25 lapkričio

Filmas „Meilės menas“ (rež. Maria Sadowska, 2017, 120 min.) tarptautiniame moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“

wislocka

Filmas „Meilės menas“ (rež. Maria Sadowska, 2017, 120 min.)  tarptautiniame moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“

Lapkričio 25 d., 19.00 val. (tbc.), kino centras „Pasaka“ (Šv. Ignoto g. 4/3, Vilnius)

Filmas rodomas žiūrovų, nespėjusių pamatyti „Meilės meno“  17-ojo lenkų kino festivalio metu, pageidavimu. Filmas apie lenkų seksologijos pradininkę dr. Michaliną Wisłocką, kurios XX a. 8-ame dešimtmetyje išleista pirmoji knyga šia tema „Meilės menas” („Sztuka kochania”) sulaukė nepaprasto populiarumo. Lenkijoje oficialiai parduota per 7 milijonus knygos egzempliorių, neskaičiuojant piratinių kopijų.  Kad išleistų knygą, Wisłocka turėjo nueiti ilgą kelią, besigrumdama su nenuoširdžių konservatyvių tuometinės Lenkijos viešosios nuomonės formuotojų, išskirtinai vyrų, pasipriešinimu. Lenkijos valdžia, bažnyčia ir nemaža dalis gydytojų aplinkos nepritarė ambicingos gydytojos siekiams seksualiai šviesti visuomenę.
Filmas lenkų kalba su angliškais ir lietuviškais subtitrais.

Organizatoriai: Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, Lenkijos institutas Vilniuje 

12 kovo

„Parašytas gyvenimas“ – biografinio filmo apie Wisławą Szymborską peržiūra

Szymborska

„Parašytas gyvenimas“ – biografinio filmo apie Wisławą Szymborską peržiūra

Kovo 12 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Lenkijos institutas Vilniuje kviečia į dokumentinio rež. Martos Węgiel filmo, skirto Nobelio premijos laureatei (1996) Wisławai Szymborskai, peržiūrą. Filmas papildo Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje iki kovo 16 d. veiksiančią parodą „Wisława Szymborska. Koliažai“. Tai poetės portretas, kurį daugiausia sudaro archyvinė medžiaga. Šiame dokumente apie Nobelio premijos laureatę kalba jos draugai, leidėjai, bet daugiausiai pati poetė. Nuotraukos iš Wisławos Szymborskos fondo archyvų leis žiūrovams patekti į privatų, mažiau žinomą jos pasaulį.
Filmo trukmė: 58 min. Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Krokuvos festivalio biuras, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

15 kovo

Lenkų filmų premjeros festivalyje KINO PAVASARIS

?????????????????????

Lenkų filmų premjeros festivalyje KINO PAVASARIS
Kovo 15 – 29 d., Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Alytus ir kt.

Tradiciškai tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ programoje ir šiemet bus itin daug lenkiškų akcentų. Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu, „Kino pavasario“ žiūrovai galės pamatyti naujausius ir verčiausius dėmesio lenkų kino kūrėjų pilnametražius filmus: Piotro Domalewskio filmą „Tyli naktis“, Berlyno kino festivalyje Auksiniu lokiu apdovanotą Małgorzatos Szumowskos juostą „Veidas“, Łukaszo Rondudos „Meilės širdis“ ir kt. Festivalio programoje taip pat netruks koprodukcijų. Tarp jų – Dorotos Kobielos ir Hugho Welchmano „Jūsų Vincentas“, Martos Prus „Virš galimybių ribos“, Roberto Schwentkės „Kapitonas“ ir kt.,  bei lenkiškų trumpametražių juostų (Grzegorzo Szczepaniako „Bjauriausias automobilis“, Monikos Koteckos „Voltižiruotė“). Dalyvavimą festivalyje jau patvirtino filmo „Tyli naktis“, kuris varžysis pagrindinėje „Kino pavasario“ konkursinėje programoje, režisierius Piotr Domalewski. Taip pat laukiama atvykstant kitų filmų kūrėjų. Tikslus svečių sąrašas ir filmų programa: www.kinopavasaris.lt

Organizatoriai: „Kino pavasaris”, Lenkijos institutas Vilniuje

23 balandžio

Dokumentinio filmo „Meistras, stebėjęs kasdienybę“, skirto Stanisławui Filibertui Fleury, seansas

propozycjax

Dokumentinio filmo „Meistras, stebėjęs kasdienybę“, skirto Stanisławui Filibertui Fleury, seansas

Balandžio 23 d. 18:00, Šiuolaikinio meno centro kino salė (Vokiečių g. 2, Vilnius)

Lenkų režisieriaus Andrzejaus Ciecierskio 2018 m. sukurta dokumentinė juosta „Meistras, stebėjęs kasdienybę“ (Mistrz scen rodzajowych, 42 min., 2018), tai pirmasis kinematografinis bandymas pristatyti vieno garsiausių XIX-XX a. sandūros Vilniaus fotografų, fotografijos meno pionieriaus, dailininko Stanisławo Filiberto Fleury gyvenimą ir kūrybinį palikimą. Garsusis fotografas įdomiausius savo darbus sukūrė ne studijoje (kurioje užsisakyti šeimyninę fotografiją buvo bene kiekvieno save gerbiančio vilniečio garbės reikalas), bet klajodamas po Vilnių ir jo apylinkes. Bene labiausiai menininką domino miestas, jo gatvės ir žmonės natūralioje savo aplinkoje, t.y. miesto kasdienybės vaizdai. Unikalios Fleury fotografijos leidžia tarsi persikelti į praeitį ir geriau pažinti anuometinį Vilnių.
Lenkijoje ir Lietuvoje filmuotoje juostoje apie garsųjį prosenelį pasakoja Aleksandra Fleury-Kręgielska. Taip pat svarbūs fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus komentarai.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas laisvas.

Organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje, partneriai: Lenkijos televizija TVP3 Gdańsk, Šiuolaikinio meno centras

7 gegužės

Lenkų kino klubas 2018: senajame kine. Pirmieji nepriklausomos Lenkijos filmai

StareFilmy

Lenkų kino klubas 2018: senajame kine. Pirmieji nepriklausomos Lenkijos filmai

Gegužės 7 d., 14 d., 21 d., 28 d., birželio 4 d., 19 val., kino centras „Skalvija“ (Goštauto g. 2/15, Vilnius)

Tęsdamas Lenkų kino klubo tradiciją, 100-ųjų Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo metinių proga Lenkijos institutas Vilniuje keičia projekto pobūdį ir visą gegužės mėnesį kviečia žiūrovus Vilniuje susipažinti su lenkų kinematografijos perlais – pirmaisiais nepriklausomos Lenkijos filmas. Ciklo atidarymas vyks gegužės 7 d., 19 val., kino centre „Skalvija“.

Lenkų kinematografiją galima vadinti pionieriška. Daugelis mano, kad pirmieji įrenginį filmuoti ir rodyti filmams išrado broliai Lumière. Tačiau lenkų inžinierius Kazimierz Prószyński dar 1894 m. sukonstravo tams skirtą aparatą, kurį pavadino pleografu. 1902 m. įkurta pirmoji to paties pavadinimo kino studija. Lenkų kinematografijos istorija prasidėjo dar padalintoje šalyje ir plėtojosi atkurtoje nepriklausomoje Lenkijoje. Tarpukariu šalyje veikė per šimtą kino studijų, kuriose per metus buvo sukuriama apie 300 filmų, iš jų kelios dešimtys – pilno metro. Nebyliuose, o nuo 1930 m. garsiniuose filmuose vaidino garsūs lenkų aktoriai: Jadwiga Smosarska, Stefan Jarac, Kazimierz Junosza-Stępowski ir kt. Su režisieriais bendradarbiavo tokie iškilūs kūrėjai kaip poetas Julian Tuwim ar kompozitorius Andrzej Panufnik. Kinas išpopuliarino ir tokias lenkų estrados ir kabareto žvaigždes kaip Hanka Ordonówna, Eugeniusz Bodo ir Adolf Dymsza. Tarpukariu kinas tapo populiariausia pramoga. Didžiuosiuose Lenkijos miestuose ketvirto dešimtmečio pabaigoje veikė per 30, Varšuvoje – per 50 kino teatrų. Projektą „Senajame kine. Pirmieji nepriklausomos Lenkijos filmai” Lenkijos institutas pristato bendradarbiaudamas su Lenkijos nacionaline filmoteka – audiovizualiniu institutu (FINA) ir kino centru „Skalvija“. Programoje žiūrovų lauks penki bene įdomiausi skirtingo žanro tarpukario Lenkijos filmai.

Ciklo inauguracijoje gegužės 7 d. 19 val. kino centre „Skalvija“ pionierišką lenkų kinematografijos istoriją bei garsių lenkų poetų ir kompozitorių indėlį į jos raidą pristatys Lenkijos nacionalinės filmotekos – audiovizualinio instituto (FINA) atstovas Grzegorz Rogowski. Gražiausias prieškario filmų dainas atliks Vilniaus lenkų teatro studijos artistai. Vakarą vainikuos 1938 m. režisieriaus Aleksanderio Fordo filmas „Vyslos žmonės“. Tai dramatiška istorija, nukelianti į upės prekeivių, gabenančių savo prekes laiveliais Vyslos upe, pasaulį. Gegužės 14 d. žiūrovų lauks viena populiariausių Lenkijos tarpukario komedijų – 1936 m. Konrado Tomo „Ada, tai gero nežada!“ Filmas žavi taikliais ir šmaikščiais dialogais bei situaciniu komizmu. Juostoje debiutavo Zofia Wernicka-Gulewicz – Vilniaus dainų ir šokių ansamblio „Wilia“ įkūrėja ir ilgametė vadovė. Cikle taip pat bus parodyta pirmoji lenkų kostiuminė drama „Lovičiaus kunigaikštienė“ (1932 m.) ir įtempto siužeto rež. Juliuszo Gardano filmas „Daktaras Murekas“ (1939 m.). Birželio 4 d. ciklą užbaigs Ryszardo Ordyńskio 1928 m. filmas „Ponas Tadas“. Pirmoji Adomo Mickevičiaus poemos adaptacija 2012 m. buvo rekonstruota ir skaitmenizuota. Nebyliam filmui sukurta Tadeuszo Woźniako muzika. Titrams panaudoti Vinco Mykolaičio-Putino ir Justino Marcinkevičiaus poemos vertimai.

KINO KLUBO PROGRAMA:

Gegužės 7 d. 19 val.
Ciklo atidarymas: lenkų kinematografijos istoriją iki 1939 m. pristatys Lenkijos nacionalinės filmotekos – audiovizualinio instituto (FINA) atstovas Grzegorz Rogowski ir Vilniaus lenkų teatro studijos artistai.
Filmo „Vyslos žmonės“ (Ludzie Wisły, 1938, rež. Aleksander Ford) peržiūra. Tai dramatiška istorija, nukelianti į upės prekeivių, gabenančių savo prekes laiveliais Vyslos upe, pasaulį. Filmas pasakoja apie spalvingą, bet sunkų ir nemažų aukų reikalaujantį šių žmonių gyvenimą, atskleidžia tvirtus, ryškius moterų charakterius ir aistringus bei ryžtingus vyrų paveikslus.

Gegužės 14 d. 19 val.
Filmo „Ada, tai gero nežada“ (Ada, to nie wypada!, 1936, 82 rež. Konrad Tom) peržiūra. Tai viena populiariausių tarpukario Lenkijos komedijų. Užsispyrusi, aikštinga, meniniais gabumais apdovanota panelė iš gerų namų aplinkiniams kelia vien rūpesčius, taigi tėvas nusprendžia ją ištekinti. Filmas žavi taikliais ir šmaikščiais dialogais bei situaciniu komizmu.

Gegužės 21 d. 19 val.
Filmo „Lovičiaus kunigaikštienė“ (Księżna Łowicka, 1932, rež. Mieczysław Krawicz) peržiūra. Su užmoju nufilmuotas pirmasis lenkų kostiuminis filmas. Wacławo Gąsiorowskio romano apie 1931 m. sukilimo laikus adaptacija. Romantinė intriga rutuliojasi istorinių įvykių fone. Filmas išsiskiria puikia iškiliausių lenkų aktorių vaidyba.

Gegužės 28 d. 19 val.
Filmo „Daktaras Murekas“ (Doktór Murek“, 1939, rež. Juliusz Gardan) Įtempto siužeto filme pasakojama neteisingai apkaltinto tarnautojo istorija. Bėgdamas nuo persekiojimo jis meistriškai įsikūnija į įvairiausius vaidmenis ir patiria kvapą gniaužiančių nuotykių susidūręs su nusikaltėlių pasauliu. Ypač vertas dėmesio spalvingas tarpukario Lenkijos sostinės ir provincijos skirtingų visuomenės sluoksnių paveikslas.

Birželio 4 d. 19 val.
Filmo „Ponas Tadas“ (Pan Tadeusz, 1928, rež. Ryszard Ordyński) peržiūra. Pirmoji to paties pavadinimo Adomo Mickevičiaus poemos su garsiąja įžanga „Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą!“ adaptacija. Nebylųjį filmą papildo specialiai jo premjerai po rekonstravimo ir skaitmenizavimo 2012 m. kompozitoriaus Tadeuszo Woźniako sukurta muzika. Titrams panaudoti Vinco Mykolaičio-Putino ir Justino Marcinkevičiaus poemos vertimai.

Įėjimas su nemokamais bilietais, kurie bus dalinami seanso dieną. Filmai rodomi originalo kalba su lietuviškais titrais.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos nacionalinė filmoteka – audiovizualinis institutas (FINA), kino centras SKALVIJA. Projektas įtrauktas į Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio minėjimo programą.

9 gegužės

Knygos „Vysla per Lenkiją“ pristatymas

terrapbu

Knygos „Vysla per Lenkiją“ pristatymas
Gegužės 9 d. 18.00 val. Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31)

Knyga „Vysla per Lenkiją“ tai antroji kultinės nacionalinės ekspedicijos knygų serijos dalis – „Vysla per Lenkiją“, kurioje aprašyta 2017 metų ekspedicija plaukiant ilgiausia Lenkijos upe Vysla. Viename laive kartu su LRT televizijos žiūrovais ir knygos skaitytojais keliauja istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas, projekto sumanytojas, prodiuseris Edmundas Jakilaitis, žinoma laidų vedėja Edita Mildažytė, geriausias Lietuvos lenktynininkas Benediktas Vanagas, virtuvės virtuozas Arminas Darasevičius, muzikantas Gabrielius Liaudanskas-Svaras ir kiti ekspedicijos dalyviai.  Į knygą „Vysla per Lenkiją“ sugulė mažai girdėti Lenkijos ir Lietuvos istorijos pasakojimai, netikėti kultūriniai ir etnografiniai atradimai, intriguojami, stereotipus laužantys Lietuvos ir Lenkijos bendrumai bei skirtumai. Tai kelionių vadovas norintiems keliauti, kulinarijos knyga gurmanams ir istorijos vadovėlis visiems Lietuvos gyventoajmas. Knygos autorius-žymus gamtininkas, rašytojas Selemonas Paltanavičius. Kviečiame visus Vilniaus miesto gyventojus ir svečius į knygos pristatymą, kuris vyks gegužės 9 d. d 18.00 val., Vilniaus rotušėje. Įėjimas laisvas. Projekto ir leidinio partneris – Lenkijos institutas Vilniuje.

27 gegužės

XXV Tarptautinis poezijos festivalis „Gegužė prie Neries“. Mūsų valstybių atkūrimo šimtmetis

???????????????????????????????

XXV TARPTAUTINIS POEZIJOS FESTIVALIS GEGUŽĖ PRIE NERIES
VILNIUS, 2018, GEGUŽĖS 27–31

Gegužės 17–31 dienomis vyks XXV, jubiliejinis, Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui skirtas festivalis Gegužė prie Neries. Idėjos autorius ir pagrindinis organizatorius Lietuvoje – Kultūros plėtros draugija „Znad Wilii“, organizatorius Lenkijoje – Mazovijos kultūros institutas Varšuvoje. Festivalio tikslas – skleisti lenkų kultūrą Lietuvoje ir stiprinti lenkų–lietuvių kūrėjų bendruomenių ryšius.
Festivalis yra interdisciplininio pobūdžio, jame bus pristatoma ne tik poezija ir proza, bet ir istorija, filmai, muzika, parodos, o svarbiausia – vyks diskusijos ir pokalbiai. Festivalio svečiai – visų pirma lenkų poetai, rašytojai, žurnalistai bei aktoriai, tarp jų: Dorota Masłowska, Brygida Helbig, Stanisławas Łubieńskis, Wojciechas Pszoniakas, Joanna Moro, Stanisławas Soyka, Marianas Turskis, Mirosławas Ikonowiczius.
Iš užsienio ir Lietuvos dalyvaus:  Andriejus Chadanowiczius, Renata Putzlacher-Buchtová, Birutė Jonuškaitė, Vytas Dekšnys, Andrius Konickis.
Šių metų festivalio programoje numatyti ir Grzegorzo Kasdepke –  vieno  populiariausių Lenkijos rašytojų, rašančių vaikams ir jaunimui – susitikimai su jaunaisiais skaitytojais.
Organizatoriai kviečia visus į šią poetinio žodžio šventę, į filmo apie Sławomirą Worotyńskį premjerą, į monografijos Oskaras Milašius. Lietuvos ir paukščių bičiulis bei kitų knygų pristatymus, į pokalbius ir koncertus.

Organizatorių kontaktai:
- Romualdas Mieczkowskis – Festivalio direktorius, znadwilii@wp.pl, tel. 601 670 29
- Renata Butkiewicz – medijų koordinatorė, renata.butkiewicz@zw.lt
- Elżbieta Szymańska –  Mazovijos kultūros instituto atstovė-koordinatorė, e.szymanska@teatrmazowiecki.pl

Organizatoriai: Kultūros plėtros draugija „Znad Wilii“, Mazovijos kultūros institutas Varšuvoje.
Partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkų kultūros namai, Fondas Emigra, Lietuvos rašytojų sąjunga,  Adomo Mickevičiaus muziejus,  Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Vilniaus universitetas, Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai.

Projektą remia: Fondas Pagalba Rytų lenkams  (Projektą remia Lenkijos Respublikos Seimas iš lėšų, skirtų užsienyje gyvenančių lenkų globai).
Projektą finansuoja Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerija iš 2017–2011 metų programos NEPRIKLAUSOMA „Kultūros tiltams“ skirtų lėšų.

Programa: www.mik.waw.pl/majnadwilia, FB/majnadwilia


Festivalio „Gegužė prie Neries“ renginiai Lenkijos institute Vilniuje
(Didžioji g. 23):

Gegužės 28 d.

  • 15.00 val. – Dr. Jano Skłodowskio fotografijų parodos „Lietuviškais Narutavičių takais“ atidarymas, dalyvaujant autoriui. Paroda, skirta mūsų valstybių šimtmečiui, pristato du brolius, žinomus politikus – pirmąjį Lenkijos Prezidentą Gabrielį Narutowiczių  ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Stanisławą Narutowiczių.
  • 15.30 val. – Konferencija „Nepriklausomybė turi ne vieną vardą – Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-metis”, kurios metu Tomasz Kuba Kozłowski skaitys pranešimą „Po Vyčio ženklu. Lenkai už nepriklausomą Lietuvą!”, skirtą lenkų dalyvavimui kuriant nepriklausomą Lietuvą 1918 m. Šio pasakojimo ašimi bus daugiaaspektė „krajovcų” – Stanisławo Narutowicziaus, Michało Römerio (Mykolo Romerio), Ludwiko Abramowicziaus, Tadeuszo Wróblewskio, Hipolito Korwin Milewskio bei Kazimierzo Janczewskio – Lietuvos lenkų istorija bei sudėtingi lietuvių ir lenkų santykiai. Tomasz Kuba Kozłowski tyrinėja buvusios Žečpospolitos rytinių pakraščių paveldą, yra parodų ir albumu autorius bei kolekcionierius, dirba Varšuvos Susitikimų su istorija namuose Varšuvoje.

Institute bus platinami „Znad Wilii“ ir Festivalio dalyvių leidiniai.

Gegužės 30 d.

  • 9.30 val.  – Priešpiečiai su kinu. EMiGRA – Emigracinių ir filmų apie lenkus užsienyje festivalis. Festivalį pristatys jo vadovė Agata Lewandowska. Programoje, be kitų, bus rodomas filmas „Worotyński” (Lietuva/Lenkija), skirtas labai gabiam lenkų poetui Sławomirui Worotyńskiui (1942-1983), gimusiam Naujojoje Vilnioje. EMiGRA – tai novatoriškas projektas pristatantis lenkus gyvenančius už Lenkijos ribų, o taip pat rengiantis lenkų iš Rytų ir Vakarų susitikimus su Lietuvos lenkų publika.
  • 14.00 val. – spaudos konferencija skirta apibendrinti festivalį.

Susitikimai vyks lenkų kalba. Įėjimas nemokamas.

28 gegužės

Filmo „Irenos Sendlerowos istorija“ peržiūra

sendler foto 2

Filmo „Irenos Sendlerowos istorija“ peržiūra

Gegužės 28 d. 13 val., Kauno IX forto muziejus (Žemaičių pl. 75, Kaunas)

Irenos Sendlerowos metų proga Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lenkijos Respublikos ambasada ir Kauno IX forto muziejumi maloniai kviečia į filmo „Irenos Sendlerowos istorija“ (rež. Andrzej Wolf, Lenkija) peržiūrą. Andrzejaus Wolfo filmas „Irenos Sendlerowos istorija“ remiasi unikaliais pagrindinės herojės interviu.
Irena Sendlerowa (1910–2008), Pasaulio tautų teisuolė, okupacijos  metais buvusi „Żegotos“ vaikų skyriaus vadovė, išgelbėjo  kelis tūkstančius žydų vaikų, išveždama juos iš Varšuvos geto ir slėpdama lenkų šeimose, vaikų namuose bei vienuolynuose. A. Wolfo filmas – tai režisieriaus pokalbių su Irena Sendlerowa apie II pasaulinį karą, vykusių paskutiniu jos gyvenimo laikotarpiu, įrašai.
Filmas lenkų kalba su titrais lietuvių kalba. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Kauno IX forto muziejus

18 liepos

Lenkų filmų seansai vasaros festivaliuose Lietuvoje

Twarz

Lenkų filmų seansai vasaros festivaliuose Lietuvoje:

Małgorzatos Szumowskos filmas „Veidas“ Tarptautinio Thomo Manno festivalyje Nidoje

Liepos 18 d. 22 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras Agila (Taikos g. 4, Nida)

Jacekas labiausiai mėgsta sunkųjį metalą, savo šunį ir džiaugiasi būdamas juokingas keistuolis. Darbe nutikus baisiai nelaimei Jaceko gyvenimas pasikeičia. Atlikus pirmąją šalyje veido transplantaciją jis gauna naują veidą ir grįžta į gimtinę, tačiau žmonės nežino, kaip su juo elgtis. Jiems Jacekas tampa svetimu.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais subtitrais. Įėjimas laisvas. Daugiau informacijos:
https://www.mann.lt/lt/bilietai/liepos-18-d-programa-treciadienis-/16

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Goethe’s institutas Vilniuje, Thomo Manno kultūros centras

* * * * *

Žiūrimiausias 17-ojo Lenkų kino festivalio Marios Sadowskos filmas „Meilės menas“ „Kine po žvaigždėmis“ Valdovų rūmų kieme Vilniuje
Rugpjūčio 17 d. 22.30 val., Valdovų rūmų kiemas (Katedros a. 4, Vilnius)

Filmas apie lenkų seksologijos pradininkę dr. Michaliną Wisłocką, kurios XX a. 8-ame dešimtmetyje išleista pirmoji knyga šia tema „Meilės menas” („Sztuka kochania”) sulaukė nepaprasto populiarumo. Lenkijoje oficialiai parduota per 7 milijonus knygos egzempliorių, neskaičiuojant piratinių kopijų. Kad išleistų knygą, Wisłocka turėjo nueiti ilgą kelią, besigrumdama su nenuoširdžių konservatyvių tuometinės Lenkijos viešosios nuomonės formuotojų, išskirtinai vyrų, pasipriešinimu. Lenkijos valdžia, bažnyčia ir nemaža dalis gydytojų aplinkos nepritarė ambicingos gydytojos siekiams seksualiai šviesti visuomenę.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais subtitrais. Bilietus platins „Tiketa.lt“.
Daugiau informacijos:
http://www.kinopasaka.lt/lt/festivaliai/2018-kinas-po-zvaigzdemis

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, kino centras „Pasaka“

9 rugpjūčio

Filmo „Dvi karūnos“ peržiūra Kaune

NaZaproszenie

Filmo „Dvi karūnos“ pristatančio šv. Maksimilijono Kolbės gyvenimą peržiūra

Rugpjūčio 9 d. 19.00 val., Kauno IX forto muziejus (Žemaičių pl. 75, Kaunas)

Michało Kondrato dokumentinė juosta su vaidybiniais elementais „Dvi karūnos“ – tai pirmasis filmas, atskleidžiantis iki šiol nežinomus lenkų tėvo Maksimilijono Kolbės (Maksymilian Maria Kolbe) gyvenimo momentus – nuo vaikystės iki lemiamo sprendimo savanoriškai atiduoti gyvybę už kitą kalinį Aušvice. Filmu siekiama priminti, o kai kuriuos žiūrovus galbūt supažindinti su aktyvia Lenkijos ir lenkų veikla ginant universaliąsias vertybes II pasaulinio karo metais bei lenkų didvyriškumu negailint jėgų, o kartais ir gyvybės ginti kitus, dažnai kitataučius žmones. „Dvi karūnos“ – tai filmas apie žmogų, siekusį pakeisti pasaulį. Tam tikra prasme jam tai pavyko, tačiau ne visiems žinoma nepaprasta šio žmogaus gyvenimo istorija. Maksimilijonas Kolbė buvo mažakalbis, tačiau žavėjo aplinkinius savo asmenybe. Filme be kita ko pristatoma jo veikla už Lenkijos ribų, atskleidžiami įvairiapusiai talentai. Dar paauglystėje Kolbė sukūrė novatorišką įrenginį, daug tobulesnį už anuometinį telegrafą. Mažai kam žinoma, kad jis buvo suprojektavęs net aparatą, skirtą judėti tarp planetų. „Dvi karūnos“ atskleidžia nuostabų vienuolio protą ir atsidavimą jo paties Nepokalianove ir Japonijoje įkurtų vienuolynų veiklai.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Kauno IX forto muziejus