10 lapkričio

Tarptautinė konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politika: sąveika ir sankirtos“

jezk

Tarptautinė konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politika: sąveika ir sankirtos“

Lapkričio 10 d., 9 val.,  Lietuvos Respublikos Seimas, Konferencijų salė (Gedimino pr. 53, Vilnius) 

Konferencijoje ketinama aptarti bendrus kultūros, švietimo ir kalbos politikos tikslus, požiūrių į kultūros ir švietimo kalbą įvairovę, kalbos planavimo ir sklaidos ypatumus Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Prancūzijoje. Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu konferencijoje dalyvaus  prof. Tadeusz Zgółka, Lenkų kalbos tarybos prezidiumo narys, Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto profesorius, kuris skaitys pranešimą „Kalbos politika ir kalbos planavimas Lenkijoje”. Kiti pranešėjai kalbės taip pat apie jų valstybių kalbų politiką kultūros ir švietimo erdvėje. Konferencijos dalyviai kviečiami diskutuoti apie visuomenės požiūrį į kalbą, kūrybinio darbo ir kalbos normų santykį, kalbos politikos ir kalbos mokymo sąveiką.
Norinčius dalyvauti, kviečiame registruotis iki lapkričio 7 d., el. paštu vlkk@vlkk.lt, tel. (85 ) 272 33 58. Pranešimai bus verčiami į anglų kalbą.

Organizatoriai: Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija; partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Prancūzų institutas Lietuvoje, Latvijos Respublikos ambasada 

5 gruodžio

Tarptautinė mokslinė konferencija „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Józefa Piłsudskį”

BE-EMOCIJU_plakatas-LT-PL

Tarptautinė mokslinė konferencija „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Józefa Piłsudskį”
Gruodžio 5-6 d., Vilniaus rotušė (Didžioji g. 2) 

Dvidešimt keturi istorikai, kalbotyrininkai, politologai ir publicistai iš Lietuvos ir Lenkijos š.m.  gruodžio 5-6 dienomis Vilniuje diskutuos apie Józefą Piłsudskį tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį“. Lenkijos instituto Vilniuje, Lenkijos tautos atminties instituto, Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto iniciatyva rengiamos konferencijos tikslas – racionaliai, pagrįstai ir nesivadovaujant emocijomis pristatyti Józefo Piłsudskio asmenybę lenkų ir lietuvių santykių kontekste, atskleisti jo ryšius su Lietuva bei parodyti skirtingus jo veiklos aspektus. Tai ir forumas diskutuoti apie Piłsudskio vaidmenį kuriant naują tarpukario Europą. 2017 m. sukanka 150 metų nuo Józefo Piłsudskio gimimo. Per pastaruosius keliasdešimt metų Piłsudskio asmenybė bei jo vaidmuo lenkų ir lietuvių santykiuose apaugo mitais, nesusipratimais, kaltinimais ir neigiamomis emocijomis. Maršalka nevienareikšmiškai vertinamas ne vien lietuvių, bet ir lenkų. Viena vertus, Piłsudskis pristatomas kaip Lenkijos nepriklausomybės tėvas, iškilus vadas, strategas ir Europos gynėjas nuo bolševikų revoliucijos, kita vertus, – kaip autoritarinis politikas, susidorodavęs su politiniais priešininkais, lietuvių valstybingumo „priešas“, atsakingas už tai, kad tarpukaryje Lietuva prarado Vilnių. Prieštaringai šio iškilaus vado veikla vertinama dar ir dėl to, kadangi Piłsudskio pavardė praktiškai nefigūruoja lietuvių istoriniame, politiniame ir žiniasklaidos diskurse. O jei ir pasirodo, dažniausiai apie ją diskutuojama remiantis emocijomis, o ne pagrįstais istoriniais faktais.
Konferencijoje, kuri prasidės 2017 m. gruodžio 5 d. 10:30 val. Vilniaus rotušėje, dalyvaus lietuvių ir lenkų ekspertai, mokslininkai, tiriantys Józefo Piłsudskio asmenybę ir įvairius jo veiklos aspektus. Daug dėmesio bus skiriama Lietuvos ir Lenkijos santykiams Piłsudskio laikais, taip pat – platesniam geopolitiniam anuometinės Europos kontekstui. Konferenciją atidarys Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, Lenkijos tautos atminties instituto pirmininkas Jarosław Szarek, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys ir Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński. Dviejų dienų diskusiją vainikuos debatai „Ar įmanomas lenkų ir lietuvių dialogas Piłsudskio tema“, kuriuose dalyvaus: Alfredas Bumblauskas, Rimvydas Miknys, Andrzej Nowak, Włodzimierz Suleja, Tomas Venclova, Jan J. Kasprzyk ir kt. Debatą moderuos Alvydas Nikžentaitis. Konferencija lietuvių ir lenkų kalbomis su vertimu.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/1592005204170885/

Organizatoriai: Lenkijos tautos atminties institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas,  Lenkijos institutas Vilniuje.

Partneriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkų mokslo akademijos Istorijos institutas, Lenkijos karo veteranų ir represuotų asmenų paramos biuras, Vilniaus rotušė, Józefo Piłsudskio muziejus Sulejuveke.

Informaciniai partneriai: Lietuvos radijas ir televizija, Lenkijos radijas užsieniui (Polskie Radio dla Zagranicy), Radijas „Znad Wilii“, dienraštis „Kurier Wileński“, portalai: Dzieje. pl,  ZW.lt, Wilnoteka.lt, 15 min, DELFI.

8 gruodžio

Menas ir sportas. Lenkų pasiekimai sporto tematikos mene

sport-mm

Menas ir sportas. Lenkų pasiekimai sporto tematikos mene

8 Gruodžio 8 d., 17.00 val., Lenkijos institutas Vilniuje (Didžioji 23,Vilnius)

Gruodžio 8 d. Lenkijos institute Vilniuje vyks susitikimas, skirtas lenkų meniniams ir literatūros pasiekimams sporto srityje bei Lenkijos indėliui populiarinant olimpines idėjas ir fizinės bei dvasinės kultūros sąsajas. Nuo literatūros gyvavimo pradžios joje aptinkami sportiniai motyvai. Apie sportą rašė romantikai, pozityvizmo ir Jaunosios Lenkijos atstovai. Atkurtoje Lenkijoje fizinė kultūra tapo populiaria literatūros ir vizualiųjų menu tema. Meno konkursai papildė sporto varžybas olimpinių žaidynių metu nuo seniausių laikų iki pat 1948 m. Lenkų kūrėjai žaidynėse pelnė ne vieną medalį, o Tarptautiniam olimpiniam komitetui susiaurinus varžybas iki grynai sporto disciplinų, Lenkijos olimpinis komitetas įsteigė menininkams kas ketverius metus teikiamus Olimpinių laurų apdovanojimus. Lenkijos olimpinė bendruomenė vykdo kultūrinę edukacinę veiklą bei spausdina lenkiškas ir tarptautines leidinių serijas sporto literatūros tema. Visas šias veiklas ir pasiekimus pristatys LI direktoriaus pavaduotojas, ilgametis olimpinio judėjimo veikėjas Paweł Krupka. Multimedijos prezentaciją papildys senosios ir šiuolaikinės lenkų poezijos sporto tema skaitymai. Kūrinius pristatys Lenkų teatro studijos Vilniuje artistai. Lietuvos lenkų harcerių sąjungos skautai pardavinės knygas sporto tematika. Visos už knygas surinktos lėšos bus paaukotos Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisui.

Susitikimas vyks lenkų kalba. Įėjimas laisvas.

19 gruodžio

Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ kritinio leidimo „Europos homiletikos tradicijų sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ pristatymas

Szyrwid

Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ kritinio leidimo „Europos homiletikos tradicijų sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėjepristatymas

Gruodžio 19 d., 18 val., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius)

Kritinį leidimą pristatys ir naujais atradimais su visuomene dalinsis jo rengėjos doc. dr. Virginija Vasiliauskienė ir prof. dr. Kristina Rutkovska, diskusijoje dalyvaus prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, prof. dr. Paulius Subačius. Renginį moderuos doc. dr. Darius Kuolys. Skambės senoji muzika, dalyvaus senovinio šokio ansamblis PUELLI VILNENSES.
Konstantinas Sirvydas (1579-1631) – jėzuitas, pamokslininkas, katalikų teologas, leksikografas, lietuvių kalbos žodyno ir gramatikos autorius. 1629 m. išleido savo didžiausią darbą „Trijų kalbų žodynas“ (Dictionarium trium linguarum). Tai lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodynas. Tais pačiais metais išleido  pamokslų rinkinį lietuvių ir lenkų kalbomis „Punktai sakymų nuo Advento iki Gavėnios“. K. Sirvydas buvo literatūrinės ir teologinės lietuvių kalbos kūrėjas.

Įėjimas su kvietimais. Daugiau informacijos: www.valdovurumai.lt

Organizatorius: Lietuvių kalbos institutas
Partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

29 sausio

DISKUSIJA: KAIP KALBĖTI APIE ATMINTĮ

Kaip kalbeti apie atminti

DISKUSIJA: KAIP KALBĖTI APIE ATMINTĮ

Minint Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena, Lenkijos institutas Vilniuje ir Vilniaus žydų viešoji biblioteka kviečia į diskusiją „Kaip kalbėti apie atmintį“, kurioje dalyvaus lenkų etnologas, ilgametis Tarnowo apskrities muziejaus direktorius, projektų, skirtų sudėtingai istorijai atminti, iniciatorius Adam Bartosz ir pedagogas, visuomenininkas, daugiakultūrės Lietuvos atminties puoselėtojas Vytautas Toleikis.

Holokausto istorijos mokymas reikalauja didelio jautrumo ir gilaus suvokimo apie šio reiškinio sudėtingumą. Tai nėra vien datos, aukų skaičiai ar koncentracijos stovyklų pavadinimai. Svarbu yra puoselėti aukų atminimą, o dar svarbiau – ugdyti jaunąją kartą mokytis iš skaudžios istorinės praeities, kad ji niekada nepasikartotų, kad viešojoje erdvėje, diskusijose būtų išvengta vadinamųjų „klaidingų atminties kodų“ vartojimo.

Sovietmečio sąlygų suformuotas atitinkamas „užmaršties diskursas” nebėra aktualus nūdienos realijose. Šiuolaikinės visuomenės dinamika skatina mus klausti ir domėtis istorija bei kvestionuoti nusistovėjusias tiesas. Kur ir kaip rasti patikimus šaltinius, kokiomis didaktinėmis ir kitomis medžiagomis naudotis, kalbantis su jaunimu sudėtingomis Holokausto temomis? Kaip užkirsti kelią ksenofobinių ar rasistinių pažiūrų formavimuisi? Diskusijoje taip pat bus kalbama apie tai, kaip yra kuriama kolektyvinė atmintis, kaip ji išsaugoma Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.

Diskusija vyks sausio 29 d. 18 val. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje (Gedimino pr. 24, Vilnius) Įėjimas laisvas. Renginys vyks lietuvių ir lenkų kalba su vertimu.

Renginio svečiai:

Adam Bartosz – etnologas ir muziejininkas, ilgametis Tarnowo apskrities muziejaus (Lenkija) direktorius, pripažintas romų ir žydų istorijos bei kultūros žinovas, savo veikla išpopuliarinęs domėjimąsi šia tematika visoje Lenkijoje. Keliasdešimties straipsnių žydų istorijos tematika, knygų „Tarnowskie judaica“ (1992), „Żydowskim szlakiem po Tarnowie“ (2000, 2002) autorius. Aktyvus įvairių organizacijų dalyvis: Tarnovo romų draugijos sekretorius, Žydų paveldo objektų saugojimo komiteto pirmininkas (nuo 1990), Małopolska regiono muziejų asociacijos iniciatorius ir pirmininkas (2005-2009) ir kt. Įdomių ir vertingų kultūros, meno sklaidos projektų (tokių kaip „Tarptautinis romų atminties taboras“, „Romų vaikai muziejuje“, „Galicijos žydų atminties dienos“) iniciatorius ir organizatorius. 2002 m. už Atminties taboro iniciatyvą pagerbtas Lenkijos Respublikos kultūros ir meno ministro diplomu.

Vytautas Toleikis – pedagogas, kultūrininkas, eseistas, bibliofilas, visuomenininkas, daugiakultūrės Lietuvos atminties puoselėtojas, daugybės kultūros ir atminties projektų, skirtų žydų, romų ir kitų tautinių bendruomenių atminčiai puoselėti, iniciatorius. Nuo 2012 m. vykdė edukacinį projektą „Lietuva Izraelyje“, su režisieriumi Vaidotu Reivyčiu 2014 m. sukūrė to paties pavadinimo edukacinį filmą. Rašo lietuvių-žydų santykių, Lietuvos žydų kultūrinio paveldo klausimais. Šiuo metu dirba Šv. Kristoforo gimnazijoje.

29 sausio

Holokaustą išgyvenusio romų berniuko istorija – knygos „Esu Karolis“ pristatyme

Karolis_Ilustracja 1

Sausio 29-ąją, minint Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kviečia į Natalios Gancarz knygos „Esu Karolis“ pristatymą.

„Esu Karolis“ (originalus pavadinimas „Mietek na wojnie“) – tai Natalios Gancarz parašyta ir iliustratorės Dianos Karpowicz meniškai apipavidalinta knyga, pasakojanti apie romų gyvenimą Auschwitz-Birkenau nacių koncentracijos stovykloje mažo berniuko akimis. Tai romų berniuko, labiausiai norėjusio išgyventi karą, istorija. Pagrindinis herojus pasakoja apie savo kasdienybę – skausmą, išsiskyrimą, liūdesį ir apie tai, kad net koncentracijos stovyklos sąlygomis vaikai lieka vaikais – net ir čia jie ieško nuotykių ir žaidžia.

„Esu Karolis“ – vaikams skirta knyga. Be abejo, joje apstu sukrečiančių momentų, bet taip pat yra ir vilties. Apie prievartą iš nekaltų aukų perspektyvos pasakojanti knyga verčia susimąstyti ir vaikus, ir suaugusius. Knygą lietuvių k. išleista Lenkijos instituto Vilniuje bei Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangomis. Knyga bus nemokamai platinama mokyklose visoje Lietuvoje.

Auchwitz II-Birkenau stovykloje vokiečių įsteigta vadinamoji čigonų šeimų stovykla (Zigeunerfamilienlager) buvo likviduota 1944-ųjų naktį iš rugpjūčio 2 į 3 d. Dujų kamerose tuomet buvo nužudyti beveik 3 tūkstančiai paskutinių romų stovyklos kalinių: vaikų, moterų ir vyrų. Iš viso Auschwitz-Birkenau stovykloje kalėjo apie 23 tūkstančiai romų, deportuotų iš 14 šalių. Iš jų per 20 tūkstančių mirė nuo bado, ligų arba buvo nužudyti. Per II pasaulinį karą iš viso žuvo daugiau nei 500 tūkstančių romų.

Natalia Gancarz – lenkų etnologė, romų kultūros tyrinėtoja, rašytoja, scenaristė, dizainerė. Krokuvos Jogailos universiteto Literatūros ir meno studijų absolventė. „Studia Romologica“ redakcijos sekretorė, mokslinių publikacijų, taip pat eilėraščių ir prozos autorė. Jos knyga „Smakowanie Podgóry“ XVII festivalyje „Galicijos literatūros ruduo“ pripažinta geriausiu 2007 m. poezijos debiutu. 2011 m. išleido eiliuotą abėcėlę romų vaikams „Romano Abecadło“. Terapinių pasakų autorė. Be rašymo užsiima edukacinių priemonių kūrimu.

Knygos pristatymas vyks sausio 29 d. 12 val. 30 min. Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Raugyklos g. 25, Vilniuje. Knygą pristatys jos autorė Natalia Gancarz, iliustracijų autorė Diana Karpowicz, žymus lenkų romologas dr. Adam Bartosz, viena pirmųjų romų kultūros Lietuvoje tyrinėtojų, antropologė Aušra Simoniukštytė. Susitikime taip pat dalyvaus Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė ir Lenkijos instituto Vilniuje direktorius, Lenkijos ambasados patarėjas Marcin Łapczyński.

8 vasario

LENKIJA Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje “STUDIJOS 2018” Vilniuje (stendas Nr. 3.15)

FB_1920x1080_2

LENKIJA Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje “STUDIJOS 2018” Vilniuje (stendas Nr. 3.15)

Vasario 8-10 d., Lietuvos parodų centras „Litexpo” (Laisvės pr. 5, Vilnius)

 

Jau tradiciškai Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lenkijos nacionaline akademinių mainų agentūra NAWA organizuoja Lenkijos stendą tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo mugėje „STUDIJOS 2018“ Vilniuje. Šių metų kampanijos, reklamuojančios studijas Lenkijos aukštosiose mokyklose,

šūkis tai „Studijos Lenkijoje – ranka pasiekiama sėkmė“. Stende savo studijų programas, be kitų,  pristatys Krokuvos Jogailos universiteto, Varšuvos žemės ūkio universiteto, Poznanės ekonomikos universiteto, Krokuvos kalnakasybos ir metalurgijos akademija. Dalyvavimas mugėje yra ilgalaikės Lenkijos instituto Vilniuje kampanijos, kurios tikslas – populiarinti lenkų mokslą ir aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, dalis. Šių metų kampanija: plakatai Vilniaus gatvėse, jaunimui skirtuose periodiniuose leidiniuose bei interneto svetainėse, akcentuoja ne tik aukščiausią pasaulinį Lenkijos universitetų lygį, bet ir geografinį bei kultūrinį mūsų valstybių artumą. Lenkijos aukštojo mokslo įstaigos siūlo per 600 skirtingų studijų programų, dėstomų ne tik lenkų, bet ir anglų bei kitomis užsienio kalbomis. Studentų laukia labai patraukli, įvairiausius interesus tenkinanti švietimo sistema, atitinkanti aukštus Europos švietimo standartus. Iš kitų šalių į Lenkiją studijuoti atvykstantys jaunuoliai gali rinktis mediciną, biotechnologijas, kompiuterinių žaidimų projektavimą, meno, ekonomikos disciplinas ir daugelį kitų studijų krypčių. Lenkijos universitetai yra lygiaverčiai konkurentai pasaulyje pripažintiems švietimo centrams. Studijų Lenkijoje baigimo diplomas pripažįstamas ne tik visoje Europoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.  Mokymosi, žinių ir karjeros planavimo mugė „STUDIJOS 2018” vyks vasario 8-10 dienomis Lietuvos parodų centre „Litexpo” (Laisvės pr. 5, Vilnius). Lenkijos stendas Nr. 3.15 įrengtas 3 salėje. Stendo atidarymas įvyks vasario 8 d., 12 val. Jame dalyvaus Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska bei Lenkijos instituto direktorius Marcin Łapczyński. Be to vasario 8 d. (ketvirtadienį) 15 val. Lenkų kultūros namuose vyks susitikimas lenkiškų Lietuvos mokyklų absolventams, besidomintiems studijomis Lenkijoje.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos mokslo ir aukštojo mokslo studijų ministerija, Lenkijos nacionalinė akademinių mainų agentūra NAWA

11 balandžio

„Irenos Sendlerowos istorija“. Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję lenkai

Sendlerowa

„Irenos Sendlerowos istorija“. Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję lenkai
Holokausto aukų atminimo dienos (Yom Ha-Shoah), 75-ųjų Varšuvos geto sukilimo metinių bei Irenos Sendlerowos metų proga
Balandžio 11 d. 17.30 val., VVGŽM Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius)
Balandžio 12 d. 13 val., Kauno IX forto muziejus (Žemaičių pl. 75, Kaunas) 

Lenkai, Holokausto liudytojai, patyrė jį ypatingu būdu. Jie ne tik kovojo su brutaliu vokiečių okupanto teroru, bet turėjo priešintis ir hitlerininkų vykdomam žiauriam savo kaimynų žydų naikinimui. Okupuotoje Lenkijoje, skirtingai nei kitose Vakarų Europos šalyse, už pagalbos teikimą žydams žmonės buvo baudžiami mirties bausme. Nepaisant to, daugelis lenkų priešinosi blogiui ir gelbėjo žydus. Gelbėdami kitus žmones, rizikuodavo savo ir savo šeimos narių gyvybėmis. Tarp daugiau nei 26 500 žmonių, kuriems Izraelio valstybė suteikė Pasaulio tautų teisuolio titulą, yra daugiau nei 6700 lenkų.  Tačiau šis skaičius pilnai neatspindi žydų gelbėjimo reiškinio masto okupuotoje Lenkijoje, nes dauguma gelbėtojų vis dar nėra žinomi.

Programoje:

  • Susitikimas su dr. Marcinu Urynowicziumi (susitikimas lenkų kalba su vertimu į lietuvių kalbą)
  • Filmo „Irenos Sendlerowos istorija“ rodymas (filmas lenkų kalba su titrais lietuvių ir anglų kalba)
  • Papildomai Kauno IX forto muziejuje veiks paroda „Żegota. Pagalbos žydams taryba“ (paroda lenkų ir lietuvių kalbomis). Paroda veiks iki gegužės 31 d.

Įėjimas laisvas.

Dr. Marcin Urynowicz – lenkų istorikas ir rašytojas, bendradarbiaujantis su Tautos atminties instituto Tyrimų skyriumi. Jis specializuojasi Lenkijos II pasaulinio karo metų istorijos tyrimuose, ypač didelį dėmesį skiria lenkų ir žydų santykiams bei žydų gelbėjimui per Holokaustą.

Andrzejaus Wolfo filmas „Irenos Sendlerowos istorija“ remiasi unikaliais pagrindinės herojės interviu.

Irena Sendlerowa (1910–2008), Pasaulio tautų teisuolė, okupacijos  metais buvusi „Żegotos“ vaikų skyriaus vadovė, išgelbėjo  kelis tūkstančius žydų vaikų, išveždama juos iš Varšuvos geto ir slėpdama lenkų šeimose, vaikų namuose bei vienuolynuose. A. Wolfo filmas – tai režisieriaus pokalbių su Irena Sendlerowa apie II pasaulinį karą, vykusių paskutiniu jos gyvenimo laikotarpiu, įrašai.

 Marcino Urynowicziaus ir dr. Pawło Rokickio parengta paroda  „Żegota. Pagalbos žydams taryba“pasakoja apie „Żegotos“ įkūrimą ir jos veiklą, primena jos pagrindinius herojus bei kai kuriuos globotinius. Pagalbos žydams taryba „Żegota“ buvo unikali slapta organizacija. Jos tikslas – Lenkijos žydų, masiškai naikinamų vokiečių okupanto II pasaulinio karo metais, gelbėjimas. Rizikuodami savo gyvybėmis, civiliai konspiratoriai nuo Holokausto išgelbėjo mažiausiai keletą tūkstančių žmonių.

Organizatoriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Tautos atminties institutas, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus – Tolerancijos centras, Kauno IX forto muziejus

16 balandžio

Seminaras: „Trijų jūrų iniciatyva – naujos idėjos Europai beieškant“

????????????

Seminaras: „Trijų jūrų iniciatyva – naujos idėjos Europai beieškant“

Lenkijos institutas ir Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje bendradarbiaudami su Rumunijos ambasada bei Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu, rengia du atvirus seminarus, skirtus Trijų jūrų idėjai.
Trijų jūrų iniciatyva, tai Lenkijos ir Kroatijos inicijuota dvylikos Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regiono valstybių bendradarbiavimo platforma. Jos tikslas – stiprinti ES vienybę skatinant glaudesnį Vidurio Europos šalių bendradarbiavimą infrastruktūros, energetikos ir ūkio srityse. Trijų jūrų iniciatyva gali tapti galimybe mūsų regiono šalims  peržengti infrastruktūros barjerus ir atrasti vienoms kitų rinkų patrauklumą. Trijų jūrų iniciatyvos narės: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Austrija, Slovėnija, Kroatija, Rumunija ir Bulgarija.

Seminarai-diskusijos vyks: 

  • balandžio 16 d. 11.00-13.00 val. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (V. Putvinskio g. 23, 311 salė, Kaunas).
  • balandžio 16 d. 17.00-18.30 val. Lenkijos institute Vilniuje (Didžioji g. 23, Vilnius). 

Seminaruose dalyvausiantys ekspertai: dr. Paweł Ukielski (Lenkijos mokslų akademijos Politikos studijų institutas, Lenkija), dr. Olivia Toderean (Rumunijos URM Politinių analizių ir planavimo institutas, Rumunija), dr. Alpo Rusi (Suomija), prof. dr. Mindaugas Jurkynas (Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas), Mindaugas Norkevičius (Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas).

Dalyvavimas seminaruose laisvas. Renginiai vyks anglų kalba be vertimo.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Rumunijos ambasada Vilniuje, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas 

 

18 balandžio

Albumo „Paribio rezidencijos. Buvusios II Žečpospolitos rytinių žemių pilys, rūmai ir dvarai” pristatymas

Kresowe rezydencje

Albumo „Paribio rezidencijos. Buvusios II Žečpospolitos rytinių žemių pilys, rūmai ir dvarai” pristatymas

Balandžio 18 d. 14.00 val., Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai (Sniadeckio g. 2, Jašiūnai)

Lenkijos institutas Vilniuje ir Tautos atminties instituto Varšuvos istorijos tyrimų biuras kviečia į albumo „Paribio rezidencijos. Buvusios II Žečpospolitos rytinių žemių pilys, rūmai ir dvarai” pristatymą, kuriame dalyvaus albumo autorius Grzegorz Rąkowski ir dr. Kazimierz Krajewski (Tautos atminties institutas).
Albumas „Paribio rezidencijos“, tai publikacija, parengta ir išleista Tautos atminties instituto Varšuvos skyriaus, kuris jau daug metų tiria dramatiškiausią šiaurės rytinių Paribio teritorijų istorijos laikotarpį. Projektu siekiama kolektyvinėje atmintyje išsaugoti  pasaulį, kurio jau nebėra. Etniškai  ir kultūriškai įvairialypį pasaulį su gyva patriotine vietinių bendruomenių dvasia, tarsi iš rašytojo Sienkiewicziaus trilogijos. XX a. kataklizmai šį pasaulį negrįžtamai išstūmė, o vietoje jo daugeliui teliko skaudus ilgesys ir nuoskauda dėl neteisingų istorijos vingių. Projektas pristato materialinį praeities palikimą – rezidencijas. Būtent jos didžiąja dalimi kūrė istorinį kraštovaizdį, buvo jungtimi tarp konkrečių šeimų, žemių, regionų ir literatūros bei meno.
Po pristatymo bus galimybė įsigyti albumą (parduodamų egzempliorių kiekis ribotas).
Susitikimas vyks lenkų kalba. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Tautos atminties instituto Varšuvos istorijos tyrimų biuras, Lenkijos institutas Vilniuje, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras, Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai