10 balandžio

Filmo „Tylinti karta” peržiūra ir susitikimas su filmo režiseriumi Pawełu Domańskiu

plakat 4

Filmo „Tylinti karta” peržiūra ir susitikimas su filmo režiseriumi Pawełu Domańskiu

  • Balandžio 10 d. – seansas Lietuvos oro pajėgų bazėje Šiauliuose budintiems lenkų karinio kontingento ORLIK kariams;
  • Balandžio 11 d. – seansas mokiniams ir mokytojams Šalčininkuose;
  • Balandžio 12 d. – seansas mokiniams ir mokytojams Nemenčinėje.

Filme „Tylinti karta“ pasakojama, iš kur jaunuose žmonėse gimsta patriotizmas ir poreikis elgtis patriotiškai bei bando atsakyti į klausimą: kokį pėdsaką šeimoje gali palikti tylėjimas. Kaip jaučiasi sūnus ar dukra, sužinoję apie savo tėvų praeitį po daugelio metų. Ką išgyvena tėvas ar motina, daugiau nei pusę amžiaus negalėjęs savo istorijos papasakoti niekam, ypač artimiausiems žmonėms, bijodamas dėl jų gyvybės? Filme susipažįstame su  mjr. Danuta Szyksznian-Ossowska „Sarenka” (liet. Stirna) – Armijos Krajovos Vilniaus apygardos ryšininke. 1944 m. ji buvo sulaikyta sovietų saugumo, iš pradžių pateko į Lukiškių kalėjimą, kur buvo kankinama, vėliau metus kalėjo lageryje. Išsekinta kankinimų ir darbo lageryje, po karo 19-metė mergina pateko į „atgautąsias žemes“ (dabartinę Vakarų ir Šiaurės Lenkiją). Daug metų negalėjo niekur įsidarbinti, buvo sekama ir bauginama saugumo. Tačiau niekada neprarado optimizmo. Didelė dalis filmo buvo filmuojama Vilniuje – Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, buvusiame Gestapo, NKVD ir KGB pastate.
Susitikimai ir filmas lenkų kalba.  Renginiai uždari.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos ambasada Vilniuje, kino studija MAVision Szczecin

13 balandžio

Dokumentinio animacinio filmo „Dar viena gyvenimo diena“ peržiūros Klaipėdoje

another day of life 1

Dokumentinio animacinio filmo „Dar viena gyvenimo diena“ (rež. Raúl de la Fuente, Damian Nenow, Lenkija, Ispanija, Belgija, Vokietija, Vengrija, 86 min., 2018 ) peržiūros tarptautiniame animacijos ir videožaidimų festivalyje BLON Klaipėdoje

Balandžio 13 d. 17.00 val. ir 14 d. 15.00 val., Kultūros fabrikas (Bangų g. 5A, Klaipėda)

Varšuva, 1975 m. Ryszardas Kapuścinskis, talentingas žurnalistas, idealistas, prijaučiantis nevykėliams ir revoliucionieriams, įtikina savo spaudos agentūros redaktorių, kad būtų išsiųstas į Angolą, kur prasidėjo kruvinas pilietinis karas dėl šalies nepriklausomybės. Jis leidžiasi iš pažiūros savižudiškon kelionėn į pilietinio karo sūkurį, tampa purvinos karo tikrovės liudininku ir pajunta tokį bejėgiškumą, kokio anksčiau dar nėra pajutęs. Angola Kapuścińskį pakeitė visiems laikams: iš Lenkijos jis išvažiavo kaip žurnalistas, o grįžo kaip rašytojas, įkvėptas knygai „Dar viena gyvenimo diena“.
Filmas su subtitrais lietuvių, anglų kalba. Bilietai: https://tickets.paysera.com/lt-LT/event/blon-dar-viena-gyvenimo-diena-another-day-of-life

Organizatoriai: festivalis BLON, Lenkijos institutas Vilniuje 

14 gegužės

ŠVĘSKIME LIETUVOS IR LENKIJOS MOTERŲ POLITINIŲ TEISIŲ ŠIMTMETĮ DRAUGE!

Podwojnie_FB

ŠVĘSKIME LIETUVOS IR LENKIJOS MOTERŲ POLITINIŲ TEISIŲ ŠIMTMETĮ DRAUGE!

Parodos „Dvigubai  laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“ atidarymas
Gegužės 14 d. 17.30 val.,  Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kiemas.  (Universiteto g. 3, Vilnius)

„Dvigubai laisvos“ – tai vienos 1918-ųjų lapkričio 28-osios dekreto pasirodymą komentavusios sufražisčių žodžiai. Ši frazė puikiai apibūdina lenkių ir lietuvių – laisvų, nes atkurta nepriklausomybė, ir laisvų, nes įgavo pilietines teises, – patirtį. Su nepaprastų Lenkijos ir Lietuvos moterų, siekusių savo šalių nepriklausomybės ir politinių teisių suteikimo, istorijomis bus galima susipažinti Vilniuje Lenkijos ambasados, Lenkijos instituto, Pileckio instituto Varšuvoje ir Vilniaus universiteto pristatomoje lauko parodoje „Dvigubai laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto profesore Virginija Jurėniene, paroda buvo papildyta Lietuvos sufražisčių, kurių pastangomis Lietuvos moterys politines teises gavo kiek ankščiau nei lenkės, istorija ir biografijomis. Paroda veiks gegužės 14 d. – birželio 17 d., Vilniaus universiteto darbo valandomis.

Po parodos atidarymo, 18.30 val. kino teatre „Pasaka“ vyks filmo  „Galiūnės“ (reż. Marta Dzido, Piotr Śliwowski, 2018, 70 min. Lenkija) premjera ir susitikimas su jo režisieriais
Gegužės 14 d. 18.30 val., kino teatre „Pasaka“ (Šv. Ignoto g. 4)

„Esame žmonės ir reikalaujame žmoniškų teisių!“ – tikino Kazimiera Bujwidowa, draudimo moterims studijuoti universitetuose panaikinimo iniciatorė. „Išdrįskime būti laisvi!“ – kvietė Maria Dulębianka, pirmoji kandidatė į seimą laikais, kuomet moterys dar neturėjo teisės balsuoti. „Norime viso gyvenimo!” – šaukė Zofia Nałkowska, reikalaudama ne tik politinio, bet ir socialinio lygiateisiškumo. Jos kovojo už teises šalyje, kurios anuomet nė nebuvo žemėlapyje. Joms sakė: „Dabar ne laikas kovai už moterų teises“! Kovotojos, patriotės, aktyvistės, karės, sufražistės – apie jas pasakoja režisierių Martos Dzido i Piotro Śliwowskio atkuriamosios dokumentikos filmas „Galiūnės“.Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais.  Įėjimas nemokamas! Vietų skaičius ribotas – būtina registracija:  vilnius.sekretoriatas@instytutpolski.org

Organizatoriai: Pileckio institutas Varšuvoje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, VU Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centras,  kino teatras „Pasaka“

20 gegužės

Filmo „Pilecki“ peržiūros

Internet

Filmo „Pilecki“ peržiūros
Gegužės 20 d. 17 val., „Skalvijos“ kino centre (A. Goštauto g. 2, Vilnius)
Gegužės 21 d. 18 val., Šalčininkų r. savivaldybės kultūros centre (Vilniaus g. 48, Šalčininkai)

Gegužės 13 d. – rotmistro Witoldo Pileckio (1901-1948), Lenkijos Kariuomenės atsargos karininko, Slaptosios Lenkijos Armijos bendraįkūrėjo, Aušvico koncentracijos stovyklos savanorio kalinio, Armia Krajowa Generalinio Štabo karininko, stalinizmo laikotarpio politinio kalinio, nuteisto ir nužudyto po parodomojo Liaudies Lenkijos teismo, mirties metinės. Minint šią datą, Lenkijos institutas Vilniuje rengia filmo „Pileckis“ („Pilecki”, 80 min., 2015, Lenkija) peržiūras. Mirosławo Krzyszkowskio atkuriamosios dokumentikos filme pasakojama rotmistro Witoldo Pileckio istorija nuo jaunystės, veiklos II pasaulinio karo metais iki įkalinimo ir mirties 1948 m. gegužę.
Witold Pilecki Lenkijos kariuomenės kapitonas, kovojęs 1919–1920 m. kare su bolševikais. Gyveno Vilniuje, studijavo Stepono Batoro universitete (Vilniaus universitete). 1939-aisiais prasidėjusio karo metu likimas jam lėmė susikauti su abiem savosios tėvynės priešais – Vokietija ir SSRS. Net po pralaimėjimo nelygioje kovoje Pileckis nepasidavė ir greitai stojo į pogrindžio organizacijas, nes jautė, kad neturi kito pasirinkimo – tik kovoti. Būtent dėl šių priežasčių jis nusprendė sužinoti, kas dedasi neseniai vokiečių įkurtoje Aušvico koncentracijos stovykloje, ir tyčia leidosi suimamas. Witoldo raportai iš Aušvico buvo pirmieji, ir tokie neįtikėtini, kad vos jie pasiekė Lenkijos emigracinę vyriausybę Londone ir jos sąjungininkus britus, niekas nemanė, kad tai, kas rašoma, – tiesa. Pats Witoldas, pamatęs, kas vyksta, tikėjosi Aušvice sukelti masinį sukilimą. 1943 m. Pileckis su keliais draugais įvykdė Holivudo filmų vertą poelgį – apsirengę esesininkų uniformomis, jie pavogė žiauriojo stovyklos komendanto Rudolfo Hösso automobilį ir pabėgo į laisvę iš Aušvico. Nors karo pabaigoje jis atsidūrė Londone, kur galėjo sėkmingai likti ir būti vertinamas britų žvalgybos už savo didžiulę patirtį, Witoldas nusprendė grįžti į tėvynę, kur svetima pavarde rinko duomenis apie SSRS planus sovietizuoti Lenkiją. Net turėdamas žinių, kad greitai bus suimtas, jis nusprendė likti. 1948 m. kovą Pileckis Varšuvoje buvo melagingai apkaltintas ir nubaustas mirties bausme. Jo paskutinius žodžius atspėti nesunku: „Gyvuok amžinai nepriklausoma Lenkija!“ Komunistinėje Lenkijoje apie jį nebuvo kalbama, nutylima ir jo herojiška kova prieš vokiečius. Reabilituotas jis tik 1990 m., o 2006 m. po mirties gavo aukščiausią Lenkijos valstybės apdovanojimą. Dabartinėje Lenkijoje Pileckis yra vienas didžiausių herojų, jam nuolat statomi paminklai. 2013 m. krašto apsaugos ministras suteikė W. Pilieckiui pulkininko laipsnį.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais.

Filmą „Skalvijos“ kino centre pristatys (lietuvių kalba) istorikas Simonas Jazavita, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, Kauno miesto muziejaus muziejininkas, Lietuvos karo istorijos draugijos valdybos pirmininkas. Filmą Šalčininkų r. savivaldybės kultūros centre pristatys (lenkų kalba) istorikas, Naujosios Vilnios istorinės rekonstrukcijos garnizono klubo prezidentas Waldemar Szełkowski.

Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Vilniuje įėjimas su nemokamais kvietimais, kuriuos platina Lenkijos institutas Vilniuje. Šalčininkuose – įėjimas nemokamas. 

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, „Skalvijos“ kino centras, Šalčininkų r. savivaldybės kultūros centras

27 birželio

Filmo „Pilecki“ (80 min., 2015, Lenkija) peržiūra Kaune

Internet

Filmo „Pilecki“ (80 min., 2015, Lenkija) peržiūra Kaune
Birželio 27 d. 19.00 val., Kauno IX forto muziejus (Žemaičių pl. 75, Kaunas)

Lenkų režisieriaus Mirosławo Krzyszkowskio atkuriamosios dokumentikos filme pasakojama rotmistro Witoldo Pileckio istorija nuo jaunystės, veiklos II pasaulinio karo metais iki įkalinimo ir mirties 1948 m. gegužę.
Witold Pilecki – Lenkijos kariuomenės kapitonas, kovojęs 1919–1920 m. kare su bolševikais. Gyveno Vilniuje, studijavo Stepono Batoro universitete (Vilniaus universitete). 1939-aisiais prasidėjusio karo metu likimas jam lėmė susikauti su abiem savosios tėvynės priešais – Vokietija ir SSRS. Net po pralaimėjimo nelygioje kovoje Pileckis nepasidavė ir greitai stojo į pogrindžio organizacijas, nes jautė, kad neturi kito pasirinkimo – tik kovoti. Būtent dėl šių priežasčių jis nusprendė sužinoti, kas dedasi neseniai vokiečių įkurtoje Aušvico koncentracijos stovykloje, ir tyčia leidosi suimamas. Witoldo raportai iš Aušvico buvo pirmieji, ir tokie neįtikėtini, kad vos jie pasiekė Lenkijos emigracinę vyriausybę Londone ir jos sąjungininkus britus, niekas nemanė, kad tai, kas rašoma, – tiesa. Pats Witoldas, pamatęs, kas vyksta, tikėjosi Aušvice sukelti masinį sukilimą. 1943 m. Pileckis su keliais draugais įvykdė Holivudo filmų vertą poelgį – apsirengę esesininkų uniformomis, jie pavogė žiauriojo stovyklos komendanto Rudolfo Hösso automobilį ir pabėgo į laisvę iš Aušvico. Nors karo pabaigoje jis atsidūrė Londone, kur galėjo sėkmingai likti ir būti vertinamas britų žvalgybos už savo didžiulę patirtį, Witoldas nusprendė grįžti į tėvynę, kur svetima pavarde rinko duomenis apie SSRS planus sovietizuoti Lenkiją. Net turėdamas žinių, kad greitai bus suimtas, jis nusprendė likti. 1948 m. kovą Pileckis Varšuvoje buvo melagingai apkaltintas ir nubaustas mirties bausme. Jo paskutinius žodžius atspėti nesunku: „Gyvuok amžinai nepriklausoma Lenkija!“ Komunistinėje Lenkijoje apie jį nebuvo kalbama, nutylima ir jo herojiška kova prieš vokiečius. Reabilituotas jis tik 1990 m., o 2006 m. po mirties gavo aukščiausią Lenkijos valstybės apdovanojimą. Dabartinėje Lenkijoje Pileckis yra vienas didžiausių herojų, jam nuolat statomi paminklai. 2013 m. krašto apsaugos ministras suteikė W. PIlieckiui pulkininko laipsnį.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas nemokamas. 

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Kauno IX forto muziejus

24 liepos

Dokumentinio filmo „Meistras, stebėjęs kasdienybę“, skirto Stanisławui Filibertui Fleury, peržiūra

Untitled design

Dokumentinio filmo „Meistras, stebėjęs kasdienybę“, skirto Stanisławui Filibertui Fleury, peržiūra 

Liepos 24 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Lenkų režisieriaus Andrzejaus Ciecierskio 2018 m. sukurta dokumentinė juosta „Meistras, stebėjęs kasdienybę“ (Mistrz scen rodzajowych, 42 min., 2018), tai pirmasis kinematografinis bandymas pristatyti vieno garsiausių XIX-XX a. sandūros Vilniaus fotografų, fotografijos meno pionieriaus, dailininko Stanisławo Filiberto Fleury gyvenimą ir kūrybinį palikimą. Garsusis fotografas įdomiausius savo darbus sukūrė ne studijoje (kurioje užsisakyti šeimyninę fotografiją buvo bene kiekvieno save gerbiančio vilniečio garbės reikalas), bet klajodamas po Vilnių ir jo apylinkes. Bene labiausiai menininką domino miestas, jo gatvės ir žmonės natūralioje savo aplinkoje, t.y. miesto kasdienybės vaizdai. Unikalios Fleury fotografijos leidžia tarsi persikelti į praeitį ir geriau pažinti anuometinį Vilnių. Lenkijoje ir Lietuvoje filmuotoje juostoje apie garsųjį prosenelį pasakoja Aleksandra Fleury-Kręgielska. Taip pat svarbūs fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus komentarai. Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka Lenkijos televizija TVP3 Gdańsk

 

7 rugpjūčio

Dokumentinio filmo „Fotografai. Bolesława ir Edmund Zdanowskiai“ peržiūra

zdanowscy-fb

Dokumentinio filmo „Fotografai. Bolesława ir Edmund Zdanowskiai“ peržiūra

Rugpjučio 7 d., 17.30 val.,  Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Lenkų režisieriaus Andrzejaus Ciecierskio dokumentinis filmas (Lenkija, 53 min., 2019) pasakoja apie Boleslavą (Tallat-Kelpšaitę) ir Edmundą Zdanowskius – Vilniaus fotografijos mokyklos atstovus, žymaus fotografo Jano Bulhako mokinius ir jo sukurtos fotografikos estetikos tęsėjus. Nuo 1930 m. dirbę vienoje fotostudijoje, iš pradžių Vilniaus universiteto, vėliau savoje, Zdanowskiai kūrė kartu. Po II pasaulinio karo repatriavo į Gdynę, kur įkūrė ir tapo pirmaisiais Fotografikos licėjaus mokytojais bei tęsė kūrybinę veiklą. Zdanowskių fotografijos saugomos Lietuvos ir Lenkijos muziejuose. Jos reikšmingos ne tik meniniu, bet ir etnografiniu, istoriniu požiūriu kaip unikalūs anų laikų  liudijimai. Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas laisvas.

Organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lenkijos televizija TVP3 Gdańsk

4 rugsėjo

Filmo „Geriausias“ (rež. Łukasz Palkowski, 2017, 110 min.) peržiūra „Kine po žvaigždėmis“

najlepszy2

Filmo „Geriausias“ (rež. Łukasz Palkowski, 2017, 110 min.) peržiūra „Kine po žvaigždėmis“

Rugsėjo 4 d. 21.00 val.,  Valdovų rūmų kiemas (Katedros a. 4, Vilnius)

„Geriausias“ – tai sportininkas, sužavėjęs pasaulį, bet Lenkijoje likęs beveik nežinomas. Įspūdinga titaniškų pastangų, žiaurių nuopuolių ir milžiniškos jėgos kupina istorija, įkvėpta Jerzy Górskio gyvenimo.  Górskis pagerino pasaulio rekordą tarptautiniame triatlono čempionate Double Ironman įveikęs mirties trasą per 24 val. 47 min. ir 46 sek. Šis rekordas nebūtų įmanomas be dviejų jo gyvenime pasirodžiusių moterų. Vieną jis prarado, užtat kita įkvėpė kovoti.  Tai istorija apie žmogų, įrodžiusį, kad tikri didvyriai nebijo kristi ir sugeba pakilti net iš paties dugno.
Filmas pelnė 6 apdovanojimus (tarp jų – publikos prizą) Gdynės kino festivalyje, taip pat Cottbus, Čikagos, Paryžiaus ir Torunės festivaliuose. Filmas lenkų kalba su lietuviškais subtitrais. Daugiau informacijos ir bilietai:
https://kinaspozvaigzdemis.lt/seansas/geriausias/

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, kino centras „Pasaka“

3 spalio

19-asis Lenkų kino festivalis

PLak-mn

19-asis Lenkų kino festivalis
Spalio 3-13 d., Vilnius, Kaunas, Marijampolė, Mažeikiai, Šalčininkai

Spalio 3-13 dienomis penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Mažeikiuose ir Šalčininkuose vyks Lenkijos instituto Vilniuje rengiamas 19-asis Lenkų kino festivalis. Jo programoje – rinktiniai filmai iš Kanų, Berlyno, Sandanso ir kitų geriausių pasaulio kino festivalių. Kai kurių pagrindinės programos filmų premjeros vos prieš kelias dienas įvyko didžiausiame lenkų filmų festivalyje Gdynėje, o visai netrukus apdovanojimus pelnę darbai pasieks ir Lietuvos žiūrovus. Pagrindinę festivalio programą sudaro naujausi ir verčiausi dėmesio įvairių kartų režisierių skirtingų žanrų filmai, atspindintys šiuolaikinio lenkų kino aktualijas, tradicijas ir potencialą. Tarp 13-os programos filmų bus pristatyta Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje dalyvavusi, vos prieš kelias dienas Gdynės kino festivalio „Auksiniais liūtais“ apdovanota naujausia Agnieszkos Holland istorinė drama „Ponas Džounsas“ (Obywatel Jones, 2019), aktorei Krystynai Jandai Sandanso festivalyje geriausios aktorės prizą pelnęs Jaceko Borcucho filmas „Saldi dienos pabaiga“ (Słodki koniec dnia, 2019), Europos kino akademijos išrinktas geriausiu metų animaciniu filmu, San Sebastiano kino festivalyje publikos prizu apdovanotas, įvairiuose Europos festivaliuose apdovanojimus renkantis animacinis – dokumentinis filmas „Dar viena gyvenimo diena“ (Jeszcze dzień życia, rež. Raúl de la Fuente, Damian Nenow, 2018), įkvėptas legendinio lenkų karo reporterio, žurnalisto ir rašytojo Ryszardo Kapuścińskio. Žanrinio kino mėgėjų lauks 10 įvairių festivalių apdovanojimų jau susižėręs, Europos kino akademijos įtrauktas į geriausių metų filmų sąrašą ir kartu su Agnieszkos Holland „Ponu Džounsu“ pretenduojantis į vadinamąjį Europos Oskarą Adriano Paneko trileris „Vilkolakis“ (Wilkołak, 2018), vienu laukiamiausių šių metų filmų Lenkijoje tapęs Boryso Lankoszo detektyvas „Tamsu, beveik naktis“ (Ciemno, prawie noc, 2019), taip pat  romantinė komedija „Visa laimė“ (Całe szczęście, rež Tomasz Konecki, 2019) su charizmatiškuoju Piotru Adamczyku. Pagrindinėje programoje netrūks dėmesio istorijai. Ką tik po premjeros Lenkijoje Lietuvos žiūrovai išvys pirmąjį vaidybinį filmą apie nevienareikšmiškai ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje vertinamą lenkų nepriklausomybės tėvu vadinamą Józefą Piłsudskį „Pilsudskis“ (Piłsudski, rež. Michał Rosa, 2019). Būsimąjį Lenkijos maršalką suvaidino Borys Szyc, neseniai Lietuvos ekranuose matytas filme „Šaltasis karas“. Į Varšuvos sukilimo priešistorę nukels Władysławo Pasikowskio juosta „Pasiuntinys“ (Kurier, 2019), kurios pagrindu tapo vadinamojo Varšuvos kurjerio Jano Nowako-Jeziorańskio gyvenimas. Tragiškus kašubų likimus XX a. I pusėje pristato Filipo Bajono istorinė epopėja „Kamerdineris“ (Kamerdyner, 2018). Tuo tarpu Adamo Sikoros „Autsaideris“ (Autsajder, 2018) nukels į ne tokius senus Lenkijos Liaudies Respublikos laikus, kuomet neretai reikėdavo rinktis tarp idealų ir laisvės. Jaunųjų festivalio žiūrovų dėmesio lauks Jaceko Bławuto vaidybinis filmas „Šokolado diena“ (Dzień czekolady, 2018) – pirmasis lenkų projektas, pelnęs Kanų Krzysztofo  Kieślowskio apdovanojimą už geriausią Vidurio Europos scenarijų. Šių metų specialioji programa skirta pernai išėjusiam lenkų kino ir teatro režisieriui Kazimierzui Kutzui (1929-2018), kurio filmai ne tik paveikė lenkų kino raidą, bet ir iki šiol neprarado originalumo, aktualumo, ypatingos meninės įtaigos. Retrospektyva pristato penkis skirtingų režisieriaus kūrybos etapų filmus: išskirtinio vizualinio grožio filmą „Niekas nekviečia“ (Nikt nie woła, 1960), psichologinę dramą „Tylėjimas“ (Milczenie, 1963), du vadinamosios Silezijos trilogijos filmus: „Juodos žemės druska“ (Sól ziemi czarnej, 1969) ir „Perlas karūnoje“ (Perła w koronie, 1971) bei 1994 m. sukurtą karčią komediją „Atsivertėlis“ (Zawrócony).
Festivalyje sulauksime garbingų svečių. Filmą „Malonė“ (Ułaskawienie, 2018) pristatyti atvyks režisierius Jan Jakub Kolski ir pagrindinė aktorė, už geriausią moters vaidmenį šiame filme Gdynės kino festivalyje apdovanota Grażyna Błęcka-Kolska. Savo antrąjį pilno metro vaidybinį filmą „Trenerio duktė“ (Córka trenera, 2018) Vilniuje pristatys lenkų kino „jaunų ir gabių“ kartos atstovas režisierius Łukasz Grzegorzek. Iškart po sėkmingo  starto Gdynės kino festivalyje, į lietuviškąją filmo „Piłsudskis“ premjerą  Vilniuje atvyks režisierius Michał Rosa.
Bilietus į Lenkų kino festivalio filmus galima įsigyti festivalio kino teatrų: Skalvija, Pasaka, Multikino, Romuva, Spindulys kasose ir Tiketa ir/ar bilietai.lt. Mažeikių ir Šalčininkų kultūros centruose Lenkų kino festivalio filmai bus rodomi nemokamai.
Visa 19-ojo Lenkų kino festivalio programa: http://www.lenkukinas.lt.

19-ąjį Lenkų kino festivalį globoja Polski Instytut Sztuki Filmowej (Lenkų kino meno institutas). Festivalio pagrindiniai rėmėjai: Orlen Lietuva, Stop Cafe, Lenkijos avialinijos LOT.
Festivalio partneriai: Liu Patty desertinė, Clear Channel Lietuva, Advert LT.
Festivalio viešbutis: Hotel Vilnia.
Žiniasklaidos partneriai: LRT, 15min.lt, Žmonės, Kinas, Literatūra ir menas, Kurier Wileński, radijo stotis  Znad Wilii, interneto portalai ZW.lt ir Wilnoteka.lt.

10 spalio

Lenkų filmai Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje “Nepatogus kinas”

cienie-imperium_1100x1100

Lenkų filmai Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje “Nepatogus kinas”

Spalio 10-23 d., Vilnius, Kaunas, Panevėžys

Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu VIlniuje šių metų Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje “Nepatogus kinas” bus parodyti du lenkų filmai.

„Imperijos šešėlyje” (Lenkija, Armėnija, Gruzija, Ukraina, 2018, 76 min., režisierius Karol Starnawski, operatorius Filip Drożdż).
Pasaulis jau senokai pamiršo po Sovietų Sąjungos įsiplieskusius pasienių konfliktus. Tačiau dėl agresyvios Rusijos ekspansinės politikos jie vis dar vyksta. Aleksejus iš Kalnų Karabacho, Timūras iš Ukrainos ir lietuvių kilmės Aleksandras iš Gruzijos, nors ir gyvena toli vienas nuo kito ir yra visiškai skirtingi, patiria panašius dalykus – jie gyvena nesibaigiančio karo sąlygomis. Tai filmas apie viltį ir pastangas nepasiduoti, nors esi tik sraigtelis politinių ir istorinių įvykių epicentre.
Filmas rusų, lenkų, armėnų, gruzinų, ukrainiečių, lietuvių kalbomis su lietuvių ir anglų titrais.
Seansai:
Spalio 12 d., 17:30 val., Forum Cinemas „Vingis” (Vilnius), 3 salė
Spalio 18 d., 17:30 val.,  „Pasaka” (Vilnius), didžioji sale. Po seanso vyks susisitikimas su filmo autoriais.

„Ryšys” (Lenkija, Islandija, 2018, 62 min., režisierius Paweł Ziemilski, operatorius Filip Drożdż).
Per trisdešimt metų iš nedidelio miestelio Lenkijoje ieškoti geresnio gyvenimo į Islandiją išvyko ir niekada negrįžo apie 400 žmonių. Tai daugiau nei trečdalis Stare Juchy gyventojų. Dėl didžiulio atstumo tarp šalių ir brangios kelionės buvę ir esami miestelio gyventojai gyvai susitinka labai retai. Dažniausiai jie bendrauja naudodamiesi šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis, ypač „Skype“. Tačiau Pawelo Ziemilskio filmas „Ryšys“ nėra vien Lietuvos žiūrovui gerai žinomas pasakojimas apie skirtingose pasaulio šalyse gyvenančius vienos šeimos narius. Režisierius, naudodamas montažą ir projekciją, tiesia kinematografinius tiltus tarp Lenkijos ir Islandijos ir sukuria sąlygas ypatingiems susitikimams.
Filmas lenkų ir islandų kalbomis su lietuvių ir anglų titrais.
Seansai:
Spalio 14 d., 21:00, Forum Cinemas „Vingis” (Vilnius), 3 salė. Po seanso vyks susisitikimas su filmo režisieriumi.
Spalio 15 d., 19:30, „Romuva” (Kaunas). Po seanso vyks susisitikimas su filmo režisieriumi.
Spalio 16 d.,  20:00, Forum Cinemas „Vingis” (Vilnius), 4 salė. Po seanso vyks susisitikimas su filmo režisieriumi.
Spalio 20 d.
, 16:30, „Pasaka” (Vilnius), didžioji salė.
Spalio 23 d., 19:30, Kino centras „Garsas“ (Panevėžys), didžioji salė.

Tiksli festivalio programa: https://nepatoguskinas.lt/2019/filmai/