7 birželio

Wojciecho Ziemilskio spektaklis "Prolog"

Screen shot 2013-03-22 at 10.48.41 AM

Menų spaustuvė ir Lenkijos institutas pristato:
„Teatr Ochoty“ (reż. Wojtek Ziemilski, „Teatr Ochoty“, Polska)
2012 m. b
irželio 7 ir 8 dienomis.

Menų spaustuvės Juodojoje salėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius)
Birželio 7 d.:
 12:00 (anglų k.), 16:30 (anglų k.), 18:00 (lenkų k.), 19:30 (anglų k.), 21:00 (anglų k.).
Birželio 8 d.:
13:00 (lenkų k.), 14:30 (anglų k.), 16:30 (anglų k.), 18:00 (anglų k.)

 PROLOG
Interaktyvus renginys penkiolikai žiūrovų ir tuščiai tribūnai, 45 min.

Koncepcija ir režisūra Wojtek Ziemilski
Bendraautoriai Sean Palmer, Iza Szostak
Scenovaizdis Agnieszka Stanasiuk
Šviesa Karolina Gębska
Video Marcin Ebert
Premjera 2012 m. balandžio 27-28 d.

 

Ar jūs dažnai vėluojate į spektaklį? Ar dažnai teatre prisimenate, kad namuose palikote įjungtą lygintuvą ar neuždarėte lango? Ar sėdėdamas salėje įsivaizdavote, kad visi aplinkui yra nuogi? Ar norėjote kada nutraukti spektaklį ir sudeginti teatrą?
Jūsų atsakymai ir sukurs „Prologą“, kiekvieną sykį unikalų interaktyvų spektaklį, nes jo autorius yra žiūrovas – kiekvienas su savo skirtinga patirtimi.

Wojtek Ziemilski: „Projektas yra tarp teatro spektaklio ir performanso instaliacijos, dėl to jis neįvyktų be žiūrovų dalyvavimo. Iš dalies tai yra kontempliacija, iš dalies – žaidimas.“

Pernai lenkų režisierius Wojtekas Ziemilskis dalyvavo festivalyje „Naujosios dramos akcija“, jo spektaklis-išpažintis-studija-paskaita „Mažasis pasakojimas“ įtikino žiūrovus kitokio sceninio mąstymo galimybe. Jo meninių interesų kryptys – kūnas, šiuolaikinis šokis, erdvės tyrinėjimas, tapatybės konstravimas, spektaklio ir performatyvumo santykis.

18 rugsėjo

Šokio teatro „Zawirowania” spektaklis „Artumas” šokio festivalio AURA`23 metu

Zawirowania-Zblizenia

Rugsėjo 18 d., 21.00 val., Nacionalinis Kauno dramos teatras (Laisvės al. 71), Rūtos salė

Šokio teatro „Zawirowania” spektaklis „Artumas” šokio festivalio AURA`23 metu.

Spektaklis „Artumas“ – tai šokio teatro „Zawirowania“ ir slovakų choreografo Tomáš Nepšinský bendro darbo rezultatas.

Spektaklis pradedamas klausimu: draugauji su tikruoju žmogumi, ar su nuomone, kurią turi apie jį.

Susidaryti vaizdiniai parodo, kaip santykius veikia laikas. Vyras priešinamas su moters įsivaizduojamu vyriškumu.

Kiekvienas atlikėjas, taip pat esantis choreografas, pasakoja savo istoriją, tuo pačiu metu žvelgdamas iš arti į kitą asmenį. Bet kaip moteris iš tikro gali pažinti vyrą, jei kiekvienoje situacijoje ji pati kuria jį. Tikrasis spektaklio herojus yra vyras, pasiklydęs savęs paieškose, sukurtas moterų, jų rankų, kūno judesių. Galiausiai paliktas vienas su savo fiziškumu ir įspaustais jo norėjusių moterų pirštų antspaudais.

Kur baigiasi jis – moters vizija, ir prasideda jis – tikrasis vyras?

O gal po vaizduote daugiau nieko nėra? Šis klausimas paliekamas atviras.

Choreografija: bendras trupės kūrybinis projektas. Muzika: koliažas. Šokėjai: Karolina Kroczak, Elwira Piorun, Szymon Osiński. Premjera: 2011. Trukmė: 45 min.

Organizatorius: Kauno šokio teatras „Aura“

Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

21 rugsėjo

Tarptautinė diskusija „Kaip menas padeda suvokti Holokaustą?“

NaszaKlasa

Rugsėjo 21 d., 15.00 val., Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Mažoji salė (Gedimino pr. 4,Vilnius)

Tarptautinė diskusija „Kaip menas padeda suvokti Holokaustą?“.

Diskusija vyks prieš antrąją spektaklio „Mūsų klasė“ premjerą. Tarp dalyvių iš Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos – „Mūsų klasės“ autorius Tadeuszas Słobodzianekas bei režisierė Yana Ross. Diskusijos moderatorius – kino kritikas Linas Vildžiūnas.

Tadeuszo Slobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“ suveda skaitytoją ir žiūrovą akistaton su Holokausto patirtimi, priartina jo nežmoniškumą ir siaubą bei diagnozuoja negyjančią psichologinę ir socialinę traumą. Nekelia abejonių, kad po „Mūsų klasės“ premjeros Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pasigirs balsų, jog pjesėje kalbama apie Lenkijos realijas, o mes čia niekuo dėti. Nuo Holokausto stengiamasi atsiriboti, nustumti atmintį apie tai gilyn į pasąmonę. Takai į masinių žudynių vietas, kurių Lietuvoje daugiau kaip 200, apaugę žole, nė viena iš jų nepažymėta tarp atmintinų vietų „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ savivaldybių žemėlapiuose. Visa tai – ne mūsų ir ne apie mus. Tarsi tai būtų ne tragiškiausias Lietuvos istorijos puslapis, ne opi šiuolaikinės visuomenės moralinės atsakomybės problema.

Organizatorius: Lietuvos nacionalinis dramos teatras

Partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Goethe‘s institutas

2 spalio

Paroda „Vieno teatro istorija…“

plakat Historia jednego teatru A2

Teatras Jono Basanavičiaus gatvėje (buv. Didžiosios Pohuliankos) minės šimto metų jubiliejų

Spalio 12 dieną minimas teatro pastato Jono Basanavičiaus (buv. Didžiosios Pohuliankos) gatvėje šimtmetis. Tai ypatinga vieta, kurioje turėjo galimybę skleistis beveik visų Lietuvos sostinėje gyvenančių tautų teatrinė kūryba, atskirais laikotarpiais vaidino ir vaidina įvairių teatrų trupės. Teatro jubiliejui skiriama paroda „Vieno teatro istorija…“, kuri spalio 2 dieną 17 val. bus atidaryta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Parodos organizatoriai – Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos teatro, Muzikos ir kino muziejus, Meno kultūros žurnalas „Krantai“, partneriai – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

Teatras, duris atvėręs 1913 metų spalio 12 d. tuometinėje Didžiosios Pohuliankos gatvėje, priklausė bendrovei „Korwin-Milewski, Bohdanowicz, Zawadzki i Spółka w Wilnie”. XX a. trečiame dešimtmetyje  pastatas buvo perduotas Vilniaus miesto tarybai. Iki 1939-ųjų šiame pastate vaidino Wojciecho Baranowskio (1913–1915), Edwardo Cepniko (1919–1921) trupės, veikė Didysis teatras, vadovaujamas Franciszeko Rychłowskio (1923–1925), eksperimentinis teatras „Reduta” (1925–1929), Lenkų teatras, vadovaujamas Aleksanderio Zelwerowicziaus (1929–1931), Miesto teatras, vadovaujamas Mieczysławo Szpakiewicziaus (1931–1939). Senųjų spektaklių afišose – režisieriai Juliusz Osterwa (1885–1947), Aleksander Zelwerowicz  (1877–1955), Leopold Pobóg-Kielanowski (1907–1988), tuometinės Lenkijos teatro žvaigždės Irena Eichlerówna (1908–1990), Nina Andrycz (g. 1915), Zygmunt Bończa-Tomaszewski (1905–1976), Jerzy Duszyński (1917–1978), Danuta Szaflarska (g. 1915), Hanka Bielicka (1915–2006), Hanka Ordonówna (1902–1950), Igor Przegrodzki (1926–2009), Igor Śmiałowski (1917–2006)  ir daugelis kitų.
Šimtametis pastatas mena ne tik reikšmingus teatro, bet ir Lietuvos valstybės istorijos įvykius – čia 1917 metų rugsėjo 18–rugsėjo 22 dienomis vyko Vilniaus konferencija, numačiusi nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, Steigiamojo Seimo sušaukimą, įkūrusi Lietuvos Tarybą. 1919-aisiais šiame pastate turėjo veikti režisieriaus Juozo Vaičkaus kuriamas Dailės teatras.
Lietuvą inkorporavus į Sovietų Sąjungą, pastatas tapo Vilniaus valstybinio (dabar – Lietuvos nacionalinio) dramos teatro buveine: čia įsikūrė dar prieš okupaciją įsteigta ir režisieriaus Romualdo Juchnevičiaus (1906–1963) vadovaujama lietuvių aktorių trupė, 1940 metų spalio 6 dieną suvaidinusi pirmąjį savo spektaklį – Hermano Heyermanso dramą „Viltis“. Vėliau šioje erdvėje spektaklius statė Borisas Dauguvietis (1885–1949), Antanas Škėma (1910–1961), čia kaip režisierė debiutavo Kazimiera Kymantaitė (1909 – 1999), vaidino lietuviško teatro legendos: Mečys Chadaravičius (1902–1949), Stepas Jukna (1910–1977), Monika Mironaitė (1913–2000) ir kiti. Antrojo pasaulinio karo metais šiame teatre spektaklius rodė Vilniaus operos trupė.
1948 metų rudenį iš Kauno į Vilnių persikėlęs Valstybinis operos ir baleto teatras spalio 7 dieną šio teatro scenoje parodė Piotro Čaikovskio operą „Pikų dama“ su Mstislavo Dobužinskio dekoracijomis, o spalio 8-ąją – baletą „Gulbių ežeras“. Operos ir baleto menas šioje erdvėje buvo puoselėjamas pustrečio dešimtmečio, čia dainavo Kipras Petrauskas (1885–1968), Kazys Gutauskas (1909–1995), Jadvyga Petraškevičiūtė (Jadwiga Pietraszkiewicz, 1919–2013), Elena Čiudakova (1925–1973), šoko Tamara Sventickaitė (1922–2010), Henrikas Kunavičius (1925–2012), Henrikas Banys (1927–1986), Genovaitė Sabaliauskaitė, spektaklius kūrė choreografai Bronius Kelbauskas (1904–1975), Vytautas Grivickas (1925–1990), čia 1959-aisiais su didžiule menine įtaiga Giuseppe‘s Verdi operoje „Don Karlas“ atgimė scenografo Liudo Truikio (1904–1987) talentas, čia debiutavo operos solistas Virgilijus Noreika, balerina Leokadija Aškelovičiūtė, plastinius eksperimentus pradėjo choreografas Elegijus Bukaitis.
Operos ir baleto teatrui pastačius naujus rūmus Antano Vienuolio gatvėje, 1974–1981-aisiais senuosiuose vėl dirbo Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras. Iš scenos tarti žodį „Lie-tu-va“ žiūrovus mokė Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas“, kurį 1976-aisiais režisavo Henrikas Vancevičius, ambicingai debiutavo režisieriai Irena Bučienė (1940–2001), Rimas Tuminas, scenografai Virginija Idzelytė, Augis Kepežinskas, vaidino Juozas Meškauskas, Regimantas Adomaitis, Laimonas Noreika (1926–2007), Irena Garasimavičiūtė, jaunoji aktorių karta – Vaiva Mainelytė, Juozas Kisielius (1949–1991), Eglė Gabrėnaitė ir kiti.Nors laukdamas naujosios savo scenos
Arklių gatvėje Valstybinis Jaunimo teatras šiame pastate glaudėsi tik pusantrų metų, tačiau būtent jame 1981-aisiais įvyko vieno poetiškiausių Eimunto Nekrošiaus spektaklių – Vadimo Korostyliovo „Pirosmani, Pirosmani…“ – premjera.
Nuo 1986 metų pastate Jono Basanavičiaus gatvėje įsikūrė Lietuvos rusų dramos teatras. Per ilgą laiką įvairių spektaklių pastatė režisieriai Jurijus Popovas, Romanas Viktiukas, Linas Marijus Zaikauskas, Dalia Tamulevičiūtė (1940–2006), vaidino aktoriai Jelena Maivina (1925–2008), Artiomas Inozemcevas (1929–2001), Vladimiras Jefremovas (1942–2009), pirmuosius savarankiškus darbus pristatė Dalios Tamulevičiūtės paruošta rusų dramos teatro aktorių grupė, dabar sudaranti šio teatro branduolį – Valentinas Krulikovskis, Valentinas Novopolskis, Aleksandra Metalnikova ir kiti. Nuo 2008 metų šiam teatrui vadovauja režisierius Jonas Vaitkus.
Jubiliejų švenčiantis teatras nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo buvo ir yra atviras įvairiausiems teatro ir muzikos renginiams – čia glaudėsi ir kai kuriuos spektaklius rodė Dalios ir Povilo Mataičių vadovaujamas Lietuvių folkloro teatras, vyko pirmojo tarptautinio teatro festivalio LIFE renginiai, ne kartą spektaklius rodė mėgėjų trupės – Vilniaus lenkų teatras (režisierė – Irena Litwinowicz), Vilniaus lenkų teatro studija (režisierė – Lilija Kiejzik), vyksta tarptautiniai džiazo festivaliai.
Seniausio Vilniaus teatro šimto metų jubiliejui skirtoje parodoje – vieno iš šio pastato statybų iniciatorių Hipolito Korwino-Milewskio (1848–1932) portretas, teatro pastato architektūrinio konkurso dalyvių brėžiniai ir planai, dabartinio teatro pastato projekto autoriaus Wacławo Michniewicziaus (1866–1947) atvaizdas, savaitraščio „Wiadomości Ilustrowane“ pranešimas apie teatro pastato atidarymą, unikalus leidinys – pirmosios šiame teatro pastate suvaidintos pjesės – Krokuvoje išleistos Ludwiko Hieronimo Morstino poetinės dramos „Lilije“ („Lelijos“) egzempliorius. Tarp parodos eksponatų – iki šiol visuomenei nerodytos XX a. trečiojo dešimtmečio lenkų teatro trupių afišos ir programos iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių, spektaklių nuotraukos, programos ir afišos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų, kostiumai ir rekvizito detalės, kurias parodai paskolino šiame pastate dirbę teatrai ir privatūs asmenys.
Paroda „Vieno teatro istorija…“ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veiks iki spalio 22 dienos.

Parodos rengėjų informacija

Straipsnis žurnale „Krantai“ „Pohuliankos teatro gimimas“.

21 spalio

Lenkijos A. Szyfmano teatro Varšuvoje spektaklis „Kerštas” Vilniuje

zemsta1

Spalio 21 d., 18.30 val., Lietuvos rusų dramos teatras (Basanavičiaus g. 13, Vilnius)
Minint teatro J. Basanavičiaus gatvėje šimtmetį.
Lenkijos Arnoldo Szyfmano teatro Varšuvoje (Teatr Polski im. Arnolda Szyfmana w Warszawie) spektaklis „Kerštas” (Zemsta).

Lenkijos Arnoldo Szyfmano teatras Varšuvoje pristato  spektaklį, kuriame vaidina tikras Lenkijos kino ir teatro aktorių žvaigždynas. „Kerštas” – tai  XIX a. ketvirtame dešimtmetyje žymaus lenkų romantiko Aleksandro Fredro parašyta komedija apie du XVII a gyvenusius ir nuolat besivaidijančius kaimynus, gyvenančius per pusę mūrine siena padalintoje  pilyje. Komedijos veiksmas vyksta XVII a. Kūrinyje gausu literatūrinių parafrazių ir patarlių, jis parašytas Lenkijos pietrytinės dalies regiono tarme bei yra paremtas tikrais įvykiais. Tarp dviejų pilies šeimininkų liepsnojęs konfliktas tikrovėje truko net 30 metų ir baigėsi… jų atžalų vedybomis. „Kerštas” buvo pirmą kartą pastatytas 1919 m. Varšuvoje, Lenkijos teatre (Teatr Polski). Kūrinį tąkart interpretavo Aleksandras Zelwerowiczius, vėliau vadovavęs lenkų dramos aktorių trupei Vilniuje.  Režisieriaus Krzysztofo Jasińskio „Keršto” versija, kurios premjera įvyko vos prieš pusmetį,  – jau šešta Lenkijos Arnoldo Szyfmano teatro istorijoje. Šiuo kūriniu paminėtos autoriaus 220-osios gimimo metinės. A. Fredro, aprašydamas realų XIX amžiaus Odžikonių dvaro savininkų konfliktą, charakterizavo tų laikų visuomenę bei lenkų šlėktą. Jis nė neįtarė, kad istorija apie du avantiūristus, iš kurių kiekvienas siekia jėga primesti savąją realybės viziją, gali būti aktuali ir šiandien, praėjus 200 metų po kūrinio atsiradimo. A. Fredro žavi meniniu stiliumi, išskirtiniu inteligentiškumu ir gilia išmintimi. Jis – vienintelis lenkų romantizmo literatūros atstovas, apie svarbius dalykus sugebėjęs kalbėti su  humoru. Lenkijos Arnoldo Szyfmano teatras Varšuvoje dar kartą atgaivino šį neblėstantį kūrinį tam, kad primintų, jog „tiesa mūsuose – kaip ugnis: šildo, bet gali sudeginti akimirksniu”.

Krzysztof Jasiński (g. 1943 r.) – aktorius ir režisierius. 1968 m. baigė vaidybos fakultetą Krokuvos  Ludwiko Solskio Valstybinės aukštojoje teatro mokykloje (Państwowa Wyższa Szkoła Teatralna im. Ludwika Solskiego w Krakowie). Įkūrė ir daug metų vadovavo Krokuvos teatrui STU, kur dalyvavo kuriant spektaklius, vėliau pavadintus kartos manifestu: „Spadanie” (Krytis) , „Sennik polski” (Lenkų sapnininkas) , „Exodus”. Be kitų, yra pastatęs Giuzeppės Verdi operas „Makbetas” ir „Rigoletas” Poznanės Didžiajame teatre (Teatr Wielki w Poznaniu), miuziklą „Čikaga” Komedijos teatre Varšuvoje (Teatr Komedia w Warszawie), režisavo televizijos spektaklius ir proginius iškilmingus vakarus teatre STU.

Vaidina: Joanna Trzepiecińska, Jarosław Gajewski, Daniel Olbrychski, Andrzej Seweryn ir kt.
Pjesės autorius: Aleksander Fredro
Režisierius: Krzysztof Jasiński
Scenografija: Maciej Maria Putowski
Kostiumų dailininkė: Dorota Ogonowska
Muzika: Piotr Rubik

Spektaklio anonsas Youtube: http://www.youtube.com/watch?v=jr71ChgmlGs

Trukmė: 2 val. 15 min. Dviejų dalių komedija (lenkų kalba su lietuviškais titrais).

Bilietai parduodami teatro kasoje ir portale http://www.teatrai.lt/pirkimas.html?eid=10057 Kaina 30-40 Lt..

Organizatoriai: Lenkijos Arnoldo Szyfmano teatras Varšuvoje, Nacionalinis kultūros centras, Adomo Mickevičiaus institutas, Lenkijos užsienio reikalų ministerija, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos rusų dramos teatras.

4 gruodžio

LNOBT gastroliuos Lenkijos nacionalinio baleto trupė

Polish National Ballet_Artifact Suite_chor William Forsythe_Maria Zhuk and Vladimir Yaroshenko_photo Ewa Krasucka

Laiko ženklai Lenkijos nacionalinio baleto gastrolėse LNOBT

Baleto ir šokio gerbėjų laukia išskirtinis įvykis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Gruodžio 4–5 d. LNOBT gastroliuos Lenkijos nacionalinio baleto trupė. Ji parodys vienaveiksmių baletų vakarą „Echoes of Time“ („Laiko aidai“), kuriame susitinka trys šiuolaikinės choreografijos darbai. Tai dalis LNOBT ir Varšuvos didžiojo teatro kultūrinių mainų programos, kurios garbės globėjai yra Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Bronisławas Komorowskis.

Pirmoji mainų programos dalis jau įvyko. LNOBT baleto trupė lapkričio 8–9 d. Varšuvos didžiajame teatre (Teatr Wielki) parodė du nacionalinius pastatymus – baletą „Čiurlionis“ pagal Giedriaus Kuprevičiaus muziką, choreografas Robertas Bondara, ir Anželikos Cholinos baletą „Barbora Radvilaitė“.

Lenkijos nacionalinis baletas gruodžio 4–5 d. Vilniuje rodys vieną iš naujausių savo pastatymų „Echoes of Time“. Jo premjera įvyko prieš metus – 2012 m. lapkritį. Pasak Lenkijos nacionalinio baleto vadovo Krzysztofo Pastoro, „Echoes of Time“ – tai ypatingas baleto vakaras, kur susitinka trys XX ir XXI a. sandūros choreografijos darbai. Tai brito Ashley’aus Page’o, paties Krzysztofo Pastoro ir žymaus amerikiečių choreografo Williamo Forsythe’o kompozicijos.

Vakaro puošmena, W. Forsythe’o „Artifact Suite“ („Artefaktų siuita“, 2004), yra „darbas, padaręs nepaprastai stiprų poveikį amžių sandūros baleto raidai“, anot K. Pastoro. Tai yra ir pirmas žymiojo choreografo baletas, pastatytas Lenkijos scenoje. Kaip rašė vienas įtakingiausių lenkų kritikų Jacekas Marczyńskis, „jei su mūsų aktoriais sukurtų filmą Scorsese arba Coppola, tai būtų tokios pat svarbos įvykis, nes baleto pasaulyje Forsythe’o vieta panaši į minėtų režisierių kine“ („Rzeczpospolita“).

Pats W. Forsythe’as „Artifact Suite“ vadina ode baletui. Jis yra ir scenografijos, kostiumų bei šviesų dailininkas. Kritikai kūrinį apibūdina kaip drąsų dialogą su klasika, konkrečiai – su „Gulbių ežeru“. Spektakliui būtinas paties aukščiausio lygio virtuoziškumas. Balete skamba Johanno Sebastiano Bacho ir ilgametės Frankfurto baleto pianistės bei keleto Forsythe’o baletų kompozitorės amerikietės Evos Crossman-Hecht kūriniai.

Pradės vakarą britų choreografo Ashley’aus Page’o „Century Rolls“, sukurtas specialiai Lenkijos nacionaliniam baletui 2012 m. Pavadinimą A. Page’as pasiskolino iš garsaus nūdienos amerikiečių kompozitoriaus minimalisto Johno Adamso Koncerto fortepijonui „Century Rolls“ („Amžių virsmas“, 1997), kuris ir skamba šokant. Kompozitorių sukurti muziką inspiravo XX a. pradžioje paplitusių mechaninių pianinų skambesys, o choreografas pagal jį sukūrė „gyvųjų figūrų“ ir pianolinio mechaniškumo junginį. „Century Rolls“ scenografijos ir kostiumų dailininkė britė Tatyana van Walsum, šviesų dailininkas Bertas Dalhuysenas (Olandija).

Ir pagaliau – paties Krzysztofo Pastoro „Moving Rooms“ („Judantys kambariai“), 2008 m. pastatytas Nyderlandų nacionaliniame balete. Po premjeros Lenkijoje 2012 m. kritikas J. Marczyńskis rašė, jog šiame kūrinyje K. Pastoras išgavo stulbinamą sintezę: „Sujungė subtilią, šaltą Hanso van Maneno eleganciją su Maurice’o Béjart’o aistringumu. Gimė vizualiai patrauklus ir emocijomis pulsuojantis baletas. Berto Dalhuyseno apšvietimo dėka iš tamsos nuostabiai išnyrančios figūros intriguoja, o visas baletas yra Góreckio Koncerto klavesinui kūrybiško panaudojimo pavyzdys“ („Rzeczpospolita“).

Choreografas remiasi dviem kultinėm XX a. antrosios pusės partitūrom – minėtuoju Henryko Mikołajaus Góreckio Koncertu klavesinui (1980) ir Alfredo Schnittke’s „Concerto grosso“ Nr. 1 (1977). Spektaklio kostiumų dailininkas – vokiečių menininkas Oliveris Halleris.

Taigi trys baletai per vieną vakarą – suestetinta, šiuolaikiška, jaudinama, aktualu. Tai iš tiesų yra „Laiko aidai“.

Beata Baublinskienė
2013 11 27

21 spalio

Teatro Polonia (Lenkija) spektaklis „Danuta W.“

plakatasA1

Spalio 21 d., 18.30 val., Lietuvos nacionalinis dramos teatras (Gedimino pr. 4, Vilnius)
Teatro Polonia (Lenkija) spektaklis „Danuta W.“.

Spektaklis – tai į sceną perkelta pirmojo nepriklausomos Lenkijos prezidento Lecho Wałęsos  žmonos gyvenimo istorija. Pagrindinį vaidmenį atlieka bene žinomiausia lenkų aktorė Krystyna Janda.
Spektaklis sukurtas pagal ponios Danutos atsiminimų knygą „Svajonės ir paslaptys“, kurią parengė Piotr Adamowicz, o išleido Krokuvos leidykla „Wydawnictwo Literackie“. Knyga per kelis mėnesius buvo parduota 300 tūkst. tiražu. Drąsioje ir jaudinančioje autobiografijoje autorė pasakoja apie save, savo šeimą ir audringą pastarųjų dešimtmečių Lenkijos istoriją. Kaip visada – paprasta ir stipri – ji pasakoja ir apie gražias akimirkas, ir apie tą kainą, kurią teko už jas sumokėti. D. Wałęsa pateikia pasauliui savo įvykių versiją.
Krystyna Janda apie darbą spektaklyje „Danuta W“ pasakoja: „Šis spektaklis ir šis vaidmuo, kurio fone – legendinis „Solidarumo“ vadovas ir Lenkijos prezidentas, yra vienas didžiausių mano gyvenimo iššūkių ne tik profesiniu, bet ir žmogišku bei pilietiniu požiūriu. Ponios Danutos Wałęsos pasakojimas mane kaskart stebina ir jaudina. Jo paprastumas ir nuoširdumas kelia pagarbą. Visa tai žadina norą Lenkijos istoriją papasakoti moters vardu“.
Po spektaklio teatre vyks susitikimas su spektaklio kūrėjais – pjesės autoriumi ir aktore Krystyna Janda bei knygos autore Danuta Wałęsa.
Bilietai parduodami Teatro kasose.
Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Partneriai: Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje

27 kovo

Thomaso Bernhardo spektaklio „Didvyrių aikštė” (režisierius Krystian Lupa – Lenkija) premjera

lupa krystian portret_6286201

Kovo 27 d., 18.30 val., Lietuvos nacionalinis dramos teatras (Gedimino pr. 4)

Thomaso Bernhardo spektaklio „Didvyrių aikštė” (režisierius Krystian Lupa – Lenkija) premjera.  

Krystianas Lupa apie „Didvyrių aikštę“:

Nuolatinis Bernhardo išeities taškas – pagrindinio protagonisto mirtis ir tos mirties tyrinėjimas. Herojus staiga miršta pačioje pasakojimo pradžioje. Dažniausiai nusižudo, o gyvieji galynėjasi su paslaptinga tuščia erdve ir paslaptingu ženklu. „Didvyrių aikštėje“ tas lemtingas modelis maksimaliai sutirštintas. Žydų kilmės mokslininkas, nuo nacių persekiojimo pabėgęs į Angliją, grįžta į tėvynę, kuri pasirodo esanti „mirties erdvė“. Patenkame į dvasinio pasmerktumo, sunaikinto žmogiškumo sferą. Visuomenė, gyvenanti toje sferoje, yra dvasinis mutantas. Profesoriaus Schusterio savižudybė tampa demaskavimo aktu. Kyla mintys, kurių iki tol nebuvo įmanoma išsakyti, išsakomi žodžiai ir sakiniai, kurie lig tol nebuvo išsakomi. Žaizdų randai nuolat draskomi, išryškėja negrįžtamai sunaikintos žmonijos vietos. Visuomenė, kurioje įvyko nusikaltimas, mutavo, čia negalima grįžti, įleisti šaknų, surasti savo gyvenimo prasmę, savo tėvynę. Pagedimo čia niekas neištaisė, visuomeniniuose procesuose ir žmonių sielose jis sukėlė paslaptingas permainas – ta mirtis yra kaip lakmuso popierėlis, atskleidžiantis pabaisos veidą. Žmonių audinys šioje vietoje nesivysto – tai ypatingo apmirimo, kuris apsimetinėja gyvenimu, rūšis. Gerovė, civilizacijos kaukė leidžia tai paslėpti, sukurti brandaus humanizmo apgaulę. Tačiau tas tariamas humanizmas yra naujadaras, žmogus nuo jo miršta…

Organizatorius: Lietuvos nacionalinis dramos teatras; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

1 birželio

Balstogės lėlių teatro spektaklis „Montekiai ir Kapulečiai“

BIELIMG_4506

Birželio 1 d. 18 val., Kauno valstybinis muzikinis teatras (Laisvės al. 91, Kaunas)
Balstogės lėlių teatro spektaklis „Montekiai ir Kapulečiai“ XXI tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje

Ruslano Kudašovo režisuotas spektaklis „Montekiai ir Kapulečiai“, kuriame vaidina Balstogės lėlių teatro aktoriai, – visiškai nauja senos, visiems gerai žinomos Romeo ir Džuljetos meilės istorijos interpretacija. Joje skamba tik pavieniai žodžiai, šūkiai, vardai, kad daugiau erdvės liktų gestams, emocijoms, jausmams, nes būtent jie – jausmai – šioje istorijoje svarbiausi. Bet ne tik Romeo ir Džuljetos. Meilė, neapykanta, draugystė, ilgesys – jausmai, draskantys visus šios nesenstančios istorijos veikėjus, kaip ir mus.
Spektaklis skirtas suaugusiems.

Bilietus platina „Bilietupasaulis.lt“

Organizatoriai: Kauno valstybinis lėlių teatras, Lenkijos institutas Vilniuje

24 lapkričio

Lenkų drama Vilniuje

Mes sutariam gerai

Lenkų drama Vilniuje

Lapkričio 24-25 d., Lietuvos nacionalinis dramos teatras, „Skalvijos“ kino centras, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Menų spaustuvė

Lenkijos dramaturgijai skirtuose renginiuose žiūrovai lankytis kviečiami nemokamai.
Vyks Andreaso Pilgrimo ir Sebastiano Majewskio pjesės „Dešinys kairys su kulniuku“ skaitymas, režisuotas Kirilo Glušajevo (lapkričio 24 d., 18:30 LNDT Studija).
Rengiamas anglakalbės lenkų dramaturgijos antologijos „(A)pollonia: Twenty-First-Century Polish Drama and Texts for the Stage“ pristatymas, dalyvaujant vienai iš knygos sudarytojų – lenkų ekspertei Krystynai Duniec, taip pat dalyvaus lenkų dramaturgai S.Majewskis, Piotras Gruszynskis ir Tomaszas Jękotas bei kiti (lapkričio 24 d., 20:00 LNDT Studija).
Lietuviškas epinės lenkų pjesės „(A)pollonia“ vertimo (vertė Helmutas Šabasevičius ir Andrius Jevsejevas) publikavimas lietuvių kalba naujajame „Teatro žurnale“.
Paskaitą apie lenkų dramaturgijos kontekstus ir savo patirtį ves žymus lenkų dramaturgas, pjesės „(A)pollonia“ autorius Piotras Gruszynskis (lapkričio 25 d., 10:00, Menų spaustuvės Studija II)
Režisieriaus Grzegorzo Jarzynos kino filmo pagal Dorotos Maslowskos pjesę „Mums viskas gerai“ peržiūra ir aptarimas, moderuojamas teatrologo Andriaus Jevsejevo (lapkričio 25 d., 17:00 „Skalvijos“ kino centras).

Renginiai – nemokami.

Organizatoriai:
- Teatro agentūra
- culture.pl – Adomo Mickevičiaus instituto Varšuvoje koordinuojama internetinė lenkų kultūros platforma

Partneriai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, „Skalvijos“ kino centras, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Menų spaustuvė, Nowy teatr, TR Warsawa