3 kovo

Lėlių spektaklis visai šeimai „Tik pamanykit, kokia Žąsis!” (Animacijos teatras, Poznanė)

ges-fb

Lėlių spektaklis visai šeimai „Tik pamanykit, kokia Žąsis!” (Animacijos teatras, Poznanė)
Kovo 3 d., 12 val., Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras (Vilniaus g. 48, Šalčininkai)
Kovo 4 d., 15 val. ir 18 val., Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Balkono teatras (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

Kas nematė geraširdės Žąsies bevaikštančios po kaimo kiemą? Ilgas kaklas, juokingos, didelės ir nerangios pėdos – žąsis kaip žąsis. Bet ar mes pažįstame ją iš tikrųjų? Ar jūs kada nors susimąstėte, kas iš tikrųjų vyksta jos širdyje? Apie ką ji galvoja? Apie ką svajoja? Spektaklio kūrėjai iškėlė sau sudėtingą klausimą, ir, jų pačių nuostabai, atskleidė liūdną tiesą: Žąsis – bent jau jų pjesės Žąsis – kenčia nuo depresijos. Ji liesa, negraži, ji neturi draugų. Vienintelis dalykas, kurį ji turi, tai didysis liūdesys širdyje, prilipęs taip tvirtai, kaip medžio lapas prie pado. Ar suras Žąsis savo laimę? Ar šypsena sugrįš į jos snapą? Sužinoti apie tai galėsite pažiūrėję žiūrovų pamėgtą, tarptautinių apdovanojimų pelniusi Poznanės Animacijos teatro spektaklį, pasakojantį apie gyvenimo prasmės paieškas, didelę draugystės jėgą ir laimę, kurią surandate tuomet, kai to mažiausiai tikitės…
Pjesės autorė, režisierė – Marta Guśniowska. Spektaklio trukmė: 55 minutės. Spektaklis vaidinamas lenkų kalba. Įėjimas su nemokamais kvietimais – dėmesio – bilietų nebėra!

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje konsulinis skyrius, Poznanės animacijos teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras

7 balandžio

Avant Art Festivalis Poland/Pro Baltica: Audiovizualinių potyrių spektalis „Juoda saulė”

Czarne słońce-photo_2_IPGroup

Avant Art Festivalis Poland/Pro Baltica: Audiovizualinių potyrių spektalis „Juoda saulė”
Balandžio 7-9 d.,  Lietuvos nacionalinis dramos teatras (Gedimino pr. 4, Vilnius)

Šio spektaklio režisierius – Lietuvos žiūrovams jau pažįstamas ir Auksiniu scenos kryžiumi už vaizdo projekcijas spektaklyje „Didvyrių aikštė“ (rež. Krystian Lupa) apdovanotas Łukasz Twarkowski. „Juodos saulės“ teksto autorė – Anka Herbut, kompozitorius – muziką ir „Didvyrių aikštei“ sukūręs Bogumił Misala.  Šie kūrėjai, sudarantys „IP group“, dar šių metų rudenį planuoja pastatyti Vilniuje naują spektaklį  - „Lokis“. „Juoda Saulė“ – tai įspūdingas performansas, kuriuo metu publikos regėjimo pojūtis yra išjungtas – žmonės yra veikiami tik garsų ir kalbos. Šiame kino teatre nėra ekrano. Nėra ir vaizdo, tik tamsa. Vaizduotė kompensuoja dirgiklių trūkumą, atverdama duris į haliucinacijas, iliuzijas ir fantazijas. Saulė akina. Jei į ją per ilgai užsižiūri, paskui jau užsimerkęs matai jos negatyvą. Kad ir kas ten buvo anksčiau, dabar to nebėra. Tamsu ir tuščia. Staiga tave apakina Juoda Saulė. Žodžiai tampa psichoaktyvūs. Atsiminimai išsiveržia į laisvę.
Spektaklio veiksmas vyksta įvairiose LNDT erdvėse. Žiūrovai renkasi prie įėjimo į LNDT Mažąją salę (iš Odminių g.). Būtent čia ir prasideda audiovizualinių potyrių kelionė, kuri dalyvius panardina į kitokią patirtį teatre. Balandžio 7-9 dienomis LNDT vyks šeši „Juodos saulės“ rodymai. Žmonių skaičius ribotas, į vieną seansą telpa tik 50 žiūrovų. Be to, balandžio 9 d. 18 val. spektaklis vyks ir anglų kalba. Visi kiti spektakliai – lietuvių kalba. Spektaklis nepritaikytas žmonėms su judėjimo negalia. Spektaklio metu naudojami ryškios šviesos efektai.

Spektaklių datos
Balandžio 07 (Pn), 17:30
Balandžio 07 (Pn), 21:30
Balandžio 08 (Št), 18:00
Balandžio 08 (Št), 20:30
Balandžio 09 (Sk), 18:00 (anglų kalba)
Balandžio 09 (Sk), 21:00

Bilietus platina tiketa.lt.

Projektą pristato Avant Art Festival Poland/Pro Baltica, kuris šiemet pirmą kartą lankosi Baltijos šalyse.
Projekto partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, LNDT, Vroclavo miesto savivaldybė

7 spalio

Spektaklis visai šeimai „Po grybuku“

?????????????

Spektaklis visai šeimai „Po grybuku“

Spalio 7, 8, 29 d., 12 val., Vilniaus kamerinis teatras (Konstitucijos pr. 23, Vilnius)

Teksto autorė – Marta Guśniowska (PL)
Režisierius – Jacek Malinowski (PL)
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Giedrė Brazytė
Kompozitorius, muzikos autorius – Antanas Jasenka
Šviesų dailinkas – Maksim Semionov
Pjesę vertė – Birutė Jonuškaitė

Spektaklį šeimai „Po grybuku“ Vilniaus kameriniame teatre pastate Balstogės lėlių teatro direktorius ir meno vadovas Jacekas Malinowskis. Pjesės autorė tai vieną garsiausių lenkų vaikų dramaturgė  - Marta Guśniowska, kuri vaikams suprantamai ir šmaikščiai papasakoja apie tai, apie ką tėvai jiems kartais vengia ar nemoka papasakoti. Pagrindinis pjesės veikėjas – jaunas Lapiukas – nesutinka, kad dėdę, jo gyvenimo mokytoją, turi pasiimti ir išsivesti Mirtis. Pasitelkiant universalią meno kalbą, paliečiama netekties tema. Su humoru, nuostabiais dialogais, bet kartu su neįkyria didaktika ir jautriai, kalbama apie skausmingą susidūrimą su mirtimi bei būdus su ja „susidraugauti“.
Spektaklis lietuvių kalba. Daugiau informacijos: http://www.vkamerinisteatras.lt/
Bilietus platina „Bilietai.lt“ bei galima įsigyti teatro kasoje.

Organizatoriai: Vilniaus kamerinis teatras, Balstogės lėlių teatras; projekto partneriai: Lietuvos kultūros taryba, Lenkijos institutas Vilniuje

11 lapkričio

Spektaklis „JIJIS“

JIJIS

Spektaklis „JIJIS“

Lapkričio 11-26 d., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Balstogėje

Interaktyvus spektaklis „Jijis” sukurtas pagal Martos Guśniowskos (Lenkija) tekstą. Tai dalys interdisciplinarinio projekto „DEUS EX MACHINA“, vykdomo Balstogės lėlių teatro bendradarbiaujant su 3 teatrais iš Lietuvos: Vilniaus kameriniu teatru, Kauno valstybiniu lėlių teatru ir Klaipėdos lėlių teatru.
Pilna netikėtų staigmenų Agnės Sunklodaitės ir Jaceko Malinowskio inscenizacija, praturtinta šilta muzika ir susidraugavusių su BLT kūrėjų (Antano Jasenkos ir Giedrės Brazytės) scenografija, tai pasiūlymas visai šeimai. Kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, suras čia kažką sau – nuo stebinančių Jijo nuotykių, per daugybę žodžių žaidimų iki filosofinių apmąstymų.
Ką galima parašyti apie „Jijį”? Tiems, kurie jau pripratę prie Martos Guśniowskos tekstų, šiltų, linksmų, aukštyn kojom apverstų pasakėčių, „Jijis” gali būti stulbinantis. Tai poetiška, lyrinė pasaka – visai nepraradusi humoro jausmo – apysaka apie „Jijį”, su kuriuo susipažįstame kai jam 8-neri ir keliaujame su Juo per visą jo neįprastą gyvenimą.

Spektaklio premjeros:
2017.11.11-12 – Vilniaus kamerinis teatras
2017.11.14-15 – Kauno valstybinis lėlių teatras
2017.11.16-17 – Klaipėdos lėlių teatras bei Klaipėdos dramos teatras
2017.11.25-26 – Balstogės lėlių teatras (Białostocki Teatr Lalek)

Dalyvavimas visuose spektakliuose nemokamas. Projektas finansuojamas Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos. 

Organizatoriai: Balstogės lėlių teatras,  Vilniaus kamerinis teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras, Klaipėdos lėlių teatras; projekto partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

2 birželio

Šiuolaikinis lenkų teatras Festivalyje TheAtrium Klaipėdoje

95280747

Šiuolaikinis lenkų teatras Festivalyje TheAtrium Klaipėdoje

2018 m. birželio 2-25 d., Klaipėdos dramos teatras (Teatro g. 2)

Šiemet daugiausia dėmesio festivalyje TheATRIUM Klaipėdoje bus skirta šiuolaikiniam lenkų teatrui: bus parodyti spektakliai ir surengtos meistriškumo dirbtuvės aktoriams. Lenkų teatro programą, su Lenkijos instituto Vilniuje parama, remia Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje. Žiūrovai pamatys naujausią Michało Borczucho (Nowy Teatr) spektaklį pagal Howardo Phillipso Lovecrafto kūrybą „Ktulu šauksmas“, Agatos Dudos-Gracz „Ponia bus patenkinta, arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime“. Slovackio teatras iš Krokuvos visai dienai įsikurs teatro salėje, tiksliau garso namus. Tai koncertas-instaliacija, sumanyta vieno įdomiausių šiuolaikinių Lenkijos kompozitorių Wojteko Blecharzo. Birželio 18- 21 d. festivalis rengia meistriškumo dirbtuves profesionaliems aktoriams. Jas ves du CHOREA teatro atstovai: režisierius Tomasz Rodowicz ir kompozitorius Tomasz Krzyżanowski. Daugiau: http://kldt.lt/naujienos-ivykiai-ir-skelbimai/festivalyje-theatrium-naujojo-lenku-teatro-dienos/

Organizatorius: Klaipėdos dramos teatras, TheAtrium festivalis
Partneris ir rėmėjas: Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje

6 spalio

Premjera! Lėlių spektaklis vaikams „Kad tave žąsis!“

Gęś- kłajpeda

Premjera! Lėlių spektaklis vaikams „Kad tave žąsis!“

Spalio 6 d., 12.00 ir 14.00 val., Klaipėdos lėlių teatras (Turgaus g. 9, Klaipėda) 

Kas nematė geraširdės Žąsies bevaikštančios po kaimo kiemą? Ilgas kaklas, juokingos, didelės ir nerangios pėdos – žąsis kaip žąsis. Bet ar mes pažįstame ją iš tikrųjų? Ar jūs kada nors susimąstėte, kas iš tikrųjų vyksta jos širdyje? Apie ką ji galvoja? Apie ką svajoja? Spektaklio „A niech to gęś kopnie“ kūrėjai iškėlė sau sudėtingą klausimą, ir, jų pačių nuostabai, atskleidė liūdną tiesą: Žąsis – bent jau jų pjesės Žąsis – kenčia nuo depresijos. Ji liesa, negraži, ji neturi draugų. Vienintelis dalykas, kurį ji turi, tai didysis liūdesys širdyje, prilipęs taip tvirtai, kaip medžio lapas prie pado. Ar suras Žąsis savo laimę? Ar šypsena sugrįš į jos snapą? Sužinoti apie tai galėsite pažiūrėję žiūrovų pamėgtą, tarptautinių apdovanojimų pelniusį Poznanės Animacijos teatro spektaklį, pasakojantį apie gyvenimo prasmės paieškas, didelę draugystės jėgą ir laimę, kurią surandate tuomet, kai to mažiausiai tikitės…
Vaikams nuo 5 metų. Trukmė – 45 min. Spektaklis vaidinamas lietuvių kalba. Pjesės autorė – Marta Guśniowska (Lenkija), režisierė ir dailininkė – Gintarė Radvilavičiūtė.

Papildoma informacija:
http://klaipedosleliuteatras.lt/repertuaras/premjera-leliu-spektaklis-kas-tave-zasis/

Projekto partneriai: Lenkijos institutas Lietuvoje ir Lietuvos kultūros taryba

29 spalio

Adomo Mickevičiaus „Vėlinės“ festivalyje „Sirenos“

id_57079

Adomo Mickevičiaus „Vėlinės“ festivalyje „Sirenos“

Spalio 29 d., 30 d., 18:30 val., Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (A. Vienuolio g. 1, Vilnius)

Vienu svarbiausių Lenkijos nepriklausomybės šimtmečio minėjimo Lietuvoje projektų bus lietuviškoji garsaus spektaklio „Vėlinės“, sukurto pagal Adomo Mickevičiaus kūrinį, premjera. Šį Varšuvos nacionalinio teatro spektaklį pastatė žymus lietuvių režisierius Eimuntas Nekrošius. Spektaklis spalio 29 ir spalio 30 d. bus rodomas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ programoje. Spektaklio rodymas Lietuvoje organizuojamas kartu su Adomo Mickevičiaus institutu (Varšuva), Varšuvos nacionaliniu teatru, „Orlen Lietuva“ ir Lenkijos institutu Vilniuje.
Kaip rašo Tomasz Kubikowski, Varšuvos nacionalinio teatro Meno skyriaus vadovas, „Adomas Mickevičius davė patarimą, kad „poetai, dabar rašantys dramas, visiškai atsisakytų juos kaustančio požiūrio“. „Dramų rašytojai, – sakė jis, – apskritai neturėtų galvoti apie teatrą ir sceną.“ Tada kaip statyti „Vėlines“? Juk pačiu savo sumanymu, pačia struktūra ši pjesė griauna teatro ribas. Maža to, autorius savo kūrinio pagrindu pasirinko „kupinas piktžodžiavimų šventvagiškas apeigas“. Tai kaip iš „Vėlinių“ sukurti kanoną? Teatro klasikos pagrindą? O juk kaip tik tokį vaidmenį „Vėlinės“ atlieka lenkų teatro tradicijoje. Toji drama ragina maištauti, kviečia priešintis šventenybėms, jai pačiai, sau patiems. Ją Vilniuje ir Kaune (1820–1822) pradėjo rašyti į gyvenimą žengiantis dvidešimtmetis, Drezdene baigė (1832) kupinas karčios patirties emigrantas. Asmeniniai reikalai čia susipina su visuomeniniais, lenkų kultūra su lietuvių, tikėjimas su abejonėmis, Vakarų civilizacija su kaimo išmintimi. Politinio teroro aukų skundai maišosi su apmąstymais apie kūrybos mechanizmą.
Pirmą kartą šis kūrinys scenoje buvo pastatytas 1901 m. XX a. su juo dirbo garsiausi lenkų teatro režisieriai. „Vėlinių“ istorija Nacionalinio teatro scenoje ypatinga. Kai 1967 m. rudenį jas pastatė tuometinis teatro direktorius Kazimierz Dejmek, premjera buvo suvokta vienareikšmiškai – kaip protestas prieš sovietų dominavimą. Žiūrovų salėje publika stačiai šėlo, ir po dviejų mėnesių spektaklis iš repertuaro buvo pašalintas. Dėl to šalyje prasidėjo bruzdėjimai, kilo politinė krizė.
Paskui pusę amžiaus niekas toje pačioje scenoje neišdrįso galynėtis su legenda. Drąsos įgavome tik Nacionaliniam teatrui švenčiant 250 metų jubiliejų, pasikliovę režisieriaus Eimunto Nekrošiaus išmintimi. Tai visiškai kitokios „Vėlinės“ – vaizdingos, mąslios, savitos, tai šventvagiškos apeigos.“
Spektaklio kalba – lenkų, su lietuviškais ir angliškais titrais. Trukmė 4 val. (1 pertrauka)
Daugiau informacijos: www.sirenos.lt.
Bilietai „Tiketos“ kasose arba adresu: http://www.tiketa.lt/LT/sirenos’18__velines_19275

Spektaklis yra dalis Adomo Mickevičiaus instituto koordinuojamos tarptautinės kultūrinės programos „POLSKA 100“, įgyvendinamos pagal Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos daugiametę 2017–2021 m. programą „NIEPODLEGŁA,  Lenkijai minint šimtąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Organizatoriai: „Sirenos“ festivalis, Varšuvos nacionalinis teatras,  Adomo Mickevičiaus institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, ORLEN Lietuva

19 gegužės

Stanisławo Ignacy Witkiewicz – Witkacy pjesės „Batsiuviai“ skaitymas

201_Burnat_Szewcy_mps-dm23__PAW7443

Stanisławo Ignacy Witkiewicz – Witkacy pjesės „Batsiuviai“ skaitymas

Lietuvos nacionalinis dramos teatras kartu su Adomo Mickevičiaus institutu Varšuvoje ir Lenkijos institutu Vilniuje kviečia į Stanisławo Ignacy Witkiewicz – Witkacy pjesės „Batsiuviai“ skaitymą.

2019 m. gegužės 19 d. 16 val., Lietuvos nacionalinio dramos teatro Dekoracijų dirbtuvėse (Gedimino pr. 4)
Skaitymas vyks lietuvių k. be vertimo. Diskusija vyks lietuvių ir lenkų k. su vertimu. Įėjimas laisvas.
Režisierius: Antanas Obcarskas. Skaito: Remigijus Bučius, Algirdas Gradauskas, Martynas Nedzinskas, Rasa Samuolytė, Arūnas Vozbutas.

Po skaitymo vyks diskusija, kurioje dalyvaus:

  • Jan Englert, žymus lenkų kino ir teatro aktorius, režisierius, Nacionalinio teatro Varšuvoje direktorius;
  • Irena Aleksaitė, vertėja
  • Helmutas Šabasevičius, teatrologas, teatro kritikas, vienas iš knygos „Witkacy. Plėšrūniškas protas” redaktorių
  • spektaklio kūrybinė grupė

Stanisław Ignacy Witkiewicz-Witkacy (1885-1939) – ypatinga lenkų modernizmo ir avangardo asmenybė, ryškus ir įvairiapusis menininkas: dailininkas, fotografas, dramaturgas, filosofas, rašytojas, meno teoretikas, žmogus, mąstęs, kūręs ir gyvenęs nešabloniškai. Witkacy buvo Zakopanės bohemos žvaigždė, tačiau ir labai darbštus kūrėjas, palikęs didžiulį kūrybos palikimą, vengęs nuobodulio ir nuspėjamumo spąstų, skeptiškai vertinęs ateitį ir 1939 m. įsibėgėjant Antrajam pasauliniam karui savanoriškai pasirinkęs joje nedalyvauti. (Parengta pagal „Witkacy. Plėšrūniškas protas“. Aukso žuvys, 2018). „Batsiuviai“ (lenk. Szewcy) laikomas geriausiu Witkacio veikalu. Pjesė taip pat yra ir paskutinis jo kūrinys, nes tuo pačiu metu rašytas romanas „Vienintelis išėjimas“ (lenk. Jedyne wyjście), deja, taip ir liko nebaigtas. Paskutinis Witkacy gyvenimo ir kūrybos dešimtmetis, sutapęs ir su visai Europai sunkiu laikotarpiu dėl ryškų pėdsaką XX a. istorijoje palikusio globalinio konflikto, buvo kupinas pesimizmo ir nerimo. Menininkas įžvelgė bundančius totalitarizmo demonus ir baiminosi dėl niūrios ateities – pjesė „Batsiuviai“ tą puikiai atskleidžia.
Nors pastaraisiais dešimtmečiais Witkacy yra greta Witoldo Gombrowicziaus ir Sławomiro Mrożeko– dažniausių verčiamų, statomų ir interpretuojamų lenkų menininkų, Lietuvoje bandymų perkelti į sceną sudėtingus jo tekstus nebūta daug. Ar tą lėmė tai, jog ilgą laiką trūko Witkacio pjesių vertimų, ar tai, kad jo kūryba, kaip teigė teatro kritikas Egmontas Jansonas, yra sudėtinga, „ne mūsų teatro nosiai“, tačiau pirmasis spektaklis pagal Witkacy pjesę „Mažame dvarely“ pasirodė tik 1993 m. Panevėžio dramos teatre (rež. Saulius Varnas).
2018 m. Lietuvai ir Lenkijai minint nepriklausomybės atgavimo šimtmečius, buvo išleista Witkacy kūrybą pristatanti knyga „Witkacy. Plėšrūniškas protas“ (Lenkijos instituto Vilniuje, Adomo Mickevičiaus instituto Varšuvoje bei Witkacy instituto projektas kartu su leidykla Aukso žuvys), kurioje pirmą kartą pristatoma menininko kūryba (tekstai, tapyba, fotografija), publikuojami trijų pjesių, romano ištraukos, fragmentų vertimai į lietuvių kalbą, taip pat lenkų ir lietuvių tyrinėtojų tekstai.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras jau antrą kartą rengia pjesės „Batsiuviai“ skaitymą: 2015-uosius Lenkijoje paskelbus Witkiewiczių metais, rugsėjo 26 d. pjesė buvo pristatyta LNDT dekoracijų dirbtuvėse (rež. P. Makauskas). Publikai šis skaitymas – tai paskutinė proga apsilankyti LNDT dekoracijų dirbtuvėse, nes po to ši teatro erdvė dėl rekonstrukcijos bus nugriauta.

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Adomo Mickevičiaus institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, leidykla „Aukso žuvys“ 

8 birželio

LENKIŠKI AKCENTAI TARPTAUTINIAME TEATRO FESTIVALYJE THEATRIUM KLAIPĖDOJE

Meistriškumo klasė (1)

LENKIŠKI AKCENTAI TARPTAUTINIAME TEATRO FESTIVALYJE THEATRIUM KLAIPĖDOJE 

Gegužės 21 d. Klaipėdoje prasidedančiame  tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“ teatro mėgėjų laukia keli lenkiški akcentai.

Tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“ šiemet organizuojamas jau trečią kartą. Šiais metais jis padalintas į dvi dalis: gegužės 21-26 dienos skirtos geriausiems lietuviškiems spektakliams, tuo tarpu tarptautinė programa, tarp jų ir spektakliai iš Lenkijos vyks birželio 2-16 dienomis.
Parėmus Adomo Mickevičiaus institutui, žiūrovai galės susipažinti su vienu įdomiausių pastarojo meto lenkų teatro spektaklių – Janko Turkowskio režisuotu monospektakliu „Margarete“. Festivalio metu Lodzės teatras CHOREA pakvies lietuvių aktorius į kūrybines dirbtuves, vedamas Elinos Tonevos, Tomaszo Rodowicziaus ir Tomaszo Krzyżanowskio.

Lenkiška festivalio programa:
Birželio 8 ir 9 d. – Janeko Turkowskio monospektaklis „Margarete“.
Jo sumanytojas ir atlikėjas pasakoja, kaip pagautas smalsumo įsigijo 64 filmo juostų rinkinį, priklausiusį nepažįstamam žmogui, gyvenusiam su Rytų Vokietija besiribojančiame regione. Autoriaus susižavėjimas estetiniais seno filmo kadrų aspektais ir sentimentalia kelione atgal į komunizmo laikus paskatino jį atsiversti ir iš naujo panaudoti šią originalią medžiagą.
Filmo juostos tapo apmąstymu apie tai, kaip mes išsaugome prisiminimus, ir paskatino tyrinėti jose užfiksuotų žmonių gyvenimus. Pasirodo, tikroji juostoje nufilmuota Margaretė susijusi ir su Klaipėda.
Spektaklis anglų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.Spektaklis skirtas vyresniems nei 16 metų žiūrovams.

Birželio 15 dieną vyks  „Chorea“ teatro organizuojamos teatro kūrybinės dirbtuvės, paremtos intensyviais aktorystės mokymais. Dirbtuvių vedėjai moko pažadinti savyje organiškumą mokantis judesio, lavinant kūną, vokalą, muzikalumą, ritmo pojūtį, darniai dirbti grupėje ir perteikti šias raiškos formas artistiškame pasirodyme. Dirbtuvėse dalyvaujančių aktorių ir jų vadovų pasirodymas – reta proga žiūrovams pažvelgti į aktorių meistriškumo „virtuvę“ ir pasijusti jos dalimi.
Teatro dirbtuves pernai festivalio metu jau vedė „Chorea“ teatro profesionalai: jo įkūrėjas, režisierius Tomaszas Rodowiczius, kompozitorius, muzikantas ir vokalistas Tomaszas Krzyżanowskis, aktorė ir dainininkė, izraelietiškos kovos krav maga ir scenos judesio instruktorė Elina Toneva. Dirbtuvės sulaukė didelio aktorių iš visos Lietuvos susidomėjimo.
Daugiau informacijos: http://kldt.lt/

Organizatoriai: Klaipėdos dramos teatras. Lenkiškosios festivalio dalies partneris –  Adomo Mickevičiaus institutas (Instytut Adama Mickiewicza).

3 gruodžio

Stanisławo Moniuszkos opera „Halka“ – vainikuojanti Moniuszkos metų minėjimą Lietuvoje

S7R04777

Stanisławo Moniuszkos opera „Halka“ – vainikuojanti Moniuszkos metų minėjimą Lietuvoje

Gruodžio 3 d. 19 val., Lietuvos rusų dramos teatre (J. Basanavičiaus g. 13, Vilnius) 

Moniuszkos metų minėjimą Lietuvoje gruodžio 3 d. užbaigs Lietuvos rusų dramos teatre parodyta viena garsiausių Stanisławo Moniuszkos operų – „Halka“. Vilnietiškąją „Halkos“ versiją į Lietuvą atveža Varšuvos kamerinė opera, bendradarbiaudama su Lenkijos institutu ir Vilniaus lenkų kultūros namais. Stanisławo Moniuszkos „Vilniaus Halka“ – tai daugiau  nei išskirtinis, tai –  kertinis spektaklis Varšuvos kamerinės operos repertuare. Plačiausiai žinoma varšuvietiškoji Moniuszkos „Halkos“ versija, išplėsta iki keturių veiksmų ir papildyta arijomis bei baleto intarpais. Ši versija buvo pastatyta specialiai Varšuvos operai 1857 metais ir labai sėkmingai yra statoma iki šiol. 1848-ųjų metų „Vilniaus Halka“ yra šios operos pirmtakė. Ji buvo dviejų veiksmų, glaustos dramaturginės formos, be daugumos šiandien žinomų arijų ir baleto intarpų. Iki mūsų dienų išliko užrašytas tik jos atlikimas akompanuojant fortepijonu. Jokių partitūros ar orkestro partijų užrašymų neišliko. 1983 metais Stefano Sutkowskio užsakymu, „Vilniaus Halkos“ partitūrą atkūrė Jerzy Dobrzański, o pastatė Kazimierz Dejmek. 2019-aisiais „Vilniaus Halka“ grįžta į Varšuvos kamerinės operos sceną kaip atnaujintas ankstesnis pastatymas, tačiau jau naujos muzikinės versijos. Ji parengta specialiai Moniuszkos festivaliui ir atkurta pagal 1848 metų vilnietiškosios versijos pirmuosius užrašus. Taigi tai yra kūrinio muzikinė rekonstrukcija, parengta su pagarba kompozitoriaus stiliui ir išlaikanti visą Moniuszkos sukurtą muzikinę visumą. Tai tiksliai atkurta išlikusi 1848 metų versija. „Vilniaus Halka“ grįžta inscenizuota Kazimierzo Dejmkos, muzikinę dalį adaptavus Maciejui Prochaskai, su nauja orkestro partitūros versija. Operą atliks puikūs su Varšuvos kamerine opera bendradarbiaujantys solistai, pritariant istorinių instrumentų Musicae Antiquae Collegium Varsoviense orkestrui.

Organizatoriai: Varšuvos kamerinė opera, Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus lenkų kultūros namai; partneris – Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje. Žiniasklaidos partneriai: radijo stotis „Znad Wilii”, zw.lt, Kurier Wileński ir TVP Wilno.

Projektas  finansuojamas Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis pagal daugiametę 2017–2022 m. programą NIEPODLEGŁA, gavus Adomo Mickevičiaus instituto kultūrinės programos dotaciją „Kulturalne pomosty“ (Kultūros tiltai).