuri sujungė Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę į vieną lygiateisį organizmą. Unija vienijo abi valstybes, sudarydama sąlygas sukurti Europoje unikalią parlamentinę sistemą. 2018 metais Liublino unijos aktas buvo įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis” tarptautinį registrą. Šį dokumentą įrašyti į garbų sąrašą dėjo pastangas kartu Lenkija, Lietuva, Latvija, Baltarusija ir Ukraina. Ši, Lenkijos parlamentarizmo 550-osioms metinėms skirta paroda, parengta globojant Lenkijos Seimo maršalkai Marekui Kuchcińskiui, supažindina su XIV-XVIII a. laikotarpio lemtingais parlamentarizmo raidos įvykiais.  Parodos pirminės koncepcijos autorė yra deputatė ponia Ewa Tomaszewska. Parodos stendų sekoje eksponuojami įvykiai byloja apie Abiejų Tautų Respublikos turtingą istoriją, gausią patriotizmo, respublikos idėjų bei laisvės siekimo žygdarbiais, bei pasireiškiančią neeilinę anų laikų toleranciją skirtingoms religijoms, kultūroms bei etniškumui. Pirmosios Respublikos parlamentarizmas darė milžinišką įtaką valstybės santvarkai ir jos vidaus bei užsienio politikai, lygiagrečiai kūrė Europos artėjimo bei integracijos idėjų forumo pagrindus, neretai šioje srityje pralenkdamas savo laikus.

Organizatoriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Kėdainių krašto muziejus

8 birželio

Lenkijos fotografo Mariuszo Foreckio darbų premjera tėvų žemėje – Kybartuose

Mariusz Forecki KYBARTAI  _DSF0713 1920

Lenkijos fotografo Mariuszo Foreckio darbų premjera tėvų žemėje – Kybartuose

Birželio 8-30 d., Kybartų Eucharistinio išganytojo parapijos bažnyčios šventoriuje (Darvino g. 12) 

Birželio 8 d., minint Kybartų miesto savivaldos šimtmetį, fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO šiame mieste pristatys lietuvių kilmės fotomenininko iš Lenkijos Mariuszo Foreckio fotografijų, sukurtų Kybartuose premjerą. Paroda bus rodoma po atviru dangumi Kybartų Eucharistinio išganytojo parapijos bažnyčios šventoriuje, o vakare, šventės kulminacijos metu 23 val. I.Levitano aikštėje bus fotografijų projekcija ir M.Foreckio susitikimas su šventės dalyviais.
Mariusz Forecki žinomas kaip Lenkijos išsilaisvinimo ir laisvės laikotarpio gyvenimo būdo fotografas. Jo fotografijų serija apie Kybartus kilo neatsitiktinai. Pirma – tai socialinėms temoms jautrus fotografas, todėl pasieniai yra viena iš svarbių temų, kurias fotografas nagrinėja jau ne pirmą dešimtmetį. Mariusz Forecki – Poznanėje 1962 m. gimęs fotografas, turintis lietuviškų šaknų. Jo mama kilusi nuo Kybartų. Kai 1944 m. jos šeima traukėsi į Vakarus, sustojo Poznanėje, Lenkijoje. Ten ir liko gyventi. Tačiau Lietuvos trauka Mariuszą persekiojo visą gyvenimą. Tik tapęs fotografu, lankydamasis pasikeitimus ir sukrėtimus patiriančioje posovietinėje erdvėje, M.Foreckis buvo, vienas iš nedaugelio fotografusių LR Seimą Sausio 13-osios naktį.
Fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ programos kasmet pristato lietuvių kilmės fotografų kūrybą, kviečia juos į rezidencijas Lietuvoje. Festivalio ir Kybartų bendruomenės pastangų dėka, M. Foreckis gimtajame motinos mieste viešėjo keturis kartus. Jam buvo sudarytos sąlygos matyti Kybartų gyvenimą iš arti: fotografuoti žymiojo Kybartų pučiamųjų orkestro gyvenimą, kybartiečių šventes – nuo vestuvių iki helovyno, pasienio ruožo muitinės darbą, pilką ir spalvotą Kybartų kasdienybę, jo žmones. Po pirmojo apsilankymo Kybartuose, fotografas festivalio kuratoriui atsiuntė emocingą žinutę. „Pažiūrėk, šioje fotografijoje – mano žemė!”.
Parodoje Kybartuose bus rodomos trys dešimtys fotografijų, o projekcijoje fotografas supažindins publiką su eilės metų, skirtingų vizitų Kybartuose fotografijomis. Lietuvos publikai M.Forecko darbai pažįstami. 2014 m. LR Seime „Kaunas Photo“ pristatė parodą „Lietuva. 1991 m. sausis“, o 2016 m. projekto „Naujieji miesto naratyvai“ kontekste, jis su kitais Europos fotografais dokumentavo Kauno Savanorių prospektą. Šis darbas šviečiančios instaliacijos pavidalu buvo rodomas Kauno Rotušės aikštėje.
Projektas vyksta  minint Lenkijos ir Europos demokratinių permainų 30-ąsias metines.

Organizatorius: VšĮ Šviesos raštas. „Kaunas Photo“ programos Kybartuose partneriai – Kybartų seniūnija, Kybartų bendruomenė, Lenkijos institutas Vilniuje

13 birželio

Paroda „Rasos. Vilniaus nekropolija“ Kultūros naktyje Vilniuje

_dsc7885-6-220_auto_1400x800

Paroda „Rasos. Vilniaus nekropolija“ Kultūros naktyje Vilniuje

Birželio 14 d. – liepos 22 d., K. Sirvydo skveras Vilniuje

Lenkijos nacionalinio kultūros paveldo užsienyje instituto „Polonika“ parengta paroda yra skirta Vilniaus Rasų kapinėms. Šios vaizdingai pasklidusios tarp senais medžiais apaugusių kalvų kapinės laikomos pačiomis vertingiausiomis iš visų Vilniaus kapinių. Nenusakomos istorinės reikšmės vieta, kur palaidota daug žinomų asmenų, nemažiau svarbi ir meniniu požiūriu, dėl čia esančių ypatingų kapinių meno ir architektūros objektų. Šios kapinės svarbus nepriklausomos Lietuvos šiuolaikinio paveldo bei tapatybės elementas, o taip pat svarbi lenkų kultūros paveldo esančio užsienyje dalis. Jau daugelį metų kapines globoja Senųjų Rasų kapinių priežiūros visuomeninis komitetas, kuris lėšas savo veiklai kaupia rinkdamas visuomenines bei privačių asmenų aukas, taip pat bendradarbiavimo su Lenkijos nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios vykdo restauravimo darbus bei Lenkijos Nacionalinio kultūros ir paveldo ministerijos dotacijų dėka.
Ši paroda yra 2013-2018 metais vykdytų Rasų kapinių dokumentacijos tvarkymo darbų rezultatas. Darbus, kurie buvo finansuojami pagaI Nacionalinę humanistikos vystymo programą atliko Varšuvos Stefano Wyszyńskio universiteto Meno istorijos institutas kartu su Lietuvos edukologijos universitetu. Parodos nuotraukų autoriai Norbert Piwowarczyk i Piotr Jamski (Lenkija). Vienas iš atliktų darbų yra antkapinių paminklų internetinis katalogas: cmentarznarossie.sztuka.edu.pl. Paroda įtraukta į „Kultūros nakties“ renginių programą. Paroda parengta lenkų, lietuvių ir anglų kalba.

Organizatoriai: Lenkijos nacionalinis kultūros paveldo užsienyje institutas „Polonika“, Lenkijos Respublikos ambasada, Lenkijos institutas Vilniuje, „Kultūros naktis“

6 liepos

Paroda „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“

UniaLubelska

Paroda „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“

Liepos 6 d. – lapkričio 24 d., Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius)
Parodos atidarymas: liepos 6 d. 19 val. (įėjimas su kvietimais)

2019 m. sukanka 450 metų, kai buvo sudaryta Liublino unija, sukūrusi unikalią Europoje valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai esminis įvykis Lietuvos valstybingumo raidoje. 1569 m. pasirašyta sutartis pakeitė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės santykius, sukūrė dviejų valstybių konfederaciją, tačiau nepanaikino jų abiejų valstybingumo ženklų ir svarbiausių to meto visuomenės politinio tapatumo atributų. Šis istorinę reikšmę turintis susitarimas yra gyvybinga lietuvių ir lenkų tautas siejanti tradicija, neišsemiama diskusijų versmė istorikams ir įkvėpimo šaltinis menininkams. Liublino unijos 450 metų sukakties proga Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Liublino muziejus (Lenkija) kartu su partneriais – Lenkijos institutu bei Lenkijos ambasada Vilniuje rengia tarptautinę parodą, kurioje bus eksponuojamas įspūdingas, savo matmenimis, menine įtaiga, simbolinėmis prasmėmis ir pavaizduotų istorinių personažų gausa išsiskiriantis garsaus lenkų dailininko Jano Mateikos (Jan Matejko, 1838–1893) paveikslas „Liublino unija“. Ši istorinė drobė, nutapyta 1869 m., minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų, įtaigiai atskleidžia su minimu įvykiu susijusias nuotaikas ir istorinį kontekstą. Monumentaliame paveiksle vaizduojamas baigiamasis Liublino seimo etapas – unijos priesaika renesansinėje Liublino pilies menėje. Ypatingas dėmesys sutelktas į Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą (1544/1548–1572), unijos iniciatorių ir rėmėją. J. Mateikos paveiksle meistriškai atskleidžiami istorinės savimonės ir tapatybės akcentai, aktualūs ir reikšmingi iki šių dienų. Iki Antrojo pasaulinio karo paveikslas „Liublino unija“ buvo saugomas Lvovo Liubomirskių muziejuje (Ukraina), karo metais išvežtas į Visničių, vėliau – į Žemutinę Sileziją (Lenkija). 1945 m. kūrinys perkeltas į Varšuvos nacionalinį muziejų, o nuo 1957 m. nuolat eksponuojamas Liublino muziejuje. 2009-aisiais, minint Liublino unijos 440 metų sukaktį, šis paveikslas, kaip svarbus parodos „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“ akcentas, kartu su kitais garsaus lenkų dailininko darbais buvo rodomas Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje. 1999 m. didelio vilniečių ir Lietuvos sostinės svečių dėmesio sulaukė kita Taikomosios dailės muziejuje eksponuota monumentali J. Mateikos drobė „Žalgirio mūšis“. Kartu su vienu žymiausių Jano Mateikos paveikslų Vilniaus parodoje bus rodomos šešios dešimtys XVII–XX a. istorinės tematikos meno kūrinių, plačiau pristatančių Liublino miestą, garsų tiek 1569 m. liepos 1 d. pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos unija, tiek įstabia architektūra, kitu meniniu paveldu ir istorija. Liublino unijos 450 metų sukakties proga rengiama tarptautinė paroda „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“ yra puiki galimybė prisiminti vieną svarbiausių Vidurio ir Rytų Europos XVI a. politinių įvykių. Kartu ji atskleidžia istorines Lietuvos ir Lenkijos politikos bei kultūros jungtis ir glaudžius, šimtmečius besiklostančius šių dviejų valstybių ir tautų ryšius.
Parodą globoja: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka Marek Kuchciński, Lenkijos Respublikos Senato Maršalka Stanisław Karczewski. Projektą finansavo Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Liublino vaivadijos maršalka Jarosław Stawiarski, Liublino miesto meras Krzysztof Żuk.

Organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Liublino muziejus (Muzeum Lubelskie w Lublinie), Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje