4 gegužės

Lenkų spektaklis "Mažas pasakojimas"

Screen shot 2013-03-25 at 1.06.43 PM

 Naujosios dramos akcija`11:

„Mažas pasakojimas“ Teatr Studio (Lenkija)
 
MAŽAS PASAKOJIMAS
 
Autorius ir atlikėjas – Wojtek Ziemilski



Wojtekas Ziemilskis yra vienas novatoriškiausių naujosios kartos lenkų teatro kūrėjų, vadinamas „kylančia lenkų kultūros žvaigžde“. Jo kūryboje originaliai analizuojamos Lenkijos istorijos, šiuolaikinės lenkų tapatybės traumos, peržengiant skirtingų menų – teatro, videomeno, choreografijos, dailės – ribas. Ziemilskio spektaklis „Mažas pasakojimas“ tapo vienu ryškiausių pastarojo meto lenkų teatro įvykiu ir šįmet buvo įtrauktas į specialią lenkų teatro programą prestižiniame „Auksinės kaukės“ festivalyje Maskvoje.

2006 metais Lenkijoje buvo viešai paskelbta, kad Wojteko Ziemilskio senelis, Wojciechas Dzieduszyckis, žymus lenkų kultūros veikėjas ir Vroclavo garbės pilietis, daugelį metų buvo komunistinių slaptųjų tarnybų agentas. Ziemilskių šeima negalėjo atsigauti nuo patirto šoko ir siekė užinoti tikrą tiesą. Wojteko spektaklis „Mažas pasakojimas“ tapo jo asmeniniu kūrybiniu atsaku ir išpažintimi.

„Mažas pasakojimas“ – tai spektaklis-paskaita, kuriame persipina asmeninės refleksijos, istoriniai faktai, šiuolaikinė choreografija, didieji ir mažieji XX a. pabaigos istorijos ir kultūros pasakojimai. Tai – jaunojo menininko, gimusio ir užaugusio visiškai kitoje epochoje, bandymas suvokti istorinę praeitį ir apmąstyti savo santykį su jam vienu artimiausių žmonių, paskelbtu lenkų tautos priešu. Wojtekas Ziemilskis užduoda ne vien šiuolaikinei lenkų visuomenei skausmingus klausimus – kaip elgtis su tiesa apie savo praeitį, kaip išvengti jos manipuliacijų ir kaip sutaikyti su ja savo asmeninę patirtį? Šiame spektaklyje peržengiamos įprastos teatro ribos ir asmeninis pasakojimas tampa unikaliu istorijos komentaru.

Wojtekas Ziemilskis: prieš kurdamas „Mažą pasakojimą“ paklausiau savęs – kas manyje yra stipresnio už mane? Ir supratau, kad tai – mano ryšys su seneliu ir šiuolaikinio scenos meno visata, su kuria save sieju. Tada pabandžiau atrasti betarpišką ryšį su tikrove – dokumentais, autobiografine medžiaga, visu tuo, kas mane supa. „Mažas pasakojimas“ man visų pirma yra kūrinys apie atmintį. Atiminties erdvėje nebūties skausmas jaučiamas stipriausiai. Galvodami apie artimus žmones, kurių netekome, pirmiausia prisimename jų kūną, sąlytį su juo, fizinį kontaktą ir tuo pat metu  per atmintį apčiuopiame jų nebūtį“.

Spauda apie spektaklį:

„Ziemilskis padarė kažką neįtikėtino. Jo papasakota asmeninė istorija prikaustė savo unikalumu. Jis išliejo visą nuo 2006-ųjų susikaupusį asmeninį kartėlį ir tuo pat metu sugebėjo jį perteikti taip universaliai, kad pažadino mūsų kolektyvinę patirtį ir įrodė, kad jo istorija liečia mus visus. Retai tenka išvysti tokį tikslų ir meistrišką, ir tuo pat metu asmeniškai emocionalų meno kūrinį“. Teatralia  

„Šiame spektaklyje istorija įgauna asmeninę dimensiją“ Kultura Liberalna

25 gegužės

XIX Tarptautinis lėlių scenos meno festivalis

Screen shot 2013-03-25 at 1.08.56 PM

FESTIVALIO PROGRAMA

Gegužės 25 d. (trečiadienis)

14.00   Kauno valstybinis lėlių teatras (Lietuva) – Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje, Laisvės al. 87 A
ŠEIMYNĖLĖ IŠ DIDŽIOSIOS GIRIOS (rež. Olegas Žiugžda)
Tai žavingas lėlių spektaklis apie kaukučius– stebuklingas mitologines būtybes, gyvenančias miške. „Kas nutinka, kai vaikams tėvai leidžia daryti viską?“ – klausia visai šeimai skirto vaidinimo kūrėjai. Spektaklyje žiūrovams parodoma, kad net ir sunkiausiu metu meilė, globa bei rūpestis lieka svarbiausiomis šeimos vertybėmis. Vaidinimas šiais metais buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui lėlių teatro srityje.

 15.00  Klaipėdos lėlių teatras (Lietuva)  – Kauno kameriniame teatre, Kęstučio  g. 74 A

JUOBA (rež.Gintarė Radvilavičiūtė)
Pagal Alfredo Jarry pjesę „Karalius Ūbas“ sukurtas vaidinimas – subtilaus humoro, poetiškos ironijos ir grotesko kupinas objektų teatro kūrinys, skirtas suaugusiųjų publikai. Politinių aistrų drąskomus herojus spektaklyje „vaidina“ šakutės, peiliai, skudurai, mėsmalės ir kiti įvairūs daiktai.

 16.00  Panevėžio vežimo lėlių teatras (Lietuva) – Kauno miesto sode

SKRUZDELĖ ATSISKYRĖLĖ (rež. Antanas Markuckis)
Tai pamokanti istorija mažiems vaikams apie pasipūtusią Skruzdelytę, kuri norėjo ir ieškojo lengvo gyvenimo. Sutikusi Boružę, Lietaus lašelį ar Jonvabalį, herojė prašė vieno ir to paties – „namo su dešimčia kambarių”…

 17.00  LĖLIŲ IR KAUKIŲ PARADAS  – Laisvės alėjoje

 19.00  Compagnie Garin Trousseboenf (Prancūzija) – Kauno valstybinio dramos teatro Mažojoje salėje, Laisvės alėja 71

ŽVAKĖS ŠVIESA-2  (rež. Patrick Conan)
1987 m. pranzūcų lėlininko Patricko Conano įkurta „Garin Trousseboef“ trupė – profesionalus lėlių ir objektų teatras, kuriantis spektaklius tiek vaikams, tiek ir suaugusiems Savenay mieste, Prancūzijoje. Spektaklis „Žvakės šviesa-2“ sudarytas iš trumpų epizodų, kuriuos jungia pasakojimai apie mirtį, gyvenimą ir jų sandūroje įvykstančius svarbius reiškinius.

20.00  „Stuffed“ Lėlių teatras (Olandija) – Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje, Laisvės al. 87 A
DŽUDI IR PANČAS AFGANISTANE (rež. Neville Tranter)
Vienas garsiausių Europoje lėlininkų Nevilis Tranteris naujajame savo spektaklyje pasitelkes pirštinines lėlės su humoru pasakoja apie karą Afganistane. Pasak virtuoziškai lėles atgaivinančio menininko, tai pašėlęs spektaklis apie tai, kas nutinka susidūrus naivumui su cinizmu. Spektaklis skirtas suaugusiems!

Gegužės 26 d. (ketvirtadienis)

10.00  Ivano Frankovsko lėlių teatras (Ukraina) – Kauno kameriniame teatre,  Kęstučio g. 74 A
LIUDVIKAS IR TUTA (rež. Dmitro Nujanzin)
Mažiesiems žiūrovams skirtame spektaklyje subtiliai pasakojama apie pasirinkimo mylėt ir būti laimingam teisę. Spektaklio herojus  Lapinas Liudvikas  įsimylį Kiškytę, tačiau jų laimei gręsia pavojus…

11.00  Quanzhou marionečių teatras (Kinija) – Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje , Laisvės al. 87 A
SENOVĖS MENAS: NAUJI KELIAI (rež. Wang Jingxian)
Kinų lėlių teatras – vienas seniausių pasaulyje, turintis gilias ir turtingas tradicijas, stulbinantis savo išraiškos priemonių įvairove ir aukštu lėlininkų amato meistrystės lygiu. Spektaklis „Senovės menas: nauji keliai“ – Quazhou Marionečių teatro vizitinė kortelė. Tai skirtingų, trumpų istorijų pagal kinų liaudies pasakojimus, legendas ir mitus mozaika.
Šiose istorijose veikia įvairūs personažai – senovės karžygiai, tingūs vienuoliai, burtininkai, demonai ir gyvūnai. Kinų lėlininkai demontruoja stulbinančius marionečių valdymo įgūdžius: istorijų herojai šoka, kaunasi, groja instrumentais, manipuliuoja įvairiais objektais. Daugelį pasirodymų lydi gyvai atliekamos kinų folkloro dainos ir muzika

15.00  Rygos valstybinis lėlių teatras (Latvija) – Kauno kameriniame teatre, Kęstučio  g. 74 A
MIEGANČIOJI GRAŽUOLĖ (rež. Rein Agur)
Tai jaukus ir šiltas „stalo teatro“ tipo vaidinimas, sukurtas vieno garsiausių Estijos lėlininkų Reino Aguro. „Miegančioje gražuolėje“ dviejų aktorių pagalba atgaivinamas stebuklingas, fėjų ir burtų kupinas Charlesio Perraulto pasakos pasaulis. Spektaklis tinka ir vaikams, ir suaugusiems – visiems, kas mėgsta su publika linksmai bendraujančius, muzikalius ir energingus aktorius.

17.00  Compagnie Garin Trousseboenf (Prancūzija) – Kauno valstybinio dramos teatro Mažojoje salėje, Laisvės alėja 71
ŽVAKĖS ŠVIESA -2 (rež. Patrick Conan)
1987 m. pranzūcų lėlininko Patricko Conano įkurta „Garin Trousseboef“ trupė – profesionalus lėlių ir objektų teatras, veikiantis ir kuriantis spektaklius tiek vaikams, tiek ir suaugusiems Savenay mieste, Prancūzijoje. Spektaklis „Žvakės šviesa-2“ sudarytas iš trumpų epizodų, kuriuos jungia pasakojimai apie mirtį, gyvenimą ir jų sandūroje įvykstančius svarbius reiškinius.

18.00  Rijekos lėlių teatras (Kroatija) – Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje, Laisvės al. 87 A
STRIBORO MIŠKAS (rež. Larry Zapia)
Tai vizualinio teatro spektaklis, skirtas visai šeimai. Šiame lėlių ir objektų teatro kūrinyje pristatoma slavų mitologija paremta pasaka apie stebuklingąją mergelę-gyvatę ir motinos meilę sūnui.

Gegužės 27 d. (penktadienis)

10.00  Torūnės lėlių teatras „Baj Pomorski“ (Lenkija) – Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Laisvės alėja 91
KREGŽDUTĖ (rež. Zbigniew Lisowski)
Lenkų dramaturgo Tadeuszo Slobodzianeko pjesė sukurta remiantis žymaus brazilų rašytojo Jorge Amado pasaka apie neįmanomą meilę, netikėtai užgimusią tarp priešiškų viena kitai būtybių – kregždutės ir katino. Ar tokia meilė įmanoma? Šis ginčas dėl meilės ir jos teisių autoriams tampa priemone su jaunąja publika kalbėtis apie įstatymus, reglamentuojančius pasaulio tvarką.

11.00 ir 13.00  Jeruzalės „Train“ lėlių teatras (Izraelis) – Kauno kameriniame teatre, Kęstučio 74 A
GULIVERIO KELIONĖS (rež. Amit Drori)
1726-aisiais metais Džonatano Swifto parašyta fantastinė istorija apie keliautojo Gulivero nuotykius iki šiol žavi lėlių teatro kūrėjus. Žinomas siužetas šiame spektaklyje atkuriamas pasitelkus mechaninio teatro, manipuliacijos žaislų figūrėlėmis ir kino meno priemones.

15.00  Vilniaus teatras „Lėlė” – Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje , Laisvės al. 87 A
PRIVATI VALDA  (rež. Vitalijus Mazūras)
Pagal Marcelijaus Martinaičio pjesę „Avinėlio teismas“ sukurtame spektaklyje nagrinėjama valdžios ir individo konflikto tema. Tai politinių poteksčių kupinas kaukių ir lėlių vaidinimas jaunimui ir suaugusiems, pribloškiantis efektinga legendinio lietuvių lėlininko Vitalijaus Mazūro scenografija.

21.00  Psilikono teatras (Lietuva) – Kauno valstybinio dramos teatro Parketinėje salėje, Kęstučio g. 62
PASMAUGTA IR NUŠAUTAS (rež. Auksė Petrulienė)
„Psilikono teatro“ pasirodymai – daugiasluoksnio veiksmo spektakliai, kuriami pasitelkus manipuliaciją lėlėmis, cheminiais skysčiais, įvairiais objektais. Audiovizualinė istorija „Pasmaugta ir nušautas“ remiasi skandalinga prieškario Lietuvos bylos dokumentika,  susijusia su dviem žmogžudystėmis. Pasak spektaklio autorių, ši istorija, kupina humoro, netikėtų asociacijų ir efektingų formų žaismo, tyrinėja geismo fenomeną.22.00  Kemerovo srities lėlių teatras (Rusija) – Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje, Laisvės al. 87 A

PERAS GIUNTAS  (rež. Dmitrij Vichrecki)
Plastiška judesio siuita su lėlėmis pagal Edvardo Grygo muziką ir Henriko Ibseno pjesę. Spektaklis skirtas jaunimui ir suaugusiesiems.

Gegužės 28 d. (šeštadienis)

10.00  Nitros lėlių teatras (Slovakija) – Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje, Laisvės al. 87 A
KVINTETAS ARBA JŪRA PASAULIO GALE (rež. Kamil Žiška)
Pamokantis spektaklis apie vaikų draugystę. Spektaklio herojė  - maža mergaitė vardu Debora., kuri fantazijų šaly ieško savo pasimetusio brolio ir kartu su draugais patiria daugybę nuotykių.

12.00  Teatras „Malabarhotel“ (Lenkija) – Kauno kamerinio teatro salėje, Kęstučio g. 74 A
BALDANDERS (rež. Marcin Bilowski)
Šį vaidinimą inspiravo Edgaro Alano Poe ir Luiso Borgeso kūryba. Suaugusiems skirtame spektaklyje vaizduojama Meistro ir jo kalinamos aukos santykių istorija. Šio siurrealistinio pasaulio herojus supa tuščiaviduriai, vienas kitą apgaudinėjantys, ištvirkę žmonės ir demonai, kuriuos „vaidina“ makabriškos žmogaus ūgio lėlės ir manekenai.

16.00  Ostravos lėlių teatras (Čekija) – Kauno valstybinio lėlių teatro Didžiojoje salėje, Laisvės al. 87 A
MERGAITĖ SU APELSINAIS (rež. Vaclav Klemens)
Tai vaikams ir jaunimui skirtas spektaklis, pristatantis gyvenimišką istoriją. 15 metų berniukas Georgas gauna laišką iš prieš 11 metų mirusio savo tėvo. Šį laišką tėvas parašė jau žinodamas, kad mirtis neišvengiama ir kad daugiau nepamatys kaip auga jo sūnus bei negalės jam pasakyti visų dalykų, ką paprastai tėvai sako savo augantiems sūnums. Laiške berniuko tėvas pasakoja apie meilę mergaitei su apelsinais. Ši istorija tampa priemone perduoti per trumpą gyvenimą sukauptą išmintį ir žinias. Tokiu būdu atsakoma į daugelį berniukui iškilusių svarbių klausimų.

17.30  Duda Paivos trupė (Olandija) – Kauno valstybiniame muzikiniame teatre,  Laisvės alėja 91
Premjera IŠPERA! (rež. Duda Paiva)
„Publikos favoritu“ tituluojamas Duda Paiva  – brazilų kilmės menininkas, šiuo metu reziduojantis Olandijoje. Jis – originalus šokio ir teatro kūrėjas. Savo darbuose Duda Paiva sugeba taip meistriškai derinti šiuolaikinio šokio ir lėlių teatro išraiškos priemones, jog kiekvienas naujas pasirodymas tiesiog užburia. Naujoji Duda Paivos trupės premjera „Išpera!” sukurta remiantis prancūzų autoriaus Boriso Viano novelės „Širdžių plėšikas“ („L’arrache Coeur“ ) motyvais. Lengvai ir su humoristine maniera Borisas Vianas savo kūrinyje narplioja žmogaus žiaurumo fenomeną.

7 birželio

Wojciecho Ziemilskio spektaklis "Prolog"

Screen shot 2013-03-22 at 10.48.41 AM

Menų spaustuvė ir Lenkijos institutas pristato:
„Teatr Ochoty“ (reż. Wojtek Ziemilski, „Teatr Ochoty“, Polska)
2012 m. b
irželio 7 ir 8 dienomis.

Menų spaustuvės Juodojoje salėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius)
Birželio 7 d.:
 12:00 (anglų k.), 16:30 (anglų k.), 18:00 (lenkų k.), 19:30 (anglų k.), 21:00 (anglų k.).
Birželio 8 d.:
13:00 (lenkų k.), 14:30 (anglų k.), 16:30 (anglų k.), 18:00 (anglų k.)

 PROLOG
Interaktyvus renginys penkiolikai žiūrovų ir tuščiai tribūnai, 45 min.

Koncepcija ir režisūra Wojtek Ziemilski
Bendraautoriai Sean Palmer, Iza Szostak
Scenovaizdis Agnieszka Stanasiuk
Šviesa Karolina Gębska
Video Marcin Ebert
Premjera 2012 m. balandžio 27-28 d.

 

Ar jūs dažnai vėluojate į spektaklį? Ar dažnai teatre prisimenate, kad namuose palikote įjungtą lygintuvą ar neuždarėte lango? Ar sėdėdamas salėje įsivaizdavote, kad visi aplinkui yra nuogi? Ar norėjote kada nutraukti spektaklį ir sudeginti teatrą?
Jūsų atsakymai ir sukurs „Prologą“, kiekvieną sykį unikalų interaktyvų spektaklį, nes jo autorius yra žiūrovas – kiekvienas su savo skirtinga patirtimi.

Wojtek Ziemilski: „Projektas yra tarp teatro spektaklio ir performanso instaliacijos, dėl to jis neįvyktų be žiūrovų dalyvavimo. Iš dalies tai yra kontempliacija, iš dalies – žaidimas.“

Pernai lenkų režisierius Wojtekas Ziemilskis dalyvavo festivalyje „Naujosios dramos akcija“, jo spektaklis-išpažintis-studija-paskaita „Mažasis pasakojimas“ įtikino žiūrovus kitokio sceninio mąstymo galimybe. Jo meninių interesų kryptys – kūnas, šiuolaikinis šokis, erdvės tyrinėjimas, tapatybės konstravimas, spektaklio ir performatyvumo santykis.

18 rugsėjo

Šokio teatro „Zawirowania” spektaklis „Artumas” šokio festivalio AURA`23 metu

Zawirowania-Zblizenia

Rugsėjo 18 d., 21.00 val., Nacionalinis Kauno dramos teatras (Laisvės al. 71), Rūtos salė

Šokio teatro „Zawirowania” spektaklis „Artumas” šokio festivalio AURA`23 metu.

Spektaklis „Artumas“ – tai šokio teatro „Zawirowania“ ir slovakų choreografo Tomáš Nepšinský bendro darbo rezultatas.

Spektaklis pradedamas klausimu: draugauji su tikruoju žmogumi, ar su nuomone, kurią turi apie jį.

Susidaryti vaizdiniai parodo, kaip santykius veikia laikas. Vyras priešinamas su moters įsivaizduojamu vyriškumu.

Kiekvienas atlikėjas, taip pat esantis choreografas, pasakoja savo istoriją, tuo pačiu metu žvelgdamas iš arti į kitą asmenį. Bet kaip moteris iš tikro gali pažinti vyrą, jei kiekvienoje situacijoje ji pati kuria jį. Tikrasis spektaklio herojus yra vyras, pasiklydęs savęs paieškose, sukurtas moterų, jų rankų, kūno judesių. Galiausiai paliktas vienas su savo fiziškumu ir įspaustais jo norėjusių moterų pirštų antspaudais.

Kur baigiasi jis – moters vizija, ir prasideda jis – tikrasis vyras?

O gal po vaizduote daugiau nieko nėra? Šis klausimas paliekamas atviras.

Choreografija: bendras trupės kūrybinis projektas. Muzika: koliažas. Šokėjai: Karolina Kroczak, Elwira Piorun, Szymon Osiński. Premjera: 2011. Trukmė: 45 min.

Organizatorius: Kauno šokio teatras „Aura“

Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

21 rugsėjo

Tarptautinė diskusija „Kaip menas padeda suvokti Holokaustą?“

NaszaKlasa

Rugsėjo 21 d., 15.00 val., Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Mažoji salė (Gedimino pr. 4,Vilnius)

Tarptautinė diskusija „Kaip menas padeda suvokti Holokaustą?“.

Diskusija vyks prieš antrąją spektaklio „Mūsų klasė“ premjerą. Tarp dalyvių iš Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos – „Mūsų klasės“ autorius Tadeuszas Słobodzianekas bei režisierė Yana Ross. Diskusijos moderatorius – kino kritikas Linas Vildžiūnas.

Tadeuszo Slobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“ suveda skaitytoją ir žiūrovą akistaton su Holokausto patirtimi, priartina jo nežmoniškumą ir siaubą bei diagnozuoja negyjančią psichologinę ir socialinę traumą. Nekelia abejonių, kad po „Mūsų klasės“ premjeros Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pasigirs balsų, jog pjesėje kalbama apie Lenkijos realijas, o mes čia niekuo dėti. Nuo Holokausto stengiamasi atsiriboti, nustumti atmintį apie tai gilyn į pasąmonę. Takai į masinių žudynių vietas, kurių Lietuvoje daugiau kaip 200, apaugę žole, nė viena iš jų nepažymėta tarp atmintinų vietų „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ savivaldybių žemėlapiuose. Visa tai – ne mūsų ir ne apie mus. Tarsi tai būtų ne tragiškiausias Lietuvos istorijos puslapis, ne opi šiuolaikinės visuomenės moralinės atsakomybės problema.

Organizatorius: Lietuvos nacionalinis dramos teatras

Partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Goethe‘s institutas

2 spalio

Paroda „Vieno teatro istorija…“

plakat Historia jednego teatru A2

Teatras Jono Basanavičiaus gatvėje (buv. Didžiosios Pohuliankos) minės šimto metų jubiliejų

Spalio 12 dieną minimas teatro pastato Jono Basanavičiaus (buv. Didžiosios Pohuliankos) gatvėje šimtmetis. Tai ypatinga vieta, kurioje turėjo galimybę skleistis beveik visų Lietuvos sostinėje gyvenančių tautų teatrinė kūryba, atskirais laikotarpiais vaidino ir vaidina įvairių teatrų trupės. Teatro jubiliejui skiriama paroda „Vieno teatro istorija…“, kuri spalio 2 dieną 17 val. bus atidaryta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Parodos organizatoriai – Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos teatro, Muzikos ir kino muziejus, Meno kultūros žurnalas „Krantai“, partneriai – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

Teatras, duris atvėręs 1913 metų spalio 12 d. tuometinėje Didžiosios Pohuliankos gatvėje, priklausė bendrovei „Korwin-Milewski, Bohdanowicz, Zawadzki i Spółka w Wilnie”. XX a. trečiame dešimtmetyje  pastatas buvo perduotas Vilniaus miesto tarybai. Iki 1939-ųjų šiame pastate vaidino Wojciecho Baranowskio (1913–1915), Edwardo Cepniko (1919–1921) trupės, veikė Didysis teatras, vadovaujamas Franciszeko Rychłowskio (1923–1925), eksperimentinis teatras „Reduta” (1925–1929), Lenkų teatras, vadovaujamas Aleksanderio Zelwerowicziaus (1929–1931), Miesto teatras, vadovaujamas Mieczysławo Szpakiewicziaus (1931–1939). Senųjų spektaklių afišose – režisieriai Juliusz Osterwa (1885–1947), Aleksander Zelwerowicz  (1877–1955), Leopold Pobóg-Kielanowski (1907–1988), tuometinės Lenkijos teatro žvaigždės Irena Eichlerówna (1908–1990), Nina Andrycz (g. 1915), Zygmunt Bończa-Tomaszewski (1905–1976), Jerzy Duszyński (1917–1978), Danuta Szaflarska (g. 1915), Hanka Bielicka (1915–2006), Hanka Ordonówna (1902–1950), Igor Przegrodzki (1926–2009), Igor Śmiałowski (1917–2006)  ir daugelis kitų.
Šimtametis pastatas mena ne tik reikšmingus teatro, bet ir Lietuvos valstybės istorijos įvykius – čia 1917 metų rugsėjo 18–rugsėjo 22 dienomis vyko Vilniaus konferencija, numačiusi nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, Steigiamojo Seimo sušaukimą, įkūrusi Lietuvos Tarybą. 1919-aisiais šiame pastate turėjo veikti režisieriaus Juozo Vaičkaus kuriamas Dailės teatras.
Lietuvą inkorporavus į Sovietų Sąjungą, pastatas tapo Vilniaus valstybinio (dabar – Lietuvos nacionalinio) dramos teatro buveine: čia įsikūrė dar prieš okupaciją įsteigta ir režisieriaus Romualdo Juchnevičiaus (1906–1963) vadovaujama lietuvių aktorių trupė, 1940 metų spalio 6 dieną suvaidinusi pirmąjį savo spektaklį – Hermano Heyermanso dramą „Viltis“. Vėliau šioje erdvėje spektaklius statė Borisas Dauguvietis (1885–1949), Antanas Škėma (1910–1961), čia kaip režisierė debiutavo Kazimiera Kymantaitė (1909 – 1999), vaidino lietuviško teatro legendos: Mečys Chadaravičius (1902–1949), Stepas Jukna (1910–1977), Monika Mironaitė (1913–2000) ir kiti. Antrojo pasaulinio karo metais šiame teatre spektaklius rodė Vilniaus operos trupė.
1948 metų rudenį iš Kauno į Vilnių persikėlęs Valstybinis operos ir baleto teatras spalio 7 dieną šio teatro scenoje parodė Piotro Čaikovskio operą „Pikų dama“ su Mstislavo Dobužinskio dekoracijomis, o spalio 8-ąją – baletą „Gulbių ežeras“. Operos ir baleto menas šioje erdvėje buvo puoselėjamas pustrečio dešimtmečio, čia dainavo Kipras Petrauskas (1885–1968), Kazys Gutauskas (1909–1995), Jadvyga Petraškevičiūtė (Jadwiga Pietraszkiewicz, 1919–2013), Elena Čiudakova (1925–1973), šoko Tamara Sventickaitė (1922–2010), Henrikas Kunavičius (1925–2012), Henrikas Banys (1927–1986), Genovaitė Sabaliauskaitė, spektaklius kūrė choreografai Bronius Kelbauskas (1904–1975), Vytautas Grivickas (1925–1990), čia 1959-aisiais su didžiule menine įtaiga Giuseppe‘s Verdi operoje „Don Karlas“ atgimė scenografo Liudo Truikio (1904–1987) talentas, čia debiutavo operos solistas Virgilijus Noreika, balerina Leokadija Aškelovičiūtė, plastinius eksperimentus pradėjo choreografas Elegijus Bukaitis.
Operos ir baleto teatrui pastačius naujus rūmus Antano Vienuolio gatvėje, 1974–1981-aisiais senuosiuose vėl dirbo Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras. Iš scenos tarti žodį „Lie-tu-va“ žiūrovus mokė Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas“, kurį 1976-aisiais režisavo Henrikas Vancevičius, ambicingai debiutavo režisieriai Irena Bučienė (1940–2001), Rimas Tuminas, scenografai Virginija Idzelytė, Augis Kepežinskas, vaidino Juozas Meškauskas, Regimantas Adomaitis, Laimonas Noreika (1926–2007), Irena Garasimavičiūtė, jaunoji aktorių karta – Vaiva Mainelytė, Juozas Kisielius (1949–1991), Eglė Gabrėnaitė ir kiti.Nors laukdamas naujosios savo scenos
Arklių gatvėje Valstybinis Jaunimo teatras šiame pastate glaudėsi tik pusantrų metų, tačiau būtent jame 1981-aisiais įvyko vieno poetiškiausių Eimunto Nekrošiaus spektaklių – Vadimo Korostyliovo „Pirosmani, Pirosmani…“ – premjera.
Nuo 1986 metų pastate Jono Basanavičiaus gatvėje įsikūrė Lietuvos rusų dramos teatras. Per ilgą laiką įvairių spektaklių pastatė režisieriai Jurijus Popovas, Romanas Viktiukas, Linas Marijus Zaikauskas, Dalia Tamulevičiūtė (1940–2006), vaidino aktoriai Jelena Maivina (1925–2008), Artiomas Inozemcevas (1929–2001), Vladimiras Jefremovas (1942–2009), pirmuosius savarankiškus darbus pristatė Dalios Tamulevičiūtės paruošta rusų dramos teatro aktorių grupė, dabar sudaranti šio teatro branduolį – Valentinas Krulikovskis, Valentinas Novopolskis, Aleksandra Metalnikova ir kiti. Nuo 2008 metų šiam teatrui vadovauja režisierius Jonas Vaitkus.
Jubiliejų švenčiantis teatras nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo buvo ir yra atviras įvairiausiems teatro ir muzikos renginiams – čia glaudėsi ir kai kuriuos spektaklius rodė Dalios ir Povilo Mataičių vadovaujamas Lietuvių folkloro teatras, vyko pirmojo tarptautinio teatro festivalio LIFE renginiai, ne kartą spektaklius rodė mėgėjų trupės – Vilniaus lenkų teatras (režisierė – Irena Litwinowicz), Vilniaus lenkų teatro studija (režisierė – Lilija Kiejzik), vyksta tarptautiniai džiazo festivaliai.
Seniausio Vilniaus teatro šimto metų jubiliejui skirtoje parodoje – vieno iš šio pastato statybų iniciatorių Hipolito Korwino-Milewskio (1848–1932) portretas, teatro pastato architektūrinio konkurso dalyvių brėžiniai ir planai, dabartinio teatro pastato projekto autoriaus Wacławo Michniewicziaus (1866–1947) atvaizdas, savaitraščio „Wiadomości Ilustrowane“ pranešimas apie teatro pastato atidarymą, unikalus leidinys – pirmosios šiame teatro pastate suvaidintos pjesės – Krokuvoje išleistos Ludwiko Hieronimo Morstino poetinės dramos „Lilije“ („Lelijos“) egzempliorius. Tarp parodos eksponatų – iki šiol visuomenei nerodytos XX a. trečiojo dešimtmečio lenkų teatro trupių afišos ir programos iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių, spektaklių nuotraukos, programos ir afišos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų, kostiumai ir rekvizito detalės, kurias parodai paskolino šiame pastate dirbę teatrai ir privatūs asmenys.
Paroda „Vieno teatro istorija…“ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veiks iki spalio 22 dienos.

Parodos rengėjų informacija

Straipsnis žurnale „Krantai“ „Pohuliankos teatro gimimas“.

21 spalio

Lenkijos A. Szyfmano teatro Varšuvoje spektaklis „Kerštas” Vilniuje

zemsta1

Spalio 21 d., 18.30 val., Lietuvos rusų dramos teatras (Basanavičiaus g. 13, Vilnius)
Minint teatro J. Basanavičiaus gatvėje šimtmetį.
Lenkijos Arnoldo Szyfmano teatro Varšuvoje (Teatr Polski im. Arnolda Szyfmana w Warszawie) spektaklis „Kerštas” (Zemsta).

Lenkijos Arnoldo Szyfmano teatras Varšuvoje pristato  spektaklį, kuriame vaidina tikras Lenkijos kino ir teatro aktorių žvaigždynas. „Kerštas” – tai  XIX a. ketvirtame dešimtmetyje žymaus lenkų romantiko Aleksandro Fredro parašyta komedija apie du XVII a gyvenusius ir nuolat besivaidijančius kaimynus, gyvenančius per pusę mūrine siena padalintoje  pilyje. Komedijos veiksmas vyksta XVII a. Kūrinyje gausu literatūrinių parafrazių ir patarlių, jis parašytas Lenkijos pietrytinės dalies regiono tarme bei yra paremtas tikrais įvykiais. Tarp dviejų pilies šeimininkų liepsnojęs konfliktas tikrovėje truko net 30 metų ir baigėsi… jų atžalų vedybomis. „Kerštas” buvo pirmą kartą pastatytas 1919 m. Varšuvoje, Lenkijos teatre (Teatr Polski). Kūrinį tąkart interpretavo Aleksandras Zelwerowiczius, vėliau vadovavęs lenkų dramos aktorių trupei Vilniuje.  Režisieriaus Krzysztofo Jasińskio „Keršto” versija, kurios premjera įvyko vos prieš pusmetį,  – jau šešta Lenkijos Arnoldo Szyfmano teatro istorijoje. Šiuo kūriniu paminėtos autoriaus 220-osios gimimo metinės. A. Fredro, aprašydamas realų XIX amžiaus Odžikonių dvaro savininkų konfliktą, charakterizavo tų laikų visuomenę bei lenkų šlėktą. Jis nė neįtarė, kad istorija apie du avantiūristus, iš kurių kiekvienas siekia jėga primesti savąją realybės viziją, gali būti aktuali ir šiandien, praėjus 200 metų po kūrinio atsiradimo. A. Fredro žavi meniniu stiliumi, išskirtiniu inteligentiškumu ir gilia išmintimi. Jis – vienintelis lenkų romantizmo literatūros atstovas, apie svarbius dalykus sugebėjęs kalbėti su  humoru. Lenkijos Arnoldo Szyfmano teatras Varšuvoje dar kartą atgaivino šį neblėstantį kūrinį tam, kad primintų, jog „tiesa mūsuose – kaip ugnis: šildo, bet gali sudeginti akimirksniu”.

Krzysztof Jasiński (g. 1943 r.) – aktorius ir režisierius. 1968 m. baigė vaidybos fakultetą Krokuvos  Ludwiko Solskio Valstybinės aukštojoje teatro mokykloje (Państwowa Wyższa Szkoła Teatralna im. Ludwika Solskiego w Krakowie). Įkūrė ir daug metų vadovavo Krokuvos teatrui STU, kur dalyvavo kuriant spektaklius, vėliau pavadintus kartos manifestu: „Spadanie” (Krytis) , „Sennik polski” (Lenkų sapnininkas) , „Exodus”. Be kitų, yra pastatęs Giuzeppės Verdi operas „Makbetas” ir „Rigoletas” Poznanės Didžiajame teatre (Teatr Wielki w Poznaniu), miuziklą „Čikaga” Komedijos teatre Varšuvoje (Teatr Komedia w Warszawie), režisavo televizijos spektaklius ir proginius iškilmingus vakarus teatre STU.

Vaidina: Joanna Trzepiecińska, Jarosław Gajewski, Daniel Olbrychski, Andrzej Seweryn ir kt.
Pjesės autorius: Aleksander Fredro
Režisierius: Krzysztof Jasiński
Scenografija: Maciej Maria Putowski
Kostiumų dailininkė: Dorota Ogonowska
Muzika: Piotr Rubik

Spektaklio anonsas Youtube: http://www.youtube.com/watch?v=jr71ChgmlGs

Trukmė: 2 val. 15 min. Dviejų dalių komedija (lenkų kalba su lietuviškais titrais).

Bilietai parduodami teatro kasoje ir portale http://www.teatrai.lt/pirkimas.html?eid=10057 Kaina 30-40 Lt..

Organizatoriai: Lenkijos Arnoldo Szyfmano teatras Varšuvoje, Nacionalinis kultūros centras, Adomo Mickevičiaus institutas, Lenkijos užsienio reikalų ministerija, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos rusų dramos teatras.