7 birželio

Laisvės moterys. „Solidarność“ ir „Sąjūdžio“ moterų susitikimas

Plakatas_laisves moterys_internetui

Laisvės moterys. „Solidarność“ ir „Sąjūdžio“ moterų susitikimas

Birželio 7 d. 16 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino per. 51, Vilnius) 

Nors Lietuvos ir Lenkijos demokratiniai judėjimai gimė ir vystėsi kiek skirtingu metu ir skirtingomis aplinkybėmis, abi valstybes jungia panaši istorinė patirtis ir bendras laisvės kaip pamatinės vertybės suvokimas. Svarbus vaidmuo kovoje už abiejų šalių nepriklausomybę teko aktyvioms, išmintingoms ir drąsioms moterims. Lenkijos Solidarność ir Lietuvos Sąjūdžio moterims. Laisvės moterims.
„Yra ne tik demokratijos tėvai, bet ir demokratijos motinos“, kadaise pasakė vienas iš profesinių sąjungų Solidarność veikėjų. 8-tame ir 9-tame praeito amžiaus dešimtmetyje Lenkijoje kai kuriems gamyklų streikams (pvz. Lodzėje) vadovavo arba vienos iš vadovių buvo moterys. Jei ne moterys, sustabdžiusios iš Gdansko laivų statyklos beišeinančius darbininkus, 1980 m. rugpjūčio streikas nebūtų pasiekęs tikslo. 1981 m. Lenkijoje įvedus karo padėtį ir suėmus didžiąją dalį Solidarność vadų, būtent moterys perėmė iniciatyvą ir įkūrė didžiausią pogrindžio laikraštį „Tygodnik Mazowsze” (liet. „Mazovijos savaitraštis“). Lietuvoje moterys ne mažiau aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, organizuojant tokias akcijas kaip „Baltijos kelias”, atkuriant valstybės nepriklausomybę ar ją ginant 1991-ųjų sausio 13-ąją.
Solidarność ir Sąjūdžio paveikslus derėtų papildyti dažnai nežinomomis, bet vertomis priminti moterų istorijomis. Todėl Lietuvai ir Lenkijai švenčiant valstybių Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, abiems šalims minint moterų balsavimo teisės įtvirtinimo šimtąsias metines, Lietuvai – dar ir Sąjūdžio 30-metį, Lenkijos institutas Vilniuje pakvietė prie bendro stalo diskusijai „Laisvės moterys. Solidarność ir Sąjūdžio moterų susitikimas“ moteris, kurių veikla Lenkijoje ir Lietuvoje XX a. 8-ame – 10-tame dešimtmetyje aktyviai prisidėjo prie visuomeninių ir politinių pokyčių, lėmusių abiejų šalių nepriklausomybės atkūrimą. Tai bus pirmasis Solidarność ir Sąjūdžio moterų susitikimas Lietuvoje. 

2018 m. birželio 7 d. 16 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje diskusijoje dalyvaus: Urszula Doroszewska, Maria Przełomiec, Ewa Tomaszewska, Jadwiga Chmielowska, taip pat Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Halina Kobeckaitė, Nijolė Oželytė ir Angonita Rupšytė. Jos pasidalins asmenine patirtimi ir įžvalgomis, primins svarbiausius ano meto įvykius, kuriuose teko dalyvauti, pasikalbės apie ryšius tarp abiejų garsiųjų visuomeninių judėjimų, apie Solidarność ir Sąjūdžio struktūrų veiklos skirtumus ir panašumus. Prieš diskusiją birželio 7 d. 12 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks filmo „Solidarumas pagal moteris“ („Solidarność według kobiet“) peržiūra. Dokumentinėje Martos Dzido ir Piotro Śliwowskio juostoje pasakojamos pamirštos su komunizmo sistema kovojusių lenkių moterų istorijos.

Diskusijoje „Laisvės moterys“ dalyvauja:

Lietuva:

  • Vilija Aleknaitė-Abramikienė, politikė, LR Seimo narė, viena iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigėjų ir ilgametė narė, Tėvynės sąjungos moterų bendruomenės pirmininkė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narė.
  • Halina Kobeckaitė, diplomatė (ambasadorė Estijoje, Turkijoje, Suomijoje), prezidento Valdo Adamkaus patarėja, vertėja, žurnalistė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narė.
  • Nijolė Oželytė, visuomenės veikėja, aktorė, politikė, viena iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigėjų, Konservatorių moterų sąjungos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narė, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narė, Moterų Sąjūdžio pirmininkė.
  • Angonita Rupšytė, visuomenės veikėja, Sąjūdžio metraštininkė, aktyvi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narė, viena iš „Baltijos kelio“ ir „Laisvės kelio“ organizatorių ir koordinatorių.

Lenkija:

  • Jadwiga Chmielowska, visuomenės veikėja, žurnalistė, Solidarność Katovicų skyriaus valdybos narė, pogrindinės antikomunistinės organizacijos „Solidarność Walcząca“ („Kovojantis solidarumas“) narė, 2009 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
  • Urszula Doroszewska, sociologė, žurnalistė, nuo 8-to XX a. dešimtmečio – komunistinės Lenkijos opozicijos veikėja, profesinės sąjungos Solidarność aktyvistė, prezidento Lecho Kaczynskio kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus vicedirektorė, Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėja, diplomatė, Lenkijos instituto Minske direktorė, Lenkijos Respublikos ambasadorė Gruzijoje, o šiuo metu -  Lietuvoje.
  • Maria Przełomiec, radijo ir televizijos žurnalistė, BBC lenkų redakcijos ir Telewizja Polska korespondentė, 2013 m. apdovanota LR Sausio 13-osios atminimo medaliu.
  • Ewa Tomaszewska, komunistinės Lenkijos opozicijos veikėja, profesinės sąjungos Solidarność aktyvistė, europarlamentarė, šiuo metu – Lenkijos Respublikos Seimo narė.

Diskusiją modernuos žurnalistas, politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Projekto organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje. Projekto partneriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje, Europos solidarumo centras Gdanske, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projektas yra „Moterų politikos lyderių suvažiavimo 2018“ (Woman Political Leaders Forum 2018), globojamo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, papildomos programos dalis. Projektas organizuojamas Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga.

Įėjimas į renginius laisvas. Vietų skaičius ribotas. Diskusija vyks lietuvių ir lenkų k. su sinchroniniu vertimu. Filmas bus rodomas originalo kalba su lietuviškais titrais.

8 birželio

Atminimos lentos, skirtos broliams Narutavičiams atidengimas Telšiuose

Narutowiczowie - Tablica 8.5.2018

Atminimos lentos, skirtos broliams Narutavičiams atidengimas Telšiuose

Birželio 8 d., 16.30 val., Telšių katedra

100-sioms Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo metinėms atminti, Telšiuose, ant bažnyčios sienos (dabar katedros) bus atidengta atminimo lenta, skirta broliams Narutavičiams – Stanislovui (Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui) bei Gabrieliui (Lenkijos Respublikos pirmajam prezidentui), atminti. Paminklinė lenta su užrašu dviem kalbomis bus pritvirtinta ant bažnyčios, kurioje abu broliai buvo pakrikštyti. Tai yra dr. Jano Skłodowskio, Paribio istorijos tyrinėtojo, iniciatyva. Šią iniciatyvą parėmė fondas „Pagalba lenkams Rytuose“ iš Lenkijos Respublikos Senato lėšų bei Telšių rajono savivaldybė. Atminimo lentos atidengimas vyks Žemaitijos sostinės šventės „Telšiai 2018“ metu. Šventės metu vyks taip pat mokslinė konferencija „Svajotojai kūrė Lietuva“, bus aukojamos Šv. Mišios už brolius Narutavičius.

12 birželio

“Postmodernizmas yra beveik gerai” – susitikimas su architektūros tyrėju Łukaszu Staneku

ilanka

“Postmodernizmas yra beveik gerai” – susitikimas su architektūros tyrėju Łukaszu Staneku

Birželio 12 d. 20 val., Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

Architektūros fondas (Lietuva) bei Lenkijos institutas Vilniuje kviečia į architektūros tyrėjo dr. Łukaszo Staneko paskaitą “Postmodernizmas yra beveik gerai. Iš Rytų Europos į Persijos įlanką, ir atgal”. Pranešime bus kalbama, kaip Bulgarijos ir Lenkijos architektų projektai įtakojo tarptautinės architektūros kultūros pokyčius Rytų Europoje ir Persijos įlankos šalyse. Łukasz Stanek baigė architektūros ir filosofijos studijas Krokuvoje, Veimare, Miunsteryje ir Ciuriche, bei gavo daktaro laipsnį Delfto technologijos universitete (2008). Be Delfto, Łukasz Stanek dėstė Berlage institute (2008), Harvardo universitete (2012), ir Federaliniame technologijų institute (ETH) Ciuriche. Pranešėjas – Jan van Eyck akademijos Mastrichte, Institut d’Urbanisme Paryžiuje, Kanados architektūros centro (CCA) Monrealyje, ir Nacionalinės meno galerijos Vašingtone stipendininkas.
Renginys nemokamas, paskaita vyks anglų kalba.

Pokalbį organizuoja Architektūros fondas ir Lenkijos institutas Vilniuje

20 birželio

Tarptautinė konferencija „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“ skirta Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui

Signatarai.Signatories_of_Lithuania

Tarptautinė konferencija „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“ skirta Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui

Birželio 20-21 d.,  Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Konferencijos tikslas – aptarti Lietuvos ir Lenkijos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kelią į nepriklausomybių atkūrimą; pristatyti naujausius XX amžiaus pradžios lietuvių ir lenkų tautinių sąjūdžių raidos tyrimus bei požiūrius į Lietuvos ir Lenkijos politinę tradiciją. Greta istorinių temų, konferencijos pranešėjai gvildens šiuolaikinio pasaulio problemas: dabartinių Lietuvos ir Lenkijos valstybių užsienio politikos paradigmas, abiejų šalių vietą Europoje bei pasaulyje. Tarptautiniame renginyje kviečiami dalyvauti istorikai, politologai, sociologai, kultūrologai, filologai ir kitų sričių mokslininkai, norintys pasidalinti savo tyrimais apie Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių istorines, politines ir kultūrines dimensijas Valstybingumo šimtmečio atkūrimo kontekste.  Konferencijoje dalyvaus mokslininkai iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Čekijos, JAV ir kt.

Konferencijos programa  – diskusijos atviros visiems norintiems:

Birželio 20 d. (trečiadienis)
13.00 -13.30 – iškilmingas konferencijos atidarymas  (Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas, Lenkijos Respublikos ambasadorė  Urszula Doroszewska, VDU, M. Romerio universiteto atstovai, Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų direktorius J. Malicki) (anglų kalba)
13.30 -15.00 – įžanginė diskusija: „1918 metais Vidurio ir Rytų Europoje ir pasaulyje: nauji iššūkiai, naujos viltys, nauja rekonstrukcija (anglų kalba)
15.00 -16.00 – kavos pertrauka
16.00 – 18.00 – Ambasadorių apskritasis stalas „Trys dešimtmečiai laisvės: diplomatai ir sunki kaimynystė“ (30-ųjų Sąjūdžio metinių proga). Dalyvauja Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, Lenkijos Respublikos ambasadorius Gruzijoje Mariusz Maszkiewicz, Lietuvos Respublikos URM ambasadorius ypatingiems pavedimams Darius Degutis, Lietuvos Respublikos URM ambasadorius ypatingiems pavedimams Dainius Junevičius. Moderatorius – Tomasz Błaszczak (VDU Cz. Miłoszo centras), (lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu).

Birželio 21 d. (ketvirtadienis)
14.00 – 16.00 – baigiamoji paskaita ir diskusija: „2018 metai Vidurio ir Rytų Europoje ir pasaulyje: senos klaidos, naujos viltys, stabilumo projekcijos“ (anglų kalba)
16.00 – 17.00 – kavos pertrauka
17.00 -19.00 – J. Bardacho premijos įteikimo ceremonija (koordinavimas– Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas)

Konferencija vyks anglų kalba. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Vytauto Didžiojo Universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Varšuvos universitetas, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

28 birželio

Tomaszo Koclęgos skulptūros „Atspindžiai“ atidengimas Vilnelės upėje, Užupyje

Wizualizacja rzeźby Refleksja

Tomaszo Koclęgos skulptūros „Atspindžiai“ atidengimas Vilnelės upėje, Užupyje

Birželio 28 d. 18.00, Užupio meno inkubatorius (Užupio g. 2A), Vilnius

Lietuvai ir Lenkijai švenčiant nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, Lenkijos institutas Vilniuje ir Užupio menų inkubatorius kviečia į lenkų menininko Tomaszo Koclęgos skulptūros „Atspindžiai“ atidengimą. Skulptūra, savo simbolika primenanti bendrą abiejų tautų istoriją, nepriklausomybės praradimą, kovą dėl jos ir atgavimą, bus visam laikui sumontuota Vilnelės upėje Užupyje. Skulptūrą papildys su Vilniumi susijusio poeto, Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo moto-eilėraštis „Upės“.
Tomasz Koclęga baigė grafikos studijas Krokuvos dailės akademijoje. Šiuo metu vadovauja skulptūros dirbtuvėms Katovicų dailės akademijoje. Dėstė Suomijos, JAV ir Čekijos aukštosiose meno mokyklose. Tomaszo Koclęgos kūryba visuomet koncentravosi ties žmogaus prigimtimi, galimybėmis, emocijomis ir troškimais. Koclęgos darbai ne kartą eksponuoti parodose viešosiose erdvėse JAV, Japonijoje, Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir daugelyje Lenkijos miestų. Menininkas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą didžiausiuose ir prestižiškiausiuose sniego skulptūrų konkursuose  Kinijoje, Japonijoje, Rusijoje ir Lenkijoje. Koclęga yra sukūręs skulptūrų nuolatiniam eksponavimui JAV, Čekijoje ir Lenkijoje. Renginys vyks lietuviu ir lenkų k. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Užupio meno inkubatorius
Projektas vykdomas pagal lietuvišką Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio minėjimo programą  „Niepodległa 2018″

Nuotr. Skulptūros vizualizacija

7 rugsėjo

Lenkiški akcentai diskusijų festivalyje „Būtent!“

40797631_904328843091242_4329736804312809472_n

Lenkiški akcentai diskusijų festivalyje „Būtent!“

Rugsėjo 7-8 d., Birštonas

Lenkijos institutas Vilniuje ir Lenkijos ambasada Vilniuje maloniai kviečia į Diskusijų festivalį „Būtent!“, kuris vyks rugsėjo 7-8 d. Birštone.

  • Šeštadienis, Rugsėjo 8 d., 17.30 val.: Diskusiją „Baltijos tigrai globalaus ciklono akyje. Baltijos Jūros valstybės Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje“

Remiant Lenkijos narystė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje 2018-2019 m., Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos ir Estijos ambasada rengia diskusiją, kurios metu ekspertai ir diplomatai iš Lenkijos, Lietuvos, ir Estijos diskutuos apie Baltijos valstybių saugumo aplinka, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narystę bei ieškos atsakymo į klausimą, kokia kryptimi turėtų eiti „Baltijos tigrai“, kur jie gali siekti paramos, jei reikės, ir kaip efektyviai panaudoti savo narystę Saugumo Taryboje, kad atremtų naujus šiuolaikinio pasaulio iššūkius. Daugelį metų Baltijos regionas nebuvo traktuojamas kaip sritis, iš kurios galėtų kilti grėsmė pasaulio tvarkai. „Regiono šalys turi bendrą tikslą, tačiau jos žiūri skirtingomis kryptimis“, – sakė buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas. Dinamiški pokyčiai, pastaruoju metu vykstantys Baltijos jūros regione, ypač saugumo srityje, bei ekonomikos, energetikos ar ekologijos srityse, verčia keisti dabartinį ES, NATO, regioninių organizacijų ir JTO bendradarbiavimo būdą.

Diskusijoje dalyvaus:

  • Vygaudas Ušackas (Lietuva) / Diplomatas, KTU Europos instituto direktorius. Buvęs Lietuvos užsienio ministras, ambasadorius Vašingtone ir Londone, Europos Sąjungos atstovas Rusijoje ir Afganistane.
  • Bogusław Winid (Lenkija) / Diplomatas, Lenkijos prezidento patarėjas užsienio politikos ir saugumo klausimais. Buvęs gynybos ir užsienio reikalų viceministras, ambasadorius prie NATO ir Jungtinių Tautų organizacijos.
  • Minna-Liina Lind (Estija) / Diplomatė, Estijos URM Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos departamento darbuotoja. Buvusi Estijos ambasadoriaus Jungtinių Tautų organizacijoje pavaduotoja ir Užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovė.
  • Moderatorius: Karolis Kaupinis / Žurnalistas, scenaristas, režisierius. Dirbo LRT užsienio naujienų redaktoriumi, vedė tarptautinių įvykių laidą „Pasaulio panorama“. Šiuo metu kuria kino filmus.

Diskusija vyks anglų kalba. Įėjimas laisvas.

  • Penktadienis, rugsėjo 7-8 d., 21.00 val., Kurhauzas (B. Sruogos g. 2): Andrzejaus Ciecierskio filmo „Meistras, stebėjęs kasdienybę“ peržiūra.

Šių metu festivalio naujovę – filmų programa, kurioje bus parodytas šiais metais pastatytas 42 minučių filmas „Meistras, stebėjęs kasdienybę“. Tai pirmasis kinematografinis bandymas pristatyti vieno garsiausių XIX–XX a. sandūros Vilniaus fotografų, fotografijos meno pionieriaus, dailininko Stanisławo Filiberto Fleury gyvenimą ir kūrybinį palikimą. Garsusis fotografas įdomiausius savo darbus sukūrė ne studijoje, bet klajodamas po Vilnių ir jo apylinkes. Unikalios S. F. Fleury fotografijos leidžia persikelti į praeitį ir geriau pažinti anuometinį Vilnių.

Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada, Estijos ambasada, Diskusijų festivalis „Būtent!”, TVP Gdanskas

10 rugsėjo

Fotografijų konkursas „Atostogos Lenkijoje“

IP_foto-konkursas-baneris-1280x1280px)-v7

Fotografijų konkursas „Atostogos Lenkijoje“

iki rugsėjo 10 d. 

Atostogavote Lenkijoje? O gal važiavote apsipirkti į kaimyninę šalį? Keliavote į Pietų ar Vakarų Europą ir kirtote Lenkiją? O gal dar tik planuojate kelionę prie Vyslos? Yra daugybė įdomių vietų Lenkijoje savaitgalio ar vasaros kelionei – vaizdinga Baltijos jūros pakrantė, didingi kalnai, gyvybe kunkuliuojantys miestai, audringi festivaliai… Lenkijos institutas Vilniuje paruošė staigmeną! Atsiųsk savo Lenkijoje darytą nuotrauką, kurioje matyti įspūdinga gamta, istoriniai paminklai, įdomios vietovės, linksmos akimirkos. Jei lydės sėkmė ir tavo nuotrauka surinks daugiausia patiktukų („Like“), laimėsi savaitgalio kelionę į Gdanską lėktuvu arba kitus smagius prizus!
Konkursas vyksta 2018 m. nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 10 d. Konkurso dalyviai privalo atsiųsti konkurso elektroninio pašto adresu: atostogos.lenkijoje@gmail.com vieną ar kelias nuotraukas (ne daugiau kaip 3), fotografijos turi būti padarytos Lenkijoje; su aprašymu, kuriame nurodyta fotografijos atlikimo vieta (miestas), objekto pavadinimas, autoriaus vardas, pavardė ir „Facebook“ vartotojo pavadinimas (jei turi savo paskyrą). 2018 m. rugsėjo 11 d. visos konkurse dalyvaujančios fotografijos bus paskelbtos Lenkijos instituto Vilniuje „Facebook“ paskyroje, specialiai konkursui skirtame albume „Wakacje w Polsce“ / „Atostogos Lenkijoje“. 2018 m. rugsėjo 11-20 d. vyks internetinis „Facebook“ vartotojų balsavimas. Trijų įdomiausių nuotraukų, kurios surinks daugiausia patiktukų, autoriai bus apdovanoti prizais. Laimėtojai bus skelbiami rugsėjo 21 d.! Konkurso nuostatai skelbiami www.lenkijosinstitutas.lt skyrelyje „Atsisiųsti“ ir Lenkijos instituto Vilniuje „Facebook“ paskyros albume „Wakacje w Polsce” / „Atostogos Lenkijoje”.

Organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje; partneris: Lenkijos turizmo organizacija POT
Informaciniai partneriai: portalas „15min.lt”, žurnalai „Keliauk” ir „Kelionės ir pramogos“, radijo stotis „Znad Wilii” bei portalas „ZW.lt”

14 rugsėjo

Palangos ir kitų Baltijos kurortų architektūra. Pokalbis su prof. Małgorzata Omilanowska

MMO-v3

Palangos ir kitų Baltijos kurortų architektūra. Pokalbis su prof. Małgorzata Omilanowska

Rugsėjo 14 d., 17 val., Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4)

Rugsėjo 15 d. Palangos kurhauze bus įteiktos Palangos miesto garbės piliečio regalijos Lenkijos mokslininkei, europinės reikšmės kultūros istorikei, Palangos miesto istorijos tyrinėtojai, profesorei, habilituotai daktarei Małgorzatai Omilanowskai. Taip buvusi Lenkijos kultūros ministrė įvertinta už ypatingus nuopelnus Palangos miestui bei Palangos vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais ir veikla mokslo bei kultūros srityje. Taip siekta ne tik pagerbti prof. Omilanowską, bet ir išreikšti padėką už profesorės atliktą išskirtinės svarbos ir vertės Palangai darbą – sukurtą ir paskelbtą monografiją „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ („Nadbałtyckie Zakopane. Połąga w czasach Tyszkiewiczów“, Warszawa, 2011). Ši knyga, kurioje paskelbti profesorės tyrinėjimai, buvo išleista 2011 m., o neilgai trukus leidinys išverstas ir į lietuvių kalbą. Profesorė M. Omilanowska yra viena iš geriausių mokslininkių ir architektūros specialisčių ne tik Lenkijoje, bet ir Europoje. Ji daug metų tyrinėjo Tiškevičių laikų Palangą ir yra pelnytai laikoma geriausia to laikmečio Palangos istorijos žinove pasaulyje. Pasitelkusi gausius dokumentų ir ikonografijos šaltinius iš Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos, Latvijos ir Vokietijos archyvų, mokslininkė aktualizavo bendro lenkų ir lietuvių kultūros paveldo klausimus bei apeliavo į abiejų tautų istorinę atmintį.
Rugsėjo 14 d. susitikime su profesore Małgorzata Omilanowska Vilniuje bus kalbama apie išskirtinę Palangos architektūrą. Šiame Baltijos pajūryje įsikūrusiame kurorte XIX ir XX a. sandūroje susitikdavo lenkų kultūros elitas iš Austrijai, Rusijai ir Prūsijai priklausiusių Lenkijos regionų,  Rusijos ir lietuvių inteligentai iš Vilniaus bei Kauno. Palangoje kaip ir visuose pasaulio gydomuosiuose kurortuose susitikdavo skirtingos kultūros, kalbos ir tautos. Susitikime taip pat bus kalbama apie Tiškevičių vaidmenį kurorto architektūros formavime. Be to viešnia papasakos apie Baltijos pakrantės, Pomeranijos ir Žemaitijos architektūrą, apie Baltijos paplūdimių kūrimo pradžią ir pajūrio kurortų architektūrą. Pokalbį ves dr. Viltė Migonytė-Petrulienė (VDU), disertacijos „Lietuvos tarpukario (1918-1940) kurortų architektūra modernėjančios visuomenės kontekste” autorė.
Małgorzata Omilanowska gimė 1960 m. balandžio 10 d. Varšuvoje (Lenkija). Baigė Varšuvos universitetą,  Berlyno technikos universitete studijavo architektūrą. 2012–2014 m. M. Omilanowska buvo Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo viceministrė, 2014–2015 m. –  Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė. Profesorė atliko išskirtinės svarbos ir vertės Palangai darbą – parašė ir paskelbė monografiją lenkų kalba: „Nadbałtyckie Zakopane. Połąga w czasach Tyszkiewiczow“ (2011). Ši knyga išversta į lietuvių kalbą: „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ (2014). Autorė daug metų tyrinėjo Tiškevičių laikų  Palangą, pasitekdama įvairių šalių archyvinę, ikonografinę medžiagą, dokumentus,  ir yra geriausia to laikmečio Palangos istorijos  žinovė. M. Omilanowska Lietuvos dailės muziejaus metraštyje (t. 9, 2007) publikavo straipsnį „Franzo Schwechteno, Édouardo André ir Stanisławo Witkiewicziaus projektai Palangoje“. Jame pirmą kartą buvo paskelbti vokiečių architekto F. Schwechteno Palangos rūmų statybos brėžiniai, kurie buvo saugomi Berlyno archyve. Profesorės publikuoti brėžiniai labai pasitarnavo, atkuriant autentišką Palangos grafų Tiškevičių rūmų (dabar – Gintaro muziejus) struktūrą.
Susitikimas vyks lenkų ir lietuvių kalbomis. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailės muziejus, Architektūros fondas

18 rugsėjo

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė” 2018: Dr. Aleksandros Przegalińskos (Bostono Massachusetts Institute of Technology) paskaita: „Kada dirbtinis intelektas pasieks žmogaus lygį?“

z20411521Q

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė” 2018: Dr. Aleksandros Przegalińskos (Bostono Massachusetts Institute of Technology) paskaita: „Kada dirbtinis intelektas pasieks žmogaus lygį?“

Rugsėjo 18 d. 17.30 val., Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvė (Gedimino pr. 51)

Dirbtinis intelektas, tai vienas iš svarbiausių XX ir XXI a. projektų. Ne iki galo suvokiame, kaip sparčiai kompiuteriai, botai ir robotai įsisavina naujus gebėjimus ir pasiekia vis naujas gyvenimo sritis. 2014 metais pirmasis pokalbių robotas (chatbot) išlaikė Tiuringo testą, po poros metų kompiuteris nugalėjo daug sudėtingesnio nei šachmatai kinų žaidimo Go didmeistrį. Tai tapo įmanoma dėl smarkiai pažengusio giliojo mokymo (deep learning). Botas Siri kūrėjų apdovanotas humoro jausmu, pateikia gan banalius, tačiau mielus atsakymus į klausimus apie gyvenimo prasmę. Robotui Sophie buvo suteikta Saudo Arabijos pilietybė. Ar reikėtų baimintis robotų, ar tam tikru momentu jie gali užvaldyti pasaulį? Ar išties dirbtinis intelektas gali būti pavojingesnis už atominį ginklą? Ar neilgai trukus bendrausime visai kitaip nei iki šiol, nustosime vartoti žodžius ir simbolius, atsisveikinsime su regėjimo ir klausos era, kad keistumės mintimis? Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu, Mokslo festivalyje apie augančią dirbtinio intelekto (ang. AI, Artificial Intelligence) reikšmę pasakos viena geriausių šio srities specialisčių dr. Aleksandra Przegalińska. A. Przegalińska – tai jauna, bet jau pripažinta mokslininkė, kuri be kita ko domisi ir tyrinėja naujųjų technologijų kūrimo procesus bei iššūkius, susijusius su humanoidinio dirbtinio intelekto sukūrimu. Aleksandra Przegalińska apsigynė filosofijos mokslų daktarės laipsnį dirbtinio intelekto filosofijos srityje Varšuvos universiteto Filosofijos instituto Kultūros filosofijos katedroje. Šiuo metu yra adjunktė  Leono Kozminskio universitete Center for Research on Organizations and Workplaces, atlieka tyrimus Bostono Massachusetts Institute of Technology (MIT). Niujorko The New School for Social Research absolventė – čia dalyvavo tyrinėjant tapatybę virtualioje erdvėje, ypatingą dėmesį skiriant virtualiajam pasauliui Second Life. Domisi naujų technologijų raida, ypač žaliosiomis technologijomis, darniu vystymusi, dirbtiniu intelektu, socialiniais robotais ir dėvimomis technologijomis. Paskaita anglų kalba. Įėjimas laisvas. Būtina išankstinė registracija: https://www.mokslofestivalis.eu/renginys/2018/kada-dirbtinis-intelektas-pavys-zmogu/

Organizatoriai: Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė”, Lenkijos institutas Vilniuje, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

20 rugsėjo

Prof. Ryszardo Kluszczyńskio „Išmontuojant paminklus. Bandymas grąžinti materialumą viešajai erdvei“

kluszczynski

Prof. Ryszardo Kluszczyńskio „Išmontuojant paminklus. Bandymas grąžinti materialumą viešajai erdvei“

Rugsėjo 20 d., 20.00 val., Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

Paskaita pratęs lenkų tyrinėtoju pristatymą „Architektūros pokalbių“ cikle. Šį kartą su paskaita Nacionalinėje dailes galerijoje viešes prof. Ryszard Kluszczyński – kuratorius, meno kritikas bei kultūros ir medijų studijų profesorius Lodzės Dailės Akademijoje, paskaitoje aptars savo rašto darbus apie „antimemorialinę“ ir „antipaminklinę“ meno strategiją, paremtą meninių intervencijų viešojoje erdvėje stebėjimu ir šviesos skulptūrų formavimu, projektuojant jas ant valstybinių pastatų fasadų. Pokalbio tarp airių filosofės bei kuratorės Niamh McDonnell ir Kluszczyński metu bus peržiūrima archyvinė medžiaga, kurioje užfiksuotas sovietinių paminklų išardymas Lietuvoje, kas taps pretekstu tolimesnei diskusijai. Paskaita vyks anglų kalba. Įėjimas laisvas

Organizatoriai: Architektūros fondas, Lietuvos kultūros taryba, Lenkijos institutas Vilniuje