18 liepos

Lenkų filmų seansai vasaros festivaliuose Lietuvoje

Twarz

Lenkų filmų seansai vasaros festivaliuose Lietuvoje:

Małgorzatos Szumowskos filmas „Veidas“ Tarptautinio Thomo Manno festivalyje Nidoje

Liepos 18 d. 22 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras Agila (Taikos g. 4, Nida)

Jacekas labiausiai mėgsta sunkųjį metalą, savo šunį ir džiaugiasi būdamas juokingas keistuolis. Darbe nutikus baisiai nelaimei Jaceko gyvenimas pasikeičia. Atlikus pirmąją šalyje veido transplantaciją jis gauna naują veidą ir grįžta į gimtinę, tačiau žmonės nežino, kaip su juo elgtis. Jiems Jacekas tampa svetimu.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais subtitrais. Įėjimas laisvas. Daugiau informacijos:
https://www.mann.lt/lt/bilietai/liepos-18-d-programa-treciadienis-/16

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Goethe’s institutas Vilniuje, Thomo Manno kultūros centras

* * * * *

Žiūrimiausias 17-ojo Lenkų kino festivalio Marios Sadowskos filmas „Meilės menas“ „Kine po žvaigždėmis“ Valdovų rūmų kieme Vilniuje
Rugpjūčio 17 d. 22.30 val., Valdovų rūmų kiemas (Katedros a. 4, Vilnius)

Filmas apie lenkų seksologijos pradininkę dr. Michaliną Wisłocką, kurios XX a. 8-ame dešimtmetyje išleista pirmoji knyga šia tema „Meilės menas” („Sztuka kochania”) sulaukė nepaprasto populiarumo. Lenkijoje oficialiai parduota per 7 milijonus knygos egzempliorių, neskaičiuojant piratinių kopijų. Kad išleistų knygą, Wisłocka turėjo nueiti ilgą kelią, besigrumdama su nenuoširdžių konservatyvių tuometinės Lenkijos viešosios nuomonės formuotojų, išskirtinai vyrų, pasipriešinimu. Lenkijos valdžia, bažnyčia ir nemaža dalis gydytojų aplinkos nepritarė ambicingos gydytojos siekiams seksualiai šviesti visuomenę.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais subtitrais. Bilietus platins „Tiketa.lt“.
Daugiau informacijos:
http://www.kinopasaka.lt/lt/festivaliai/2018-kinas-po-zvaigzdemis

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, kino centras „Pasaka“

2 spalio

18-ASIS LENKŲ KINO FESTIVALIS. 100% KINO – 100% LAISVĖS

HD_var 2

18-ASIS LENKŲ KINO FESTIVALIS. 100% KINO – 100% LAISVĖS

Spalio 2–14 dienomis penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Mažeikiuose, Šalčininkuose ir Ukmergėje – vyks Lenkijos instituto Vilniuje rengiamas 18-asis Lenkų kino festivalis. 

Šių metų Lenkų kino festivalio šūkis – „100% kino – 100% laisvės“ – simboliškai siejasi su Lenkijos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiu. Per pastaruosius šimtą metų Lenkija išgyveno ir dinamišką plėtrą tarpukario laikotarpiu, ir gūdų dviejų totalitarinių režimų prievartos bei nusikaltimų laikotarpį II pasaulinio karo metais, kelis dešimtmečius laisvę gniuždžiusios komunistinės valdžios viešpatavimą, kovas už nepriklausomybę ir galiausiai – laisvus rinkimus 1989-aisiais, sėkmingą politinę ir ūkio pertvarką. Visi šie įvykiai, be abejo, smarkiai veikė ir kultūrą, kinematografiją bei jų plėtrą. Šiandien džiaugiamės 100% kino ir 100% laisvės. Lenkų scenaristai, režisieriai, filmų kūrėjai turi kūrybos laisvę, gali ir privalo kalbėti apie problemas, temas, kurios prieš keliasdešimt metų buvo griežtai cenzūruojamos. Gali ir turi išmintingai kritikuoti lenkų tautines ydas, griauti stereotipus, juoktis iš silpnybių, kovoti su problemomis. Lenkų kino autorių kūrybiškumas ir išskirtiniai gebėjimai pelno kritikų ir žiūrovų simpatijas visame pasaulyje.
18-asis Lenkų kino festivalis – tai beveik dvi savaitės išskirtinio kino – geriausių lenkų režisierių, scenaristų, aktorių ir jų sukurtų filmų. Małgorzata Szumowska, Kasia Adamik, Łukasz Palkowski, Kinga Dębska, Piotr Domalewski – tai tik kelios pavardės iš šių metų kino festivalio pagrindinės programos.  Kino ekranuose išvysime lenkų kino žvaigždes, tarp jų – Andrzej Chyra, Dawid Ogrodnik, Piotr Adamczyk, Jakub Gierszał, Janusz Gajos, Kinga Preis, Robert Więckiewicz.
Pagrindinėje programoje pristatysime 11 naujausių ir verčiausių dėmesio lenkų filmų, tarp jų – Lenkijoje ir užsienyje apdovanojimus pelniusius Małgorzatos Szumowskos „Veidą“, Normano Leto „Fotoną“, Piotro Domalewskio „Tyli naktis“. Žiūrovų taip pat lauks Lenkijoje didelio populiarumo sulaukę filmai: Łukaszo Palkowskio biografinė drama „Geriausias“, Kingos Dębskos komedija „Planas B“, Krzysztofo Lango detektyvas „Miegok, širdele“. Programoje tradiciškai netrūks dėmesio istorijai. Lietuvos žiūrovai išvys Deniso Delićo dramą „303 eskadrilė. Tikra istorija“, kurios premjera Lenkijoje įvyko vos prieš mėnesį. Filmas pasakoja apie lenkų lakūnus, didvyriškai kovojusius Britų karališkosiose oro pajėgose. Taip pat bus galima pamatyti Lenkijos ir Didžiosios Britanijos koprodukciją – jaudinantį Piotro Szkopiako filmą „Katynė. Paskutinis liudininkas“. Jaunųjų žiūrovų dėmesio lauks Martos Karwowskos „Maišalynė“.
Šių metų festivalio specialiojoje programoje bus galima pamatyti filmus, kurie jau tapo Europos kino klasika bei pelnė ne vieną kino apdovanojimą. Tai Andrzejaus Wajdos „Kanalas“ ir „Žmogus iš marmuro“, Mareko Piwowskio „Reisas“, Wojciecho Marczewskio „Pabėgimas iš „Laisvės“ kino teatro“ bei Martos Dzido ir Piotro Śliwowskio „Solidarumas pagal moteris“. Šie darbai neprarado savo aktualumo, tapo įrodymu, kad kinas gali sukurti prasmingą dialogą su praeitimi. Visuose juose pasakojama apie sunkius Lenkijos istorijos momentus, kas kelis dešimtmečius pasikartojančias kovas už laisvę ir nepriklausomybę – nuo II pasaulinio karo iki dešimtojo XX a. dešimtmečio. Dauguma šių filmų buvo cenzūros uždrausti, nes gvildeno komunistinei valdžiai nepatogias temas.
Lenkų kino festivalio metu vyks iškilminga dokumentinio filmo „Čia gyvenama“ premjera. Kingos Dębskos juostoje pasakojama apie pirmąjį ir vienintelį Vilniuje veikiantį hospisą, kuriam vadovauja charizmatiškoji vienuolė lenkė Michaela Rak. Režisierė atskleidžia globos namų, kuriuose teikiama paliatyvi pagalba, veiklos užkulisius, iš arčiau supažindina su pacientais ir darbuotojais. Filme parodoma, kaip hospiso idėja veikia realybėje ir – paradoksalu – daugiau pasakojama ne apie mirtį, o apie gyvenimą. Į premjerą atvyks filmo režisierė.
18-ojo Lenkų kino festivalio metu savo filmus pristatys Lietuvoje gerai pažįstama režisierė Kinga Dębska, filmo vaikams ir jaunimui „Maišalynė” autorė Marta Karwowska bei filmo „Solidarumas pagal moteris“ kūrėjai Marta Dzido ir Piotr Śliwowski.
Festivalis tęsia 100-osioms Lenkijos Nepriklausomybės atkūrimo metinėms paminėti skirtų renginių ciklą „Niepodległa 2018“.
Visa 18-ojo Lenkų kino festivalio programa: http://www.lenkukinas.lt.

18-ąjį Lenkų kino festivalį globoja Polski Instytut Sztuki Filmowej (Lenkų kino meno institutas).
Festivalio rėmėjai: „Orlen Lietuva“, „Stop Cafe“, Lenkijos avialinijos LOT.
Festivalio partneriai: reklamos agentūra „AllCaps“, Adomo Mickevičiaus institutas (Instytut Adama Mickiewicza), „Clear Channel Lietuva“, „Kino Pavasaris Distribution“.
Žiniasklaidos partneriai: LRT, „15min.lt“, „IQ“, „IQ Life“, radijo stotis „Znad Wilii“, „XFM“, interneto portalai Zw.lt, alfa.lt, Wilnoteka.lt, Bernardinai.lt, lzinios.lt, „Kinas“, „Lietuvos žinios“, „Literatūra ir menas“.
Festivalio filmai bus rodomi kino teatruose „Multikino“, „Pasaka“, „Skalvija“, Kauno kino centre „Romuva“, Mažeikių kultūros centre, Šalčininkų kultūros centre ir Ukmergės kultūros centre.

8 lapkričio

Lenkiški filmai Europos šalių kino forume Scanorama

Šaltasis karas

Lenkiški filmai Europos šalių kino forume Scanorama

Lapkričio 8-25 d., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose

Gero kino mėgėjų šių metų Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programoje vėl laukia lenkiški akcentai. Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje, festivalio žiūrovai galės pamatyti dviejų puikių filmų premjeras, tarp jų – Paweło Pawlikowskio juostos „Šaltasis karas“. Festivalio programoje pirmą kartą Lietuvoje bus parodytas Paweło Pawlikowskio filmo „Šaltasis karas“. Juosta apdovanotauž geriausią režisūrą 71-ajame  tarptautiniame Kanų kino festivalyje ir „Auksiniais liūtais“ 43-ajame Gdynės vaidybinių filmų festivalyje. Britų kino žurnalas „Empire“ Pawlikowskio darbą išrinko vienu iš 20-ties geriausių 2018 m. filmų. Lenkijos kino meno institutas pranešė, kad Lenkijos „Oskarų“ komisija deleguoja filmą kaip Lenkijos kandidatą „Oskaro“ apdovanojimui geriausio filmo ne anglų kalba kategorijoje. Žiūrovų dėmesio lauks ir Januszo Kondratiuko režisuotas vaidybinis filmas „Kaip šuo su kate“. Kaip teigia festivalio organizatoriai, meistriškai komiškus ir tragiškus elementus derinanti juosta yra, ko gero, vienas sąžiningiausių filmų apie gyvenimą ir mirtį, sukurtų Lenkijoje per pastaruosius kelerius metus. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka lietuvių žiūrovams puikiai pažįstamas Robert Więckiewicz. 16-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama” vyks lapkričio 8-25 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Lenkiškąją festivalio dalį remia Lenkijos institutas Vilniuje.

Lenkiški filmai „Scanoramos“ programoje:

„Šaltasis karas“ (rež. Paweł Pawlikowski, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, 2018, 88 min.)

„Kaip šuo su kate“ (rež. Janusz Kondratiuk, 2018, 100 min.)

  • lapkričio 11 d. 16:40, Forum Cinemas Vingis, Vilnius
  • lapkričio 13 d. 18:30, Skalvija, Vilnius
  • lapkričio 17 d. 20:35, Skalvija, Vilnius
  • Lapkričio 22 d. 17:00, Forum Cinemas Kaunas
  • Lapkričio 23 d. 17:00 Forum Cinemas Kaunas
9 gruodžio

Filmo „Dvi karūnos“ peržiūra Medininkuose

NaZaproszenie

Filmo „Dvi karūnos“ pristatančio šv. Maksimilijono Kolbės gyvenimą, seansas

Gruodžio 9 d., 15.00 val., Medininkų kultūros centras (Pilies g. 10, Medininkai)

Michało Kondrato dokumentinė juosta su vaidybiniais elementais „Dvi karūnos“ – tai pirmasis filmas, atskleidžiantis iki šiol nežinomus lenkų tėvo Maksimilijono Kolbės (Maksymilian Maria Kolbe) gyvenimo momentus – nuo vaikystės iki lemiamo sprendimo savanoriškai atiduoti gyvybę už kitą kalinį Aušvice. Filmu siekiama priminti, o kai kuriuos žiūrovus galbūt supažindinti su aktyvia Lenkijos ir lenkų veikla ginant universaliąsias vertybes II pasaulinio karo metais bei lenkų didvyriškumu negailint jėgų, o kartais ir gyvybės ginti kitus, dažnai kitataučius žmones. „Dvi karūnos“ – tai filmas apie žmogų, siekusį pakeisti pasaulį. Tam tikra prasme jam tai pavyko, tačiau ne visiems žinoma nepaprasta šio žmogaus gyvenimo istorija. Maksimilijonas Kolbė buvo mažakalbis, tačiau žavėjo aplinkinius savo asmenybe. Filme be kita ko pristatoma jo veikla už Lenkijos ribų, atskleidžiami įvairiapusiai talentai. Dar paauglystėje Kolbė sukūrė novatorišką įrenginį, daug tobulesnį už anuometinį telegrafą. Mažai kam žinoma, kad jis buvo suprojektavęs net aparatą, skirtą judėti tarp planetų. „Dvi karūnos“ atskleidžia nuostabų vienuolio protą ir atsidavimą jo paties Nepokalianove ir Japonijoje įkurtų vienuolynų veiklai. Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia, Medininkų kultūros centras

5 vasario

Dokumentinio filmo „Bronisław Piłsudski. Tremtinys, etnografas, patriotas“ (režisierius Waldemar Czechowski, Lenkija) peržiūra

bronisław piłsudski wśród ajnów

Dokumentinio filmo „Bronisław Piłsudski. Tremtinys, etnografas, patriotas“ (režisierius Waldemar Czechowski, Lenkija) peržiūra

Vasario 5 d., 16 val., Druskininkų miesto muziejus (M. K. Čiurlionio g. 59)

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, Druskininkų miesto muziejuje, kur šiuo metu yra eksponuojama paroda “Bronisłowas Piłsudskis (1866-1918) – žinomas Japonijoje, pamirštas Lietuvoje”, vyks lenkų režisieriaus Waldemaro Czechowicziaus „Bronisław Piłsudski. Tremtinys, etnografas, patriotas” (2016, 50 min. Lenkija) filmo peržiūra.
Bronisław Piłsudski gimė 1866 m. lapkričio 2 d. Lietuvoje, Švenčionių paviete, Zalavo dvare. 1887 m. už priklausymą organizacijai, ketinusiai nužudyti carą Aleksandrą III, B. Piłsudskis Rusijos valdžios buvo nuteistas mirties bausme, vėliau ji pakeista 15 metų katorgos. Tremtyje Sachaline – Ramiojo vandenyno saloje, vadintoje Katorgininkų sala – susidomėjo vietinių tautų kultūra. Kaip savamokslis mokslininkas tyrinėjo nykstančių genčių – ainų, nivchų (gilakų) ir orokų – gyvenimą, kalbą, papročius, dvasinę kultūrą ir tradicijas. Jo darbai padėjo pagrindą svarbiems etnologijos ir kalbotyros tyrimams. Jo kultūros istorijos ir meteorologiniai tyrimai buvo taip vertinami, kad netrukus pradėjo plaukti vis gausesni užsakymai iš Sachalino gubernatoriaus biuro. Jau kaip laisvas žmogus Bronisław Piłsudski nusprendė apsigyventi ainų gyvenvietėje Ai pietinėje Sachalino dalyje. Čia vedė ainų vado Kimuros Bafunke giminaitę Shinhinchou ir susilaukė su ja sūnaus Sukezo bei dukters Kyou. Nedaug kam žinoma, kad Piłsudskių palikuonys, tarp jų – maršalkos Józefo Piłsudskio brolio vaikaičiai iki šiol gyvena Japonijoje. Yokohamoje gyvena Bronisławo Piłsudskio anūkas Kazuyasu Kimura ir trys jo dukros. Grįžęs į Lenkiją iš tremties, Piłsudskis su pertraukomis gyveno Zakopanėje (1906–1914 m.), tyrinėjo Podhalės folklorą. Mokslinį Bronisławo Piłsudskio palikimą vertina viso pasaulio mokslininkai, jo pasiekimams pagerbti buvo organizuojamos tarptautinės mokslinės sesijos. Sachaline (Rusija) ir Hokaide (Japonija) jo atminimui pastatyti paminklai, o Lenkijos žinių akademijos ir Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje bibliotekos pastate kabo jam skirta atminimo lenta. Senosiose Zakopanės kapinėse yra simbolinis jo kapas. Tikrieji palaikai ilsisi kapinėse Montmorence prie Paryžiaus. Antkapis neseniai buvo atnaujintas Instituto Polonika, besirūpinančio lenkų kultūros paveldo apsauga užsienyje, pastangomis. Waldemaro Czechowskio filmas buvo kuriamas Japonijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Jame panaudotos unikalios archyvinės nuotraukos  iš Rusijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos. Kino medžiaga, kurios dalis yra beveik 100 metų, įsigyta iš Londono Royal Anthropological Institute. Žiūrovai taip pat turės išskirtinę galimybę išgirsti archaiškus garsus, įrašytus Edisono vaško voleliais. Filmo koprodiuseriai: Lenkijos televizija TVP ir Nacionalinė filmoteka – Audiovizualinis institutas.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Druskininkų miesto muziejus

7 vasario

Filmo „Fuga“ premjera Moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“

Fuga

Filmo „Fuga“ premjera Moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“

Vasario 7-10 d. Vilniuje ir  Kaune

Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje, vasario 7 dieną festivalio žiūrovų laukia vis daugiau pripažinimo Lenkijoje ir už jos ribų sulaukiančios režisierės Agnieszkos Smoczyńskos filmo „Fuga“ premjera. A. Smoczyńska žiūrovams pažįstama iš „Kino pavasaryje“ rodyto filmo „Šokių aikštelės dukterys“. Naujausias režisierės darbas -  tikra istorija paremtas Lenkijos, Čekijos ir Švedijos bendros gamybos  psichologinis trileris „Fuga“ (Fuga, 2018) apie atmintį praradusią ir su šeima susvetimėjusią Aliciją, nagrinėja socialinius tabu, verčiančius moterį besąlygiškai ir nekritiškai priimti visuomenės jai priskirtą motinos vaidmenį – tarytum biologinis gebėjimas turėti vaikų natūraliai lemia norą būti motina. Filmas jau pelnė 10 apdovanojimų Lenkijos kino festivaliuose, tarp jų, prizą už geriausią debiutą – antrą filmą Gdynės kino festivalyje. Buvo atrinktas ir parodytas 2018 m. Kanų kino festivalio programoje Semaine de la Critique, į kurią pateko tarp 7 geriausių debiutinių arba antrų režisierių juostų iš viso pasaulio. Lietuviškoji filmo premjera vyks vasario 7 d. kino teatre „Pasaka“ Vilniuje.

Visi filmo „Fuga“ seansai:

  • Vasario 7 d. 20:30 kc Pasaka
  • Vasario 9 d. 19:00 kc Pasaka
  • Vasario 10 d. 18:30 kc Pasaka
  • Vasario 10 d. 14:00 kc Romuva, Kaunas

Daugiau informacijos i bilietai: http://www.kinopasaka.lt/lt/filmai/fuga ir jau netrukus: https://www.kcromuva.lt/repertuaras. Festivalio „Šeršėliafam“ filmus bus galima žiūrėti ir internetu, „ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje.

21 kovo

Lenkų filmai festivalyje KINO PAVASARIS

playing hard 1

Lenkų filmai festivalyje KINO PAVASARIS
Kovo 21 – balandžio 4 d., Vilnius, Kaunas

Tradiciškai tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ programoje ir šiemet laukia itin daug lenkiškų akcentų. Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu, „Kino pavasario“ žiūrovai galės pamatyti naujausius ir verčiausius dėmesio lenkų kino kūrėjų pilnametražius filmus: Krzysztofo Zanussio „Eteris“, Kingos Dębskos „Iki dugno“, Paweło Maślonos „Panikos ataka“ ir kt. Festivalio programoje taip pat netruks koprodukcijų, tarp jų – Raúlio De La Fuentės ir Damiano Nenowo animacinis filmas „Dar viena diena gyvenimo“ apie legendinį lenkų žurnalistą ir publicistą Ryszardą Kapuscińskį, Emiro Baigaziniro „Upė“ ir kt.,  bei lenkiškų trumpametražių juostų: Zofios Kowalewskos „Artimieji“, Dawido Bodzako „Virpesiai“. Dalyvavimą festivalyje jau patvirtino režisieriai Krzysztof Zanussi, Kinga Dębska, Paweł Maślona. Tikslus svečių sąrašas ir filmų programa: www.kinopavasaris.lt 

Organizatoriai: „Kino pavasaris”, Lenkijos institutas Vilniuje

26 kovo

Filmo „Meilė ir gailestingumas“ lietuviška premjera

_MG_9606

Filmo „Meilė ir gailestingumas“ lietuviška premjera
Kovo 26 d., 18.30 val., „Multikino” (Ozo g. 18, PC „Ozas” Vilniuje) 

„Meilė ir gailestingumas“ – režisieriaus Michało Kondrato paradokumentinis filmas leidžia iš arčiau pažinti seserį Šv. Faustiną Kowalską, lenkų vienuolę, mistikę ir aiškiaregę. 2019 m. sausį Lenkijos moterų konfederaciją ją paskelbė Lenkijos šimtmečio moterimi. Filmas atskleidžia iki šiol nežinomus istorijos faktus ir asmenis, kurie padėjo paplisti neįprastam Dievo gailestingumo kultui. Ramus ir tikėjimo kupinas sesers Faustinos Kowalskos gyvenimas vieną dieną negrįžtamai persimainė. Vienuolės akyse pasirodė Jėzus Kristus ir nurodė jai misiją: skelbti tiesą apie Jo gailestingumą ir ruošti pasaulį galutiniam Jo atėjimui. Tokia užduotis, rodos, neįmanoma, bet sesuo Faustina padarys viską, kad ją išpildytų. Filme pateikiama daugiau įrodymų, kad vienuolė iš tiesų regėjo Jėzų. Atlikus mokslinius tyrimus, paaiškėjo, kad pagal jos pasakojimus nutapyto Kristus veidas ir siluetas identiškai atkartoja Turino drobulės  atspaudą. Lenkų vienuolės veikla davė pradžią Dievo gailestingumo kultui, kurį išpažįsta milijonai asmenų visuose pasaulio žemynuose. Nepaprastą sesers Faustinos ir Jėzaus susitikimą patvirtino ne vienas popiežius. Tarp jų ir Jonas Paulius II, kuris 2000 m. balandžio 30 d. oficialiai kanonizavo vienuolę , o antrąjį Velykų sekmadienį paskelbė Dievo gailestingumo švente, to vizijose reikalavo Jėzus. Pagrindiniame vaidmenyje matysime Kamilę Kaminską – už geriausią aktorinį debiutą apdovanotą Gdynės filmų festivalyje. Filme „Meilė ir gailestingumas“ taip pat vaidino: Maciej Małys, kuris kartu su Johnu Voightu suvaidino garsiajame filme „Jonas Paulius II“, bei  Janusz Chabior, platesnei publikai žinomas iš filmo „Voluinė“. Kitas filmo režisieriaus Michało Kondrato darbas  – „Dvi karūnos“, Maksimilijono Kolbės istorijai skirtas filmas.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas su kvietimais, kuriuos galima atsiimti Lenkijos institute Vilniuje. Vietų skaičius ribotas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Multikino, Kondrat-Media
Žiniasklaidos partneriai: radijas „Znad Wilii” portalai: „Bernardinai.lt”, „ZW.lt”, „Wilnoteka.lt”, „L24.lt”, dienraštis „Kurier Wileński” 

10 balandžio

Filmo „Tylinti karta” peržiūra ir susitikimas su filmo režiseriumi Pawełu Domańskiu

plakat 4

Filmo „Tylinti karta” peržiūra ir susitikimas su filmo režiseriumi Pawełu Domańskiu

  • Balandžio 10 d. – seansas Lietuvos oro pajėgų bazėje Šiauliuose budintiems lenkų karinio kontingento ORLIK kariams;
  • Balandžio 11 d. – seansas mokiniams ir mokytojams Šalčininkuose;
  • Balandžio 12 d. – seansas mokiniams ir mokytojams Nemenčinėje.

Filme „Tylinti karta“ pasakojama, iš kur jaunuose žmonėse gimsta patriotizmas ir poreikis elgtis patriotiškai bei bando atsakyti į klausimą: kokį pėdsaką šeimoje gali palikti tylėjimas. Kaip jaučiasi sūnus ar dukra, sužinoję apie savo tėvų praeitį po daugelio metų. Ką išgyvena tėvas ar motina, daugiau nei pusę amžiaus negalėjęs savo istorijos papasakoti niekam, ypač artimiausiems žmonėms, bijodamas dėl jų gyvybės? Filme susipažįstame su  mjr. Danuta Szyksznian-Ossowska „Sarenka” (liet. Stirna) – Armijos Krajovos Vilniaus apygardos ryšininke. 1944 m. ji buvo sulaikyta sovietų saugumo, iš pradžių pateko į Lukiškių kalėjimą, kur buvo kankinama, vėliau metus kalėjo lageryje. Išsekinta kankinimų ir darbo lageryje, po karo 19-metė mergina pateko į „atgautąsias žemes“ (dabartinę Vakarų ir Šiaurės Lenkiją). Daug metų negalėjo niekur įsidarbinti, buvo sekama ir bauginama saugumo. Tačiau niekada neprarado optimizmo. Didelė dalis filmo buvo filmuojama Vilniuje – Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, buvusiame Gestapo, NKVD ir KGB pastate.
Susitikimai ir filmas lenkų kalba.  Renginiai uždari.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos ambasada Vilniuje, kino studija MAVision Szczecin

13 balandžio

Dokumentinio animacinio filmo „Dar viena gyvenimo diena“ peržiūros Klaipėdoje

another day of life 1

Dokumentinio animacinio filmo „Dar viena gyvenimo diena“ (rež. Raúl de la Fuente, Damian Nenow, Lenkija, Ispanija, Belgija, Vokietija, Vengrija, 86 min., 2018 ) peržiūros tarptautiniame animacijos ir videožaidimų festivalyje BLON Klaipėdoje

Balandžio 13 d. 17.00 val. ir 14 d. 15.00 val., Kultūros fabrikas (Bangų g. 5A, Klaipėda)

Varšuva, 1975 m. Ryszardas Kapuścinskis, talentingas žurnalistas, idealistas, prijaučiantis nevykėliams ir revoliucionieriams, įtikina savo spaudos agentūros redaktorių, kad būtų išsiųstas į Angolą, kur prasidėjo kruvinas pilietinis karas dėl šalies nepriklausomybės. Jis leidžiasi iš pažiūros savižudiškon kelionėn į pilietinio karo sūkurį, tampa purvinos karo tikrovės liudininku ir pajunta tokį bejėgiškumą, kokio anksčiau dar nėra pajutęs. Angola Kapuścińskį pakeitė visiems laikams: iš Lenkijos jis išvažiavo kaip žurnalistas, o grįžo kaip rašytojas, įkvėptas knygai „Dar viena gyvenimo diena“.
Filmas su subtitrais lietuvių, anglų kalba. Bilietai: https://tickets.paysera.com/lt-LT/event/blon-dar-viena-gyvenimo-diena-another-day-of-life

Organizatoriai: festivalis BLON, Lenkijos institutas Vilniuje