1 rugpjūčio

Varšuvos sukilimo 72-osios metinės

Andrzej Duda
Varšuvos sukilimo 72-osios metinės

Kasmet rugpjūčio 1 dieną 17 val. Varšuvos gatvėse kaukia sirenos. Miestas sustoja. Tylos minute Varšuvos gyventojai pagerbia žuvusiuosius ir išgyvenusius sukilimo dalyvius.

Varšuvos sukilimo muziejuje Lenkijos Respublikos prezidentas Andrzej Duda susitiko su sukilimo liudytojais pagerbti sukilėlių bei įteikė valstybinius apdovanojimus.

„Esate ne tik sukilimo didvyriai, esate ir auklėtojai, ir pavyzdys, esate tie žmonėmis, į kuriuos žiūri jaunoji karta“, – į Varšuvos sukilėlius kreipėsi prezidentas Andrzej Duda.

„W“ valanda – tai akimirka, kai visi privalo jaustis įsipareigoję (…) pagerbti sukilėlius. Nepaisant viso to, kas mus skiria (…), šis vienintelis dalykas turi mus vienyti“, – sakė Varšuvos muziejaus direktorius Jan Ołdakowski.

Varšuvos sukilimo 72-ųjų metinių minėjimas prasidėjo liepos 31-ąją Varšuvos Žalibožo rajone prie „Maitintojo“ paminklo, kur buvo padėta gėlių. Sekmadienį Krasinskių aikštėje Lenkijos kariuomenės karo lauko vyskupas Józef Guzdek aukojo Šv. Mišias. Vėliau iškilmingai buvo perskaitytas pranešimas, skirtas pagerbti Varšuvos sukilimo aukas ir žmones, kurie „pokario dešimtmečiais negailėjo savo jėgų ir dėjo visas pastangas, kad atmintis apie sukilimą nebūtų ištrinta“.

Rugpjūčio 1 d. vidudienį Józefo Piłsudskio aikštėje prie Nežinomo kario kapo vyko iškilmingas garbės sargybos pakeitimas. Pagarba žuvusiems sukilimo dalyviams buvo atiduota ir prie Lenkijos pogrindžio valstybės ir Armijos Krajovos (AK) paminklo. Renginyje dalyvavo valdžios atstovai, Varšuvos sukilimo, sukilėlių organizacijų dalyviai bei sostinės gyventojai.

17 val. visame mieste sukaukė sirenos, primindamos sostinės gyventojams apie kovojusiųjų didvyriškumą bei tragiškus įvykius prieš 72 metus.

Iškilmėse Varšuvoje dalyvavo Varšuvos sukilimo dalyviai ir II pasaulinio karo veteranai, Lenkijos kariuomenės, policijos garbės sargybos, vyriausybės ir vietos valdžios nariai, skautai bei Varšuvos gyventojai.

Varšuvos sukilimo metinių minėjimas sutapo su Pasaulio jaunimo dienomis. Tūkstančiai jaunų maldininkų iš viso pasaulio apsilankė Varšuvos sukilimo muziejuje.

Varšuvos sukilimas prasidėjo 1944 m. rugpjūčio 1 d., truko 63 dienas ir buvo vienas reikšmingiausių įvykių II pasaulinio karo istorijoje. Apie 50 tūkstančių Armijos Krajovos sukilėlių stojo į kovą su vokiečiais. Mūšiai vyko visuose Varšuvos rajonuose. Sukilime žuvo apie 16 tūkst. AK sukilėlių bei 150 tūkst. civilių gyventojų.

Nuotraukos iš Varšuvos sukilimo muziejaus Flickr

Užsienio reikalų ministeria/Atstovo spaudai biuras

Nuotr. PAP/Jakub Kamiński, Tomasz Gzell.

1 rugpjūčio

Pasaulio Jaunimo Dienos – Popiežius Pranciškus dėkoja Lenkijai už svetingumą

Papież Franciszek

Liepos 31-ąją popiežius Pranciškus baigė savo pirmą, penkias dienas trukusią piligriminę kelionę į Lenkiją. Popiežius atvyko visų pirma į Pasaulio jaunimo dienas, tačiau Šventasis Tėvas taip pat susitiko su aukščiausiais šalies vadovais, apsilankė Dievo Motinos šventovėje Čenstakavoje bei buvusioje vokiečių Aušvico koncentracijos stovykloje.

Popiežius Pranciškus į Lenkiją atvyko liepos 27-ąją. Oro uoste jį pasitiko Lenkijos Respublikos prezidentas Andrzej Duda su žmona, kard. Stanisław Dziwisz bei valstybės institucijų ir Bažnyčios atstovai. Iš oro uosto popiežius nuvyko į Vavelio pilį, kur vyko iškilminga popiežiaus sutikimo ceremonia.

„Man tai nepaprasta garbė ir džiaugsmas, kad galiu pasveikinti Šventąjį Tėvą Lenkijos Respublikos, visų savo tautiečių, svečių, mūsų jaunimo, atvykusio čia į susitikimą su Šventuoju Tėvu, vardu, kad galiu pasveikinti lenkų žemėje, Krokuvoje, kad galiu pasveikinti šioje puikioje, neįtikėtinoje dvasios šventėje, didžiulio džiaugsmo šventėje – Pasaulio jaunimo dienų šventėje“, – pabrėžė prezidentas Duda.

Kalbėdamas Vavelio pilyje, popiežius Pranciškus pasidžiaugė, kad jo pirmas vizitas Vidurio ir Rytų Europoje prasidėjo nuo Lenkijos, „tarp kurios nepamirštamų vaikų buvo Jonas Paulius II, Pasaulio Jaunimo dienų idėjos pradininkas ir propaguotojas“. Po iškilmingo pasitikimo popiežius privačiai susitiko su prezidentu Andrzejumi Duda ir jo žmona. Tuo pat metu premjerė Beata Szydło ir užsienio reikalų ministras Witold Waszczykowski susitiko su Šventojo Sosto valstybės sekretoriumi kard. Pietru Parolini. Vyriausybės vadovė sakė, kad per susitikimą buvo kalbėta apie „šiuolaikinio pasaulio iššūkius bei vertybių pasaulyje būtinumą“.

Šv. Mišios Lenkijos krikšto metinių proga
Liepos 28-ąją popiežius Pranciškus išvyko į Čenstakavą, kur Dievo Motinos šventovėje aukojo Šv. Mišias ir pasakė pamokslą. Tai buvo dėkingumo mišios už Lenkijos krikštą prieš 1050 metų. Savo homilijoje Šventasis Tėvas palietė Lenkijos istorijos temą. Popiežius pabrėžė, kad ją suformavo Evangelija, Kryžius ir ištikimybė Bažnyčiai. „Jūsų šalies istorija buvo pozityvios autentiško tikėjimo įtakos liudytoja, tikėjimo, perduodamo šeimos šeimai, tėvo sūnui, ypač motinų ir močiučių, joms būtina labiausiai padėkoti. Jūs galėjote realiai pajusti konkretų ir įžvalgų mūsų visų Motinos jautrumą, atvykau jos čia pagerbti kaip piligrimas, ją pasveikinome psalmėje kaip „mūsų tautos pasididžiavimą“, – sakė popiežius. Po šių jo žodžių sekė ilgi aplodismentai.

Prieš liturgiją buvo atliekama viduramžiais sukurta, seniausiai užrašyta lenkų giesmė „Dievo Motina“ („Bogurodzica“), susijusi su katalikybės pradžia lenkų žemėse. Anais laikais tai buvo kone pirmas valstybinis himnas. Mišiose, aukojamosiose prie lauko altoriaus ant vienuolyno pylimo, dalyvavo aukščiausiosios valdžios atstovai: prezidentas Andrzej Duda, premjerė Beata Szydło bei užsienio reikalų ministras Witold Waszczykowski. Grįžęs į Krokuvą popiežius nuvyko į Blonios parką, kur vyko Jo Šventenybės susitikimas su jaunimu.

Vizitas Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje

Penktadienio rytą popiežius apsilankė buvusioje vokiečių Aušvico koncentracijos stovykloje. Šventasis Tėvas praėjo pro vartus su užrašu „Arbeit macht frei“, panašiai kaip tą darė jo pirmtakai: Benediktas XVI ir Jonas Paulius II. Pranciškus uždegė žvakutę ir meldėsi prie Mirties sienos. Vizito Aušvico stovykloje metu  popiežius Pranciškus taip pat meldėsi kunigo Maksimyliano Kolbe, prieš 75-erius metus atidavusio savo gyvybę už kito kalinio gyvybę, bado mirties kameroje.  11-to bloko kieme popiežius pasisveikino su keliolika buvusių stovyklos kalinių. Vizito metu popiežių lydėjo premjerė Beata Szydło. Iškilmėse, vykusiose tyloje, dalyvavo apie tūkstantis žmonių, tarp jų buvę stovyklos kaliniai bei Pasaulio tautų teisuoliai  ir jų artimieji. Grįžęs į Krokuvą Popiežius Pranciškus apsilankė Universitetinėje vaikų ligoninėje Prokocime, kur susitiko su sergančiais vaikais. Penktadienį vakare Šventasis Tėvas ėjo Kryžiaus kelią Krokuvos Blonios parke.

Susitaikymo liturgija Krokuvos Lagevnikuose

Šeštadienį popiežius Pranciškus kartu su jaunimu dalyvavo susitaikymo liturgijoje. Po liturgijos Šventasis Tėvas dalyvavo Šv. Mišiose Šv. Jono Pauliaus II šventovėje už Lenkijos kunigus, vienuolius, vienuoles, konsekruotus asmenis ir seminaristus. Paskutinį vakarą Lenkijoje popiežius nuvyko į Brzegi vietovę prie Krokuvos ir dalyvavo jaunimo budėjimeCampus Misericordiae. Pamaldų pradžioje popiežius kartu su visų žemynų atstovais  perėjo į „0 zoną“, netoli kurios, prie altoriaus buvo pastatyti Gailestingumo vartai. Praėjimas pro juos simbolizavo besitęsiantį Gailestingumo jubiliejų. Atsivertimas, priklausomybė, jaunų žmonių kančios dėl karų, atleidimas ir vienatvė techniškai pažangiame pasaulyje – tai pagrindinės jaunimo susitikimo su popiežiumi Pranciškumi temos.

Šv. Mišios PJD užbaigimo proga

Šv. Mišios Brzeguose – kulminacinis popiežiaus vizito Lenkijoje penktos dienos renginys. Mišiose dalyvavo aukščiausios valdžios atstovai: prezidentas Andrzej Duda, premjerė Beata Szydło, Seimo vicepirmininkas Ryszard Terlecki, premjerės kanceliarijos vadovė Beata Kempa ir URM vadovas Witold Waszczykowski bei gynybos ministras Antoni Macierewicz, taip pat vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariusz Błaszczak.

Popiežius Pranciškus padėkojo visiems dalyvavusiems PJD bei prisidėjusiems prie jų organizavimo: „Didelį „ačiū“ sakau tau, brangusis jaunime. Pripildėte Krokuvą savo tikėjimo entuziazmo, ir dabar jis persiduoda kitiems“, – sakė popiežius. Popiežius padėkojo Krokuvos metropolitui kard. Stanisławui Dziwiszui bei Popiežiškosios Pasauliečių Tarybos pirmininkui kard. Stanisławui Ryłkai už jam skirtus žodžius bei visiems už darbą organizuojant PJD ir užtikrinant jų sėkmingą eigą. Popiežius Pranciškus paskelbė, kad kitos Pasaulio jaunimo dienos vyks 2019 metais Panamoje. Skaičiuojama, kad sekmadienį Campus Misericordiae Brzeguose susirinko nuo 1,5 iki 2 mln. žmonių. Po 12 val. popiežius Pranciškus nuvyko į Krokuvos vyskupų rūmus, kur popiežiui ir jo palydai buvo surengti pietūs. Po pietų Krokuvos kurijoje ir susitikimo su vidaus reikalų ir administracijos vadovu Mariuszu Błaszczaku, kurio metu popiežius padėkojo visiems pareigūnams, užtikrinusiems saugumą per PJD, Pranciškus trumpam pasirodė popiežiaus lange, palaimino visus ir paprašė, kad jaunimas melstųsi už jį. „Labai dėkoju ir už šiltą priėmimą šiomis dienomis“, – sakė popiežius.

Atsisveikinęs su Krokuvos kurijos personalu, Pranciškus nuvyko į susitikimą su savanoriais, PJD organizaciniu komitetu ir rėmėjais Krokuvos „Tauron“ arenoje. Atminimas ir drąsa – tai, popiežiaus teigimu, dvi sąlygos, kad jaunimas taptų „ateities viltimi“. Popiežius patarė jauniems žmonėms, kad būtų šaunūs, kuo daugiau kalbėtųsi su vyresniaisiais ir semtųsi iš jų išminties. Po 18 val. iš „Tauron“ arenos Pranciškus nuvyko į Balicų oro uostą, kur prieš skrydį į Romą susitiko su prezidentu Andrzejumi Duda. Atsisveikinimo ceremonijoje oro uoste, be prezidento, dalyvavo ir premjerė Beata Szydło, jos vyriausybės nariai, kard. Stanisław Dziwisz, Lenkijos kariuomenės garbės sargyba.

„Šią akimirką, kai palieku Lenkiją ir grįžtu į Romą, norėčiau išreikšti nuoširdų dėkingumą Jo Ekscelencijai ir visai lenkų tautai už dosnų priėmimą ir svetingumą“, – parašė popiežius telegramoje prezidentui, išsiųstoje išskridimo iš Lenkijos momentu.

PAP/Lenkijos Respublikos URM

Nuotrauka P. Supernak / PAP

25 rugpjūčio

Common Baltic Short Film Contest — Second Edition

slide_cb950-350

Adam Mickiewicz Institute, under Culture.pl brand, the Pomeranian Film Foundation in Gdynia, the Gdynia Film Festival, and the Gdynia Film School are for the second time announcing a short-film competition for a work about the identity of countries located in the Baltic Sea region.

Participants can submit films lasting 1 to 5 minutes, which tackle the subjects connected with the Baltic region — its culture, cultural identity, history, society, transformation. The participants have almost eight holiday weeks to prepare the film — holiday time is associated with the Baltic Sea by many inhabitants of this region. We encourage to use this time to reflect on the faces and identity of the region, and subsequent translation of these reflections into the language of film. The competition is open for both professional and amateur filmmakers from Lithuania, Latvia, Estonia, Finland, Sweden, Poland, Norway, Denmark, and Iceland. Participants can register via the content’s site on Culture.pl up until 25th August 2016.

During this year’s edition, four awards will be presented: three laureates will be chosen by the Jury; the fourth award will be given by web users. For the first time, an audience award will be presented. Due to the popularity the contest enjoys, the Jury will make a preselection — 10 chosen finale films will be available on Culture.pl, and the web users will be able to vote for a chosen film.

As dr Włodzimierz Pessel, an expert on Scandinavia, wrote:

It’s been 25 years since the Baltic Sea ceased to be a buffer for Europe (…). The great transformation of Central and Eastern Europe freed the region and allowed the Baltic Sea to serve its natural function from a cultural standpoint – it is now inland, a regional basin and as such it serves the local communities. Indeed, the Scandinavians and Germans call it a lake (Swedish ‘Östersjön’, German ‘Ostsee’), traditionally it is called ‘The Mediterranean Sea of Northern Europe’. It seems that this tradition has been brought back (…). The time has come for young filmmakers and creators to think about the consequences of sharing this sea by several countries. Is the Baltic region a realization of Czesław Miłosz’s postulate that the Nobel Prize winner expressed in his book Native Realm. A Search for Self-Definition?

Click here to register

This year the films will be chosen by the Jury consisting of:

  • Leszek Kopeć – head of jury – director of the Film Festival in Gdynia and chairman of the board of the Pomeranian Film Foundation.
  • Michał Oleszczyk – artistic director of Gdynia Film Festival
  • Olga Wysocka – deputy director at the Adam Mickiewicz Institute.
  • Magnus von Horn – Swedish film director living in Poland. Graduate and lecturer of the Polish Film School in Łódź. His last film The Here After had its world premiere at the 68th Film Festival in Cannes, and has been awarded two crucial prices — for screenwriting and directing — during Gdynia Film Festival in 2015.
  • Jerzy Rados – deputy director of the Gdynia Film School.
  • Grzegorz Skorupski – film expert at the Adam Mickiewicz Institute.

The award ceremony will be held in September during the 41st Film Festival in Gdynia. The laureates who will come to the Festival on the invitation of the organizers will be able to see the latest Polish movies and fully participate in the Festival. They will also meet with the contest’s patron, Magnus von Horn, and take part in directing workshops.

The contest Common Baltic is a part of the cultural programme in the Baltic region carried out by the Adam Mickiewicz Institute under Culture.pl brand. After the projects realized in Eastern Europe and Asia, the Baltic region is the next part of the world where the Institute’s activity will be particularly vivid. International cultural and sociocultural programmes will be held in Poland, Lithuania, Latvia, Estonia, Finland, Sweden, Denmark, and Iceland.

10 rugsėjo

(Polski) Wystawa malarstwa Waldemara Tłuczka w Domu Kultury Polskiej w Wilnie

Tluczek

Przepraszamy, ten wpis dostępny jest wyłącznie w języku polskim

2 lapkričio

LENKIJOS INSTITUTO VILNIUJE 20-MEČIUI SKIRTO PLAKATO KONKURSAS

PLakatmm

LENKIJOS INSTITUTO VILNIUJE 20-MEČIUI SKIRTO PLAKATO KONKURSAS

Lenkijos institutas Vilniuje yra pavaldus Lenkijos Užsienio reikalų ministerijai. Šiais metais Lenkijos institutas mini 20-ąsias įkūrimo metines. Instituto svarbiausia užduotis yra skleisti Lietuvoje įdomiausius lenkų kultūros reiškinius, žinias apie istoriją bei tautinį paveldą, taip pat skatinti bendradarbiavimą kultūros, švietimo, mokslo ir visuomeninio gyvenimo srityje. Per pastaruosius dvidešimt metų Institutas surengė virš 2000 projektų teatro, muzikos, kino, šiuolaikinio meno, literatūros, dizaino, istorijos, turizmo ir kt. srityse. Institutas taip pat padeda užmegzti kontaktus tarp lenkų ir lietuvių kūrėjų, remia bendrus projektus. Siekia, kad lenkų menininkai dalyvautų reikšmingiausiuose Lietuvos renginiuose. Taip pat pasakoja apie Lenkiją ir Lietuvą siejančius ilgaamžius ryšius, primena apie asmenybes, kurios jungia mūsų tautas, tokias kaip Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz), Česlovas Milošas (Czesław Miłosz), Jerzy Giedroyć ir daugelis kitų.

Lenkijos institutas kartu su Lenkijos taikomosios grafikos kūrėjų draugija skelbia konkursą plakatui skirtam Lenkijos instituto Vilniuje 20-mečiui paminėti.  Konkursas yra skirtas tapytojams, grafikams, menų specialybių studentams iš Lenkijos ir Lietuvos.

Plakatas turi reklamuoti Instituto veiklą, pažymėti lenkų ir lietuvių sąsajas kultūroje, moksle, turizme, istorijoje, taip pat informuoti apie tai, kad Lenkijos institutas jau 20 metų veikia Lietuvoje. Ant plakato privalo atsirasti sakinys „Lenkijos institutas Vilniuje – jau 20 metų kartu su jumis“ bei Instituto logotipas su internetinio puslapio (Lenkijosinstitutas.lt), Facebook‘o profilio (Lenkijosinstitutas) ir Twitter‘io (PLInst_Vilnius) adresu.

Jūsų projektų laukiame iki 2016 metų lapkričio 2 d.

Laimėjusio projekto autorius gaus 600 eurų (neatskaičius mokesčių) dydžio piniginį prizą bei papildomą prizą, kurį sudarys viešnagė Varšuvoje arba Vilniuje (skrydis ir 2 nakvynės viešbutyje, kuriais reikės pasinaudoti iki 2016 m. gruodžio 15 d.). Be to, laimėjęs projektas atsiras ant plakatų Vilniuje š.m. lapkričio mėn. bei bus naudojamas pristatant Lenkijos instituto veiklą.

Konkurso komisija:

  • Angelika Gromotka, Brand Director, Lenkijos taikomosios grafikos kūrėjų draugija
  • Marcin Łapczyński, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius
  • Prof. dr. Raminta Jurėnaitė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja

Projektai turi būti pristatyti paprastų failų pavidalu .jpg 300 dpi raiškos ir ne didesni nei 5MB, su trumpa anotacija apie autorių bei savo duomenimis. Apdovanoto projekto autorius bus prašomas pristatyti spausdinimui paruoštą plakato projekto versiją pagal nuostatuose nurodytus techninius parametrus. Dėl autorių teisių perdavimo kreipsimės tik į konkurso laimėtoją.

Dėmesio: laureatas privalo turėti galimybę pateikti sąskaitą-faktūrą už plakato projektavimo paslaugas. Tik tokiu būdu galėsime perduoti piniginį prizą.

Daugiau informacijos: Andrius Kerulis, Andrzej.kierulis@instytutpolski.org

KONKURSO NUOSTATOS

10 lapkričio

Lenkijos intituto Vilniuje 20-mečiui skirto plakato konkursą laimėjo Krzysztof Motyka

PlakatZwyciezcamm

Lenkijos intituto Vilniuje 20-mečiui skirto plakato konkursą laimėjo Krzysztof Motyka

Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Užsienio reikalų ministerijai pavaldi institucija, kartu su Lenkijos taikomosios grafikos kūrėjų draugija išrinko geriausią plakatą, skirtą Lenkijos instituto Vilniuje 20-mečiui paminėti. Buvo paskelbtas konkursas, kuriame dalyvavo beveik 200 projektų.
Konkursą laimėjo Rzeszowe gyvenantis dizaineris Krzysztof Motyka.

„Laimėjęs plakatas tobulai atitinka tikslą – suprantamas, įtaigus, įsimintinas. Grafinė bendro lenkų-lietuvių namo metafora, sukurta pagal dviejų valstybių vėliavas, itin grafiškai vykusi ir tinkama. Išrinktas projektas yra taikliai grafiniu dizainu perteikta Lenkijos instituto Vilniuje misijos ir veiklos esmė – jungia per namų šilumos, ramybės bei artimos kaimynystės simbolį“ – Angelika Gromotka, Brand Director STGU, konkurso komisijos narė.

Laimėjęs projektas Vilniuje pasirodys šių metų lapkritį, bus naudojamas instituto veiklos populiarinimui.

Atsiųstus plakatų projektus vertino konkurso komisija:
Angelika Gromotka, Brand Director, Lenkijos taikomosios grafikos kūrėjų draugija,
Marcin Łapczyński, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius,
prof. Raminta Jurėnaitė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja.

Sveikiname laimėtoją ir dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse.

16 sausio

Pasirodė Tadeuszo Sobierajo leidinio „The Calvary of Europe” elektroninė versija

calvary-of-europe

Lenkijos užsienio  reikalų ministerijos Politinės ir kultūros diplomatijos departamento iniciatyva pasirodė Tadeuszo Sobierajo leidinio „The Calvary of Europe” elektroninė versija anglų kalba. Ši knyga gali būti naudinga kalbant apie vadinamiuosius „klaidingus atminties kodus“, o ypatingai apie klaidinantį išsireiškimą „lenkų koncentracijos stovyklas”. Knygą galima pasiskaityti paspausdus šią nuorodą.

 

26 sausio

(Polski) Apel o wsparcie finansowe ufundowania dzwonu „Henryk“

1

Przepraszamy, ten wpis dostępny jest wyłącznie w języku polskim

31 gegužės

10-asis tarptautinis G. Fitelbergo dirigentų konkursas Katovicuose (Lenkija)

exlibris XMKD.cdr

10-asis tarptautinis G. Fitelbergo dirigentų konkursas Katovicuose (Lenkija)

Registration of candidates to the 10th Grzegorz Fitelberg International Competition for Conductors has begun!
The jubilee 10th Grzegorz Fitelberg International Competition for Conductors will be held in Katowice from 17 to 26 November 2017 under the honorary patronage of the President of the Republic of Poland, Mr. Andrzej Duda. On 1 October 2016, on the International Music Day, the registration form was published on the website of the 10th Grzegorz Fitelberg International Competition for Conductors. Its completion is one of the conditions that need to be satisfied by candidates to take part in this competition, addressed to young conductors born after 1981. The registration deadline will expire on 31 May 2017. By this date candidates can also correct the data they have entered in the form (for example the pieces of music they have selected for the competition). We would like to point out that apart from the online registration candidates are also obliged to send their applications via traditional mail.

Daugiau aipe konkursą: http://fitelbergcompetition.com/?lang=en

15 liepos

Tarptautinis vaikų piešinių konkursas „Žmogaus teisių Lenkija. Europos žmogaus teisių konvencijos Lenkijoje 25-etis”

Zdjęcie do komunikatu o konkursie

Tarptautinis vaikų piešinių konkursas „Žmogaus teisių Lenkija. Europos žmogaus teisių konvencijos Lenkijoje 25-etis” 

Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija kviečia 6-15 metų vaikus dalyvauti tarptautiniame piešinių konkurse „Žmogaus teisių Lenkija. Europos žmogaus teisių konvencijos Lenkijoje 25-etis”. Konkursas skirtas jauniesiems piliečiams, gyvenantiems šalyse, kuriose veikia ar yra akredituoti Lenkijos institutai (Lenkijos institutų sąrašą galima rasti čia: http://www.msz.gov.pl/pl/p/msz_pl/polityka_zagraniczna/dyplomacja_publiczna/instytuty_polskie/instytuty_polskie)

Konkursas paskelbtas norint paminėti 2018 m. artėjančią 25 metų sukaktį, nuo to laiko, kai Lenkija prisijungė prie Europos žmogaus teisių konvencijos sistemos ir pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismo (kitaip vadinamo Strasbūro Teismu) jurisdikciją. Konkursu siekiama skleisti žinias apie Konvencijoje įtvirtintas teises ir laisves, tokias kaip teisė į gyvybę; teisė į laisvę ir asmens saugumą;  teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą; minties, sąžinės ir religijos laisvė; teisė į mokslą; teisė į nuosavybės apsaugą ir kt. Konkursu siekiama paskatinti vaikus domėtis žmogaus teisėmis šiuolaikiniame pasaulyje.

Konkurso darbuose turėtų būti vaizduojama, kaip laikomasi Europos žmogaus teisių konvencijos nutarimų. Darbų technika ar atlikimo priemonės yra neribojami. Privalomas darbų formatas –ant A3 popieriaus lapo (ne erdvinis darbas).

Tarptautiniame konkurse bus išrinkti 6 laureatai:  3 amžiaus kategorijoje nuo 6 iki 10 metų ir 3 kategorijoje nuo 11 iki 15 metų. Laimėtojų lauks dovanos ir diplomai (visa informacija konkurso reglamente).

Tarptautinio konkurso laureatų darbai taps pagrindu parodai ir bus eksponuojami Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos surengtame XI Varšuvos seminare bei bus panaudoti sklaidos kampanijoje, skirtoje Europos žmogaus teisių konvencijos sistemos Lenkijoje 25-ečio minėjimui.

Tarptautinį konkursą papildys Lenkijoje rengiamas atskiras Lenkijai skirtas konkursas.

Kviečiame susipažinti su tarptautinio konkurso reglamentu. Konkursui skirtus darbus ir užpildytą dalyvio anketą prašome iki 2017 m. liepos 15 d. (siuntimo data laikoma pašto antspaudo data) atsiųsti adresu:

Ministerstwo Spraw Zagranicznych
al. J. Ch. Szucha 23
00-580 Warszawa, POLAND

su prierašu: Konkurs plastyczny „Rzeczpospolita Praw Człowieka. 25-lecie Europejskiej Konwencji Praw Człowieka w Polsce” – edycja międzynarodowa

arba: THE ART CONTEST „REPUBLIC OF HUMAN RIGHTS. TWENTY-FIVE YEARS OF THE EUROPEAN CONVENION ON HUMAN RIGHTS IN POLAND”

Kilus klausimams prašome rašyti Lenkijos užsienio reikalų ministerijos adresu: ddpk.sekretariat@msz.gov.pl

Kviečiame dalyvauti!

Priedai atsisiųsti:
Entry form and representation (pdf)
Rules of the art contest (pdf) 

Arba analogiški priedai lenkų kalba:
Formularz zgłoszeniowy wraz z oświadczeniem (pdf)
Regulamin konkursu (pdf)