14 rugsėjo

Palangos ir kitų Baltijos kurortų architektūra. Pokalbis su prof. Małgorzata Omilanowska

MMO-v3

Palangos ir kitų Baltijos kurortų architektūra. Pokalbis su prof. Małgorzata Omilanowska

Rugsėjo 14 d., 17 val., Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4)

Rugsėjo 15 d. Palangos kurhauze bus įteiktos Palangos miesto garbės piliečio regalijos Lenkijos mokslininkei, europinės reikšmės kultūros istorikei, Palangos miesto istorijos tyrinėtojai, profesorei, habilituotai daktarei Małgorzatai Omilanowskai. Taip buvusi Lenkijos kultūros ministrė įvertinta už ypatingus nuopelnus Palangos miestui bei Palangos vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais ir veikla mokslo bei kultūros srityje. Taip siekta ne tik pagerbti prof. Omilanowską, bet ir išreikšti padėką už profesorės atliktą išskirtinės svarbos ir vertės Palangai darbą – sukurtą ir paskelbtą monografiją „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ („Nadbałtyckie Zakopane. Połąga w czasach Tyszkiewiczów“, Warszawa, 2011). Ši knyga, kurioje paskelbti profesorės tyrinėjimai, buvo išleista 2011 m., o neilgai trukus leidinys išverstas ir į lietuvių kalbą. Profesorė M. Omilanowska yra viena iš geriausių mokslininkių ir architektūros specialisčių ne tik Lenkijoje, bet ir Europoje. Ji daug metų tyrinėjo Tiškevičių laikų Palangą ir yra pelnytai laikoma geriausia to laikmečio Palangos istorijos žinove pasaulyje. Pasitelkusi gausius dokumentų ir ikonografijos šaltinius iš Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos, Latvijos ir Vokietijos archyvų, mokslininkė aktualizavo bendro lenkų ir lietuvių kultūros paveldo klausimus bei apeliavo į abiejų tautų istorinę atmintį.
Rugsėjo 14 d. susitikime su profesore Małgorzata Omilanowska Vilniuje bus kalbama apie išskirtinę Palangos architektūrą. Šiame Baltijos pajūryje įsikūrusiame kurorte XIX ir XX a. sandūroje susitikdavo lenkų kultūros elitas iš Austrijai, Rusijai ir Prūsijai priklausiusių Lenkijos regionų,  Rusijos ir lietuvių inteligentai iš Vilniaus bei Kauno. Palangoje kaip ir visuose pasaulio gydomuosiuose kurortuose susitikdavo skirtingos kultūros, kalbos ir tautos. Susitikime taip pat bus kalbama apie Tiškevičių vaidmenį kurorto architektūros formavime. Be to viešnia papasakos apie Baltijos pakrantės, Pomeranijos ir Žemaitijos architektūrą, apie Baltijos paplūdimių kūrimo pradžią ir pajūrio kurortų architektūrą. Pokalbį ves dr. Viltė Migonytė-Petrulienė (VDU), disertacijos „Lietuvos tarpukario (1918-1940) kurortų architektūra modernėjančios visuomenės kontekste” autorė.
Małgorzata Omilanowska gimė 1960 m. balandžio 10 d. Varšuvoje (Lenkija). Baigė Varšuvos universitetą,  Berlyno technikos universitete studijavo architektūrą. 2012–2014 m. M. Omilanowska buvo Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo viceministrė, 2014–2015 m. –  Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė. Profesorė atliko išskirtinės svarbos ir vertės Palangai darbą – parašė ir paskelbė monografiją lenkų kalba: „Nadbałtyckie Zakopane. Połąga w czasach Tyszkiewiczow“ (2011). Ši knyga išversta į lietuvių kalbą: „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ (2014). Autorė daug metų tyrinėjo Tiškevičių laikų  Palangą, pasitekdama įvairių šalių archyvinę, ikonografinę medžiagą, dokumentus,  ir yra geriausia to laikmečio Palangos istorijos  žinovė. M. Omilanowska Lietuvos dailės muziejaus metraštyje (t. 9, 2007) publikavo straipsnį „Franzo Schwechteno, Édouardo André ir Stanisławo Witkiewicziaus projektai Palangoje“. Jame pirmą kartą buvo paskelbti vokiečių architekto F. Schwechteno Palangos rūmų statybos brėžiniai, kurie buvo saugomi Berlyno archyve. Profesorės publikuoti brėžiniai labai pasitarnavo, atkuriant autentišką Palangos grafų Tiškevičių rūmų (dabar – Gintaro muziejus) struktūrą.
Susitikimas vyks lenkų ir lietuvių kalbomis. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailės muziejus, Architektūros fondas

18 rugsėjo

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė” 2018: Dr. Aleksandros Przegalińskos (Bostono Massachusetts Institute of Technology) paskaita: „Kada dirbtinis intelektas pasieks žmogaus lygį?“

z20411521Q

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė” 2018: Dr. Aleksandros Przegalińskos (Bostono Massachusetts Institute of Technology) paskaita: „Kada dirbtinis intelektas pasieks žmogaus lygį?“

Rugsėjo 18 d. 17.30 val., Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvė (Gedimino pr. 51)

Dirbtinis intelektas, tai vienas iš svarbiausių XX ir XXI a. projektų. Ne iki galo suvokiame, kaip sparčiai kompiuteriai, botai ir robotai įsisavina naujus gebėjimus ir pasiekia vis naujas gyvenimo sritis. 2014 metais pirmasis pokalbių robotas (chatbot) išlaikė Tiuringo testą, po poros metų kompiuteris nugalėjo daug sudėtingesnio nei šachmatai kinų žaidimo Go didmeistrį. Tai tapo įmanoma dėl smarkiai pažengusio giliojo mokymo (deep learning). Botas Siri kūrėjų apdovanotas humoro jausmu, pateikia gan banalius, tačiau mielus atsakymus į klausimus apie gyvenimo prasmę. Robotui Sophie buvo suteikta Saudo Arabijos pilietybė. Ar reikėtų baimintis robotų, ar tam tikru momentu jie gali užvaldyti pasaulį? Ar išties dirbtinis intelektas gali būti pavojingesnis už atominį ginklą? Ar neilgai trukus bendrausime visai kitaip nei iki šiol, nustosime vartoti žodžius ir simbolius, atsisveikinsime su regėjimo ir klausos era, kad keistumės mintimis? Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu, Mokslo festivalyje apie augančią dirbtinio intelekto (ang. AI, Artificial Intelligence) reikšmę pasakos viena geriausių šio srities specialisčių dr. Aleksandra Przegalińska. A. Przegalińska – tai jauna, bet jau pripažinta mokslininkė, kuri be kita ko domisi ir tyrinėja naujųjų technologijų kūrimo procesus bei iššūkius, susijusius su humanoidinio dirbtinio intelekto sukūrimu. Aleksandra Przegalińska apsigynė filosofijos mokslų daktarės laipsnį dirbtinio intelekto filosofijos srityje Varšuvos universiteto Filosofijos instituto Kultūros filosofijos katedroje. Šiuo metu yra adjunktė  Leono Kozminskio universitete Center for Research on Organizations and Workplaces, atlieka tyrimus Bostono Massachusetts Institute of Technology (MIT). Niujorko The New School for Social Research absolventė – čia dalyvavo tyrinėjant tapatybę virtualioje erdvėje, ypatingą dėmesį skiriant virtualiajam pasauliui Second Life. Domisi naujų technologijų raida, ypač žaliosiomis technologijomis, darniu vystymusi, dirbtiniu intelektu, socialiniais robotais ir dėvimomis technologijomis. Paskaita anglų kalba. Įėjimas laisvas. Būtina išankstinė registracija: https://www.mokslofestivalis.eu/renginys/2018/kada-dirbtinis-intelektas-pavys-zmogu/

Organizatoriai: Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė”, Lenkijos institutas Vilniuje, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

20 rugsėjo

Prof. Ryszardo Kluszczyńskio „Išmontuojant paminklus. Bandymas grąžinti materialumą viešajai erdvei“

kluszczynski

Prof. Ryszardo Kluszczyńskio „Išmontuojant paminklus. Bandymas grąžinti materialumą viešajai erdvei“

Rugsėjo 20 d., 20.00 val., Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

Paskaita pratęs lenkų tyrinėtoju pristatymą „Architektūros pokalbių“ cikle. Šį kartą su paskaita Nacionalinėje dailes galerijoje viešes prof. Ryszard Kluszczyński – kuratorius, meno kritikas bei kultūros ir medijų studijų profesorius Lodzės Dailės Akademijoje, paskaitoje aptars savo rašto darbus apie „antimemorialinę“ ir „antipaminklinę“ meno strategiją, paremtą meninių intervencijų viešojoje erdvėje stebėjimu ir šviesos skulptūrų formavimu, projektuojant jas ant valstybinių pastatų fasadų. Pokalbio tarp airių filosofės bei kuratorės Niamh McDonnell ir Kluszczyński metu bus peržiūrima archyvinė medžiaga, kurioje užfiksuotas sovietinių paminklų išardymas Lietuvoje, kas taps pretekstu tolimesnei diskusijai. Paskaita vyks anglų kalba. Įėjimas laisvas

Organizatoriai: Architektūros fondas, Lietuvos kultūros taryba, Lenkijos institutas Vilniuje

22 rugsėjo

Tarptautinė mokslinė konferencija „Žemaičių žemės sūnūs…“

Oginski

Tarptautinė mokslinė konferencija „Žemaičių žemės sūnūs broliai Narutowicziai: Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Stanisław
Narutowicz (1862 1932) ir pirmasis Lenkijos
prezidentas Gabriel Narutowicz (1865-1932)“

Rugsėjo 22 d., 10.00-20.00 val., Oginskių rūmai, Plungė (Parko g. 3A, Plungė)

Mokslinėje konferencijoje dalyvaus istorikai iš Lietuvos ir Lenkijos. Konferencija skirta broliams Narutowicziams: Gabrieliui – pirmajam Lenkijos prezidentui ir Stanisławui – Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui. Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose (Daukanto g. 6, Varniai) vyks Jano Skłodowskio fotografijų paroda „Brolių Narutowiczių lietuviškais takais“.
Įėjimas laisvas. Konferencija vyks lenkų ir lietuvių kalbomis su vertimu.

Organizatoriai: Fondas „Parama lenkams Rytuose”, Žemeičių dailės muziejus Plungėje, Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose. Renginį globoja ir remia Lenkijos institutas Vilniuje

13 spalio

„Tarpukario lenkų architektų pėdsakais“

Lenkų architektų žaidimas spalio 13

„Tarpukario lenkų architektų pėdsakais“

2018 m. spalio 13 d., nuo 12.30 val., K. Sirvydo skveras

Vilnius – miestas, kurio veidą per daugybę metų kūrė architektai iš įvairiausių šalių. Vieni pastatai išliko iki šių dienų, o kiti dabar gali būti apžiūrėti tik istorinėse fotografijose. Itin reikšmingas yra Lenkijos architektų indėlis. Jų darbus galima apžiūrėti tiek senamiestyje, tiek šalia jo, bet ar žinote ką nors daugiau apie šiuos pastatus?
Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas dovanoja išskirtinę progą dalyvauti nemokamame orientavimosi žaidime, kuris suteiks daugybę gerų emocijų bei padės interaktyviai pažinti Lenkijos architektų darbus Vilniuje. Tai pramoginis-kultūrinis renginys, kuriame kviečiame dalyvauti komandas, suburtas tiek iš draugų, tiek iš šeimos narių! Nugalėtojų laukia prizai!
Data: 2018 m. spalio 13 d. (šeštadienis). Registracijos patvirtinimas: 12:30. Žaidimo instruktažas: 12:50. Startas: 13:00. Susitikimo vieta: šalia M. K. Oginskio muzikinio suoliuko. Trukmė: 2 valandos. Atstumas: iki 5 km. Judėjimas: pėsčiomis. Kalba: lietuvių.
Būtina išankstinė registracija: http://arch.orientacines.lt/
Daugiau: https://www.facebook.com/events/249513895755183/

Organizatoriai:  Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas Vilniuje

24 spalio

Sporto ir meno žaidynės

Narciarze

Sporto ir meno žaidynės

Spalio 24 d., 10–13 val., Gedimino gimnazija (Ežero g. 14, Nemenčinė)
Spalio 24 d., 18 val., Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka (Trakų g. 10, Vilnius)

Minint Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo šimtmetį, Lenkijos institutas Vilniuje kartu su lenkų ir lietuvių olimpinėmis bendruomenėmis bei Vilniaus rajono sporto mokyklomis organizuoja kultūros ir švietimo renginį, skirtą sporto ir olimpizmo ryšiams su menu. Pirmoje projekto dalyje Gedimino gimnazijoje vyks jaunimo olimpinė šventė, kurios metu bus atidaryta paroda „Sporto žvaigždės nepriklausomoje Lenkijoje“. Parodoje, parengtoje Varšuvos sporto ir turizmo muziejaus, pasakojama apie žymiausius tarpukario lenkų sportininkus. Jaunimas galės dalyvauti įvairių sporto šakų varžybose ir Olimpinių žaidynių viktorinoje. Laimėtojai bus apdovanoti Lenkijos instituto įsteigtais prizais. Antroji dalis, vyksianti Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, bus skirta olimpiniam švietimui bei sportui mene. Lenkijos olimpinio komiteto ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovai pristatys lietuvių ir lenkų pasiekimus kultūros ir meno srityse. Susitikimą papildys įvairių pasaulio šalių poezijos apie sportą skaitymai originalo ir lietuvių kalbomis.
Įėjimas į abu susitikimus laisvas. Renginys lietuvių ir lenkų kalbomis.

Organizatoriai: Lenkijos Institutas Vilniuje ir Vilniaus rajono savivaldybės sporto mokykla
Partneriai: Lenkijos olimpinis komitetas, fondas „Komitet P. de Coubertina w Polsce“, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Nemenčinės Gedimino gimnazija, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija, Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

26 spalio

Seminaras „Šv. Jonas Paulius II ir palaim. Władysław Bukowiński – lenkų laisvės užtarėjai“

fot. Archidiecezja Kowieńska

Seminaras „Šv. Jonas Paulius II ir palaim. Władysław Bukowiński – lenkų laisvės užtarėjai“

Spalio 26 d., 11 val., Vilniaus universiteto bibliotekos Baltoji salė (Universiteto g. 3)

Projekto, skirto 40-osioms popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato pradžios metinėms, organizatoriai yra fondas „Pagalba lenkams Rytuose“ (Pomoc Polakom na Wschodzie), Lenkijos institutas Vilniuje ir VU biblioteka. Projekto metu vyks parodų pristatymai ir seminarai, skirti supažindinti su šv. Jono Pauliaus II idėjomis ir mokymu bei primenantys popiežiaus piligrimines keliones į Lietuvą, Ukrainą ir Kazachstaną. Seminaro Vilniuje metu bus atidaryta paroda, pasakojanti apie šv. Joną Paulių II ir tremtinį palaim. Władysławą Bukowińskį, bei skaitomi du pranešimai. Łukasz Ofiara iš Jono Pauliaus II minties centro Varšuvoje skaitys pranešimą „Jonas Paulius II. Nuo laisvės iki laisvės“, o Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas kalbės apie šv. Jono Pauliaus II įtaką lietuvių laisvės siekiams ir 1993 m. popiežiaus vizito reikšmę Lietuvai.
Įėjimas laisvas. Pranešimai bus skaitomi lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Organizatoriai: fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie“, Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus universiteto biblioteka, Jono Pauliaus II minties centras Varšuvoje
Kauno arkivyskupijos nuotrauka

Projektas finansuojamas Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konkurse „Viešosios diplomatijos bendradarbiavimo uždavinys 2018”

5 gruodžio

Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta jėzuito kun. Martyno Počobuto-Odlianickio 290-osioms gimimo metinėms „Rektorius kunigas Martynas Počobutas-Odlianickis – ryškiausia Vilniaus žvaigždė“

Marcin_Poczobutt-Odlanicki[1]

Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta jėzuito kun. Martyno Počobuto-Odlianickio 290-osioms gimimo metinėms „Rektorius kunigas Martynas Počobutas-Odlianickis – ryškiausia Vilniaus žvaigždė“

Gruodžio 5-6 d., 9 val.,  Vilniaus universiteto biblioteka, Baltoji salė (Universiteto g. 3, Vilnius)

2018 m. minime 290-ąsias garsaus astronomo, matematiko, teologo, kunigo Martyno Počobuto-Odlianickio (1728–1810) gimimo metines. Į Abiejų Tautų Respublikos istoriją jis įėjo kaip Edukacinės komisijos narys, vienas iš švietimo reformos kūrėjų, daugiametis savaitraščio „Vilniaus laikraščiai“ („Gazety Wileńskie“) redaktorius ir leidėjas, Londono karališkosios mokslo draugijos narys (1770), Paryžiaus mokslų akademijos narys korespondentas (1778), nuo 1780 iki 1799 m. jis buvo Vilniaus akademijos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiosios mokyklos) rektorius. Pertvarkė Jėzuitų akademiją, Abiejų Tautų Respublikoje, ypač Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, skleidė Apšvietos idėjas. Būnant jam rektoriumi, buvo pradėta dėstyti geografija, istorija, teisė, inžinerijos mokslai, tikslieji ir gamtos mokslai, etika, naujųjų laikų kalbos. Ypač didelė reikšmė buvo skiriama pilietinių ir patriotinių pažiūrų formavimui. Konferencijoje dalyvaus Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos mokslininkai, jie aptars garsaus mokslininko Martyno Počobuto-Odlianickio indėlį į mokslo, švietimo ir kultūros vystymąsi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir visoje Abiejų Tautų Respublikoje.
Konferencijos kalbos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriografijos kalbos. Įėjimas laisvas.

Organizatorius: Organizatorius Vilniaus universiteto Polonistikos centras
Rėmėjai: Lenkijos Respublikos Senatas, Fondas „Parama  lenkams Rytuose“, Lenkijos institutas Vilniuje
Partneriai: Vilniaus universiteto biblioteka, Balinskių dvaro sodybos rūmai Jašiūnuose

13 gruodžio

Vieša paskaita „Pono Tado“ įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje“

AM_stendas_1710x2090_1023_01-1

Vieša paskaita „Pono Tado“ įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje“

Parodos „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas“ renginių ciklas
Gruodžio 13 d., 18.00 val. Valdovų rūmų Renginių salė (Katedros a. 4, Vilnius)

Nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. vasario 24 d., Valdovų rūmuose yra eksponuojama paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“, organizuojama Lietuvos ir Lenkijos  valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Parodą sudaro per 250 autentiškų unikalių ir tipologiškai skirtingų eksponatų iš bemaž 30 Lenkijos ir Lietuvos paveldo institucijų (muziejų, bibliotekų, archyvų, privačių kolekcijų ir kt.) rinkinių, o pagrindinių parodos eksponatu yra „Pono Tado“ rankraštis. Tarptautinę parodą palydi plati kultūrinių, mokslinių renginių bei edukacinių užsiėmimų programa. Vienu iš tokių renginių yra prof. dr. Brigitos Speičytės (Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) paskaita „Pono Tado“ įtaka ir recepcija lietuvių literatūroje“. Adomo Mickevičiaus poema Ponas Tadas (Pan Tadeusz, Paryžius, 1834) – iškiliausias lenkų Romantizmo kūrinys, lenkų kultūroje ir literatūroje pelnęs tautinės epopėjos rangą, esmingai veikęs taip pat ir kitų XVI–XVIII a. gyvavusios jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, tam tikru mastu ir žydų litvakų, – kultūras: formavęs bendruomeninės tapatybės vaizdinius, politinę mintį, įsirašęs į šių tautų literatūrines tradicijas.
Poema, sukurta emigracijoje po tragiškai pralaimėto 1830–1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo prieš Rusijos imperiją, Lietuvos skaitytojus pasiekė XIX a. antroje pusėje kaip nelegalus, Rusijos cenzūros draudžiamas kūrinys. Veikęs literatūriniame pogrindyje, Ponas Tadas istorinės Lietuvos skaitytojų buvo pripažintas kaip jų kultūrinę ir tautinę tapatybę išreiškiantis kūrinys. Nuo XX a. pradžios besiformuojančioje modernioje lietuvių kultūroje Ponas Tadas tapo kovos dėl kultūrinės atminties vieta. Kūrinys, pasitraukęs į lietuvių nacionalinės literatūros kanono šešėlį, išliko svarbus kultūros rezervas, prie kurio grįžtama lemiamais Lietuvos istorijos momentais. Pono Tado skaitymo istorija Lietuvoje sudaro tarsi tolesnį poemos tęsinį – meilės ir atstūmimo, kivirčo ir susitaikymo siužetą.
Paskaita nemokama, bet būtina išankstinė registracija: http://registracija.valdovurumai.lt/gmnjqq3t.
Po paskaitos klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.

Parodos organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Osolinskių nacionalinis fondas (Ossolineum) (Vroclavas), „Pono Tado“ muziejus (Osolinskių nacionalinio fondo dalis), Vavelio karališkoji pilis (Krokuva), Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva), Lenkijos institutas Vilniuje

14 gruodžio

Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie 1938-uosius metus

019

Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie 1938-uosius metus

Gruodžio 14 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

2018 m. Lenkija ir Lietuva mini nepriklausomybės atgavimo šimtmetį, taip pat diplomatinių santykių užmezgimo 80-metį. Dėl įvairių priežasčių mūsų valstybės diplomatinius santykius nusprendė užmegzti tik praėjus dvidešimčiai metų po nepriklausomybės atgavimo. Kokios buvo tos priežastys? Kokios svarbiausios kliūtys trukdė padaryti tą anksčiau? Ar abi valstybės, nors oficialių santykių nebuvo, vedė neformalų dialogą? Tęsiant pokalbių ciklą „Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie…”, kurį pernai pradėjo konferencija apie Józefą Piłsudskį, gruodžio 14 d. Vilniuje vyks seminaras, skirtas Lenkijos ir Lietuvos diplomatiniams santykiams, ypatingą dėmesį kreipiant į 1938 m. Tai tinkamas momentas be nereikalingų emocijų pažvelgti į praeitį ir apibendrinti abiejų valstybių pirmaisiais laisvės metais vykdomą užsienio politiką. Seminaras Vilniuje bus įžanga į kitų metų kovo mėnesį planuojamą konferenciją Kaune, kurios metu bus pristatyta speciali lenkų ir lietuvių publikacija apie 1938 metus. Seminare dalyvaus: profesorius Jonas Vaičenonis, lietuvių karo ir diplomatijos istorikas, dr Giedrė Milerytė-Japertienė, istorikė, susijusi su Kauno Vytauto Didžiojo universitetu, Simonas Jazavita, Kauno miesto muziejaus darbuotojas ir istorikas, Dominik Wilczewski, politologas ir svetainės przeglad baltycki.pl redaktorius, dr Paweł Libera, Lenkijos tautos atminties instituto Istorinių tyrimų biuro direktoriaus pavaduotojas, ir dr hab. Krzysztof Buchowski, istorikas,  Balstogės universiteto profesorius, lenkų-lietuvių santykių specialistas.
Seminaro kalba: lenkų ir lietuvių su sinchroniniu vertimu. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno miesto muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, przeglądbaltycki.pl, Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje