7 vasario

Filmo „Fuga“ premjera Moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“

Fuga

Filmo „Fuga“ premjera Moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“

Vasario 7-10 d. Vilniuje ir  Kaune

Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje, vasario 7 dieną festivalio žiūrovų laukia vis daugiau pripažinimo Lenkijoje ir už jos ribų sulaukiančios režisierės Agnieszkos Smoczyńskos filmo „Fuga“ premjera. A. Smoczyńska žiūrovams pažįstama iš „Kino pavasaryje“ rodyto filmo „Šokių aikštelės dukterys“. Naujausias režisierės darbas -  tikra istorija paremtas Lenkijos, Čekijos ir Švedijos bendros gamybos  psichologinis trileris „Fuga“ (Fuga, 2018) apie atmintį praradusią ir su šeima susvetimėjusią Aliciją, nagrinėja socialinius tabu, verčiančius moterį besąlygiškai ir nekritiškai priimti visuomenės jai priskirtą motinos vaidmenį – tarytum biologinis gebėjimas turėti vaikų natūraliai lemia norą būti motina. Filmas jau pelnė 10 apdovanojimų Lenkijos kino festivaliuose, tarp jų, prizą už geriausią debiutą – antrą filmą Gdynės kino festivalyje. Buvo atrinktas ir parodytas 2018 m. Kanų kino festivalio programoje Semaine de la Critique, į kurią pateko tarp 7 geriausių debiutinių arba antrų režisierių juostų iš viso pasaulio. Lietuviškoji filmo premjera vyks vasario 7 d. kino teatre „Pasaka“ Vilniuje.

Visi filmo „Fuga“ seansai:

  • Vasario 7 d. 20:30 kc Pasaka
  • Vasario 9 d. 19:00 kc Pasaka
  • Vasario 10 d. 18:30 kc Pasaka
  • Vasario 10 d. 14:00 kc Romuva, Kaunas

Daugiau informacijos i bilietai: http://www.kinopasaka.lt/lt/filmai/fuga ir jau netrukus: https://www.kcromuva.lt/repertuaras. Festivalio „Šeršėliafam“ filmus bus galima žiūrėti ir internetu, „ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje.

21 kovo

Lenkų filmai festivalyje KINO PAVASARIS

playing hard 1

Lenkų filmai festivalyje KINO PAVASARIS
Kovo 21 – balandžio 4 d., Vilnius, Kaunas

Tradiciškai tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ programoje ir šiemet laukia itin daug lenkiškų akcentų. Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu, „Kino pavasario“ žiūrovai galės pamatyti naujausius ir verčiausius dėmesio lenkų kino kūrėjų pilnametražius filmus: Krzysztofo Zanussio „Eteris“, Kingos Dębskos „Iki dugno“, Paweło Maślonos „Panikos ataka“ ir kt. Festivalio programoje taip pat netruks koprodukcijų, tarp jų – Raúlio De La Fuentės ir Damiano Nenowo animacinis filmas „Dar viena diena gyvenimo“ apie legendinį lenkų žurnalistą ir publicistą Ryszardą Kapuscińskį, Emiro Baigaziniro „Upė“ ir kt.,  bei lenkiškų trumpametražių juostų: Zofios Kowalewskos „Artimieji“, Dawido Bodzako „Virpesiai“. Dalyvavimą festivalyje jau patvirtino režisieriai Krzysztof Zanussi, Kinga Dębska, Paweł Maślona. Tikslus svečių sąrašas ir filmų programa: www.kinopavasaris.lt 

Organizatoriai: „Kino pavasaris”, Lenkijos institutas Vilniuje

26 kovo

Filmo „Meilė ir gailestingumas“ lietuviška premjera

_MG_9606

Filmo „Meilė ir gailestingumas“ lietuviška premjera
Kovo 26 d., 18.30 val., „Multikino” (Ozo g. 18, PC „Ozas” Vilniuje) 

„Meilė ir gailestingumas“ – režisieriaus Michało Kondrato paradokumentinis filmas leidžia iš arčiau pažinti seserį Šv. Faustiną Kowalską, lenkų vienuolę, mistikę ir aiškiaregę. 2019 m. sausį Lenkijos moterų konfederaciją ją paskelbė Lenkijos šimtmečio moterimi. Filmas atskleidžia iki šiol nežinomus istorijos faktus ir asmenis, kurie padėjo paplisti neįprastam Dievo gailestingumo kultui. Ramus ir tikėjimo kupinas sesers Faustinos Kowalskos gyvenimas vieną dieną negrįžtamai persimainė. Vienuolės akyse pasirodė Jėzus Kristus ir nurodė jai misiją: skelbti tiesą apie Jo gailestingumą ir ruošti pasaulį galutiniam Jo atėjimui. Tokia užduotis, rodos, neįmanoma, bet sesuo Faustina padarys viską, kad ją išpildytų. Filme pateikiama daugiau įrodymų, kad vienuolė iš tiesų regėjo Jėzų. Atlikus mokslinius tyrimus, paaiškėjo, kad pagal jos pasakojimus nutapyto Kristus veidas ir siluetas identiškai atkartoja Turino drobulės  atspaudą. Lenkų vienuolės veikla davė pradžią Dievo gailestingumo kultui, kurį išpažįsta milijonai asmenų visuose pasaulio žemynuose. Nepaprastą sesers Faustinos ir Jėzaus susitikimą patvirtino ne vienas popiežius. Tarp jų ir Jonas Paulius II, kuris 2000 m. balandžio 30 d. oficialiai kanonizavo vienuolę , o antrąjį Velykų sekmadienį paskelbė Dievo gailestingumo švente, to vizijose reikalavo Jėzus. Pagrindiniame vaidmenyje matysime Kamilę Kaminską – už geriausią aktorinį debiutą apdovanotą Gdynės filmų festivalyje. Filme „Meilė ir gailestingumas“ taip pat vaidino: Maciej Małys, kuris kartu su Johnu Voightu suvaidino garsiajame filme „Jonas Paulius II“, bei  Janusz Chabior, platesnei publikai žinomas iš filmo „Voluinė“. Kitas filmo režisieriaus Michało Kondrato darbas  – „Dvi karūnos“, Maksimilijono Kolbės istorijai skirtas filmas.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas su kvietimais, kuriuos galima atsiimti Lenkijos institute Vilniuje. Vietų skaičius ribotas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Multikino, Kondrat-Media
Žiniasklaidos partneriai: radijas „Znad Wilii” portalai: „Bernardinai.lt”, „ZW.lt”, „Wilnoteka.lt”, „L24.lt”, dienraštis „Kurier Wileński” 

9 balandžio

Dokumentinio filmo „Fotografai. Bolesława ir Edmund Zdanowskiai“ premjera Vilniuje

zdanowscy-fb

Dokumentinio filmo „Fotografai. Bolesława ir Edmund Zdanowskiai“ premjera Vilniuje

Balandžio 9 d. 18.00 val.,  Šiuolaikinio meno centro kino salė (Vokiečių g. 2, Vilnius)

Lenkų režisieriaus Andrzejaus Ciecierskio dokumentinis filmas (Lenkija, 53 min., 2019) pasakoja apie Boleslavą (Tallat-Kelpšaitę) ir Edmundą Zdanowskius – Vilniaus fotografijos mokyklos atstovus, žymaus fotografo Jano Bulhako mokinius ir jo sukurtos fotografikos estetikos tęsėjus. Nuo 1930 m. dirbę vienoje fotostudijoje, iš pradžių Vilniaus universiteto, vėliau savoje, Zdanowskiai kūrė kartu. Po II pasaulinio karo repatriavo į Gdynę, kur įkūrė ir tapo pirmaisiais Fotografikos licėjaus mokytojais bei tęsė kūrybinę veiklą. Zdanowskių fotografijos saugomos Lietuvos ir Lenkijos muziejuose. Jos reikšmingos ne tik meniniu, bet ir etnografiniu, istoriniu požiūriu kaip unikalūs anų laikų  liudijimai. Filmo premjeroje Šiuolaikinio meno centre dalyvaus filmo režisierius Andrzej Ciecierski ir kūrybinė grupė.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas laisvas.

Organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje, partneriai: Lenkijos televizija TVP3 Gdańsk, Šiuolaikinio meno centras 

10 balandžio

Dokumentinio filmo „Meistras, stebėjęs kasdienybę“, skirto Stanisławui Filibertui Fleury, peržiūra Fotografijos muziejuje Šiauliuose

Untitled design

Dokumentinio filmo „Meistras, stebėjęs kasdienybę“, skirto Stanisławui Filibertui Fleury, peržiūra Fotografijos muziejuje Šiauliuose

Balandžio 10 d. 17.00 val., Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140, Šiauliai)

Lenkų režisieriaus Andrzejaus Ciecierskio 2018 m. sukurta dokumentinė juosta „Meistras, stebėjęs kasdienybę“ (Mistrz scen rodzajowych, 42 min., 2018), tai pirmasis kinematografinis bandymas pristatyti vieno garsiausių XIX-XX a. sandūros Vilniaus fotografų, fotografijos meno pionieriaus, dailininko Stanisławo Filiberto Fleury gyvenimą ir kūrybinį palikimą. Garsusis fotografas įdomiausius savo darbus sukūrė ne studijoje (kurioje užsisakyti šeimyninę fotografiją buvo bene kiekvieno save gerbiančio vilniečio garbės reikalas), bet klajodamas po Vilnių ir jo apylinkes. Bene labiausiai menininką domino miestas, jo gatvės ir žmonės natūralioje savo aplinkoje, t.y. miesto kasdienybės vaizdai. Unikalios Fleury fotografijos leidžia tarsi persikelti į praeitį ir geriau pažinti anuometinį Vilnių. Lenkijoje ir Lietuvoje filmuotoje juostoje apie garsųjį prosenelį pasakoja Aleksandra Fleury-Kręgielska. Taip pat svarbūs fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus komentarai. Filmo peržiūroje dalyvaus režisierius Andrzej Ciecierski.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Fotografijos muziejus; partneris: Lenkijos televizija TVP3 Gdańsk

10 balandžio

Filmo „Tylinti karta” peržiūra ir susitikimas su filmo režiseriumi Pawełu Domańskiu

plakat 4

Filmo „Tylinti karta” peržiūra ir susitikimas su filmo režiseriumi Pawełu Domańskiu

  • Balandžio 10 d. – seansas Lietuvos oro pajėgų bazėje Šiauliuose budintiems lenkų karinio kontingento ORLIK kariams;
  • Balandžio 11 d. – seansas mokiniams ir mokytojams Šalčininkuose;
  • Balandžio 12 d. – seansas mokiniams ir mokytojams Nemenčinėje.

Filme „Tylinti karta“ pasakojama, iš kur jaunuose žmonėse gimsta patriotizmas ir poreikis elgtis patriotiškai bei bando atsakyti į klausimą: kokį pėdsaką šeimoje gali palikti tylėjimas. Kaip jaučiasi sūnus ar dukra, sužinoję apie savo tėvų praeitį po daugelio metų. Ką išgyvena tėvas ar motina, daugiau nei pusę amžiaus negalėjęs savo istorijos papasakoti niekam, ypač artimiausiems žmonėms, bijodamas dėl jų gyvybės? Filme susipažįstame su  mjr. Danuta Szyksznian-Ossowska „Sarenka” (liet. Stirna) – Armijos Krajovos Vilniaus apygardos ryšininke. 1944 m. ji buvo sulaikyta sovietų saugumo, iš pradžių pateko į Lukiškių kalėjimą, kur buvo kankinama, vėliau metus kalėjo lageryje. Išsekinta kankinimų ir darbo lageryje, po karo 19-metė mergina pateko į „atgautąsias žemes“ (dabartinę Vakarų ir Šiaurės Lenkiją). Daug metų negalėjo niekur įsidarbinti, buvo sekama ir bauginama saugumo. Tačiau niekada neprarado optimizmo. Didelė dalis filmo buvo filmuojama Vilniuje – Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, buvusiame Gestapo, NKVD ir KGB pastate.
Susitikimai ir filmas lenkų kalba.  Renginiai uždari.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos ambasada Vilniuje, kino studija MAVision Szczecin

13 balandžio

Dokumentinio animacinio filmo „Dar viena gyvenimo diena“ peržiūros Klaipėdoje

another day of life 1

Dokumentinio animacinio filmo „Dar viena gyvenimo diena“ (rež. Raúl de la Fuente, Damian Nenow, Lenkija, Ispanija, Belgija, Vokietija, Vengrija, 86 min., 2018 ) peržiūros tarptautiniame animacijos ir videožaidimų festivalyje BLON Klaipėdoje

Balandžio 13 d. 17.00 val. ir 14 d. 15.00 val., Kultūros fabrikas (Bangų g. 5A, Klaipėda)

Varšuva, 1975 m. Ryszardas Kapuścinskis, talentingas žurnalistas, idealistas, prijaučiantis nevykėliams ir revoliucionieriams, įtikina savo spaudos agentūros redaktorių, kad būtų išsiųstas į Angolą, kur prasidėjo kruvinas pilietinis karas dėl šalies nepriklausomybės. Jis leidžiasi iš pažiūros savižudiškon kelionėn į pilietinio karo sūkurį, tampa purvinos karo tikrovės liudininku ir pajunta tokį bejėgiškumą, kokio anksčiau dar nėra pajutęs. Angola Kapuścińskį pakeitė visiems laikams: iš Lenkijos jis išvažiavo kaip žurnalistas, o grįžo kaip rašytojas, įkvėptas knygai „Dar viena gyvenimo diena“.
Filmas su subtitrais lietuvių, anglų kalba. Bilietai: https://tickets.paysera.com/lt-LT/event/blon-dar-viena-gyvenimo-diena-another-day-of-life

Organizatoriai: festivalis BLON, Lenkijos institutas Vilniuje 

14 gegužės

ŠVĘSKIME LIETUVOS IR LENKIJOS MOTERŲ POLITINIŲ TEISIŲ ŠIMTMETĮ DRAUGE!

Podwojnie_FB

ŠVĘSKIME LIETUVOS IR LENKIJOS MOTERŲ POLITINIŲ TEISIŲ ŠIMTMETĮ DRAUGE!

Parodos „Dvigubai  laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“ atidarymas
Gegužės 14 d. 17.30 val.,  Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kiemas.  (Universiteto g. 3, Vilnius)

„Dvigubai laisvos“ – tai vienos 1918-ųjų lapkričio 28-osios dekreto pasirodymą komentavusios sufražisčių žodžiai. Ši frazė puikiai apibūdina lenkių ir lietuvių – laisvų, nes atkurta nepriklausomybė, ir laisvų, nes įgavo pilietines teises, – patirtį. Su nepaprastų Lenkijos ir Lietuvos moterų, siekusių savo šalių nepriklausomybės ir politinių teisių suteikimo, istorijomis bus galima susipažinti Vilniuje Lenkijos ambasados, Lenkijos instituto, Pileckio instituto Varšuvoje ir Vilniaus universiteto pristatomoje lauko parodoje „Dvigubai laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto profesore Virginija Jurėniene, paroda buvo papildyta Lietuvos sufražisčių, kurių pastangomis Lietuvos moterys politines teises gavo kiek ankščiau nei lenkės, istorija ir biografijomis. Paroda veiks gegužės 14 d. – birželio 17 d., Vilniaus universiteto darbo valandomis.

Po parodos atidarymo, 18.30 val. kino teatre „Pasaka“ vyks filmo  „Galiūnės“ (reż. Marta Dzido, Piotr Śliwowski, 2018, 70 min. Lenkija) premjera ir susitikimas su jo režisieriais
Gegužės 14 d. 18.30 val., kino teatre „Pasaka“ (Šv. Ignoto g. 4)

„Esame žmonės ir reikalaujame žmoniškų teisių!“ – tikino Kazimiera Bujwidowa, draudimo moterims studijuoti universitetuose panaikinimo iniciatorė. „Išdrįskime būti laisvi!“ – kvietė Maria Dulębianka, pirmoji kandidatė į seimą laikais, kuomet moterys dar neturėjo teisės balsuoti. „Norime viso gyvenimo!” – šaukė Zofia Nałkowska, reikalaudama ne tik politinio, bet ir socialinio lygiateisiškumo. Jos kovojo už teises šalyje, kurios anuomet nė nebuvo žemėlapyje. Joms sakė: „Dabar ne laikas kovai už moterų teises“! Kovotojos, patriotės, aktyvistės, karės, sufražistės – apie jas pasakoja režisierių Martos Dzido i Piotro Śliwowskio atkuriamosios dokumentikos filmas „Galiūnės“.Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais.  Įėjimas nemokamas! Vietų skaičius ribotas – būtina registracija:  vilnius.sekretoriatas@instytutpolski.org

Organizatoriai: Pileckio institutas Varšuvoje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, VU Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centras,  kino teatras „Pasaka“

20 gegužės

Filmo „Pilecki“ peržiūros

Internet

Filmo „Pilecki“ peržiūros
Gegužės 20 d. 17 val., „Skalvijos“ kino centre (A. Goštauto g. 2, Vilnius)
Gegužės 21 d. 18 val., Šalčininkų r. savivaldybės kultūros centre (Vilniaus g. 48, Šalčininkai)

Gegužės 13 d. – rotmistro Witoldo Pileckio (1901-1948), Lenkijos Kariuomenės atsargos karininko, Slaptosios Lenkijos Armijos bendraįkūrėjo, Aušvico koncentracijos stovyklos savanorio kalinio, Armia Krajowa Generalinio Štabo karininko, stalinizmo laikotarpio politinio kalinio, nuteisto ir nužudyto po parodomojo Liaudies Lenkijos teismo, mirties metinės. Minint šią datą, Lenkijos institutas Vilniuje rengia filmo „Pileckis“ („Pilecki”, 80 min., 2015, Lenkija) peržiūras. Mirosławo Krzyszkowskio atkuriamosios dokumentikos filme pasakojama rotmistro Witoldo Pileckio istorija nuo jaunystės, veiklos II pasaulinio karo metais iki įkalinimo ir mirties 1948 m. gegužę.
Witold Pilecki Lenkijos kariuomenės kapitonas, kovojęs 1919–1920 m. kare su bolševikais. Gyveno Vilniuje, studijavo Stepono Batoro universitete (Vilniaus universitete). 1939-aisiais prasidėjusio karo metu likimas jam lėmė susikauti su abiem savosios tėvynės priešais – Vokietija ir SSRS. Net po pralaimėjimo nelygioje kovoje Pileckis nepasidavė ir greitai stojo į pogrindžio organizacijas, nes jautė, kad neturi kito pasirinkimo – tik kovoti. Būtent dėl šių priežasčių jis nusprendė sužinoti, kas dedasi neseniai vokiečių įkurtoje Aušvico koncentracijos stovykloje, ir tyčia leidosi suimamas. Witoldo raportai iš Aušvico buvo pirmieji, ir tokie neįtikėtini, kad vos jie pasiekė Lenkijos emigracinę vyriausybę Londone ir jos sąjungininkus britus, niekas nemanė, kad tai, kas rašoma, – tiesa. Pats Witoldas, pamatęs, kas vyksta, tikėjosi Aušvice sukelti masinį sukilimą. 1943 m. Pileckis su keliais draugais įvykdė Holivudo filmų vertą poelgį – apsirengę esesininkų uniformomis, jie pavogė žiauriojo stovyklos komendanto Rudolfo Hösso automobilį ir pabėgo į laisvę iš Aušvico. Nors karo pabaigoje jis atsidūrė Londone, kur galėjo sėkmingai likti ir būti vertinamas britų žvalgybos už savo didžiulę patirtį, Witoldas nusprendė grįžti į tėvynę, kur svetima pavarde rinko duomenis apie SSRS planus sovietizuoti Lenkiją. Net turėdamas žinių, kad greitai bus suimtas, jis nusprendė likti. 1948 m. kovą Pileckis Varšuvoje buvo melagingai apkaltintas ir nubaustas mirties bausme. Jo paskutinius žodžius atspėti nesunku: „Gyvuok amžinai nepriklausoma Lenkija!“ Komunistinėje Lenkijoje apie jį nebuvo kalbama, nutylima ir jo herojiška kova prieš vokiečius. Reabilituotas jis tik 1990 m., o 2006 m. po mirties gavo aukščiausią Lenkijos valstybės apdovanojimą. Dabartinėje Lenkijoje Pileckis yra vienas didžiausių herojų, jam nuolat statomi paminklai. 2013 m. krašto apsaugos ministras suteikė W. Pilieckiui pulkininko laipsnį.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais.

Filmą „Skalvijos“ kino centre pristatys (lietuvių kalba) istorikas Simonas Jazavita, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, Kauno miesto muziejaus muziejininkas, Lietuvos karo istorijos draugijos valdybos pirmininkas. Filmą Šalčininkų r. savivaldybės kultūros centre pristatys (lenkų kalba) istorikas, Naujosios Vilnios istorinės rekonstrukcijos garnizono klubo prezidentas Waldemar Szełkowski.

Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Vilniuje įėjimas su nemokamais kvietimais, kuriuos platina Lenkijos institutas Vilniuje. Šalčininkuose – įėjimas nemokamas. 

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, „Skalvijos“ kino centras, Šalčininkų r. savivaldybės kultūros centras

27 birželio

Filmo „Pilecki“ (80 min., 2015, Lenkija) peržiūra Kaune

Internet

Filmo „Pilecki“ (80 min., 2015, Lenkija) peržiūra Kaune
Birželio 27 d. 19.00 val., Kauno IX forto muziejus (Žemaičių pl. 75, Kaunas)

Lenkų režisieriaus Mirosławo Krzyszkowskio atkuriamosios dokumentikos filme pasakojama rotmistro Witoldo Pileckio istorija nuo jaunystės, veiklos II pasaulinio karo metais iki įkalinimo ir mirties 1948 m. gegužę.
Witold Pilecki – Lenkijos kariuomenės kapitonas, kovojęs 1919–1920 m. kare su bolševikais. Gyveno Vilniuje, studijavo Stepono Batoro universitete (Vilniaus universitete). 1939-aisiais prasidėjusio karo metu likimas jam lėmė susikauti su abiem savosios tėvynės priešais – Vokietija ir SSRS. Net po pralaimėjimo nelygioje kovoje Pileckis nepasidavė ir greitai stojo į pogrindžio organizacijas, nes jautė, kad neturi kito pasirinkimo – tik kovoti. Būtent dėl šių priežasčių jis nusprendė sužinoti, kas dedasi neseniai vokiečių įkurtoje Aušvico koncentracijos stovykloje, ir tyčia leidosi suimamas. Witoldo raportai iš Aušvico buvo pirmieji, ir tokie neįtikėtini, kad vos jie pasiekė Lenkijos emigracinę vyriausybę Londone ir jos sąjungininkus britus, niekas nemanė, kad tai, kas rašoma, – tiesa. Pats Witoldas, pamatęs, kas vyksta, tikėjosi Aušvice sukelti masinį sukilimą. 1943 m. Pileckis su keliais draugais įvykdė Holivudo filmų vertą poelgį – apsirengę esesininkų uniformomis, jie pavogė žiauriojo stovyklos komendanto Rudolfo Hösso automobilį ir pabėgo į laisvę iš Aušvico. Nors karo pabaigoje jis atsidūrė Londone, kur galėjo sėkmingai likti ir būti vertinamas britų žvalgybos už savo didžiulę patirtį, Witoldas nusprendė grįžti į tėvynę, kur svetima pavarde rinko duomenis apie SSRS planus sovietizuoti Lenkiją. Net turėdamas žinių, kad greitai bus suimtas, jis nusprendė likti. 1948 m. kovą Pileckis Varšuvoje buvo melagingai apkaltintas ir nubaustas mirties bausme. Jo paskutinius žodžius atspėti nesunku: „Gyvuok amžinai nepriklausoma Lenkija!“ Komunistinėje Lenkijoje apie jį nebuvo kalbama, nutylima ir jo herojiška kova prieš vokiečius. Reabilituotas jis tik 1990 m., o 2006 m. po mirties gavo aukščiausią Lenkijos valstybės apdovanojimą. Dabartinėje Lenkijoje Pileckis yra vienas didžiausių herojų, jam nuolat statomi paminklai. 2013 m. krašto apsaugos ministras suteikė W. PIlieckiui pulkininko laipsnį.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas nemokamas. 

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Kauno IX forto muziejus