15 gruodžio

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas skelbia ketvirtąjį J. Bardacho apdovanojimo konkursą

ketvirtasis J. Bardacho apdovanojimo konkursas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas skelbia ketvirtąjį J. Bardacho apdovanojimo konkursą

Apdovanojimas skiriamas geriausiems daktaro darbams, analizuojantiems LDK kultūrinio, teisinio, valstybinio palikimo problemas XIX-XX a. arba tiriantiems temas, susijusias bent su kelių LDK žemėse buvusių valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos – istorija, politika, teise ir kultūra.
Terminas darbų pasiūlymams 2019 m. gruodžio 15 d. Darbus siųsti adresu rustis.kamuntavicius@vdu.lt. Iki 2020 m. kovo 1 d. LDK instituto sudaryta komisija paskelbs apdovanojimui nominuotų darbų sąrašą. Kandidatai bus pakviesti atvykti į Kauną, kur įvyks iškilmingas apdovanojimų įteikimas. Konkurso taisyklės: https://www.ldki.lt/ . Papildoma informacija LDK instituto puslapyje (www.ldki.lt) arba rustis.kamuntavicius@vdu.lt.

10 balandžio

Dešimtosios Smolensko katastrofos metinės

zdjęcie do komunikatu

Dešimtosios Smolensko katastrofos metinės

2010 metų balandžio 10 dieną specialusis lėktuvas TU-154M su Lenkijos Respublikos Prezidentu Lechu Kaczyńskiu ir Prezidento sutuoktine Maria Kaczyńska pakilo iš Varšuvos į Smolenską. Tą dieną Katynės lenkų karių kapinėse valstybinė delegacija turėjo dalyvauti ten įvykdytų žudynių 70-ųjų metinių minėjime. Lėktuve buvo 96 asmenys, tarp jų – aukščiausi šalies valdžios pareigūnai, visuomeninių ir bažnytinių organizacijų atstovai, kariuomenės vadai ir lėktuvo įgula.

Į 2010 m. balandžio 10 d. iškilmes vykusi delegacija atstovavo įvairialypį Lenkijos politikos, visuomeninį ir dvasinį elitą. Ją sudarė Seimo ir Senato vicepirmininkai, parlamentarų grupė, visų sričių Lenkijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vadai, Prezidento kanceliarijos darbuotojai, valstybinių institucijų vadovai, dvasininkai, ministerijų, kombatantų ir visuomeninių organizacijų atstovai ir juos lydintys asmenys. Asmuo, jungęs šiuolaikinę Lenkiją su tarpukario Lenkijos elitu ir tradicija buvo kartu skridęs paskutinis Lenkijos Respublikos Prezidentas išeivijoje Ryszard Kaczorowski.

Skrydžio į Smolenską dalyviai vyko į iškilmes Katynėje, kad pagerbtų 1940 m. pavasarį aukščiausios Sovietų Sąjungos valdžios įsakymu NKVD įvykdytos masinės egzekucijos aukas Katynės miške Miednoje, Charkove, Bukovinoje ir Kuropatuose. Katynės žudynėse gyvybę prarado lenkų karo belaisviai: karininkai, mokslininkai, įvairių konfesijų dvasininkai, valdininkai ir tarnautojai, laisvųjų profesijų atstovai, verslininkai – anuometinis II Lenkijos Respublikos elitas.

Katynės žudynės ir Smolensko tragedija, tai du įvykiai, tapę tragiškų Lenkijos istorijos įvykių simboliais.

Įvykus lėktuvo TU 154M katastrofai, Prezidentas Lech Kaczyński nepasakė savo kalbos, parengtos Katynės žudynių 70-mečio minėjimui.

„Padarykime taip, – rašė tuomet Prezidentas, – kad Katynės žaizda pagaliau galėtų užgyti ir surandėti“.

Raginimas, kuris nebuvo ištartas 2010 m. balandžio 10 dieną, šiandien, o dešimties metų, skamba taip pat stipriai.

Įvykusi nelaimė sukrėtė milijonus lenkų bei tarptautinę visuomenę. To skrydžio dalyviai amžinai liks gyvi mūsų atmintyje.

Žemiau yra pateikiama šviesaus atminimo Prezidento Lecho Kaczyńskio Katynėje nepasakyta kalba. Ji išspausdinta Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarijos leidinyje „Lenkijos Respublikos Prezidentas Lech Kaczyński 2009-2010. Rinktinės kalbos, laiškai, interviu“.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos Spaudos atstovo biuras

 

17 balandžio

Lenkijos premjero M. Morawieckio interviu Ispanijos dienraščiui „El Mundo“

MOrawiecki

Interviu šiandieniniame ispanų dienraščio El Mundo numeryje Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki teigia: „Manau, kad dabartinė krizė ir nesklandumai, kuriuos matome EU veikloje, turėtų mums tapti impulsu tai taisyti, paskata reformai. [...] Europos Sąjunga bunda veiklai pamažu, galbūt pernelyg lėtai, tačiau tai – galinga ekonominė erdvė ir turime šiuos privalumus, šią galią panaudoti visos bendrijos naudai. [...] Nuo pat pradžių pasisakome už tai, kad ES atsakas į krizę būtų ambicingas. Paskutiniai finansų ministrų sprendimai – tai žingsnis tinkama kryptimi. Pagaliau kalbame apie pagalbos mastą, kuris pradeda atitikti Europos poreikius“.

https://www.elmundo.es/internacional/2020/04/16/5e9892f4fdddfff3588b45c8.html

Interviu lenkų kalba.

7 gegužės

Nuo gegužės 7 dienos Lenkijos instituto biblioteka atnaujina veiklą

2

Dėmesio! Nuo gegužės 7 dienos Lenkijos instituto biblioteka atnaujina veiklą.

SAUGŪS BIBLIOTEKOJE. KĄ DAROME JŪSŲ SAUGUMUI?
Reguliariai dezinfekuojame liečiamus paviršius: durų rankenas, stalviršius ir pan.
Skaitytojų grąžintas knygas 10 dienų karantinuojame.
Laikomės sanitarinių normų.

KNYGAS UŽSISAKYKITE INTERNETU IR ATSIIMKITE BIBLIOTEKOJE.
- Susiraskite reikiamą knygą elektroniniame kataloge www.szukamksiążki.pl
- Pateikite užsakymą elektroniniu adresu: vilnius.biblioteka@instytutpolski.org arba atsineškite pasiruoštą sąrašą su savimi.
Bibliotekos darbo laikas: 
Atradienį 14.00 – 17.00
Ketvirtadienį 14.00 – 17.00

8 gegužės

II pasaulinio karo pabaigos 75-osios metinės

WW2

Praėjus 75 metams po II pasaulinio karo pabaigos, reiškiame pagarbą jo aukoms. Prisimename atkaklią lenkų tautos kovą su nacių Vokietija viso konflikto Europoje metu – nuo 1939 m. rugsėjo iki 1945 m. gegužės. Svarus Lenkijos indėlis į pergalę prieš Hitlerį nenuginčijamas: Lenkijos kariuomenė buvo aštunta pagal dydį sąjungininkų armija, lenkų kariai kovėsi visuose karo frontuose, tarp jų: ginant Lenkiją 1939 m., Narviko mūšyje, Prancūzijoje ir Mūšyje dėl Britanijos 1940 m., Afrikoje 1941-1942 m., rytų fronte nuo 1943 m., prie Monte Kasino, Ankonos, Falaise, Arnhemo 1944 m., išlaisvinant Boloniją ir užimant Berlyną 1945 m.

75th anniversary of the end of the World War II

Seventy five years after the end of the Second World War, we pay tribute to its victims. We remember the indomitable struggle of the Polish nation against Nazi Germany throughout the conflict in Europe, lasting from September 1939 to May 1945.

There is no doubt about Poland’s contribution to victory over Hitler. The Polish Army was the eighth largest in size of all Allied forces, our soldiers were involved in all  theatres of  war. They defended Poland in 1939, they fought in the Battle of Narvik, in France, in the Battle of Britain in 1940, in Africa in 1941-1942, on the Eastern Front from 1943, in the Battle of Monte Cassino, in Ancona, in the Falaise Pocket, in the Battle of Arnhem in 1944, they fought to liberate Bologna and to conquer Berlin in 1945. Back in the 1930s, Polish mathematicians broke the Enigma code, which allowed Allied intelligence to spy on Nazi Germany’s moves.

The Polish State never capitulated. The government continued its activity both in exile and in occupied Poland through the structures of the Polish Underground State. It organised armed struggle and intelligence support for the Allies (one of its achievements was the seizure of V-1 and V-2 rocket documentation), and made sure that Polish political life, clandestine education, and the judiciary continued to exist. The underground state cared for its most vulnerable citizens, including Jews, and informed the free world about the Holocaust.

The price for our selfless fight against Nazi Germany was almost six million Polish casualties, including three million Polish Jews. Our material losses are estimated at USD 860 billion. Territory of Poland diminished by 20% . Poland lost  40% of its works of art which were destroyed or taken out of the country.

Victory over Nazi totalitarian regime did not bring Central and Eastern Europe, including Poland, the longed-for freedom. It was separated from the democratic world by the Iron Curtain and remained under the rule of the Soviet Union until 1989.

18 gegužės

1920 m. gegužės 18 d. gimė Karol # Wojtyła

[7] fot. Szymon Pulcyn

Šv. Jonas Paulius II

1920 m. gegužės 18 d. gimė Karol # Wojtyła, Krokuvos arkivyskupas, kardinolas, popiežius Jonas Paulius II, katalikų bažnyčios šventasis.
Lenkijai jis buvo popiežius lenkas, pasauliui – taikos ir laisvės piligrimas, vargšų popiežius, dialogo šalininkas, jaunimo popiežius ir kultūros mylėtojas.

1978 m. spalio 16 d. Krokuvos arkivyskupas metropolitas kardinolas Karolis Wojtyła buvo išrinktas popiežiumi. 18:18 iš Siksto koplyčios kamino pasirodę balti dūmai pranešė apie naujai išrinktą popiežių. 18:44 kardinolas Pericle Felici paskelbė pasauliui: Annuntio vobis gaudium magnum (Skelbiu jums didį džiaugsmą). Habemus Papam (turime popiežių). Karolis Wojtyła buvo išrinktas 264-uoju šv. Perto įpėdiniu ir pirmuoju popiežiumi ne italu po 455 metų. Jis pasirinko Jono Pauliaus II vardą. Pirmoje savo enciklikoje Redemptor Hominis (1979 m. kovą) savo vardo pasirinkimą aiškino kaip savo pirmtakų: Jono XXIII ir Jono Pauliaus I mokymo tąsą. Popiežiaus pontifikato moto laikomi žodžiai: non abbiate paura… – nebijokite: atverkite duris Kristui!, ištarti 1978 m. spalio 22 d. oficialios Jono Pauliaus II pontifikato pradžios iškilmėse Šv. Petro aikštėje. Jis vadovavo bažnyčiai beveik 28 metus, tai trečias pagal trukmę pontifikatas, laikytas proveržiu. Turėta omenyje ne vien Bažnyčios atvėrimą įtvirtinus Vatikano II susirinkimo reformas, buvo pabrėžiami ir popiežiaus nuopelnai ekumenizmui, dialogas su kitomis religijomis. Jonas Paulius II mirė Romoje 2005 m. balandžio 2d.  21:37. 2011 m. gegužės 1 d. buvo beatifikuotas, o 2014 m. balandžio 27 d. kanonizuotas. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II  – daugiausiai keliavęs visų laikų popiežius. Per savo pontifikatą jis vyko į 104 tarptautines piligrimines keliones ir aplankė 129 šalis visuose žemynuose. Kalbėjo milijonams žmonių, lankėsi vietose, kur prieš tai nebuvo nė vienas popiežius. Garsėjo kaip poliglotas, tai padėjo jam dar lengviau bendrauti su skirtingų tautybių žmonėmis. Susitikimai su juo tikintiesiems tapdavo nepaprastu, beveik mistiniu įvykiu, dažnai pakeisdavusiu juos visam likusiam gyvenimui. Lenkijoje Jonas Paulius II lankėsi 8 kartus. Lietuvoje viešėjo 1993 m.

fot. Szymon Pulcyn

20 gegužės

Krzysztofo Pendereckio sode

PENDERECKI-TWITTER-POST-1024x512px

Krzysztofo Pendereckio sode

Adomo Mickevičiaus institutas (Instytut Adama Mickiewicza) virtualioje erdvėje kuria interaktyvų sodą, įkvėptą Krzysztofo Pendereckio kūrybos. „Penderecki’s Garden“ pilnai pražys lapkritį, tačiau jau dabar vartotojai turi galimybę stebėti projekto plėtrą. Pendereckio sodas, tai skaitmeninis projektas, skirtas ne tik kompozitoriui atminti, bet ir artimiau susipažinti su jo asmenybe, parodyti jo įtaką šiuolaikinei pasaulio muzikai ir kitoms meno sritims. Projekto koncepcijai pasirinktas sodas – viena iš didžiausių Pendereckio aistrų. Virtualioje erdvėje vartotojas galės pasiklausyti Meistro kūrinių, susipažinti su jo artistine ir asmenine biografija. Tai bus ne tik informacijos bazė, bet ir meninė erdvė, pristatanti kitų Krzysztofo Pendereckio kūrybos įkvėptų menininkų darbus. Pendereckio sudas skirtas tarptautinei publikai – visa informacija bus pateikta anglų kalba. Sodo premjera numatyta lapkričio 23-iąją – Meistro gimimo dieną. Jau dabar puslapyje www.PendereckisGarden.pl galima stebėti, kaip vystosi projektas. O kol jis bus baigtas, galima pažaisti Adomo Mickevičiaus instituto parengtą atminties garsų žaidimą, kuriame vietoje paveikslėlių žaidėjas turi sujungti poromis Krzysztofo Pendereckio kūrinių ištraukas. Žaidimą galima rasti adresu: www.MemoryPenderecki.pl. Projektas yra dalis Adomo Mickevičiaus instituto koordinuojamos tarptautinės kultūrinės programos, įgyvendinamos pagal daugiametę 2017–2022 m. programą „NIEPODLEGŁA“.

 

25 gegužės

Vilniuje bus pagerbtas V. Pileckis – lenkų kovotojas prieš totalitarinius režimus

pilecki

Vilniuje bus pagerbtas V. Pileckis – lenkų kovotojas prieš totalitarinius režimus

Gegužės 25 dieną Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius, pirmą kartą minėdami Tarptautinę kovų su totalitarizmu didvyrių dieną, pagerbs iš Vilniaus kilusį Vitoldą Pileckį (Witold Pilecki), kovos su abiem totalitarizmais – komunizmu ir nacizmu – didvyrį, vieną pirmųjų holokausto liudytojų, savo noru tapusį Aušvico kaliniu. Europos Parlamentas, 2019 rugsėjo rezoliuciją, skirtą II Pasaulinio karo pradžios metinėms ir Hitlerio bei Stalino nusikaltimų atminimui, pakvietė minėti  Tarptautinę kovų su totalitarizmu didvyrių dieną gegužės 25-ąją, tą dieną, kai stalinistinis Lenkijos režimas V. Pileckį sušaudė 1948 metais.
Europarlamentarai, Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Uršulė Doroščevska (Urszula Doroszewska), Seimo nariai Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Vilniaus meras Remigijus Šimašius prie namo, kuriame gyveno V. Pileckis, Vilniuje, Užupio g. 7, padės gėlių.
„Per vieno žmogaus herojišką ir tragišką likimą mes galime įrodyti Europai ir visam pasauliui, kad abu – ir Hitleris, ir Stalinas – buvo vienodi budeliai. Jų sukurti režimai vienodai nusikalstamai naikino žmones ir tautas“, – sako EP narė R. Juknevičienė.
Kapitonas V. Pileckis – Lietuvoje per mažai žinomas didvyris, lenkų karinio pogrindžio narys nacių okupacijos laikais, vėliau kovojęs ir prieš komunistus. Tik prasidėjus II Pasauliniam karui, 1940 m. jau sklandė gandai apie masiškai žūstančius kalinius Aušvico koncentracijos stovykloje. Rugsėjo mėnesį Pileckis savanoriškai pasidavė vokiečiams į nelaisvę, kad, patekęs į Aušvicą, padėtų ten atsidūrusiems pasipriešinimo vadams, surinktų informaciją apie nacių teroro aparatą ir ją perduotų Vakarams bei organizuotų lageryje pasipriešinimą ir pabėgimus.
Iki 1943 m. Pileckis slapčia siuntė pranešimus apie padėtį Aušvice, dokumentavo statistiką apie atvežamus ir žuvusius kalinius. Pranešimus siųsdavo pogrindiniu radijo imtuvu arba per pasiuntinius, kurių ne vienas, pagavus, neteko gyvybės. Pranešimai per Švediją būdavo platinami į Vakarus.
Pabėgęs iš Aušvico, visą savo patirtį koncentracijos stovykloje Pileckis 1943 m. apibendrino vadinamajame „Witoldo raporte“, 100 puslapių dosje, kuriame jis įvardijo nacių teroro mastą ir užmojį – kad Aušvicas yra sistemingo genocido „archipelago“ centras, – ir detaliai aprašė visą Holokausto aparatą: dujų kameras, atrankos procedūras, sterilizavimo eksperimentus; skvarbiai analizavo nužmoginimo technikas. Raportas nurodė, kad Birkenau veikia trys krematoriumai, galintys kremuoti iki 8000 asmenų per dieną. „Witoldo raportas“, kurį pasirašė ir kiti konclagerio pogrindžio vadai, pasiekė Londone veikiančią nepriklausomos Lenkijos Vyriausybę.
Po pabėgimo iš Aušvico Pileckis toliau kovėsi pogrindyje, dalyvavo Varšuvos sukilime. Sukilimui pralaimėjus, darsyk pakliuvo į vokiečių konclagerį Lamsdorfe ir Murnau, iš jo amerikiečių išvaduotas, suderinęs savo veiksmus su Nepriklausomos Lenkijos Vyriausybe Londone sugrįžo į  sovietinę Lenkiją, rinko informaciją apie sovietinės valdžios veiksmus, organizavo pasipriešinimą prieš komunistus Lenkijoje, 1947 m. buvo suimtas ir 1948 gegužės 25 d. – sušaudytas. Pasimatymo, kaip vėliau paaiškėjo – prieš egzekuciją paskutiniojo – metu žmonai prisipažino, kad palyginti su komunistų tardymais, „Oświęcim to była igraszka“ („Aušvicas buvo tik žaisliukas“).
V. Pileckis kovojo su abiem totalitariniais režimais. Apie abiejų režimų tapatumą skelbia ir R. Juknevičienės ir kolegų parengta ir 2019 m. rugsėjį Europos Parlamento priimta rezoliucija, skirta Ribentropo-Molotovo pakto ir Antrojo Pasaulinio karo pradžios 80-mečiui. Šia rezoliucija gegužės 25 diena – Pilecki egzekucijos diena – ir buvo paskelbta Europos  Tarptautine kovos su totalitarizmu didvyrių diena.

Renginio partneris – Lenkijos institutas Vilniuje, kuris kviečia prisiminti Witoldo Pileckio istoriją ir asmenybę bei pasižiūrėti lenkų režisieriaus Mirosławo Krzyszkowskio atkuriamosios dokumentikos filmą „Pilecki” (80 min., 2015, Lenkija). Filmą nemokamai galima pasižiūrėti gegužės 25-26 d. Lenkijos instituto Vilniuje Youtube kanale. Filmas lenkų kalba su titrais lietuvių arba anglų kalbomis.

26 gegužės

Lenkijos premjero Mateusz Morawiecki interviu

premier

Jūsų dėmesiui siūlome Lenkijos premjero Mateusz Morawiecki interviu vokiečių dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

„Tikiu, kad pagunda įjungti „du greičius“, neraminančiai dažnai atsirasdavusi diskursuose apie ES ateitį, dabar visiškai naujoje situacijoje bus galutinai atmesta, kadangi esminė antikrizinių veiksmų sėkmės sąlyga yra visoms ES priklausančioms šalims laikytis solidarumo principo.“

„Šiuo metu turėtume labiausiai vengti skirstymo į sergančius ir sveikus. Tai neteisingas, netgi stigmatizuojantis požiūris. Nėra geresnės ir prastesnės Europos. Yra viena Europa, kuriai reikalingas solidarumas ir bendradarbiavimas, nes tik taip ji įveiks krizę sustiprėjusi. Kadangi pastaraisiais metais Lenkijos ir Višegrado grupės šalių plėtra buvo sparčiausia, šiuo sudėtingu metu galime suteikti Europos bendrijai daugiau jėgos ir šviežumo.“

????????➡️ https://bit.ly/2M0SWBK
????????➡️ https://bit.ly/PMM_FAZ_

30 birželio

(Polski) Konkurs dla dzieci i młodzieży pt. „Moje najciekawsze spotkanie z Polską online”

PAYH_konkurs_strona

Przepraszamy, ten wpis dostępny jest wyłącznie w języku polskim