23 gegužės

Tarptautinė mokslinė konferencija „VIENO VALDOVO IŠTIKIMI PAVALDINIAI…“: LIETUVA IR SAKSONIJA VALDANT VETINAMS

herbas

Tarptautinė mokslinė konferencija „VIENO VALDOVO IŠTIKIMI PAVALDINIAI…“: LIETUVA IR SAKSONIJA VALDANT VETINAMS

2017 m. gegužės 23–24 d.
Valdovų rūmai

Vienas aktyviausių Lietuvos tarptautinių ryšių partnerių nuo Viduramžių iki šių dienų buvo Vokietija ir ypač kelios jos istorinės žemės. Viena tokių Lietuvos istorinei raidai svarbiausių Vokietijos žemių yra Saksonija. Su Saksonija siejamas pirmasis Lietuvos paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose 1009 m., vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnacijos byla XIII a., didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai XIV a. pradžioje, Vokiečių ordino riterių rekrutavimas kovai su pagonimis lietuviais, Gediminaičių-Jogailaičių ir saksų Vetinų dinastiniai ryšiai XV–XVI a., Reformacijos sklaida ir religiniai XVII a. konfliktai Vidurio Europoje.

Ypač glaudūs saitai Lietuvą ir Saksoniją susiejo XVII a. pabaigoje – XVIII a. antroje pusėje (1697–1763), kai Abiejų Tautų Respubliką (jungtinę Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybę) bei Saksonijos kunigaikštystę valdė du bendri valdovai iš saksų Vetinų dinastijos – Augustas Stiprusis ir jo sūnus Augustas III. Tai buvo visų Vetinų valdomų valstybių politinės raidos perspektyvų vilties ir karinių nesėkmių, visuomenės gyvenimo regimos ramybės ir visą Respubliką apimančių politinių grupuočių konfrontacijos, kultūros sklaidos ir tarptautinės situacijos komplikacijų, kai kurių valdymo struktūrų paralyžiaus ir pirmųjų esminių valstybės reformų planų brandinimo laikai.

Būta sumanymų Saksonijos kunigaikštystę su Abiejų Tautų Respublika susieti glaudesne sąjunga arba netgi paskelbti Vetinus paveldimais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovais. Tačiau ši idėja nesulaukė reikšmingesnės bajorijos paramos. Kitų reformų sumanymai – valdymo centralizavimo, parlamentinės veiklos sunorminimo bei liberum veto teisės atsisakymo, kariuomenės padidinimo ir pan. – Respublikoje buvo bandomi įgyvendinti jau XVIII a. pabaigoje.

Šių reformų kulminacija tapusi 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija numatė, kad Lietuvos ir Lenkijos valdovo sostą perims Saksonijos Vetinų dinastija. Šiuokart iniciatyvą parodė Respublikos bajorija – reformų šalininkai.

Saksonijos Vetinai valdė XIX a. pradžioje trumpai egzistavusią Varšuvos kunigaikštystę, į kurios sudėtį įėjo ir Lietuvos Užnemunė. Įdomu, kad dar po šimto metų, baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, Saksonijos dinastijos atstovai vėl buvo svarstomi kaip kandidatai į Lietuvos karaliaus sostą.

Greta politinių, diplomatinių, dinastinių bei karinių saitų, Lietuvą su Saksonija siejo ir kultūriniai, meniniai ryšiai, siekę Renesanso laikus, o itin suintensyvėję Baroko epochoje, kai Abiejų Tautų Respublika ir Saksonija buvo valdomos bendrų valdovų.

Konferencijos pranešimai daugiausia kaip tik ir turėtų būti skiriami įvairiems Vetinų valdymo laikotarpio (1697–1763) aspektams. Kiti Lietuvos bei Saksonijos istorinių ryšių momentai galėtų papildyti pagrindinės tematikos kontekstą.

Ši konferencija sumanyta kaip tarptautinės parodos, planuojamos surengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose kartu su Dresdeno valstybiniais meno rinkiniais (Staatliche Kunstsammlungen Dresden) 2018 m., mokslinis įvadas. Konferencijos pranešimus planuojama skelbti kartu su parodos katalogu. 2018 m. numatoma surengti atskirą konferenciją, skirtą Lietuvos ir Vokietijos istoriniams ryšiams. Abi tarptautinės mokslinės konferencijos ir paroda bei jos kultūrinė programa skiriamos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018).

Konferencijos globėjas Deividas Matulionis
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas, buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijos Federacinėje Respublikoje

Konferencijos organizatoriai 
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Dresdeno valstybiniai meno rinkiniai (Staatliche Kunstsammlungen Dresden)
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

Konferencijos partneris
Lenkijos institutas Vilniuje

Konferencijos organizacinė kolegija
Prof. dr. Dirk Syndram
Prof. dr. Rimvydas Petrauskas
Doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė
Dr. Andrzej Krzysztof Link-Lenczowski
Dr. Gintautas Sliesoriūnas
Dr. Mindaugas Šapoka
Dr. Andrei Macuk
Doc. dr. Vydas Dolinskas
Dalius Avižinis
Marijus Uzorka

Oficialios konferencijos kalbos
Lietuvių ir vokiečių (sinchroninis vertimas)

5 birželio

Lietuvos-Lenkijos konferencija skirta Lietuvos dalyvavimo UNESCO programoje „Pasaulio atmintis“ 25-mečiui bei Lenkijos pirmininkavimui 41-ajai UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesijai

Bez tytułu

Lietuvos-Lenkijos konferencija skirta Lietuvos dalyvavimo UNESCO programoje „Pasaulio atmintis“ 25-mečiui bei Lenkijos pirmininkavimui 41-ajai UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesijai

Birželio 5-6 d., Kernavė, Vilnius

Lietuvos prisijungimo prie UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ 25-mečio ir Lenkijos pirmininkavimo 41-ajai UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesijai, vyksiančiai Krokuvoje proga, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Lenkijos institutas Vilniuje organizuoja konferenciją, skirtą didelės istorinės ir civilizacinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimo klausimams.  Konferencijoje dalyvaus Lietuvos ir Lenkijos ekspertai. Programa „Pasaulio atmintis“, tai 1992 metais pradėta vykdyti tarptautinė iniciatyva, kurios tikslas – plačiai paskleisti žinią ir imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti didelės istorinės ir civilizacinės reikšmės dokumentai: rankraščiai, spaudiniai, inskripcijos, audiovizualiniai dokumentai (garso įrašai ir filmai) ir kt.  Šiais metais švenčiamas mūsų šalių 25-metis programoje „Pasaulio atmintis“. Be to   š. m. liepos 2–12 dienomis Krokuvoje vyks 41-oji UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesija – itin prestižinis renginys pasaulio mastu. Lenkija pirmininkaus šiai sesijai.
Š.m. birželio 5 d. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje vyks iškilminga programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionaliniame registre esančių objektų liudijimų teikimo ceremonija, kurioje dalyvaus  Asta Junevičienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė bei Tomasz Komorowski, Lenkijos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Komunikacijos programų vadovas.
Š. m. birželio 6 d., 9.30 val. Valdovų rūmų auditorijoje prasidės seminaras, kuriuo metu bus aptarinėjamos dvi temos: „Abiejų Tautų dokumentinio paveldo komunikavimo bendrojo naratyvo gairės“ bei „Valstybės politika kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimui ekstremalių situacijų atvejais“.  Seminare dalyvauja ekspertai iš Lenkijos: dr. Hubert Wajs (Centrinis senųjų aktų archyvas), prof. Jaroslaw Dumanowski (Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Istorijos ir archyvistikos institutas), Jacek Olbrycht (Nacionalinis muziejų ir rinkinių apsaugos institutas) bei Tadeusz Komorowski  (Lenkijos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas).
Seminare numatomas sinchroninis vertimas lietuvių-lenkų k.

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lenkijos institutas Vilniuje

9 birželio

Edukacinio projekto „Lietuva ir Lenkija – bendru keliu. Vietos ir žmonės, kurie mus jungia“ finalas

edukacja

Edukacinio projekto „Lietuva ir Lenkija – bendru keliu. Vietos ir žmonės, kurie mus jungia“ finalas

Birželio 9 d., 10 val., Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre (Žirmūnų 1 B, Vilniuje)

Lenkijos instituto Vilniuje ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro projektas „Lietuva ir Lenkija – bendru keliu. Vietos ir žmonės, kurie mus jungia“ prasidėjo š. m. kovo mėnesį. Projekte dalyvauja 127 mokiniai iš 22 mokyklų iš visos Lietuvos.  Projekto, kuris organizuojamas rengiantis 2018 m. minėti Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės atgavimo šimtmetį, tikslas – remiantis bendru istoriniu, kultūriniu paveldu, ugdyti ir skatinti Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir lenkų tarpusavio pagarbą, abipusį supratimą, toleranciją. Mokinių grupės savo gyvenamojoje vietovėje ieškojo įvairių ženklų, kurie įrodytų lietuvių ir tautų bendrystę, sietųsi su istoriniais kultūriniais įvykiais ar įžymiais žmonėmis, kurie mus jungia ir iš šių ženklų sudarė pažintinio tako maršrutus. Moksleivių sudaryti maršrutai bus patalpinti specialiai sukurtoje interneto svetainėje, skirtoje populiarinti vietinį turizmą bendros lenkų ir lietuvių istorijos pėdsakais.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

24 birželio

Vilniaus jaunimo susitikimas su klubo „Išplėšti iš nelaisvės“ nariais

wyrwani z niewoli

Vilniaus jaunimo susitikimas su klubo „Išplėšti iš nelaisvės“ nariais

Birželio 24 d. 15 val. Adomo Mickevičiaus gimnazija (Kruopų 11 g. Vilnius) 

Birželio 23-25 d. vyksiančių Lietuvos jaunimo dienų „Tiesa mus išlaisvins“ /J 8, 32/, programoje Lenkijos institutas Vilniuje ir Lietuvos jaunimo pastoracijos centras organizuoja Vilniaus jaunimo susitikimą su klubo „Išplėšti iš nelaisvės“ nariais Jaceku Zajkowskiu ir Piotru Zalewskiu. Jau penkerius metus jie vyksta į susitikimus su jaunimu mokyklose, gatvėse, pataisos namuose, vaikų globos namuose Lenkijoje ir už jos ribų, liudydami savo atsivertimą ir skelbdami Evangeliją. Visur, kur pasirodo, jie sukelia džiaugsmo, entuziazmo ir susijaudinimo bangą. Kadaise buvę priklausomi nuo alkoholio, narkotikų, sugniuždyti prievartos, jie patyrė Dievo esybę. Tai pakeitė jaunuolių gyvenimą, kuris dabar yra tarsi jaudinantis nuotykis. Vaikinai dalijasi patirtimi ir savo pavyzdžiu rodo, kad net giliausioje tamsoje esti mažytė šviesos kibirkštėlė, galinti parodyti kelią į laisvę…
Susitikimas lenkų kalba. Įėjimas nemokamas

Organizatoriai: Lietuvos jaunimo pastoracijos centras, Adomo Mickevičiaus gimnazija Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje

27 birželio

„Totoriai-musulmonai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: praeitis, dabartis, ateitis” (minint 620-ąsias totorių istorijos, religijos ir kultūros Baltarusijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje metines)

800px-Lithuanian_Tatars_of_Napoleonic_army[1]

„Totoriai-musulmonai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: praeitis, dabartis, ateitis” (minint 620-ąsias totorių istorijos, religijos ir kultūros Baltarusijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje metines)

Birželio 27-28 d. 10 val. Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas, V. Krėvės aud. (Universiteto g. 5, Vilnius) 

2017 metais totoriai mini 620-ąsias įsikūrimo Lietuvoje metines. Ta proga Vilniaus universitete rengiama tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje dalyvaus specialistai iš Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lietuvos ir Turkijos. Konferencijoje bus diskutuojama apie totorių reikšmę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijų istorijai, religijai ir kultūrai.
Įėjimas nemokamas

Organizatoriai: M. Koperniko Torunės universiteto Kitabo tyrimų centras, Lietuvių kalbos institutas, Minsko valstybinis universitetas, Baltarusijos mokslų akademijos Centrinė biblioteka, Balstogės universitetas, Vilniaus universitetas; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

31 rugpjūčio

Mikroinstaliacijos viešojoje Vilniaus erdvėje

mikroinstalacje

Mikroinstaliacijos viešojoje Vilniaus erdvėje

Rugpjūčio 31, 11.00 val., fontanas (Taikos g. 60) ir amfiteatras (Taikos g. 75) Vilniaus Justiniškių mikrorajone

Neveikiantis fontanas ir betoninis amfiteatras turi galimybę vėl tapti vietos bendruomenės susitikimo vieta. Tam padės „NO studijos“ architektų Magdalenos Szwajcowskos ir Michało Majewskio mikroinstaliacijos. Šie projektuotojai grąžins Vilniaus Justiniškių mikrorajono gyventojams susitikimo vietą. Ji buvo sukurta 9-ajame dešimtmetyje ir dabar joje daug objektų, nebeatliekančių savo pirminės funkcijos, retai naudojamų, nes trūksta sumanymų, kaip juos naudoti.  Kalbėdamiesi su architektais gyventojai skundėsi trūkumu infrastruktūros bendrai leisti laisvalaikį bet kokio amžiaus žmonėms. Šis gyventojų poreikis tapo atspirties tašku projektuotojams, dirbusiems prie dviejų metamorfozės laukiančių rajono komunikacinių traukos taškų - betoninio amfiteatro ir neveikiančio fontano. Būdingu naujų objektų bruožu taps atvira, paprasta ir patraukli forma, tiek kviečianti praeivį, tiek raginanti išeiti iš namų ir bendrauti. Magdalena Szwajcowska ir Michałas Majewskis nuolat dirba Vroclave, ten jų mikroinstaliacijos tapo populiarios ir sulaukė daug dėmesio, ypač taikomajam menui skirti renovuoti vartai, kaip  pvz. „DesignBoom“.
Projekto vykdytojai – Adomo Mickevičiaus institutas, veikiantis su ženklu „Culture.pl“, bei Vilniaus miesto savivaldybė. Projektą remia ir Lenkijos institutas Vilniuje.

11 rugsėjo

Maria Skłodowska-Curie – mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2017” globėja

Curie_plakat do biuletynu

Maria Skłodowska-Curie – mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2017” globėja

Rugsėjo 11 d. 17.30 val., kino centre „Forum Cinemas Vingis“ (Savanorių pr. 7, Vilnius) – mokslo festivalio atidarymas – filmas „Marija Kiuri“
Rugsėjo 12 d. 17.00 val., Lietuvos mokslų akademijos Mažoji salė (Gedimino pr. 3, Vilnius) – seminaras „Moterys moksle“.

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva šių metų mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė” globėja yra Maria Skłodowska-Curie – žymiausia lenkų mokslininkė, pelniusi dvi Nobelio premijas fizikos ir chemijos srityje. Šiemet minime 150-ąsias jos gimimo metines.

  • Rugsėjo 11 d. mokslo festivalį „Erdvėlaivis Žemė” atidarys Marie Noëlle filmas „Marija Kiuri” (2016, 100 min.). Tai poetinis pasakojimas apie iškilios lenkų mokslininkės, dukartinės Nobelio premijos laureatės Marios Skłodowskos-Curie gyvenimą. Moters, siekiančios pripažinimo tiksliųjų mokslų pasaulyje, kuriame anuomet dominavo vyrai, istorija persipina su scenomis iš sudėtingo herojės asmeninio gyvenimo. Režisierė puikiai išnaudoja turtingą mokslininkės biografiją atskleisti jos kaip moters asmenybei, iki šiol daugumai žinomai tik iš vadovėlių ar mokslinių veikalų. Vienas didžiausių filmo privalumų – puikus aktorės Karolinos Gruszkos vaidmuo ir meistriškas operatoriaus Michało Englerto darbas. Filmas anglų, prancūzų, lenkų ir vokiečių kalba su lietuviškais titrais.
  • Rugsėjo 12 d. įvyks Tarptautinis seminaras „Moterys moksle” skirtas moterų vaidmeniui, kurį jos atlieka įvairiose mokslo srityse, o ypač tiksliuosiuose moksluose. Savo patirtimi ir įspūdžiais dalysis kelių Europos šalių atstovės. Viena iš seminaro viešnių – prof. Agnieszka Zalewska, buvusi CERN’o tarybos pirmininkė. Tai žymi fizikė iš Jogailos universiteto ir pirmoji moteris, užėmusi tokį aukštą postą. Savo patirtimi taip pat pasidalins Branduolinės fizikos instituto Romoje direktorė prof. Marcella Diemoz. Lietuvą atstovaus biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė, VU Gyvybės mokslų centro Neurobiologijos ir biofizikos katedros mokslo darbuotoja, tyrinėjanti smegenų vystymosi procesus, „L’Oreal – UNESCO“ stipendijos laureatė. Susitikimo pradžioje bus trumpai pristatyti individualūs mokslininkių pasiekimai, taip pat apibūdinti mokslo plėtros ir teisiniai aspektai konkrečiose šalyse. Bus paliesta „stiklinių lubų” problema ir lyčių lygybės klausimai. Renginio pabaigoje įvyks bendra diskusija apie iššūkius moksle, kuriuos tenka įveikti moterims.

Seminaro kalba anglų su vertimu į lietuvių kalbą. Įėjimas nemokamas. Būtina išankstinė registracija:
http://www.mokslofestivalis.eu/renginys/2017/moterys-moksle-apvalaus-stalo-diskusija/ 

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, Italų kultūros institutas Vilniuje, filmo peržiūros partneriai: Prancūzijos institutas Lietuvoje, Goethe institutas Lietuvoje

15 rugsėjo

SUSITIKIMŲ CIKLAS SU ŽYMIU LENKŲ PROFESORIUMI JANU ŻARYNU

Jan Żaryn-mala fot.Andrzej Wiktor

 „Lenkų atmintis” – prof. Jano Żaryno susitikimas su Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos jaunuomene
Rugsėjo 15 d., 14.00 val., Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija (Mokyklos g. 22, Šalčininkai)

Lenkijos instituto Vilniuje ir dienraščio „Kurier Wileński” redakcijos kvietimu profesorius Jan Żaryn kartu su gimnazijos auklėtiniais išsiruoš į kelionę po Lenkijos istoriją – pradedant Mieszko I krikštu, tęsiant diplomatinėmis ir karinėmis II Respublikos kovomis už nepriklausomybę, baigiant Pasmerktųjų kareivių karta ir Solidarumu. Remdamasis savo dvasinių idealų – Romano Dmowskio ir kardinolo Stefano Wyszyńskio – pavyzdžiais primins, kad nepakanka būti pasyviais įvykių stebėtojais. Profesorius teigia, kad istorija yra gyvenimo mokytoja. Kiekviena tauta – taip pat ir lenkai, o gal net visų pirma lenkai –  privalo išmokti praeities pamokas. Profesorius yra aktyvios istorijos politikos šalininkas ir primena šviesios atminties prezidentą Lechą Kaczyńskį, Lenkijos politiką nuo 1989 metų, geriausiai suvokusį istorinių žinių ir bendros tautos atminties svarbą. Susitikimas vyks 100-jų Lenkijos nepriklausomybės atgavimo metinių proga.
Susitikimas vyks lenkų kalba. Įėjimas nemokamas. 

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, „Kurier Wileński” redakcija, Šalčininkų Jano Śniadeckio gimnazija

 ______________

Diskusija „Istorijos politika ir informacinis saugumas Vidurio Europos regione: kokius svarbiausius namų darbus reikia atlikti?“
Rugsėjo 15 d., 17 val., Atviros Lietuvos fondo namai (Didžioji g. 5, Vilnius) 

Diskusija iš ciklo „Europos idėjos paieškos“, kurioje dalyvauja istorikas prof. Jan Żaryn (Lenkija), istorikas ir filosofas prof. Kęstutis Girnius bei žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka, moderiatorius – politologas Mariusz Antonowicz. Diskusijos dalyviai stengsis atsakyti į aktualiausius klausimus susijusius su istorijos politika. Kaip su istorija ir atmintimi elgiasi Vidurio ir Rytų Europos politikai? Koks žiniasklaidos ir šiuolaikinių medijų vaidmuo formuojant istorijos politiką? Kaip reikėtų apibūdinti šiuo metu Rusijos Federacijos vykdomą manipuliavimo istorija strategiją ir taktiką? Kaip Kremlius išnaudoja skausmingus Antrojo pasaulinio karo epizodus kiršindamas Lenkiją ir Ukrainą bei Lietuvą ir Lenkiją?
Įėjimas laisvas. Susitikimas lietuvių ir lenkų kalbomis su vertimu.

Organizatoriai: Lenkijos institutas, Atviros Lietuvos fondo namai

_________________

Prof. Jano Żaryno knygos „Lenkų atmintis. Apie istoriją ir istorijos politiką” pristatymas
Rugsėjo 16 d., 15.00 val., Lenkų kultūros namai, salė nr. 305 (Naugarduko g. 76, Vilnius)

Viešnagės Lietuvoje, organizuojamos Lenkijos instituto Vilniuje ir dienraščio „Kurier Wileński” redakcijos, metu profesorius Jan Żaryn susitiks su lenkais ir pristatys jiems savo naujausią leidinį „Lenkų atmintis. Apie istoriją ir istorijos politiką” („Polska pamięć. O historii i polityce historycznej”), sudarytą iš pastaraisiais metais publikuotų Profesoriaus straipsnių. Jų temos – Katalikų bažnyčios istorija, tautinis ir krikščionių-demokratų judėjimas, LLR represinio aparato veikla, lenkų ir žydų santykiai. Savo tekstuose Jan Żaryn, taip pat ir aktyvus politikas, analizuoja Lenkijos istorijos politiką, ypač jos sąsajas su kaimynais – Rusija, Vokietija ir Ukraina. Jis nurodo klaidas ir nesėkmes, siūlo konkrečius veiksmus. Šio susitikimo tema bus ir Lietuvoje gyvenančių lenkų padėtis. Susitikimas bus rengiamas 100-jų Lenkijos nepriklausomybės atgavimo metinių proga.
Susitikimas vyks lenkų kalba. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos Institutas Vilniuje, „Kurier Wileński” redakcija, Lenkų kultūros namai Vilniuje

Prof. Jan Żaryn yra istorikas besispecializuojantis šiuolaikinės Lenkijos tyrimuose. Yra ilgametis Varšuvos ir Kardinolo Stefano Wyszyńskio universitetų dėstytojas, daugybės knygų ir spaudos publikacijų autorius, visuomenės veikėjas. Buvo vienas iš Katalikiškojo auklėtojų susivienijimo ir „Pamirštų kareivių“ fondo kūrėjų, Tautos atminties instituto darbuotoju ir švietėjiško susivienijimo „Polska Jest Najważniejsza“ (liet. Lenkija yra svarbiausia) vadovu. Jo knyga „Polska pamięć. O historii i polityce historycznej” (liet. Lenkiška atmintis. Apie istoriją ir istorijos politiką), išleista 2016 m. yra vienas iš svarbiausių veikalą apie Lenkijos istorijos politikos analizę ir kūrimą. Šiuo metu eina Lenkijos Respublikos senatoriaus pareigas ir taip pat yra žurnalo „wSieci Historii“ redaktoriumi.

Fot. Andrzej Wiktor

20 rugsėjo

„Józef Piłsudski: wielki Polak czy wielki Litwin?” Spotkanie z red. Piotrem Zychowiczem o współczesnym obliczu patriotyzmu oraz postaci Marszałka Józefa Piłsudskiego

pilsudski

„Józef Piłsudski: didis lenkas ar didis lietuvis?“ Susitikimas su red. Piotru  Zychowicziumi  apie šiuolaikinį patriotizmą ir Maršalo Józefo Piłsudskio asmenį

2017 m. rugsėjo 20 d., 18.00 val., Lenkijos institutas Vilniuje (Didžioji g. 23)

Lenkų diskusijų klubas ir Lenkijos institutas Vilniuje organizuoja susitikimą su Piotru Zychowicziumi, žinomu jaunos kartos lenkų istoriku ir žurnalistu. Zychowicz yra savaitraščio „Do Rzeczy“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas ir mėnraščio „Historia Do Rzeczy“ redaktorius, daugelio istorinės tematikos knygų autorius. Susitikimą ves dr. Andžej Pukšto (Vytauto Didžiojo universitetas). Susitikimas yra rengiamas 100-ųjų Lenkijos nepriklausomybės atgavimo metinių ir 150-ųjų Józefo Piłsudskio gimimo metinių proga. Projektas finansuojamas Lenkijos Respublikos Senato ir fondo „Pomoc Polakom na Wschodzie“ lėšomis skirtomis lenkų išeivijai.
Susitikimas vyks lenkų kalba. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkų diskusijų klubas, Lenkijos institutas Vilniuje

27 rugsėjo

„Žmogus tvirtu stuburu” Diskusija vietinės atminties tema apie žydų holokaustą bei juos nuo mirties gelbėjusius lenkų ir lietuvių Teisuolius.

305861-352x500

„Žmogus tvirtu stuburu” Diskusija vietinės atminties tema apie žydų holokaustą bei juos nuo mirties gelbėjusius lenkų ir lietuvių Teisuolius.

Rugsėjo 27 d., 18.00 val., Lietuvos žydų bendruomenė (Pylimo g. 4, Vilnius) 

Susitikimas su kun. Romualdu Waszkineliu ir Dariuszu Rosiaku, Trečiosios Lenkijos radijo programos žurnalistu, autoriumi knygos „Žmogus tvirtu stuburu” („Człowiek o twardym karku“), kurios tema yra vietinės atminties apie Holokaustą išsaugojimas ir teisuolių, gelbėjusių žydus nuo mirties, pristatymas. Susitikimo metu bus parodytas biografinis dokumentinis filmas „…Kryžius Dovydo žvaigždėje” („…Wpisany w Gwiazdę Dawida – Krzyż”), rež. Grzegorzas Linkowskis, kuriame pagrindinis susitikimo herojus kun. R. Waszkinel pasakoja apie savo dramatišką likimą, atskleidžia dilemas ir apmąstymus, atvedusius jį iki vidinės ramybės ir tikrumo. Romuald Jakub Weksler-Waszkinel – žydas ir katalikų kunigas. Tai neįprasta istorija apie žmogų su dviem pavardėmis ir dviguba tapatybe, turintį dvi tėvynes. Jis gimė 1943 metais Švenčionių gete. Kaip dauguma kitų nuo mirties išgelbėtų žydų vėliau sužinojo, kad jį išauginę žmonės nėra jo biologiniai tėvai. 1966 metais jis priėmė kunigo šventinimus. 1978 metų vasario 23 d. iš įmotės sužinojo, kad yra žydas. Tuo metu jam buvo 35 metai. Tai buvo jo antrasis gimimas. Dariusz Rosiak – lenkų radijo ir spaudos žurnalistas, daugybės publikacijų autorius, už savo reportažus nominuotas literatūros premijai „Nike”. Susitikimą ves kultūrologas ir bibliofilas Vytautas Toleikis.
Susitikimo kalba: lietuvių ir lenkų su vertimu, filmas – lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė,  leidykla „Czarne”