23 lapkričio

Orientavimosi žaidimas „1863-ųjų sukilimo pėdsakais“

1863 sukilimo banneris

Orientavimosi žaidimas „1863-ųjų sukilimo pėdsakais“

Lapkričio 23 d., 12 val., K. Sirvydo skveras (Vilnius, pradžia šalia M.K. Oginskio muzikinio suoliuko)

Nepaisant valstybės padalijimų lenkų ir lietuvių širdyse visuomet gyvavo idėja atkurti nepriklausomybę ir išsilaisvinti iš Rusijos imperijos priespaudos. Po ilgus metus trunkančių tremimų, valstiečių nusivylimo baudžiavos panaikinimo sąlygomis, susikūrus slaptosioms draugijoms, kurios užsiėmė antirusiška veikla bei suaktyvėjus politinėms-religinėms judėjimams 1863-ųjų sausio 22 d. prasidėjo dvejus metus trukęs sukilimas, Lenkijoje vadinamas „Sausio sukilimu“. Sukilimas itin aktyviai vyko Lietuvos žemėse ir taip pat Vilniuje. Tačiau ar žinome, kaip jis atrodė ir kokią įtaką padarė miestui bei miestiečiams?
Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas širdingai kviečia vilniečius ir sostinės svečius dalyvauti nemokamame orientavimosi žaidime, kuris padės interaktyviai susipažinti su 1863-ųjų sukilimo geneze ir eiga. Šiame kultūriniame renginyje kviečiamos dalyvauti komandos (iki 5 asmenų), suburtos tiek iš draugų, tiek iš šeimos narių!
Data: 2019 m. lapkričio 23 d. (šeštadienis)
Registracijos patvirtinimas: 12.00 val.
Žaidimo instruktažas: 12.20 val.
Startas: 12.30 val.
Susitikimo vieta: K. Sirvydo skveras, šalia M.K. Oginskio muzikinio suoliuko
Trukmė: 2,5 valandos
Atstumas: iki 5 km
Dalyviai judės pėsčiomis trasoje iki 5 km.
Žaidimas vyks lietuvių kalba.
Jums reikės:
- Komandos (nuo 1 iki 5 asmenų)
- Patogios aprangos bei avalynės
- Rašymo priemonės
- Mobiliojo prietaiso su internetu ir fotokamera.
Būtina išankstinė registracija: http://sukilimas.orientacines.lt/

Organizatoriai: Lenkijos Respublikos ambasada, Lenkijos institutas Vilniuje

25 lapkričio

Iškilmingas literatūros vertėjų konkurso „Amat victoria curam“ laimėtojų paskelbimas

Plakat-konkurs

Iškilmingas literatūros vertėjų konkurso „Amat victoria curam“ laimėtojų paskelbimas

Lapkričio 25 d., 17 val., Vilniaus universitetas (K. Donelaičio salė,  Universiteto g. 3) 

Reprezentacinėje VU K. Donelaičio salėje vyks iškilmingas Literatūros vertėjų konkurso „Amat victoria curam“ laimėtojų paskelbimas ir prizų įteikimas. Konkursas buvo paskelbtas š.m. rugpjūčio mėn.  Lenkijos literatų draugijos, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos vertėjų sąjungos bei Vilniaus universiteto Polonistikos centro iniciatyva. Konkurse dalyvavo  lietuvių ir lenkų literatūros vertėjai gyvenantys Lietuvoje. Konkursui buvo pateikti 24 darbai, 16 vertimų į lietuvių kalbą bei 8 vertimai į lenkų kalbą kūrinių, kurių vertimas iki šiol nebuvo išspausdintas. Renginio metu bus pristatyti abiejų kategorijų laimėtojų darbai, o laureatams bus įteikti „Orlen Lietuva“ įsteigti piniginiai apdovanojimai  bei Lenkijos instituto Vilniuje įsteigti daiktiniai prizai. Apdovanoti vertimai bus publikuoti lenkų ir lietuvių literatūriniuose žurnaluose. Renginys vyks lenkų ir lietuvių kalba. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos literatų draugija, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos vertėjų sąjunga bei Vilniaus universiteto Polonistikos centras. Apdovanojimus įsteigė: Orlen Lietuva bei Lenkijos institutas Vilniuje. Partneriai: Naujoji Romuva, Pisarze.pl.

27 lapkričio

Knygos „Rasų kapinės Vilniuje – istorija, menas, gamta“ pristatymas

Swiatelko_Dla_Rossy_akcja_2018-5841

Knygos „Rasų kapinės Vilniuje – istorija, menas, gamta“ pristatymas

Lapkričio 27 d., 12.00 val., Lenkijos ambasadoje Vilniuje (Šv. Jono g. 3, Vilnius)

„Rasų kapinės Vilniuje – istorija, menas, gamta“ – tai kompleksinė monografija apie vienas svarbiausių Vilniaus kapinių. Jose amžinojo poilsio atgulė daugelis žymių Lenkijos ir Lietuvos istorijai bei kultūrai nusipelniusių žmonių. Šios kapinės – ne tik lenkų paveldo už šalies ribų dalis, bet ir svarbus šiuolaikinės, nepriklausomos Lietuvos paveldo ir tapatybės elementas. Monografijos autoriai detaliai pristatė kapinių istorines ir meno – funeralinės architektūros -  gijas. Kitas publikacijos privalumas – platus teritorijos sutvarkymo bei ten esančios gamtos aprašymas. Leidinys išleistas dviem kalbom: lenkų ir lietuvių. Susitikimo metu knygą pristatys jos bendraautoriai, taip pat bus galima dalyvauti diskusijoje Rasų kapinių tema. Pristatymas vyks lenkų ir lietuvių kalbomis su vertimu.
Visus suinteresuotuosius prašome iki š. m. lapkričio 19 d. patvirtinti savo dalyvavimą el. paštu vilnius.embassy@msz.gov.pl su prierašu „Registracija – Rasos“.

Organizatoriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos paveldo užsienyje institutas POLONIKA, Mokslo draugijos valdyba „Societas Vistulana“

Fot. Joanna Bożerodska/zw.lt

28 lapkričio

Mokslinė konferencija skirta 410-ioms Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (1609-1677) gimimo metinėms paminėti „Genealogija ir heraldika Lietuvoje – praeitis ir dabartis“

Historiae_Lithuanae

Mokslinė konferencija skirta 410-ioms Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (1609-1677) gimimo metinėms paminėti „Genealogija ir heraldika Lietuvoje – praeitis ir dabartis“

Lapkričio 28 d. 9 val., LMA Vrublievskių biblioteka (Žygimanto g. 1)

Wojciech Kojałowicz-Wijuk (liet. Albertas Kojalavičius-Vijūkas) – XVII amžiaus lenkų-lietuvių istorikas, teologas ir jėzuitas. Labai  išsilavinęs, studijavo retoriką, teologiją ir filosofiją; Vilniaus akademijoje skaitė logikos, fizikos, metafizikos ir etikos paskaitas.  Taip pat buvo pamokslininkas, knygų cenzorius ir vyskupų patarėjas. 1653 m.  tapo Vilniaus akademijos rektoriumi. Pirmosios spausdintos „Lietuvos istorijos“ (1650 m.) ir „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų heraldikos“ kūrėjas. 1648 m. Kojalavičius pradėjo rinkti medžiagą Lietuvos bajorijos istorijai. Savarankiškai surinko didžiąją dalį duomenų ir suteikė daug autentiškos informacijos apie žinomų bajorų šeimų  tradicijas. Aprašė daug nežinomų Lietuvos bajorų herbų. Konferencijos metu žinomi Lietuvos istorikai, bibliotekininkai, heraldikai kalbės apie A. Kojalavičiaus-Vijūko kūrybinį palikimą, primins jo nuopelnus istorijai ir šiuolaikinei heraldikai.
Įėjimas laisvas, bet norint dalyvauti, būtina išankstinė registracija iki 2019 m. lapkričio 18 d. el. paštu: pirmininkas@genealogila.lt.

Organizatoriai: Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija; partneriai: LMA Vrublevskių biblioteka, Lenkijos institutas Vilniuje

5 gruodžio

Vilniaus Stepono Batoro universiteto įkūrimo 100-ųjų metinių minėjimas

USB38_RT8a_2[1]

Vilniaus Stepono Batoro universiteto įkūrimo 100-ųjų metinių minėjimas

Gruodžio 5 d., 14.00–18.00 val., Vilniaus universiteto Senato salė (Universiteto g. 3, Vilnius)

Prieš 100 metų, 1919 m. spalio 11 d., po beveik 90 metų Vilniuje buvo atkurta aukštoji mokykla – universitetas.  Tada buvo nuspręsta, kad atgimęs universitetas gaus karaliaus Stepono Batoro, savo įkūrėjo, vardą.  Universitetas tapo svarbiu intelektualinio gyvenimo centru, tęsė buvusios Abiejų Tautų Respublikos laikų ir pirmaisiais po jos padalijimo metais veikusių mokslo centrų tradicijas. Mokykla buvo įkurta 1579 m., kai karalius Steponas Batoras skyrė lėšų Jėzuitų kolegijai Vilniuje paversti ją Vilniaus akademiją. Po 1831 m. sukilimo žlugimo caro valdžia įsakė likviduoti universitetą –  kaip bausmę už daugelio mokslininkų ir studentų dalyvavimą sukilime. Universiteto veikla buvo atkurta tik 1919 m. ir pasibaigė 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Po karo Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas tapo buvusio Vilniaus Stepono Batoro universiteto akademinių tradicijų sergėtoju ir įpėdiniu. Konferencijos „Stepono Batoro universiteto šimtmetis“ metu pranešimus skaitys: prof. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas) „Vladas Drėma ir jo studijos Stepono Batoro universitete”; prof. Anna Supruniuk (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas) „Abraham Suckever ir kiti Stepono Batoro universiteto studentai”; prof. Tomas Venclova (Lietuvos poetas, publicistas, literatūros tyrinėtojas)  „Czesław Miłosz – Vilniaus universiteto studentas”. Kitas šiam minėjimui skirtas renginys – parodos „Stepono Batoro universitetas 1919-1939“ atidarymas. Parodą sudaro šio universiteto rektorių portretai, rektorių ir dekanų insignijos. Parodą taip pat papildo stendai lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis su informacija apie universiteto mokslinę ir tiriamąją veiklą, jo pasiekimus ir dinamišką plėtrą.
Diskusijoje „SBU Lenkijos ir Lietuvos visuomenės opinijose“ dalyvaus: prof. Alfredas Bumblauskas, dr. Barbara Stankevič ir prof. Mirosław A. Supruniuk. Moderuos dr. Artūras Vasiliauskas.
Konferencija vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su vertimu. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Vilniaus universitetas,  VU Istorijos fakultetas, VU Muziejus, VU Biblioteka, Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas

13 gruodžio

Paroda „Starewicz – animacijos pradininkas”

TABLICA2

Paroda „Starewicz – animacijos pradininkas”

Gruodžio 13 d. – sausio 30 d., Kauno miesto muziejus (Rotušės a. 15, Kaunas)
Parodos atidarymas: gruodžio 13 d. 17.30 val.

Vladislovas Starevičius (Władysław Starewicz – 1882–1965) – Lietuvos lenkakalbių kilmės režisierius, plačių interesų dailininkas, entomologas, lėlinės animacijos pradininkas, XX a. pirmoje pusėje kūręs Lietuvoje, Rusijoje ir Prancūzijoje. Su Kauno miesto muziejumi susaistytas Vladislovas Starevičiaus  yra kilęs iš Lietuvos lenkakalbių bajorų.  Nuo 1911 m. dirbo Kauno miesto muziejaus gamtos skyriuje. Piešė plakatus, karikatūras žurnalams „Vapsva“, „Kreivas veidrodis“, kūrė kostiumus karnavalams, fotografavo, kol apsistojo ties eksperimentine animacija. Pirmasis panaudojo kombinuotą filmavimą, apšvietimo efektus, operatoriaus triukus, kurie taikomi iki šiol. Gyvendamas Kaune V. Starevičius kūrė lėlių animaciją bei kino parodijas: „Prie Nemuno“ (1909), „Žirgelio gyvenimas“ (1910, abu neišlikę), o taip pat – „Laumžirgių gyvenimas“ ir „Skarabėjai“. Savo dienoraščiuose rašė, kad 1911 m. nufilmavo „Gražioji Lukanida“ ir „Kino operatoriaus kerštas“. Dar 1910 m. Kaune sukūrė animacinius filmus su Ąžuolyne gyvenančiais vabalais „Elniaragių kova“, kuriuos sumontavo jau dirbdamas A. Chanžonkovo kino fabrike Maskvoje. Nors ne V. Starevičius išrado erdvinę animaciją, tačiau pripažįstamas šios rūšies pradininku. Jo vardas įrašytas į visas pasaulio kino enciklopedijas bei žinynus; apie jį rašomi moksliniai darbai, kuriami filmai. 2007 m. nepriklausoma prodiuserių kompanija „Filmų era“ su partneriais, tarp kurių ir Kauno miesto muziejus, apie V. Starevičių susuko filmą „Vabzdžių dresuotojas“ (rež. Linas Augutis, Marek Skrobecki). Šį kūrybinės dokumentikos filmą kūrė kūrybinės pajėgos tų šalių, kuriose V. Starevičius gyveno (Lietuvos, Rusijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos).
Parodos kuratorius Krzysztof Stanisławski (Lenkija).

Organizatorius: Draugija „Kampania Artystyczna” (Varšuva); partneriai: Kauno miesto muziejus, galerija „Meno parkas” Kaune, Lenkijos institutas Vilniuje, Lodzės kinematografijos muziejus, FINA – Lenkijos nacionalinė filmoteka-Audivizualinis institutas
Rėmėjas: Varšuvos Adomo Mickevičiaus institutas

30 sausio

Nacistinės Vokietijos mirties stovykla. Konzentrationslager Auschwitz

Auschwitz

Nacistinės Vokietijos mirties stovykla. Konzentrationslager Auschwitz

Sausio 30 d., nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 75-ųjų metinių minėjimo proga, bus atidaryta paroda „Nacistinės Vokietijos mirties stovykla. Konzentrationslager Auschwitz“. Renginį organizuoja Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje kartu su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi.
Parodą parengė Valstybinis Aušvico-Birkenau muziejus Osvencime, ji išversta  į lietuvių kalbą.
Parodoje pristatomi visi svarbiausi Aušvico stovyklos istorijos momentai, taip pat nacių judėjimo genezė bei specifiniai vokiečių teroro sistemos okupuotoje Lenkijoje elementai. Paroda parengta remiantis Valstybinio Aušvico-Birkenau muziejaus archyvine medžiaga, ji pristatoma 30-yje stendų, kuriuose paaiškinamos ir stovyklos, kaip teroro instrumento lenkų gyventojų atžvilgiu, įkūrimo priežastys, ir jos funkcionavimo politinis fonas. Ekspozicija paaiškina, kokiu būdu plėtojosi stovyklų sistema ir kaip ji virto masinio žydų naikinimo centru.
Taip pat aprašytos stovyklos kalinių gyvenimo sąlygos, badas, vergiškas darbas, teroras, baudų bei egzekucijų sistema. Atskiruose stenduose pristatomi moterų ir vaikų likimai, romų naikinimas, sovietų karo belaisvių tragedija. Parodoje supažindinama ir su pasipriešinimo judėjimu Aušvico koncentracijos stovykloje, pasakojamos pabėgimų bei Osvencimo krašto gyventojų pagalbos kaliniams istorijos.
Paroda buvo eksponuojama įvairiose Lenkijos bei pasaulio vietose: Kinijoje, Korėjoje, JAV, Rusijoje, Ukrainoje, Graikijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje.

Parodos atidarymas vyks  2020 m. sausio 30 d. (ketvirtadienį), 14:00 val.,  Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Renginys vyks anglų kalba, be vertimo į lietuvių kalbą.
Paroda veiks iki š. m. kovo 15 d.

Parodos atidaryme dalyvaus Andrzej Kacorzyk, Aušvico-Birkenau Valstybinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas, Tarptautinio edukacijos apie Aušvicą ir Holokaustą centro direktorius.

Parodą parengė: Valstybinis Aušvico-Birkenau muziejus Osvencime
Organizatoriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Renginio partneris: Tarptautinė komisija nacių ir komunistinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti

3 vasario

Reklaminė kampanija „Studijos Lenkijoje – tavo mokslo karjeros pradžia”

Studijos Lenkijoje_jpg

Reklaminė kampanija „Studijos Lenkijoje – tavo mokslo karjeros pradžia”

Lenkijos institutas bendradarbiaudamas su Lenkijos nacionaline akademinių mainų agentūra NAWA vasarį tradiciškai pristato studijų Lenkijoje galimybes. Šių metų kampanija „Studijos Lenkijoje – tavo mokslo karjeros pradžia“ didžiausią dėmesį skirs gilesnei pažinčiai su Lenkijos mokslu, universitetais, mokslo ir tyrimų institutais užsienyje, mokslininkais ir tyrėjais.
Projektu siekiama pristatyti tarptautinei mokslo visuomenei Lenkijos mokslo pasiekimus ir reklamuoti Lenkiją kaip šalį, patrauklią vykdyti moksliniams tyrimams bei siekti mokslinės karjeros.

Daugiau:  https://nawa.gov.pl/

20 vasario

Leidinio „Kunigaikštienė Marija Oginskienė. Mano prisiminimai“ sutiktuvės

MO_pristatymas

Vasario 20 d. (ketvirtadienį) 17 val. maloniai kviečiame į naujo Poznanės Račynskių bibliotekos (Lenkija) leidinio „Kunigaikštienė Marija Oginskienė. Mano prisiminimai“ sutiktuves.

Dalyvaus leidinio rengėjas, įvado ir komentarų autorius, habil. dr. Ryszard Nowicki (Bydgoščės Kazimiero Didžiojo universitetas), Agnieszka Łuczak (Poznanės Račynskių biblioteka), Paweł Krupka (Lenkijos instituto Vilniuje vadovas).

Prisiminimų autorė grafaitė Marija Teresa Kaspara Skuževska (1857–1945), vėliau kunigaikštienė Oginskienė – Plungės dvaro savininko kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio (1849–1902) žmona, buvo kilusi iš vakarinės Lenkijos dalies. Užaugo ir vaikystę praleido šeimos dvare Černejeve, netoli Gniezno, kur 1976 m. įvyko Marijos ir  kunigaikščio Mykolo Oginskio (1849–1902) vestuvės.
Sutuoktinių pora apsigyveno Žemaitijoje. Netrukus šeimos rezidencija tapo išpuoštas ir išpuoselėtas Plungės dvaras, pagarsėjęs kruopščiai kurtomis kultūros, meno tradicijomis, socialinėmis naujovėmis.
Gyvenimo saulėlydį kunigaikštienė praleido ne Plungėje. Laikmečių pervartos ir karo įvykiai didikę sugrąžino į gimtuosius kraštus, kur paskutiniaisiais gyvenimo metais ji ir užrašė savo prisiminimus. Deja, realizuoti visą sumanymą nespėjo.
Kunigaikštienės Marijos Oginskienės atsiminimų suradimas ir paskelbimas – svarbus įvykis ne tik Plungei. Žemaitijos dvarų ir Lietuvos didikų istorija bus papildyta gyvais liudijimais apie to meto aristokratijos gyvenimą ir kasdienybę, nušviečiančiais ne tik pačios Marijos Oginskienės, bet ir jos amžininkų biografijas, devynioliktojo šimtmečio pabaigos Žemaitijos dvarų aplinką.

Originalia lenkų kalba išleisti priminimai kol kas mūsų skaitytojams nebus lengvai  prieinami, tačiau Plungės muziejininkai viliasi, kad netrukus juos galėsime skaityti ir lietuvių kalba.

Organizatoriai: Žemaičių dailės muziejus ir Poznanės Raczyńskių biblioteka; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

26 vasario

Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje

Seminarium-naukowe

Tarptautinė mokslinė konferencija „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje (1930 – 1939), idėjos – žmonės – palikimas“, 90-mečio įkūrimo proga
Vasario 26 d., 13 val., Lenkijos Respublikos ambasada  (Šv. Jono g. 3, Vilnius)
Vasario 27 d., 9 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka (Žygimantų g. 1,  Vilnius)

Konferencijos globėjai: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Lenkijos Respublikos Ministras Pirmininkas Mateusz Morawiecki

Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas (lenk. Instytut Naukowo-Badawczy Europy Wschodniej) − rytų kraštų ir sovietologijos tyrimų centras, veikęs Vilniuje 1930–1939 m. kaip Stepono Batoro universiteto padalinys, tačiau turėjęs autonomiją ir savarankiškumą. Prie šio instituto veikė ir privati Politikos mokslų mokykla (lenk. Szkoła Nauk Politycznych w Wilnie). Institutas buvo įsikūręs Vrublevskių bibliotekoje, dabartiniuose LMB rūmuose.

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas, Varšuvos universiteto Rytų Europos centras, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje (1930 – 1939), idėjos – žmonės – palikimas (90-mečio įkūrimo proga)“. Konferencijoje dalyvaus žymūs Lietuvos ir Lenkijos tyrinėtojai: Tadeusz Bujnicki (Jogailaičių universitetas Krokuvoje), Adam Eberhardt (Rytų studijų centras Varšuvoje), Marek Kornat (Lenkijos mokslų akademijos Lenkijos istorijos institutas), Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas), Danuta Malicka (Vroclavo universitetas), Jan Malicki (Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centras), Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas), Tomas Venclova (Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas) ir Leszek Zasztowt (Varšuvos universitetas).
Vasario 26 d. 13.00 val., Lenkijos Respublikos ambasadoje prasidės pirmasis posėdis.  Įvadinį pranešimą „Lenkija sovietų atžvilgiu 1918 – 1939 m.“ skaitys žinomas lenkų istorikas ir politologas prof. Wojciech Materski (Lenkijos mokslų akademijos Politikos mokslų institutas). Vėliau vyks diskusija lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu, kurios tema – „Sovietologijos pradžia, jos raida, dabartinė būklė ir perspektyvos“

Pirmos konferencijos dienos dalyviams būtina išankstinė registracija. Ji vyks iki vasario 20 d., elektroniniu adresu tomasz.blaszczak@vdu.lt, siunčiant  vardą, pavardę ir atstovaujamos institucijos pavadinimą. Prieš įeinant į Ambasados pastatą, svarbu pateikti asmens tapatybės dokumentą. Be asmens tapatybės dokumento nebus galimybės patekti į diplomatinę atstovybę.  Pastaba: vietų skaičius – ribotas!

Vasario 27 d., konferencija persikels į simbolinę vietą – Vrublevskių Lietuvos mokslų akademijos biblioteką (Žygimantų g. 1), kur tarpukaryje veikė Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas ir Politikos mokslų mokykla. Renginio pradžia – 9.00 val.

Įėjimas laisvas.

Pranešimai bus skaitomi lietuvių ir lenkų kalbomis, be sinchroninio vertimo. Konferencijos pranešimai bus išversti raštu ir popieriniu pavidalu išdalinti konferencijos dalyviams.

Organizatoriai: Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas, Varšuvos universiteto Rytų Europos centras, Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Konferencijos remėjas: Orlen Lietuva