7 vasario

Parodos „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“ renginių ciklas

AM_stendas_1710x2090_1023_01-1

Parodos „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“ renginių ciklas

Valdovų rūmai, Vilnius

Nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. vasario 24 d., Valdovų rūmuose yra eksponuojama paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“, organizuojama Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Parodą sudaro per 250 autentiškų unikalių ir tipologiškai skirtingų eksponatų iš bemaž 30 Lenkijos ir Lietuvos paveldo institucijų rinkinių, o pagrindinių parodos eksponatu yra „Pono Tado“ rankraštis. Tarptautinę parodą palydi plati kultūrinių, mokslinių renginių bei edukacinių užsiėmimų programa.

  • Viešos paskaitos „Vilniškiai Adomo Mickevičiaus bičiuliai“ bei „Katalikai, unitai, protestantai ir masonai. Adomo Mickevičiaus mokytojai Vilniuje“
    2019 m. vasario 7 d., 18.00 val., Valdovų rūmų Renginių salė

„Vilniškiai Adomo Mickevičiaus bičiuliai“ – pranešėjas Piotr Załuski (Lenkija)
Baigęs studijas Vilniuje, Adomas Mickevičius įgijo universitetinį išsilavinimą. Šios studijos buvo ne tik svarbus žinių šaltinis, bet ir impulsas plėtotis jo poetinei kūrybai, kurios reikšmę lenkų literatūros istorijai būtų sunku pervertinti. 1822 m. Vilniuje išleista A. Mickevičiaus debiutinė eilėraščių rinktinė Baladės ir romansai laikoma Romantizmo epochos lenkų literatūroje pradžia. Tačiau jei norėtumėme įvertinti visą, perfrazuojant A. Mickevičių, „vargšų tremtinių, vergijoj pagimdytų“ kartą, reikėtų prisiminti ir dar vieną svarbų, o gal net svarbiausią, dalyką – jaunuolių, kuriuos suvedė Romantizmo idėjos, bičiulystę. Stiprūs, natūraliai užsimezgę asmeniniai ryšiai išliko visą gyvenimą. Jaunus vyrus siejo platūs užmojai dirbti visuomenės ir mokslo labui. Taip radosi prielaidos 1817 m. įsteigti Filomatų draugiją. A. Mickevičiaus ir jo bičiulių ketinimai buvo rimti ir garbingi. Draugijos nariai prisiekdavo, kad neišduos slapta puoselėjamų ambicingų planų, bet neįvertino ribotų galimybių juos įgyvendinti. Deja, nors ir veikė slaptai, filomatai tapo Rusijos imperinės valdžios persekiojimo aukomis. Draugijos nariai buvo įkalinti, nuteisti, ištremti į Rusijos gilumą, politiniu požiūriu valdžios pasmerkti. A. Mickevičius ir bičiuliai patyrė sunkių išbandymų: kalėjimą, tardymus, nuosprendžių paskelbimą, – jie turėjo išlaikyti rimčiausius patriotizmo, pilietinės brandos ir žmogiškumo egzaminus. Tai buvo siaubingas, bet tuo pat metu ir naudingas testas. 

„Katalikai, unitai, protestantai ir masonai. Adomo Mickevičiaus mokytojai Vilniuje“ – pranešėja
prof. habil. dr. Elżbieta Dzikowska (Lodzės universitetas, Lenkija)
„Skirtybių vienovė“ – taip taikliausiai būtų galima apibūdinti profesorių ir studentų bendruomenę, kuri kelis šimtmečius būrėsi Vilniaus universitete. Vilniaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių tradicijų daugiakultūriškumas, tautinės, etnokonfesinės, luominės skirtybės, viena vertus, suponuoja mintį apie lokalaus uždarumo ir atskyrimo procesus, kita vertus, leidžia suprasti pagarbą kitoniškumui ir konceptualiai suvokti visumą įvairiopų reiškinių, kurių neįmanoma vertinti izoliuotai, būtina atsižvelgti į jų funkcionalų tarpusavio sąryšį.Tokia skirtybių vienovės, sambūvio koncepcija ir taps atspirties tašku prelegentei paskaitoje pristatyti tuos Vilniaus universiteto profesorius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai darė poveikį didžiojo Europos Romantizmo epochos poeto biografijai ir kūrybai.

Paskaitos vyks lenkų kalba, bus sinchroniškai verčiamos į lietuvių kalbą.

Paskaitos nemokamos, bet būtina išankstinė registracija: https://registracija.valdovurumai.lt/u9rbmxct

  • Vieša paskaita „Nuo „Pono Tado“ iki itališkosios Kazimežo Tetmajerio (Kazimierz Przerwa-Tetmajer) lyrikos. Romantiško peizažo atgarsiai XIX ir XX a. sandūros poezijoje ir dailėje“ – pranešėja prof. dr. Justyna Bajda (Vroclavo universitetas, Lenkija)
    2019 m. vasario 12 d., 18.00 val., Valdovų rūmų Renginių salė

Beveik visa lenkų literatūra, o didžia dalimi ir menas (daugiausia tapyba) XIX a. antroje pusėje buvo persmelkti Romantizmo epochai būdingo dvasingumo ir emocionalumo. Stanisław Witkiewicz, aptardamas Poną Tadą, plastišką poetinę Adomo Mickevičiaus vaizduotę apibūdino kaip „tapymą žodžiais“. Šio fenomeno įtakos ženklų apstu ir daugelio XIX ir XX a. sandūroje gyvenusių poetų, dailininkų kūryboje. Literatūrologė ir meno istorikė, Vroclavo universiteto Lenkų filologijos instituto profesorė habil. dr. Justyna Bajda papasakos, kaip A. Mickevičiaus poezija, praturtinta naujų srovių – impresionizmo, simbolizmo bei ekspresionizmo, – veikė modernizmo judėjimo, vadinamosios „Jaunosios Lenkijos“, atstovų kūrybą. Daugiausia dėmesio bus skiriama kraštovaizdžiui, kuris realistiniu ir mentaliniu požiūriais (garsusis l’état d’âme) buvo labai reikšmingas tiek Romantizmo, tiek ir Neoromantizmo epochų kūrėjų kartoms.

Paskaita vyks lenkų kalba, bus sinchroniškai verčiama į lietuvių kalbą.

Paskaita nemokama, bet būtina išankstinė registracija: http://registracija.valdovurumai.lt/x5ykpdd0

  • Vieša paskaita „Adomas Mickevičius ir Vasario 16-oji“ – pranešėjas d Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas)
    2019 m. vasario 16 d., 15.00 val., Valdovų rūmų Renginių salė

Kam priklauso Adomas Mickevičius? Šis klausimas, kurį iškėlė XIX a. modernias tautas kūrę Abiejų Tautų Respublikos palikuonys – lenkai, lietuviai ir baltarusiai, – viešajame diskurse liko ir, ko gero, liks neatsakytas tol, kol tautiškumas bus svarbus veiksnys telkiant visuomenę. Nors ir paradoksalu, bet neginčijama, net akivaizdu, yra tai, kad šiuolaikiniam lietuviui A. Mickevičius su savo fraze „Lietuva, Tėvyne mano“ yra taip pat reikšmingas kaip ir nūdienos lenkui ar baltarusiui. Lenkai turi begalę argumentų tokiai svarbai paremti, nes tas, kas žino lenkų modernios tautos tapsmo peripetijas, dabarties lenkiškumo neįsivaizduoja be A. Mickevičiaus kūrybos, joje aprašytų ir užfiksuotų istorinių, etninių, gamtinių ir žmogiškųjų jausenų. Baltarusiams A. Mickevičiaus savinimuisi pagrįsti pakanka nenuginčijamo pastebėjimo, kad jis yra „baltarusių žemės sūnus“, o štai lietuviai remiasi šventais žodžiais: „Lietuva, Tėvyne mano“. Tačiau pats savaime šis pasakymas nieko nereikštų, jeigu A. Mickevičius nebūtų daręs konkrečios įtakos mūsų modernios Lietuvos visuomenės tapatybės raiškos procesui. Paskaitoje aptariama, kaip ta įtaka pasireiškė ir kaip tai siejasi su viena reikšmingiausių datų šiandieninės visuomenės ir valstybės gyvenime – Vasario 16-ąja.

Paskaita nemokama, bet būtina išankstinė registracija: http://registracija.valdovurumai.lt/edkhwt2z

Parodos organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Osolinskių nacionalinis fondas (Ossolineum) (Vroclavas), „Pono Tado“ muziejus (Osolinskių nacionalinio fondo dalis), Vavelio karališkoji pilis (Krokuva), Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva), Lenkijos institutas Vilniuje

14 vasario

CIKLAS „SUSITIKIMAI SU LENKIŠKA KNYGA”. VASARIO RENGINIAI

cover-sowa-2

CIKLAS „SUSITIKIMAI SU LENKIŠKA KNYGA”. VASARIO RENGINIAI

Lenkijos institutas Vilniuje kviečia į susitikimų su lenkiška knyga ciklą. Juose kartu su lenkų ir lietuvių partneriais pristatysime Lietuvos skaitytojams įdomiausius lenkų autorių arba bendrus lenkų-lietuvių leidinius, susijusius su Lietuva bei lietuvių ir lenkų santykiais. Lenkų literatūros Lietuvoje skaitytojai turės galimybę susipažinti su lietuviškais lenkų autorių knygų leidimais, susitikti su lenkų rašytojais, literatūros kritikais, mokslininkais ir vertėjais. Vasarį kviečiame į tokius renginius:

BALTIJOS PEGASAS.  JAUNOJI LENKŲ POEZIJA IŠ VILNIAUS
Vasario 14 d. 18 val.,  Adomo Mickevičiaus biblioteka ( Trakų  g. 10, Vilnius) 

Debiutinių Mirosławos Bartoszewicz, Dominikos Olickos, Krystynos Užėnaitės ir Wiaczesławo Zienkiewicziaus poezijos tomų pristatymas. Tai pirmieji atskiromis knygomis pasirodę Vilniaus krašto literatūros tomai, išleisti Lietuvoje su LR tautinių mažumų departamento parama. Apie jaunuosius poetus papasakos Vytauto Didžiojo universiteto polonistė dr. Halina Turkiewicz, tuo tarpu kūrinius lenkų ir lietuvių kalba skaitys patys autoriai, gitara akompanuos vietiniai muzikantai.
Susitikimas lenkų ir lietuvių kalbomis. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Adomo Mickevičiaus biblioteka 

 

„VILNIAUS ESKIZAI. APIE LITERATURINĘ „ŻAGARŲ“ GRUPĘ IR NE TIK
Vasario 19 d. 18 val.
, Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, Vilnius)
Vasario 22 d. 11 val., Vilniaus knygų mugė,  salė 5.3, Litexpo  (Laisvės pr. 5)

Prof. Tadeuszo Bujnickio knyga „Vilniaus eskizai. Apie literatūrinę „Żagarų“ grupę ir ne tik“ pristato platų istorinį, filosofinį ir etninį kontekstą (żagarininkų ryšius su lietuvių, baltarusių, žydų, rusų kultūra ir kt.) ir leidžia pajausti specifinę intelektualią anuometinio daugiakultūrio ir daugiakalbio Vilniaus, kuriame skleidėsi Czesławo Miłoszo, Teodoro Bujnickio, Aleksandro Rymkiewicziaus ir kt. kūryba. Knygos, prie kurios leidybos prisidėjo ir Lenkijos institutas Vilniuje, pristatymo vakare prof. Tadeuszui Buinickiui bus įteikta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto įsteigta Algio Kalėdos premija. Premija skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų dvejų metų Lietuvos literatūros paveldo, lietuvių-lenkų literatūrinių ryšių, komparatyvistikos ir kultūrų sąveikos tyrimus.
Susitikime dalyvaus: knygos autorius prof. Tadeusz Bujnicki, LR kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, vertėja Danutė Balašaitienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė, A. Kalėdos premijos komisijos pirmininkė Viktorija Šeina, a. a. Algio Kalėdos žmona Laima Kalėdienė.
Susitikimai vyks  lenkų ir lietuvių kalba su vertimu.
Įėjimas į Vilniaus paveikslų galeriją nemokamas. Įėjimas į Vilniaus knygų mugę su bilietais.

Organizatoriai:  Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailės muziejus – Vilniaus paveikslų galerija

 

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS VAIKAMS „TRIJŲ PAVEIKSLĖLIŲ ISTORIJA“
Vasario 22 d.
, 13-15 val. ir vasario 23 d., 13-15 val., Vilniaus knygų mugė, Kūrybinė studija (salė Nr. 4), Litexpo (Laisvės pr.  5, Vilnius) 

Kūrybines dirbtuves vaikams „Trijų paveikslėlių istorija” ves žinoma lenkų iliustratorė Monika Hanulak. Ji yra daugelio prestižinių apdovanojimų Lenkijoje ir už jos ribų (tarp jų – prestižinio  Bologna Ragazzi Award w poezijos vaikams kategorijoje už iliustracijas Juliano Tuwimo knygai „Eilėraščiai vaikams”) laureatė. Tai pirmoji konkurso istorijoje lenkiška knyga, įvertinta šiuo prestižiniu apdovanojimu. Dirbtuvėse vaikai sužinos, kaip gimsta knygų iliustracijos, pamėgins patys sukurti paveikslėlius ir net grafinius paveikslėlių pasakojimus.
Susitikimas lenkų ir lietuvių kalbomis su vertimu. Įėjimas į Vilniaus knygų mugę su bilietais.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų šalis

KNYGOS „WITKACY. PLĖŠRŪNIŠKAS PROTAS” SUTIKTUVĖS
Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta Lenkijos instituto Vilniuje kartu su Adomo Mickevičiaus ir Witkacy institutais bei leidykla „Aukso žuvys“ neseniai išleista knyga „Witkacy. Plėšrūniškas protas“. Tai pirmas lietuviškas leidinys, pristatantis Stanisławą Ignacy Witkiewiczių – Witkacy ir jo kūrybą.

  • Filmo „Mistifikacija“ (rež. Jacek Koprowicz, 102 min.) peržiūra
    Vasario 23 d. 18 val., Vilniaus knygų mugė, Knygos kino salė, Litexpo (Laisvės pr. 5, Vilnius)

1969-ieji. Studentas Jakubas Lazowskis netikėtai aptinka sensacingą pėdsaką, galintį pakeisti istoriją. Jo stebėjimai rodo, kad Witkacy nenusižudė 1939 m. Atsiranda vis daugiau šios keistos mistifikacijos įrodymų. Witkacy meilužė atneša į antikvariatą iki tol nežinomų savo portretų, kita moteris saugo atvirukus, gautus iš menininko jau po tariamos jo mirties. Viskas byloja, kad didis meistras, provokatorius ir skandalistas tebėra gyvas, mėgaujasi alumi, slapta nužiūrinėja jaunas mergaites, nepadoriai įsakinėja moterims ir kuria nuostabiausią iš menų – melą bei visokeriopas jo atmainas…
Filmą pristatys Helmutas Šabasevičius (Lietuvos dailės akademija).
Filmas lenkų kalba su lietuviškas subtitrais.  Įėjimas į Vilniaus knygų mugę su bilietais.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, EUNIC Lithuania

  • Knygos „Witkacy. Plėšrūniškas protas“ pristatymas
    Vasario 23 d.,  20 val., salė 5.3,  Vilniaus knygų mugė, Litexpo (Laisvės  pr. 5).

Kviečiame į pirmosios lietuvių kalba parengtos knygos apie išskirtinį XX a. pradžios menininką Stanisławą Ignacy Witkiewiczių-Witkacy pristatymą. Leidinyje išsamiai ir visapusiškai pristatoma šio įžymaus menininko kūryba: tekstai, dailės kūriniai ir fotografijos. Knyga, kurios rengimo darbai užtruko daugiau nei metus, turėtų iš arčiau supažindinti lietuvių skaitytojus su kūrėju, kurio šaknys – iš Lietuvos, tačiau apie kurį čia dar taip nedaug žinoma. Ši knyga yra Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio programos dalis, ją iniciavo ir prie jos parengimo prisidėjo Lenkijos institutas Vilniuje, Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje, Witkacy institutas Varšuvoje, o apipavidalino ir išleido leidykla „Aukso žuvys“.
Susitikime dalyvaus: Przemysław Pawlak (Witkacy institutas), Vidas Poškus (Vilniaus dailės akademija), Paulius Garbačiauskas (Vilniaus universitetas), leidyklos „Aukso žuvys“ ir Lenkijos instituto atstovai.
Susitikimas lietuvių ir lenkų kalba su sinchroniniu vertimu. Įėjimas į Vilniaus knygų mugę su bilietais.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Adomo Mickevičiaus institutas, Witkacy institutas, leidykla Aukso žuvys

6 kovo

KNYGŲ „BITĖS” IR „MEDŽIAI” PRISTATYMAS

cover-sowa-2

CIKLAS „SUSITIKIMAI SU LENKIŠKA KNYGA”. KOVO MĖN. RENGINIAI

Lenkijos institutas Vilniuje kviečia į susitikimų su lenkiška knyga ciklą. Juose kartu su lenkų ir lietuvių partneriais pristatysime Lietuvos skaitytojams įdomiausius lenkų autorių arba bendrus lenkų-lietuvių leidinius, susijusius su Lietuva bei lietuvių ir lenkų santykiais. Lenkų literatūros Lietuvoje skaitytojai turės galimybę susipažinti su lietuviškais lenkų autorių knygų leidimais, susitikti su lenkų rašytojais, literatūros kritikais, mokslininkais ir vertėjais. Kovą kviečiame į tokius renginius:

KNYGŲ „BITĖS” IR „MEDŽIAI” PRISTATYMAS
Kovo 6 d. 18 val.
, Renginių erdvė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Piotro Sochos knygos „Bitės” ir „Medžiai” sulaukia vis didesnio populiarumo visame pasaulyje. Lietuviškai knygas išleido  Kauno leidykla „Debesų ganyklos“. Pasakiškai spalvingi didelio formato albumai įvairiausio amžiaus skaitytojus supažindina su mus supančios gamtos pasauliu. Knygose gausu įdomiai pateiktos informacijos, jos išsiskiria puikiu grafiniu dizainu ir puikiai tinka skaityti suaugusiems kartu su vaikais. Knygų pristatyme dalyvaus jų autorius Piotr Socha ir leidyklos „Debesų ganyklos“ atstovai.
Susitikimas lietuvių ir lenkų kalba su vertimu. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Leidykla Debesų ganyklos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka


KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS VAIKAMS „MEDŽIAI” SU LENKŲ DAILININKU PIOTRU SOCHA
Kovo 7 d. 10 val.
, darželis „Šypsena” (P. Višinskio g.  23, Vilnius)

Vaikai su iliustratoriumi pasikalbės apie tai, kodėl medžiai tokie svarbūs mūsų gyvenime. Sužinos, kiek metų seniausiam pasaulio medžiui, kodėl jį gaubia didelė paslaptis, kur jis auga ir kaip atrodo. Visi kartu sukurs stebuklingą, spalvotų lapų išmargintą ir jame apsigyvenusių gyvūnų knibždantį medį.
Renginis uždaras.  Susitikimas lenkų kalba.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, darželis „Šypsena”

14 kovo

KNYGOS „TAIP DABAR ELGIASI DORIEJI. ŽYDUS GELBĖJĘ VILNIAUS KRAŠTO LENKAI“ SUTIKTUVĖS

001 taipdabar_cover

KNYGOS „TAIP DABAR ELGIASI DORIEJI. ŽYDUS GELBĖJĘ VILNIAUS KRAŠTO LENKAI“ SUTIKTUVĖS

Renginys iš ciklo „SUSITIKIMAI SU LENKIŠKA KNYGA”
Kovo 14 d. 18 val., Tolerancijos centras, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (Naugarduko g. 10, Vilnius)

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, Lietuvoje išleidžiama išskirtinė dvikalbė publikacija „Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“. Knygos autorė  Ilona Lewandowska, fotografijos – Bartoszo Frątczako. Knyga siekiama išsaugoti atmintį apie nepaprastus Vilniaus krašto lenkus, kurie rizikuodami savosiomis, gelbėjo kitų gyvybes. Knygos paruošimo darbai truko beveik metus. Pirmoje jos dalyje spausdinami interviu su Holokaustą tyrinėjančiais mokslininkais arba žmonėmis besirūpinančiais atminties apie žydų gelbėtojus išsaugojimu: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriumi dr. Arūnu Bubniu, Lenkijos tautos atminties instituto atstovu, istoriku dr. Marcinu Urynowicziumi, Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danuta Selčinskaja. Į antrą knygos dalį sugulė keliolika šeimų istorijų, nutikusių daugiau nei prieš 70 metų, tačiau vys dar gyvų ne tik liudininkų atmintyje, bet ir vėlesnių kartų sąmonėje. Ištyrinėjusi prieinamus šaltinius ir dokumentus, po pokalbių su išgelbėtaisiais ir Teisuolių šeimomis, autorė atrinko 11 šeimų istorijų, tarp jų – Marios Fedeckos, Ignacio ir Katarzynos Bujelių, Janinos Strużanowskos ir vieno kolektyvinio herojaus – Katalikų bažnyčios.
Knygos pristatyme dalyvaus: autorė Ilona Lewandowska, fotografas Bartosz Frątczak, dr. Marcin Urynowicz (Lenkijos tautos atminties institutas), dr. Arūnas Bubnys (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras), Danutė Selčinskaja (Tolerancijos centras, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus). Susitikimą ves Donatas Puslys. Knygos pristatymą papildys joje aprašytas istorijas atspindinti fotografijų paroda. Vakaro metu skambės aktorės Jovitos Jankelaitytės jidiš kalba atliekamos žydų dainos.
Susitikimas lenkų ir lietuvių kalba su sinchroniniu vertimu. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje ir Tolerancijos centras, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.
Ledinio globėjai: Lenkijos ambasada Vilniuje, Tolerancijos centras, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Lenkijos žydų istorijos muziejus POLIN.
Žiniasklaidos partneriai: radijas „Polskie Radio dla Zagranicy”, televizija „TVP Historia”, žurnalas „wSieci Historii”, dienraštis „Kurier Wileński”

7 balandžio

Tarptautinė vertimų laboratorija „Scenae Interpretationis“ (vertimų teatras)

miloszRU

Tarptautinė vertimų laboratorija „Scenae Interpretationis“ (vertimų teatras)

Balandžio 7-8 d. 10 val.,  Literatūrinis A. Puškino muziejus (Subačiaus g. 124, Vilnius)

Vertimų laboratorija skirta literatams ir vertėjams. Laboratorijos metu vyks meninės literatūros dirbtuvės įvairiomis kalbomis (anglų, lenkų, latvių, lietuvių, rusų k.). Dirbtuvėse dalyvaus lenkų literatūros į rusų kalbą vertėjas ir redaktorius Nikita Kuznecov (Krokuva), rašytojas ir vertėjas Sergejs Moreino (Ryga), rašytojas, poetas ir vertėjas Vadim Mesiac (Maskva).
Nikita Kuznecov (Krokuva) – vertėjas, redaktorius, gimęs Peterburge, gyvenantis Krokuvoje. Išvertė tokias knygas, kaip Andrzejaus Wajdos „Dostojevskis. Sąžinės teatras“, Czesławo Bieleckio „Laisvė. Pasidaryk pats“, Józefo Czapskio „Nežmogiškoj žemėj“,  „Isos slėnis“, „Abėcėlė“, „Ant upės kranto“, „Ulro žemė“ ir kitus Czesławo Miłoszo kūrinius. Šiuo metu N. Kuznecovas verčia Milošo eilėraščių rinkinį „Kronikos“. 2009 m. jam skirtas apdovanojimas „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.
Susitikimas rusų, lenkų, anglų, latvių, vokiečių kalbomis. Į renginį BŪTINA UŽSIREGISTRUOTI iki balandžio 4 d. el. adresu:  puskino.muziejus@inbox.lt

Organizatorius: Literatūrinis A. Puškino muziejus. Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje.

21 gegužės

Knygos „Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“ sutiktuvės

001 taipdabar_cover-mmm

Knygos „Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“ sutiktuvės

Gegužės 21 d.,11 val.,  Balinskių dvaro sodybos rūmai Jašiūnuose, (Jono Sniadeckio g. 2, Jašiūnai)

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, Lietuvoje išleista išskirtinė dvikalbė publikacija „Taip dabar elgiasi teisingieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“. Knygos autorė  Ilona Lewandowska, fotografijos – Bartoszo Frątczako. Knyga siekiama išsaugoti atmintį apie nepaprastus Vilniaus krašto lenkus, kurie rizikuodami savosiomis, gelbėjo kitų gyvybes. Pirmoje jos dalyje spausdinami interviu su Holokaustą tyrinėjančiais mokslininkais arba žmonėmis besirūpinančiais atminties apie žydų gelbėtojus išsaugojimu: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriumi dr. Arūnu Bubniu, Lenkijos tautos atminties instituto atstovu, istoriku dr. Marcinu Urynowicziumi, Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danuta Selčinskaja. Į antrą knygos dalį sugulė keliolika šeimų istorijų, nutikusių daugiau nei prieš 70 metų, tačiau vys dar gyvų ne tik liudininkų atmintyje, bet ir vėlesnių kartų sąmonėje. Ištyrinėjusi prieinamus šaltinius ir dokumentus, po pokalbių su išgelbėtaisiais ir Teisuolių šeimomis, autorė atrinko 11 šeimų istorijų, tarp jų – Marios Fedeckos, Ignacio ir Katarzynos Bujelių, Janinos Strużanowskos ir vieno kolektyvinio herojaus – Katalikų bažnyčios.
Knygos pristatyme dalyvaus: autorė Ilona Lewandowska, fotografas Bartosz Frątczak.
Susitikimas lenkų kalba. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje,  Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras,  Balinskių dvaro sodybos rūmai Jašiūnuose.

26 birželio

Knygos „Konsulas” pristatymas ir susitikimas su jos autore Bogumiła Żongołłowicz

Konsul.Zongollwicz.okladka[1]

Knygos „Konsulas” pristatymas ir susitikimas su jos autore Bogumiła Żongołłowicz

Birželio 26 d., 16 val., Lenkijos institutas Vilniuje (Šv. Jono g. 3, įėjimas nuo Sirvydo skvero) 

Lenkijos institutas Vilniuje kviečia į „Susitikimai su lenkiška knyga“ ciklo renginį su Australijoje gyvenančia rašytoja ir publiciste Bogumiła Żongołłowicz. Autorė pristatys savo naują knygą „Konsulas“ – Władysławo Noskowskio, XX a. pradžioje Australijoje gyvenančio žymaus visuomenės veikėjo, žurnalisto ir garbės konsulo iliustruota biografija.
Bogumiła Żongołłowicz gimė Slupske, Vilnijos repatriantų šeimoje. Iki 1991 m. aktyviai veikė Lenkijoje kaip rašytoja ir žurnalistė. Vėliau persikėlė į Australiją, kur tapo aktyvia visuomenės veikėja ir pokario lenkų  emigrantų istorijos tyrinėtoja. Parašė keliasdešimt socialinei bei istorinei tematikai  skirtų knygų, o taip pat yra daugelio straipsnių apie Lenkijos išeivijos gyvenimą autorė. Ji tyrinėja prieškario Vilniaus mokslininko, visuomenės veikėjo, kun. Bronisławo Żongołłowicziaus  gyvenimą bei veiklą.
Knygos „Konsulas“ (leidykla Oficyna Wydawnicza Kucharski,  2017) herojus – Władysław Noskowski (1892-1969), užmiršta Varšuvos žurnalisto ir muzikos kritiko, nuo 1911 m. gyvenančio Australijoje,  asmenybė. Jis buvo vertinamas kaip muzikinio gyvenimo ir ypač operos žinovas, tapo populiariu muzikos komentatoriumi ir publicistu, o 1933 m. buvo paskirtas Lenkijos Respublikos garbės konsulu Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.  Bendradarbiavo su žymiais Lenkijos veikėjais: Ignacy Jan Paderewski, ir asmeniškai ėmėsi daugelio socialinių iniciatyvų, naudingų Lenkijai ir Australijos lenkams.
Susitikimas vyks lenkų kalba. Įėjimas laisvas.

Organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje

4 liepos

Mokslinis seminaras doktorantams ir studentams „Vertybės lenkų ir lietuvių pasaulėvaizdyje”

Seminarium naukowe

Mokslinis seminaras doktorantams ir studentams „Vertybės lenkų ir lietuvių pasaulėvaizdyje”

Liepos 4-7 d., Vilniaus universitetas, Jašiūnų Balinskių rūmai

Įgyvendinant projektą, planuojamos mokslinės-edukacinės dirbtuvės jaunimui (jauniesiems mokslininkams, doktorantams, studentams), skirtos dviejų etninių bendruomenių: lenkų ir lietuvių, kurias sieja bendra kalbinė-kultūrinė erdvė, pasaulio vaizdo kalboje tyrimas. Šie susitikimai planuojami, kaip periodinės kasmetinės mokslinės-didaktinės sesijos, kurių metu lenkų ir lietuvių jaunimas, vadovaujamas žymių Lenkijos ir Lietuvos profesorių, analizuos ir lygins pavadinimus vertybių, kurios svarbios abiems kultūroms, kurios sudaro tapatybės esmę ir skatina dialogą tarp abiejų tautų, padeda suprasti vieni kitus ir užmegzti glaudesnius ryšius.
Vertybės sudaro kiekvienos kultūros šerdį, todėl  visapusiška kalbinė išrinktų sąvokų analizė turėtų parodyti, kas bendro ir skirtingo lenkų ir lietuvių kalbose, kas lemia tarpkultūrinės komunikacijos barjerus, kuo remiasi „vienybė įvairovėje“. Analizuojant šių sąvokų genezę, neišvengiamai bus paliesta bendra istorija ir visuomeninė patirtis, o tai leis ją perskaityti iš naujo ir pakankamai objektyviai išinterpretuoti, naudojantis mokslinėmis, t. y. objektyviomis priemonėmis – kalbinėmis ir kultūrinėmis. Seminare dalyvaus: prof. habil. dr. Jerzy Bartmiński – žymus lenkų kalbininkas, Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas, Liublinas; prof. habil. dr. Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska, Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas, Liublinas; prof. habil. dr. Zofia Sawaniewska-Mochowa, Lenkijos mokslo akademijos Slavistikos institutas, Varšuva; habil. dr. Marta Nowosad-Bakalarczyk, Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas, Liublinas; hab. dr. Joanna Szadura, Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas, Liublinas; Marta Hartenberger, Kazimiero Didžiojo universitetas Bydgoščiuje.

Organizatoriai: Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto polonistikos centras, Lenkijos institutas Vilniuje, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras, Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai 

5 rugsėjo

Lenkijos Respublikos prezidento Andrzejaus Dudos globojamas nacionalinis lenkų  apsakymų skaitymas Vilniuje

2019 CZYTANIE PNG

Lenkijos Respublikos prezidento Andrzejaus Dudos globojamas nacionalinis lenkų  apsakymų skaitymas Vilniuje

Rugsėjo 5 d. 18 val., kavinė „Sakwa” (M. K. Paco g. 1/2, Vilnius)

Šių metų nacionalinio skaitymo lektūra yra aštuoni lenkų autorių apsakymai: Elizos Orzeszkowos „Gera ponia”, Marios Konopnickos „Dūmai”, Bolesaławo Pruso „Ryla”, Bruno Schulzo „Mano tėvas prisijungia prie gaisrininkų“ (iš rinkinio „Sanatorija su klepsidros ženklu“), Władysławo Stanisławo Reymonto „Žemės arimas”, Stefano Żeromskio „Sules mus varnos…”, Henryko Sienkiewicziaus  „Sachem”, Henryko Rzewuskio „Sawa” (iš ciklo  „Soplicos atminimai”).
Lenkijos instituto Vilniuje ir Lenkijos ambasados organizuojamo renginio programoje numatyta trumpa dr. Irenos Fedorowicz (Vilniaus universitetas) paskaita apie kūrinius ir jų autorius bei kelių apsakymų ištraukų inscenizacija, parengta Vilniaus lenkų teatro studijos. Vėliau ištraukas skaitys visi norintieji. Vakaro metu vyks viktorina, svečių lauks vaišės.  Organizatoriai parengs apsakymų fragmentus, kuriuos bus galima perskaityti, tačiau norintys gali iš anksto pasirinkti savo tekstus. Elektroninę kūrinių versija galima rasti čia: https://www.prezydent.pl/kancelaria/narodowe-czytanie/narodowe-czytanie-2019/nowele/. Dėmesio, vietų skaičius yra labai ribotas! Jei norite dalyvauti, prašome užsiregistruoti el. paštu: barbara.orszewska@instytutpolski.org iki rugsėjo 4 d. Pranešimo pavadinime įrašykite: „Narodowe czytanie 2019″. Pranešimo tekste parašykite savo vardą, pavardę ir telefono numerį.
Susitikimas vyks lenkų kalba.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos ambasada Vilniuje; partneriai: kavinė „Sakwa”, Vilniaus lenkų teatro studija

12 rugsėjo

Knygos „Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“ pristatymas Eišiškėse

001 taipdabar_cover-mmm

Knygos „Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“ pristatymas Eišiškėse

Rugsėjo 12 d. 17 val., Eišiškių pramogų centras (Kaštonų g.5, Eišiškės)

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, Lietuvoje išleista išskirtinė dvikalbė publikacija „Taip dabar elgiasi teisingieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“. Knygos autorė  Ilona Lewandowska, fotografijos – Bartoszo Frątczako. Knyga siekiama išsaugoti atmintį apie nepaprastus Vilniaus krašto lenkus, kurie rizikuodami savosiomis, gelbėjo kitų gyvybes. Pirmoje jos dalyje spausdinami interviu su Holokaustą tyrinėjančiais mokslininkais arba žmonėmis besirūpinančiais atminties apie žydų gelbėtojus išsaugojimu: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriumi dr. Arūnu Bubniu, Lenkijos tautos atminties instituto atstovu, istoriku dr. Marcinu Urynowicziumi, Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danuta Selčinskaja. Į antrą knygos dalį sugulė keliolika šeimų istorijų, nutikusių daugiau nei prieš 70 metų, tačiau vys dar gyvų ne tik liudininkų atmintyje, bet ir vėlesnių kartų sąmonėje. Ištyrinėjusi prieinamus šaltinius ir dokumentus, po pokalbių su išgelbėtaisiais ir Teisuolių šeimomis, autorė atrinko 11 šeimų istorijų, tarp jų – Marios Fedeckos, Ignacio ir Katarzynos Bujelių, Janinos Strużanowskos ir vieno kolektyvinio herojaus – Katalikų bažnyčios.
Knygos pristatyme dalyvaus: autorė Ilona Lewandowska, fotografas Bartosz Frątczak. Susitikimas lenkų kalba. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje,  Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras, Eišiškių pramogų centras