24 spalio

Paroda „Gegužės 3-os Konstitucija. Pirmoji moderni demokratiniu būdu priimta konstitucija europoje”

image[1]

Paroda „Gegužės 3-os Konstitucija. Pirmoji moderni demokratiniu būdu priimta konstitucija europoje”

Parodos atidarymas: spalio 24 d., 16 val., Lietuvos valsybės istorijos archyvas (Mindaugo g. 8, Vilnius)

Gegužės 3-osios Konstitucija gavo Europos paveldo ženklą,  todėl Senųjų dokumentų centrinis archyvas Varšuvoje parengė šią parodą. Ekspozicija parodo platų Konstitucijos kontekstą, aptaria sandraugos metu įvestus pokyčius ir jų pasekmes dabartinei Lenkijai ir Europai.
Gegužės 3-osios Konstitucija, pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas, priimtas Ketverių metų Seimo 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija reguliavo Abiejų Tautų Respublikos teisinę sistemą ir yra laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje moderne rašytine konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų (1789 m.) Dokumento autoriais buvo karalius Stanisław August Poniatowski, Ignacy Potocki ir Hugo Kołłątaj. Konstitucijos kūrėjai apibūdino ją kaip „mirštančios Tėvynės paskutinę valią ir testamentą“. Konstitucija pakeitė valstybės sistemą į paveldimo monarchiją, žymiai sumažino bajorų demokratiją, įvedė politinę lygybę tarp miestiečių ir bajorų, valstiečiai tapo apsaugoti valstybę. Konstitucija taip pat panaikino liberum veto. Tuo pačiu metu dokumentas buvo išverstas į lietuvių kalbą. Paroda veiks iki lapkričio pabaigos.

Organizatoriai: Varšuvos senųjų dokumentų Centrinis archyvas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lenkijos institutas Vilniuje

15 lapkričio

Paroda Liudvikas Zamenhofas – esparanto kalbos kūrėjas

Zamenhof

Paroda Liudvikas Zamenhofas – esparanto kalbos kūrėjas Kaune

Lapkričio 15 d. – sausio 6 d., Kauno miesto rotušė (Rotušės a. 15, Kaunas)
Parodos atidarymas: Lapkričio 15 d. 17 val. 

Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lietuvos esperantininkų sąjunga pristato parodą, skirtą 100-osioms esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Zamenhofo mirties metinėms. 2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko Zamenhofo metais. 2014 metais Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija esperanto kalbą įtraukė į nacionalinį nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą. Esperanto kalbos kūrėją siejo tamprūs ryšiai su Lietuva. Lenkijos instituto Vilniuje pagal Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymą parengta paroda pristato Liudviką Zamenhofą, jo šeimą, gyvenimą, garsiausios dirbtinės kalbos gimimą ir nuolat augantį jos populiarumą. Taip pat supažindina su pasaulinės literatūros pavyzdžiais esperanto kalba, iškiliausiais esperantininkais ir skatina mokytis esperanto kalbos.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos esperantininkų sąjunga, Kauno miesto rotušė

17 lapkričio

Paroda „Bitės“

pszczoly

Paroda „Bitės“

Lapkričio 17 d. – sausio 5 d., Tado Ivanausko zoologijos muziejus, (Laisvės al. 106, Kaunas)
Parodos atidarymas: lapkričio 17 d., 17 val. 

Parodoje eksponuojami unikalūs drevinės bitininkystės įrankiai iš prof. Krzysztofo Hejke kolekcijos, taip pat didelio formato profesoriaus fotografijos iš ciklo „Paskutiniai mano sutikti Europos dreviniai bitininkai”, apie nykstančią Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos žemių tradiciją. Ekspozicijoje nepaprastai įdomiai ir įtaigiai pasakojama apie seniausią bitininkystės rūšį – drevinę bitininkystę, kuomet bitės buvo laikomos išskaptuotose medžių drevėse. Ekspoziciją sudaro didelio formato Krzysztofo Hejke darytos fotografijos ir autentiški bitininkavimo reikmenys. Projekto idėja – išsaugoti atmintį apie paskutinius tradicinės bitininkystės entuziastus bei parodyti jaunųjų jų pasekėjų veiklą, populiarinant vadinamąją neodrevinę bitininkystę ir paskutiniu metu madingą miesto bitininkystę. Prof. Krzysztof Hejke  – vertinamas lenkų fotografas, operatorius, Lodzės kino mokyklos dėstytojas, keliautojas, kelionių į kalnus dokumentininkas. Savo darbus yra eksponavęs per 140 asmeninių parodų Lenkijoje ir už jos ribų. Pastaruosius keliolika metų keliavo po Vidurio ir Rytų Europą, rinkdamas informaciją ir fotografuodamas drevinės bitininkystės entuziastus, gyvenančius Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
Jauniesiems lankytojams paruošta edukacinė ekspozicija pagal Piotro Sochos knygą „Bitės“. Lietuvišką knygos „Bitės“ leidimą vertė Kazys Uscila, o išleido „Debesų ganyklos“. Išskirtinės  žinomo Lenkijos dailininko Piotro Sochos iliustracijos ir įdomiai pateikta informacija suteikia  galimybę detaliau patyrinėti bičių gyvenimą ir įsitikinti, kad jis – paslaptingas ir be galo žavus. Knyga pripažinta ne tik Lenkijoje, laimėjo daugybę apdovanojimų, be kita ko, šių metų spalį buvo apdovanota prestižine Vokietijos „Deutscher Jugendliteraturpreis“ premija.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos drevinės bitininkystės brolija, Leidykla „Debesų ganyklos“, Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejus
Globėjas: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija

14 gruodžio

Liudviko Zamenhofo metai Lietuvoje

??????????????????????????????????????????????????

Liudviko Zamenhofo metai Lietuvoje

Gruodžio 14 d., 13 val., Veisiejų krašto muziejus (Vytauto g. 47, Veisiejai) 

Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lietuvos esperantininkų sąjunga iškilmingai užbaigs Liudviko Zamenhofo metams Lietuvoje skirtus renginius. Tądien Veisiejų, miestelio, kuriame Zamenhohas pradėjo dirbti gydytoju, krašto muziejuje vyks paskaita apie Zamenhofo gyvenimą ir kūrybą bei dirbtuvės „Susitikimas su esperanto“. Po renginio bus padėtos gėles prie L.Zamenhofo atminimo lentos bei paminklo. Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, minint Zamenhofo metus Lietuvoje, paroda „Liudvikas Zamenhofas – esparanto kalbos kūrėjas“ jau 3 kartus eksponuota Vilniuje ir Kaune, taip pat vyko vaikams bei suaugusiems skirti esperanto kalbos užsiėmimai. Šiuo metu paroda eksponuojama ir iki 2018 m. sausio 6 d. bus atvira lankytojams Kauno miesto rotušėje (Rotušės a. 15).

LIUDVIKAS LAZARIS ZAMENHOFAS gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje. Žinomą esperanto kalbos kūrėją taip pat siejo ryšiai su Lietuva. Gydytojo praktiką 1885 m. pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti vadovėlį Zamenhofui pavyko tik 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą. 2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko Zamenhofo metais. 2014 metais Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija esperanto kalbą įtraukė į nacionalinį nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.

Įėjimas į visus renginius laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos esperantininkų sąjunga, Veisiejų krašto muziejus

1 vasario

„Gražuolė ir pabaisa“ – Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus-Witkacy (1885–1939) fotografijų paroda

Witkacy

„Gražuolė ir pabaisa“  – Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus-Witkacy (1885–1939) fotografijų paroda

Vasario 1 d. ­– kovo 17 d., Šiaulių dailės galerija (Vilniaus g. 245, Šiauliai)

Paroda, skirta vienam garsiausių XX a. I pusės lenkų menininkų – dramaturgui, tapytojui, filosofui ir fotografui Stanisławui Ignacy Witkiewicziui-Witkacy (1885–1939). Parodoje – devyniolika unikalių fotografijų iš Stefano Okołowicziaus kolekcijos, didesnė jų dalis daryta paties menininko. Atspauduose – įdomios ir reikšmingos XX a. I pusės meninio gyvenimo asmenybės: Józefo Głogowskio, Władysławo Jano Grabskio, Tadeuszo Langierio daryti menininko portretai, paties Witkacy autoportretai bei tėvo, sesers, Janinos Illukiewicz, rašytojo ir dailininko Bruno Schulzo (1892–1942), pianisto Arthuro Rubinsteino (1887–1982), vieno garsiausių Lenkijos antropologų Bronisławo Malinowskio (1884–1942), artimo Witkacy bičiulio, nuotraukos. Witkacy tėvai gimė Lietuvoje: Stanisławas Witkiewiczius – Pašiaušės dvare netoli Šiaulių, Maria Pietrzkiewiczówna – Tryškiuose, jo tėvas Stanisławas Witkiewiczius – žinomas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios tapytojas, dailės kritikas ir architektas. Witkacy – iki šiol reikšminga asmenybė ne tik Lenkijos, bei ir viso pasaulio kultūrai. Jis gimė 1885 m. vasario 24 d. Varšuvoje, o 1939-ųjų rugsėjo 18-ąją, išgirdęs apie Raudonosios armijos įžengimą į Lenkiją, nusižudė.  Jis mokėsi Krokuvos dailės akademijoje, dalyvavo dailės parodose, buvo vienas svarbiausių dailininkų grupės „Formistai“ ideologų, domėjosi estetika, meno teorija, psichoanalize (žinomiausi veikalai – „Estetikos eskizai“, „Teatras. Įvadas į Grynosios Formos teoriją teatre).Paroda veiks iki kovo 17 d.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailės muziejus, Trieste Contemporanea, Artspace, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, meno kultūros žurnalas “Krantai”, Šiaulių dailės galerija.

2 vasario

Krzysztofo Hejke (Lenkija) paroda „Paskutiniai mano sutikti Europos dreviniai bitininkai” Merkinėje

MERKINE-BITININKAI-14 val.

Krzysztofo Hejke (Lenkija) paroda „Paskutiniai mano sutikti Europos dreviniai bitininkai” Merkinėje
 Vasario 2 d. – kovo 26 d., Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Merkinėje (Vilniaus g. 3, Merkinė, Varėnos r.)
Parodos atidarymas: vasario 2 d., 14 val.

Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija ir Lenkijos drevinės bitininkystės brolija kviečia į Krzysztofo Hejke fotografijų parodos „Paskutiniai mano sutikti Europos dreviniai bitininkai” atidarymą Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Merkinėje. Renginyje dalyvaus drevininkai iš Lenkijos drevinės bitininkystės brolijos, dainuos jaunimo klubas „Kukumbalis“. Parodoje nepaprastai įdomiai ir įtaigiai pasakojama apie nykstančią Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos žemių tradiciją bei apie seniausią bitininkystės rūšį – drevinę bitininkystę, kuomet bitės buvo laikomos išskaptuotose medžių drevėse. Ekspoziciją sudaro didelio formato Krzysztofo Hejke darytos fotografijos. Projekto idėja – išsaugoti atmintį apie paskutinius tradicinės bitininkystės entuziastus bei parodyti jaunųjų jų pasekėjų veiklą, populiarinant vadinamąją neodrevinę bitininkystę ir paskutiniu metu madingą miesto bitininkystę. Prof. Krzysztof Hejke  – vertinamas lenkų fotografas, operatorius, Lodzės kino mokyklos dėstytojas, keliautojas, kelionių į kalnus dokumentininkas. Savo darbus yra eksponavęs per 140 asmeninių parodų Lenkijoje ir už jos ribų. Pastaruosius keliolika metų keliavo po Vidurio ir Rytų Europą, rinkdamas informaciją ir fotografuodamas drevinės bitininkystės entuziastus, gyvenančius Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Paroda veiks iki kovo 26 dienos. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Lenkijos drevinės bitininkystės brolija; Globėja: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija

12 vasario

Paroda „Maksymilian Maria Kolbe. 1894-1941”

Kolbe

Paroda „Maksymilian Maria Kolbe. 1894-1941”
Vasario 12 d. – kovo 6 d., Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (Bažnyčios g. 1, Rūdiškės)

Lenkijos instituto ir Lenkijos tautos atminties instituto paroda parengta iš nuotraukų saugomų pranciškonų ordino Nepokalianove archyvo, bendradarbiaujant su Balstogės arkivyskupijos „Nekaltosios riteris” draugija. Parodoje pasakojama tragiška tėvo Rajmundo Kolbės (Maksimilijono Marijos Kolbės) istorija – pranciškono, misionierio, draugijos „Nekaltosios riteris” (Militia Immaculata) įkūrėjo ir pranciškonų vienuolyno Nepokalianove statytojo. Vokiečiams okupavus Lenkiją pranciškonų vienuolynas buvo uždarytas. Po kelių areštų 1941 m. gegužės 28 d. Kolbė buvo nusiųstas į nacių koncentracinę stovyklą Aušvice. Čia savanoriškai pasiaukojo bado mirčiai vietoj kito kalinio Franciszeko Gajowniczeko. 1982 m. spalio 10 d. Šv. Petro aikštėje Vatikane, popiežius Jonas Paulius II paskelbė tėvą Rajmundą Kolbę šventuoju.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Tautos atminties instituto Balstogės edukacijos biuras, Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies parapija

25 vasario

Paroda „Oskar Hansen. Atvira forma”

Hansen

Paroda „Oskar Hansen. Atvira forma”

Iki vasario 25 d.,  Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

Lietuvoje minint Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, nuoširdžiai kviečiame į parodą „Oskar Hansen. Atvira forma“. Parodoje pristatomas vieno žymiausių lenkų architektų Oskaro Hanseno kūrybinis palikimas. Architektas gimė Norvegijoje, o jaunystę praleido Vilniuje, išgarsėjo dėl išvystytos atviros formos teorijos, kuri tapo jo architektūrinės, meninės ir pedagoginės veiklos ašimi.1959 m. Oterle vykusiame Tarptautiniame modernios architektūros kongrese (International Congress of Modern Architecture (CIAM)) Oskaras Hansenas pristatė atviros formos teoriją, kuria buvo siūloma atverti architektūrą vartotojams, suteikiant galimybę dalyvauti ją kuriant. Hansenas priešinosi tam, ką pats vadino uždara forma – pilnai suprojektuotiems statiniams, kuriuose nepaliekama jokios erdvės vartotojų kūrybiškumui. Tokie statiniai veikiau primena paminklus jų kūrėjams nei patogias gyvenamąsias erdves. Hansenas siūlė radikaliai keisti architekto vaidmens suvokimą; jo manymu, architektai turėtų kurti passe-partout, tam tikrą kasdienio gyvenimo foną ar aplinką. Architektūros misija taptų žmonių ir jų kasdienės veiklos erdvėje įvairovės išryškinimas. Architektūra turėtų pabrėžti subjektyvumą ir sukurti platformą individualiai raiškai, virsti instrumentu, kurio naudotojai galėtų jį transformuoti ir lengvai pritaikyti savo kintantiems poreikiams. Parodoje pristatomos įvairios meninės veiklos sritys ir kūriniai, kuriuose pritaikyti atviros formos principai: parodų architekūra, laikini paviljonai, paminklai ir gyvenamieji rajonai, kuriuos O. Hansenas projektavo kartu su savo žmona Zofia, taip pat – projektas „Tęstinė linijinė sistema“, kuriuo siekta kurti decentralizuotus miestus, besitęsiančius per Lenkiją ir visą Europos žemyną. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje pristatoma ekspozicija, parengta pagal Soledad Gutiérrez, Aleksandros Kędziorek ir Łukaszo Rondudos kuruotą parodą. Ši paroda jau rodyta MACBA Barselonoje (2014), Serralves šiuolaikinio meno muziejuje Porte (2015), Jeilio universiteto Architektūros mokykloje Niu Heivene (2016) ir Varšuvos Modernaus meno muziejuje (2017). Kuratorė Aleksandra Kędziorek. Ekspozicijos dizainas: Centrala (Małgorzata Kuciewicz, Simone De Iacobis) Parodos bendraorganizatorius – Varšuvos Modernaus meno muziejus. Paroda surengta bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje bei Adomo Mickevičiaus institutu Varšuvoje. Projektas yra programos „Niepodległa“ 2017-2021 m. dalis, finansuojamos Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos ir organizuojamas Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga.

25 vasario

Paroda „Bronisław Piłsudski (1866-1918)” – etnografas ir muziejininkas”

Bronek-Varnasa-maly

Paroda „Bronisław Piłsudski (1866-1918)” – etnografas ir muziejininkas”

Iki 2018 m. vasario 25 d., Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius)

2016 m. sukako 150 metų nuo Bronisławo Piłsudskio gimimo, ta proga Tatrų Tyto Chałubińskio muziejus Zakopanėje parengė laikinąją parodą, skirtą šiam nepaprastam žmogui – tremtiniui, iškiliam mokslininkui ir tyrėjui. Vilnietiškoji parodos versija yra Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva ir bendradarbiavimo su Lietuvos dailės muziejumi ir Tatrų muziejumi Zakopanėje rezultatas. Projektas organizuojamas Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga.

Bronisław Piłsudski gimė 1866 m. lapkričio 2 d. Lietuvoje, Švenčionių paviete, Zalavo dvare. 1877 m. Piłsudskių šeima persikėlė į Vilnių. 1887 m. už priklausymą organizacijai, ketinusiai nužudyti carą Aleksandrą III, B. Piłsudskis Rusijos valdžios buvo nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista 15 metų katorgos. Tremtyje Sachaline – Ramiojo vandenyno saloje, vadintoje Katorgininkų sala – susidomėjo vietinių tautų kultūra. Kaip savamokslis mokslininkas tyrinėjo nykstančių genčių – ainų, nivchų (gilakų) ir orokų – gyvenimą, kalbą, papročius, dvasinę kultūrą ir tradicijas. Jo darbai padėjo pagrindą svarbiems etnologijos ir kalbotyros tyrimams. Grįžęs į Lenkiją iš tremties, su pertraukomis gyveno Zakopanėje (1906–1914 m.), tyrinėjo Podhalės folklorą. Tuo tikslu 1911 m. jis įkūrė Etnologijos tyrimų skyrių prie Tatrų draugijos. Taip pat prisidėjo prie Tatrų dr. Tyto Chałubińskio muziejaus Zakopanėje kūrimo. Juliusz Zborowski, ilgametis šios įstaigos direktorius, laikė Bronisławą Piłsudskį pirmuoju moderniu Podhalės etnografu, iškiliu muziejininku ir etnografinių tyrimų Podhalėje ir apie Podhalę pionieriumi. Mokslinį Bronisławo Piłsudskio palikimą vertina viso pasaulio mokslininkai, jo pasiekimams pagerbti buvo organizuojamos tarptautinės mokslinės sesijos. Nuo 1998 m. leidžiami B. Piłsudskio raštai, redaguojami profesoriaus Alfredo Franciszeko Majewicziaus. Sachaline (Rusija) ir Hokaide (Japonija) jo atminimui pastatyti paminklai, o Lenkijos žinių akademijos ir Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje bibliotekos pastate kabo jam skirta atminimo lenta. Senosiose Zakopanės kapinėse yra simbolinis jo kapas. Tikrieji palaikai ilsisi Monmoransi kapinėse prie Paryžiaus. Nepaisant didelių nuopelnų pasaulio mokslui, Bronisław Piłsudski yra žinomas nedideliam specialistų ir gerbėjų ratui. Lenkijoje Piłsudskio pavardė siejama vien tik su jo jaunesniuoju broliu Józefu, pirmuoju Lenkijos maršalu.

Organizatoriai: Tatrų dr. Tyto Chałubińskio muziejus Zakopanėje, Lietuvos dailės muziejus, Lenkijos institutas Vilniuje
Partneriai: Józefo Piłsudskio muziejus Sulejuveke, Žorų miesto muziejus, Lenkijos žinių akademijos bei Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje biblioteka, Lenkijos televizija, Lenkijos Respublikos ambasada, Japonijos ambasada Lietuvoje
Informaciniai partneriai: Radijas „Znad Wilii“, portalai: „ZW.lt“, „Wilnoteka.lt“, dienraštis „Kurier Wileński“

28 vasario

Paroda „Wisławos Szymborskos koliažai“

11-ak

Paroda „Wisławos Szymborskos koliažai“
Vasario 26 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Tarptautinės Vilniaus knygų mugės proga Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų institutas (Krokuva), Wisławos Szymborskos fondas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Wisławos Szymborskos koliažai” atidarymą. Parodoje pristatoma nepoetinė lenkų Nobelio premijos laureatės kūryba. Szymborska daug metų kūrė koliažinius atvirukus ir įvairiausiomis progomis dovanodavo juos savo draugams. Kurti koliažus buvo viena mėgstamiausių poetės veiklų. Tai ji darė su nepaprastu kruopštumu ir dėmesiu menkiausiai detalei. Panašiai kaip ir jos poezijai, koliažams būdingos taiklios pastabos ir siurrealistinis humoras. Šie Szymborskos kūriniai savaip papildo jos literatūros kūrybą, atspindi lakią poetės vaizduotę, be to suteikia retą galimybę pažinti kitą, mažiau žinomą Nobelio premijos laureatės asmenybės pusę. Parodoje bus eksponuojami koliažų originalai.

Ekspozicija M. Mažvydo bibliotekoje veiks 2018 m. vasario 26 – kovo 16 dienomis. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų institutas (Krokuva), Wisławos Szymborskos fondas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka