18 gruodžio

Bartoszo Frątczako fotografijų parodos „Paskutinieji liudininkai. II-ojo pasaulinio karo herojų portretai“ atidarymas

BF-Ostatni-(okladka)

Bartoszo Frątczako fotografijų parodos „Paskutinieji liudininkai. II-ojo pasaulinio karo herojų portretai“ atidarymas

Gruodžio 18 d., 18 val., Vilniaus pranciškonų vienuolyne (Trakų g. 1)

„Praėjo šešeri metai nuo to laiko, kai atvykau į Lietuvą. Likimas panorėjo, kad mano pirmasis fotoreportažas, kurį anuomet sukūriau vietinei žiniasklaidai, būtų skirtas „Aušros vartų“ operacijai. Neatsimenu nė vienos iš tūkstančių tądien padarytų nuotraukų, bet tikrai žinau, kad tai buvo mano projekto pradžia. Nuo tada stengiuosi lankytis tose vietose, kuriose galiu sutikti Veteranus, ir kiekvienoje iš tų vietų sutinku Jų vis mažiau… Vis žvelgiu į Juos su nuostaba ir klausiu savęs – ar aš būčiau ryžęsis tokiam atsidavimui?.. Norėčiau tikėti, kad taip… Laikui bėgant įgavau ryžto ir drąsos lankytis pas Juos. Žiūrėjau Jiems į akis, o Jie kantriai žvelgė į mane. Klausiausi istorijų, surinkdavau savo nešiojamą fotostudiją ir darydavau portretus“ – Bartosz Frątczak.
Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Fondas „Pagalba lenkams Rytuose“, Lenkijos Kombatantų ir represuotų asmenų biuras, Tautos atminties institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada, II-ojo pasaulinio karo muziejus Gdanske, VŠĮ „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“

16 sausio

Paroda „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“ Klaipėdoje

TADEUSZ_ROMER_plakatas

Paroda „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“ Klaipėdoje
2020 m. sausio 16 d. – vasario 10 d., Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda)
Parodos atidarymas: 2020 m. sausio 16 d. 17 val., įėjimas laisvas

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva ir užsakymu Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų instituto darbuotojos dr. Olgos Barbasiewicz parengta paroda – tai pirmas toks visapusiškas bandymas pristatyti Lenkijos ambasadoriaus Japonijoje Tadeuszo Romerio didvyriškus veiksmus gelbstint žydų karo pabėgėlius, atvykstančius į Japonijos uostus su Japonijos konsulo Kaune Chiune Sugiharos išduotomis vizomis.
Tadeusz Ludwik Romer gimė 1894 m. gruodžio 6 d. Antanašėje, kuri tuo metu buvo Rusijos imperijos Kauno gubernijos teritorija. 1937 m. tapo pirmuoju Lenkijos ambasadoriumi Japonijoje. Prieglobsčio Holokausto metu ieškantys Lenkijos žydai 1940 metų vasarą gavo japonų konsulo Kaune Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines vizas suteikiančias galimybę atvykti į Japonijos imperiją. Šios vizos reikalingos norint patekti į Nyderlandų teritoriją Kurakao, į kurį, kaip priimančios šalies teritoriją, pabėgėliai galėjo vykti su Kaune reziduojančio Olandijos garbės konsulo Jano Zwartendijko išduotomis pažymomis apie bevizį režimą.
Pabėgėliams Lenkijos piliečiams nedelsiant buvo suteikiama Lenkijos konsulinė pagalba. Ambasadorius Tadeuszas Romeris privalėjo užtikrinti priimančių šalių vizų išdavimą, kadangi vėlesniu laikotarpiu atvykę asmenys neturėjo jokių kitų vizų išskyrus Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines. Romeris tuo metu skaičiavo, kad į Japoniją atvyks apie 500 asmenų. Sovietų ir japonų valstybės galėjo atsisakyti įleisti tokią grupę. Tačiau jau vasario viduryje pabėgėlių skaičius perkopė 700, apie tai lenkų diplomatai nedelsiant pranešė Londonui. Lenkų diplomatijai svarbiausia užduotis buvo išskirstyti Japonijoje jau esančius pabėgėlius. Siekdamas užtikrinti pagalbą pabėgėliams, ypač, neturintiems priimančių šalių vizų ir lėšų pragyvenimui, ambasadorius Romeris įkūrė„ Lenkijos karo aukų pagalbos komitetą“, kurio pirmininke tapo jo žmona Zofia Romer. Komitetas rinko lėšas iš lenkų išeivių ir piliečių gyvenančių Tolimuosiuose Rytuose, gavo paramą iš Niujorko Joint Distribution Committee. Tai suteikė galimybę veikti ir teikti taip reikalingą pagalbą pabėgėliams. Komitetas įkūrė savo biurus Kobėje ir Tokijuje bei bendradarbiavo su žydų organizacijomis Kobėje ir Jokohamoje. Komiteto atstovas Tsurugos uoste pasitikdavo atvykstančius Lenkijos piliečius ir padėdavo sutvarkyti vizų formalumus, nukreipdavo atvykėlius į Kobę, kur žydų bendruomenė suteikdavo apgyvendinimą. Komitetas pabėgėliams teikė piniginę pagalbą, tarpininkaudavo bendraujant su vietine valdžia ar vežėjų įmonėmis. Siekdama atvykėliams padėti išvengti ilgos kelionės į Tokiją, Lenkijos ambasada įkūrė laikiną konsulinį skyrių Osakoje. 1941 metais nusprendus uždaryti Lenkijos atstovybę Japonijoje, Tadeuszas Romeris kartu su ambasados darbuotojais tų pačių metų spalio pabaigoje išvyko į Šanchajų, kur tęsė diplomatines pastangas padėti pabėgėliams. Jam tarpininkaujant, Lenkijos piliečiai galėjo gauti vizas į kitas užsienio šalis bei finansinę pagalbą, dažnai perduodamą per Lenkijos diplomatines atstovybes, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos vyriausybe išeivijoje.
Tadeuszas Romeris išvyko iš Šanchajaus 1942 m., Tolimuosiuose Rytuose palikęs gerai organizuotą lenkų žydų bendruomenę, kurios atstovai buvo įtraukti į naujai įkurtą organizaciją, pavadintą Kinijos lenkų sąjungos centrine valdyba. Apsigyvenęs Lourenço Marques (šiuo metu – Maputo, Mozambikas), Romeris toliau savo diplomatine veikla padėjo Lenkijos žydams. Tais pačiais metais Tadeuszas Romeris paskirtas ir iki 1943 m. pavasario ėjo Lenkijos ambasadoriaus SSRS pareigas. 1943 m. balandį tapo Lenkijos Respublikos vyriausybės įgaliotiniu Artimuosiuose Rytuose, o tų pačių metų liepą paskirtas Stanisławo Mikołajczyko vadovaujamos vyriausybės Londone užsienio reikalų ministru. Pasibaigus karui, Romeris emigravo į Kanadą ir dirbo McGill universitete. Nuo 1963 m. iki pat mirties buvo Lenkijos mokslo instituto Kanadoje pirmininkas. Mirė 1978 m. kovo 23 d. Monrealyje. Parodos lankytojai galės susipažinti ne tik su ambasadoriaus Tadeuszo Romerio veikla, bet ir su kasdieniu žydų karo pabėgėlių gyvenimu Japonijoje bei Šanchajuje. Parodą papildo proginis leidinys.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka. Partneriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Japonijos ambasada Vilniuje, Lenkų biblioteka Londone, Lenkijos nacionalinis skaitmeninis archyvas, Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų institutas.

30 sausio

Nacistinės Vokietijos mirties stovykla. Konzentrationslager Auschwitz

Auschwitz

Nacistinės Vokietijos mirties stovykla. Konzentrationslager Auschwitz

Sausio 30 d., nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 75-ųjų metinių minėjimo proga, bus atidaryta paroda „Nacistinės Vokietijos mirties stovykla. Konzentrationslager Auschwitz“. Renginį organizuoja Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje kartu su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi.
Parodą parengė Valstybinis Aušvico-Birkenau muziejus Osvencime, ji išversta  į lietuvių kalbą.
Parodoje pristatomi visi svarbiausi Aušvico stovyklos istorijos momentai, taip pat nacių judėjimo genezė bei specifiniai vokiečių teroro sistemos okupuotoje Lenkijoje elementai. Paroda parengta remiantis Valstybinio Aušvico-Birkenau muziejaus archyvine medžiaga, ji pristatoma 30-yje stendų, kuriuose paaiškinamos ir stovyklos, kaip teroro instrumento lenkų gyventojų atžvilgiu, įkūrimo priežastys, ir jos funkcionavimo politinis fonas. Ekspozicija paaiškina, kokiu būdu plėtojosi stovyklų sistema ir kaip ji virto masinio žydų naikinimo centru.
Taip pat aprašytos stovyklos kalinių gyvenimo sąlygos, badas, vergiškas darbas, teroras, baudų bei egzekucijų sistema. Atskiruose stenduose pristatomi moterų ir vaikų likimai, romų naikinimas, sovietų karo belaisvių tragedija. Parodoje supažindinama ir su pasipriešinimo judėjimu Aušvico koncentracijos stovykloje, pasakojamos pabėgimų bei Osvencimo krašto gyventojų pagalbos kaliniams istorijos.
Paroda buvo eksponuojama įvairiose Lenkijos bei pasaulio vietose: Kinijoje, Korėjoje, JAV, Rusijoje, Ukrainoje, Graikijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje.

Parodos atidarymas vyks  2020 m. sausio 30 d. (ketvirtadienį), 14:00 val.,  Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Renginys vyks anglų kalba, be vertimo į lietuvių kalbą.
Paroda veiks iki š. m. kovo 15 d.

Parodos atidaryme dalyvaus Andrzej Kacorzyk, Aušvico-Birkenau Valstybinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas, Tarptautinio edukacijos apie Aušvicą ir Holokaustą centro direktorius.

Parodą parengė: Valstybinis Aušvico-Birkenau muziejus Osvencime
Organizatoriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Renginio partneris: Tarptautinė komisija nacių ir komunistinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti

3 vasario

Reklaminė kampanija „Studijos Lenkijoje – tavo mokslo karjeros pradžia”

Studijos Lenkijoje_jpg

Reklaminė kampanija „Studijos Lenkijoje – tavo mokslo karjeros pradžia”

Lenkijos institutas bendradarbiaudamas su Lenkijos nacionaline akademinių mainų agentūra NAWA vasarį tradiciškai pristato studijų Lenkijoje galimybes. Šių metų kampanija „Studijos Lenkijoje – tavo mokslo karjeros pradžia“ didžiausią dėmesį skirs gilesnei pažinčiai su Lenkijos mokslu, universitetais, mokslo ir tyrimų institutais užsienyje, mokslininkais ir tyrėjais.
Projektu siekiama pristatyti tarptautinei mokslo visuomenei Lenkijos mokslo pasiekimus ir reklamuoti Lenkiją kaip šalį, patrauklią vykdyti moksliniams tyrimams bei siekti mokslinės karjeros.

Daugiau:  https://nawa.gov.pl/

10 vasario

Paroda „Šv. Jonas Paulius II ir palaim. Władysław Bukowiński – lenkų laisvės užtarėjai“ Kretingoje

fot. Archidiecezja Kowieńska

Paroda „Šv. Jonas Paulius II ir palaim. Władysław Bukowiński – lenkų laisvės užtarėjai“ Kretingoje

Vasario 10-17 d., Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijoje (Varpų g. 3, Klaipėda)
Vasario 20 d. – kovo 10 d., Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčioje (Vilniaus g. 2, Kretinga)

Parodoje vaizduojama 1993 m. Šv. Jono Pauliaus II-ojo piligriminė kelionę į Lietuvą bei pristatoma pal. kun. Władysławo Bukowińskio asmenybę. XX amžiaus pabaiga – tai naujos epochos pradžia Lenkijai ir Lietuvai. Po daugelio metų, pilnų tragiškų patirčių, karų bei represijų ir viena, ir kita tauta pradeda „kvėpuoti laisve“. Tačiau tai nėra laisvė duota kartą ir visiems laikams – jos reikia nuolat siekti ir atrasti ją iš naujo. Lenkijos laisvės gynėjai – šv. Jonas Paulius II ir pal. Władysław Bukowiński, kurių likimai yra susieti su rytais, naujosioms kartoms tampa laisvės mokytojais. Piligriminės kelionės į Lietuvą metu Jonas Paulius II atgimstančiai valstybei primena, kad jos suvereniteto ir tapatybės pagrindas – tai 600 metų krikščionybės paveldas. Pal. Władysław Bukowiński – laisvo žmogaus pavyzdys. Nepaisydamas persekiojimo, jis savo gyvenimą savanoriškai paskyrė tarnystei žmonėms rytuose. Savo tarnyste abu lenkai ne tik parodo, kaip reikia gyventi laisve, bet ir kaip kurti laisvą visuomenę dialogo, pagarbos ir meilės atmosferoje.

Šv. Jonas Paulius II
1978 m. spalio 16 d. Krokuvos arkivyskupas metropolitas kardinolas Karolis Wojtyła buvo išrinktas popiežiumi. 18:18 iš Siksto koplyčios kamino pasirodę balti dūmai pranešė apie naujai išrinktą popiežių. 18:44 kardinolas Pericle Felici paskelbė pasauliui: Annuntio vobis gaudium magnum (Skelbiu jums didį džiaugsmą). Habemus Papam (turime popiežių). Karolis Wojtyła buvo išrinktas 264-uoju šv. Perto įpėdiniu ir pirmuoju popiežiumi ne italu po 455 metų. Jis pasirinko Jono Pauliaus II vardą. Pirmoje savo enciklikoje Redemptor Hominis (1979 m. kovą) savo vardo pasirinkimą aiškino kaip savo pirmtakų: Jono XXIII ir Jono Pauliaus I mokymo tąsą. Popiežiaus pontifikato moto laikomi žodžiai: non abbiate paura… – nebijokite: atverkite duris Kristui!, ištarti 1978 m. spalio 22 d. oficialios Jono Pauliaus II pontifikato pradžios iškilmėse Šv. Petro aikštėje. Jis vadovavo bažnyčiai beveik 28 metus, tai trečias pagal trukmę pontifikatas, laikytas proveržiu. Turėta omenyje ne vien Bažnyčios atvėrimą įtvirtinus Vatikano II susirinkimo reformas, buvo pabrėžiami ir popiežiaus nuopelnai ekumenizmui, dialogas su kitomis religijomis. Jonas Paulius II mirė Romoje 2005 m. balandžio 2d.  21:37. 2011 m. gegužės 1 d. buvo beatifikuotas, o 2014 m. balandžio 27 d. kanonizuotas. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II  – daugiausiai keliavęs visų laikų popiežius. Per savo pontifikatą jis vyko į 104 tarptautines piligrimines keliones ir aplankė 129 šalis visuose žemynuose. Kalbėjo milijonams žmonių, lankėsi vietose, kur prieš tai nebuvo nė vienas popiežius. Garsėjo kaip poliglotas, tai padėjo jam dar lengviau bendrauti su skirtingų tautybių žmonėmis. Susitikimai su juo tikintiesiems tapdavo nepaprastu, beveik mistiniu įvykiu, dažnai pakeisdavusiu juos visam likusiam gyvenimui. Lenkijoje Jonas Paulius II lankėsi 8 kartus. Lietuvoje viešėjo 1993 m.

Pal. kun. Władysław Bukowiński (1904-1974) – Kazachstano apaštalas, misionierius kaip ir šv. Povilas, trylika su puse metų praleidęs griežtojo režimo lageriuose, nešęs Kristų žmonėms, netekusiems vilties ir orumo. 1955 m. sąmoningai pasirinko Sovietų Sąjungos pilietybę, kad galėtų likti tolimajame Kazachstane, kai kurių vadinamame „nežmoniška žeme“, su visais tais, kuriems reikalingas dvasininkas. Naktimis slapta teikdavo sakramentus ir aukodavo šventas mišias privačiuose butuose. Keliskart vyko į piligrimines keliones SSRS pietuose. „Esu tinkamas žmogus tinkamoje vietoje“, – sakydavo apie save. Į gyvenimo pabaigą triskart lankėsi Lenkijoje, kur, be kitų, susitiko su kard. Karoliu Wojtyła. Kun. Bukowińskis tapo pirmuoju lotynų apeigų katalikų bažnyčios palaimintuoju Kazachstane. Bukowińskis palaidotas Šv. Juozapo bažnyčioje Karagandoje. 2001 m. lankydamasis Kazachstane, Jonas Paulius II taip apie jį kalbėjo: „Kunigą Władysławą Bukowińskį esu sutikęs ne kartą. Visada gėrėjausi jo dvasininko ištikimybe ir apaštališku užsidegimu. Jam buvo ypač artima Karaganda. Šiandien Bažnyčios vardu žemai lenkiuosi ir jam, ir visiems tremtiniams“. 2016 m. birželio 11 d. Karagandos Švč. Mergelės Marijos Fatimos katedroje vadovaujant kardinolui Angelo Amato įvyko kun. Bukowińskio beatifikacijos iškilmės.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie“ (Fondas „Pagalba lenkams Rytuose“, Lenkija), Jono Pauliaus II minties centras Varšuvoje, Klaipėdos Prano Mašioto progimnazija, Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapija ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolynas

Kauno arkivyskupijos nuotrauka

14 vasario

Su meile Paliesiaus dvarui: Viola Brzezińska (vokalas, Lenkija)

paliesiaus

Koncertas „Su meile Paliesiaus dvarui: Viola Brzezińska“ (vokalas, Lenkija)
2020 m. vasario 14 d. 19 val., Paliesiaus dvaras (Dvaro g. 7, Paliesiaus kaimas Mielagėnų seniūnija, Ignalinos rajonas)

Meilės dieną Paliesiaus dvare lankysis ypatinga viešnia dainininkė Viola Brzezińska – paskutinio Paliesiaus dvarininko Raimundo Brzezińskio palikuonė. Šios Lenkijoje itin žinomos atlikėjos pasirodymas Paliesiaus dvare simboliškai apjungs praeities istorijas su dabartimi ir sušildys PASAGOS akustiką jausmingomis melodijomis.
Dar būdama maža mergaitė Viola Brzezińska dainuodavo visur – jos scena tapdavo žaidimų aikštelės, mokyklos lenta, ligoninės palata, bažnyčia… Pradinėje muzikos mokykloje ji išmoko groti violončele ir fleita. Taip pat lankė vidurinę muzikos mokyklą Varšuvoje. Būdama 17 metų Viola mokėsi vokalo paslapčių ir tobulino savo muzikinius įgūdžius pas vieną populiariausių vokalo mokytojų Lenkijoje Elżbieta Zapendowska.
Pirmą kartą į didžiąją sceną žengė televizijos talentų šou „Szansa na sukces“ (liet. vert. Sėkmės tikimybė), kur jos puikus pasirodymas laimėjo pirmąją vietą. 1995 m. Viola laimėjo pirmąją vietą Nacionalinėje lenkų dainų šventėje Opolėje ir kartu su Edyta Geppert ir kitais jaunais atlikėjais išvyko į Izraelį įrašyti dainų, kurias per Kalėdas transliavo Lenkijos televizija. Tais pačiais metais Viola buvo pakviesta atstovauti Lenkiją Eurovizijos dainų festivalyje.
2001 m. Viola buvo apdovanota didžiuoju prizu jaunųjų talentų festivalyje Rawa Mazowieckoje. Tais pačiais metais jai atiteko vieno geriausio lenkų džiazo meistrų Jan Ptaszyn Wróblewski garbingas paminėjimas džiazo konkurse Lodzėje. Violos balsas skamba tokių filmų garso takeliuose kaip „Spona“, „Amok“, „Towar“, „Haris Poteris“, „Rožinė pantera“. Ji bendradarbiavo su Robert Janson įrašant jo solo albumą pavadinimu „Trzeci wymiar“.
2000 m. Viola tapo Saruel soliste. Jie kartu įrašė keletą albumų ir koncertavo įvairiose Lenkijos vietose, taip pat Italijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje. Taip pat Viola bendradarbiavo su Marcin Pospieszalski, Justyna Steczkowska, Chris de Burgh, David Mac Donald.
2008 m. gegužės mėn. buvo išleistas pirmasis jos solinis albumas „Przystań“. Tų pačių metų birželį ji įrašė muzikinį vaizdo klipą dainai „Druga po Bogu“.
Viola koncertuoja visoje Europoje (daugiausia Prancūzijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Italijoje), taip pat Kanadoje ir JAV. Ji yra labai patyrusi vokalo mokytoja ir dažnai kviečiama į vokalo dirbtuves įvairioms žmonių grupėms. Du jos mokiniai laimėjo prizines vietas reikšminguose Lenkijos vaikų dainų festivaliuose.

KONCERTO PROGRAMA:

Viola Brzezińska, Robert Janson – Lukewarm Heart
Edward Heyman, Victor Young – When I Fall In Love
John Lennon, Paul McCartney – All You Need Is Love
Shania Twain, Robert Lange – From This Moment On
Viola Brzezińska, Paulina Pytlarz, Michał Maliszewski – Drugie Skrzydło
Viola Brzezińska, Igor Kwiatkowski – Motyl
Per Gessle, Mats Persson – Listen To Your Heart
Bryan Adams, Robert Lange – Please Forgive Me
Albert Hammond, Carole Bayer Sager – When I Need You
Jacek Cygan, Lidia Pospieszalska – Widzieć Więcej
Barry Gibb, Robin Gibb – Woman In Love
Linda Thompson, David Foster – I Have Nothing
James Horner, Will Jennings – My Heart Will Go On

Bilietus platina: „Bilietai.lt“

Organizatorius: Paliesiaus dvaras; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

20 vasario

Leidinio „Kunigaikštienė Marija Oginskienė. Mano prisiminimai“ sutiktuvės

MO_pristatymas

Vasario 20 d. (ketvirtadienį) 17 val. maloniai kviečiame į naujo Poznanės Račynskių bibliotekos (Lenkija) leidinio „Kunigaikštienė Marija Oginskienė. Mano prisiminimai“ sutiktuves.

Dalyvaus leidinio rengėjas, įvado ir komentarų autorius, habil. dr. Ryszard Nowicki (Bydgoščės Kazimiero Didžiojo universitetas), Agnieszka Łuczak (Poznanės Račynskių biblioteka), Paweł Krupka (Lenkijos instituto Vilniuje vadovas).

Prisiminimų autorė grafaitė Marija Teresa Kaspara Skuževska (1857–1945), vėliau kunigaikštienė Oginskienė – Plungės dvaro savininko kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio (1849–1902) žmona, buvo kilusi iš vakarinės Lenkijos dalies. Užaugo ir vaikystę praleido šeimos dvare Černejeve, netoli Gniezno, kur 1976 m. įvyko Marijos ir  kunigaikščio Mykolo Oginskio (1849–1902) vestuvės.
Sutuoktinių pora apsigyveno Žemaitijoje. Netrukus šeimos rezidencija tapo išpuoštas ir išpuoselėtas Plungės dvaras, pagarsėjęs kruopščiai kurtomis kultūros, meno tradicijomis, socialinėmis naujovėmis.
Gyvenimo saulėlydį kunigaikštienė praleido ne Plungėje. Laikmečių pervartos ir karo įvykiai didikę sugrąžino į gimtuosius kraštus, kur paskutiniaisiais gyvenimo metais ji ir užrašė savo prisiminimus. Deja, realizuoti visą sumanymą nespėjo.
Kunigaikštienės Marijos Oginskienės atsiminimų suradimas ir paskelbimas – svarbus įvykis ne tik Plungei. Žemaitijos dvarų ir Lietuvos didikų istorija bus papildyta gyvais liudijimais apie to meto aristokratijos gyvenimą ir kasdienybę, nušviečiančiais ne tik pačios Marijos Oginskienės, bet ir jos amžininkų biografijas, devynioliktojo šimtmečio pabaigos Žemaitijos dvarų aplinką.

Originalia lenkų kalba išleisti priminimai kol kas mūsų skaitytojams nebus lengvai  prieinami, tačiau Plungės muziejininkai viliasi, kad netrukus juos galėsime skaityti ir lietuvių kalba.

Organizatoriai: Žemaičių dailės muziejus ir Poznanės Raczyńskių biblioteka; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

22 vasario

Susitikimai su lenkiška knyga Vilniaus knygų mugėje 2020

cover-sowa-2

Susitikimai su lenkiška knyga Vilniaus knygų mugėje 2020

Vasario 22 d., Parodų centras LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius)
11.00 val., 5.3 salė – pokalbis „Stasio Eidrigevičiaus plakatai Lietuvai ir pasauliui“

Dalyvauja: Stasys Eidrigevičius (šiuolaikinis lietuvių ir lenkų dailininkas, plakatistas, grafikas), Juozas Galkus (lietuvių grafikas, plakatistas), Mariusz Knorowski (Plakatų muziejaus Vilanove kuratorius). Susitikimą ves  dr. Jūratė Čerškutė (literatūros tyrinėtoja ir kritikė).

Stasys Eidrigevičius  – Lietuvoje ir pasaulyje žinomas dailininkas. Nuo 1980 m. gyvena ir kuria Varšuvoje. Menininkas dirba įvairiose meno srityse: projektuoja plakatus, iliustruoja knygas, tapo paveikslus, kuria scenografijas, fotografuoja.  Daugelio tarptautinių konkursų apdovanojamų laureatas.
Pretekstas kalbėti apie Stasio Eidrigevičiaus plakato meną – šių metų meninis sieninis kalendorius išleistas leidyklos „Apostrofa“. 2020 metų kalendoriuje pristatomas visame pasaulyje garsus Stasio plakato menas. Kalendorius paskatins pokalbį apie Stasio plakatus, kurių savo kolekcijose turi svarbiausi pasaulio muziejai, beveik visus yra sukaupęs Plakatų muziejus Vilanove (Lenkija), didžiulę kolekciją Stasys yra padovanojęs Lietuvos nacionaliniam muziejui. Nemažai plakatų yra skirta literatūros kūriniams, teatrui, muzikos festivaliams, garsiems kūrėjams, bene dešimtmetį Stasio plakatas kvietė į Varšuvos knygų mugę.
Susitikimas vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Organizatoriai: leidykla „Apostrofa“, Stasio Eidrigevičiaus menų centras, Lenkijos institutas Vilniuje.

14.00 val., Rašytojų kampas –  Birutės Jonuškaitės knygos „Laikas ir Likimai. Susitikimai su lietuvių ir lenkų kūrėjais“ pristatymas

Dalyvauja: Birutė Jonuškaitė (autorė), Irena Balčiūnienė (anglų literatūros vertėja), Carmen Caro Dugo (ispanų literatūros vertėja),  Marcin Łapczyński (buvęs Lenkijos instituto Vilniuje direktorius). Susitikimą ves Donatas Puslys (publicistas, žurnalistas).

Birutė Jonuškaitė – viena garsiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų. Septynių apsakymų rinkinių, šešių romanų, daugybės esė ir literatūros eskizų bei eilėraščių rinkinių, parašytų lietuvių ir lenkų kalbomis, autorė. Tiek jos biografija, tiek kūryba artimai susijusios su Lenkija.
Knygoje publikuojami pokalbiai su gerai žinomais lietuvių ir lenkų kūrėjais, kultūros bei meno asmenybėmis. Pokalbiuose skamba autentiškas skirtingų kartų, skirtingas gyvenimo ir kūrybos patirtis turinčių žmonių balsas, išryškėja santykis su savimi, artimais ir juos supančiu pasauliu. Kalbintieji apmąsto kiekvienam žmogui svarbius gyvenimo prasmės, laikinumo, lemties klausimus.
Susitikimas vyks lietuvių kalba.

Organizatoriai: Leidykla „Homo liber“, Lenkijos institutas Vilniuje.

15.00 val., salė 5.3 – Iwonos Chmielewskos kūrybos ir Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN pristatymas: „Žydų paveldas paveikslėlių knygose: Karaliaus Motiejuko karalystė (pagal Januszą Korczaką)“

Dalyvauja: Iwona Chmielewska (dailininkė, paveikslėlių knygų kūrėja), Anna Czerwińska (Lenkijos žydų istorijos muziejus POLIN). Susitikimą ves Sigutė Chlebinskaitė (grafikė, iliustratorė).

Iwona Chmielewska – knygų vaikams ir suaugusiesiems kūrėja. Jos knygos leidžiamos Japonijoje, Kinijoje, Meksikoje, Taivane, Portugalijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kt. Bene plačiausiai autorė žinoma Pietų Korėjoje, kur klesti paveikslėlių knygų rinka. Menininkė yra pelniusi ne vieną prestižinį apdovanojimą, svarbiausi iš jų: Auksinis obuolys Bratislavos iliustracijų bienalėje, iliustruotojų „Oskaru“ vadinamas „Bologna Ragazzi Award“ Tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje. Šiuo metu nominuota prestižiniai Hanso Christiano Anderseno premijai (Hans Christian Andersen Award), dažnai vadinama „mažuoju Nobeliu“!
Anna Czerwińska – meno istorikė, Lenkijos muziejaus POLIN atstovė, parodos mažiems ir dideliems „Karaliaus Motiejuko Lenkijoje. 100-osios nepriklausomybės atgavimo metinės“ kuratorė.   Švietimo programų, leidinių, mokymo scenarijų ir kursų autorė. Savo darbe ieško naujų sprendimų, skirtų padėti mažiesiems keliauti per tūkstantį metų trunkančią Lenkijos žydų istoriją.
Susitikimas vyks lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Dėmesio!
Vasario 20 d. 15 val. ir vasario 22 d. 17.30 val. 4 salėje su skaitytojais bendrauja ir autografus dalija dail. Iwona Chmielewska.
Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos žydų istorijos muziejus POLIN, leidykla „Wolno“, Knygų šalis.

18 val.,  salė 5.2 – Tadeuszo Konwickio knygos „Meilės įvykių kronika“ pristatymas

Dalyvauja: Maria Konwicka (rašytoja, aktorė, knygos autoriaus duktė), Mindaugas Kvietkauskas (LR kultūros ministras), Darius Kuolys (kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas). Susitikimą ves Donatas Puslys (publicistas, žurnalistas).

Tadeusz Konwicki (g. 1926 m. Naujojoje Vilnioje šalia Vilniaus) – vienas svarbiausių Lenkijos pokario kultūros kūrėjų, žymus rašytojas ir filmų režisierius. Romanų „Lenkų kompleksas“ (Kompleks polski), „Mažoji apokalipsė“ (Mała apokalipsa), „Raistai“ (Rojsty) ir kitų kūrinių autorius. Filmų „Paskutinė vasaros diena“ (Ostatni dzień lata), „Salto”, „Isos slėnis“ (Dolina Issy), „Lava“ (Lawa) režisierius.
Romanas „Meilės įvykių kronika“ – tai Vilniaus istorijos dalis. Vilniuje gimusio ir užaugusio rašytojo Tadeuszo Konwickio romanas – jautri jaunuolių meilės istorija artėjančių negandų fone 1939 m. Nostalgiškas, nors ir nepraradęs pikantiškumo ir humoro, romanas yra žymaus rašytojo sugrįžimas į savo jaunystės kraštą, bet kartu taip pat yra socialinis bei moralinis tam tikros eros pabaigos portretas.
Susitikimas vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su vertimu.

Organizatoriai: Leidykla „Odilė“, Lenkijos institutas Vilniuje.

Dėmesio!
Vasario 21 d. 18.30 val. Knygos kino salėje vyks filmo „Meilės įvykių kronika“ (rež. Andrzej Wajda, 1985 m., 114 min.) projekcija.
Filmą pristatys  dr. Teresa Dalecka (Vilniaus universitetas). Filmas lenkų kalba su lietuviškais subtitrais.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos kultūros institutas.

Vasario 20-23 d., 4 salėje,  Kūrybinėje studijoje vaikams „Ir tu gali sukurti knygą“
Iwonos Chmielewskos knygų paroda „Karaliaus Motiejuko karalystė“
Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, leidykla „Wolno”, Knygų šalis.

Įėjimas į renginius nemokamas su  įėjimo bilietu į Vilniaus knygų mugę.

26 vasario

Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje

Seminarium-naukowe

Tarptautinė mokslinė konferencija „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje (1930 – 1939), idėjos – žmonės – palikimas“, 90-mečio įkūrimo proga
Vasario 26 d., 13 val., Lenkijos Respublikos ambasada  (Šv. Jono g. 3, Vilnius)
Vasario 27 d., 9 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka (Žygimantų g. 1,  Vilnius)

Konferencijos globėjai: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Lenkijos Respublikos Ministras Pirmininkas Mateusz Morawiecki

Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas (lenk. Instytut Naukowo-Badawczy Europy Wschodniej) − rytų kraštų ir sovietologijos tyrimų centras, veikęs Vilniuje 1930–1939 m. kaip Stepono Batoro universiteto padalinys, tačiau turėjęs autonomiją ir savarankiškumą. Prie šio instituto veikė ir privati Politikos mokslų mokykla (lenk. Szkoła Nauk Politycznych w Wilnie). Institutas buvo įsikūręs Vrublevskių bibliotekoje, dabartiniuose LMB rūmuose.

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas, Varšuvos universiteto Rytų Europos centras, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje (1930 – 1939), idėjos – žmonės – palikimas (90-mečio įkūrimo proga)“. Konferencijoje dalyvaus žymūs Lietuvos ir Lenkijos tyrinėtojai: Tadeusz Bujnicki (Jogailaičių universitetas Krokuvoje), Adam Eberhardt (Rytų studijų centras Varšuvoje), Marek Kornat (Lenkijos mokslų akademijos Lenkijos istorijos institutas), Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas), Danuta Malicka (Vroclavo universitetas), Jan Malicki (Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centras), Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas), Tomas Venclova (Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas) ir Leszek Zasztowt (Varšuvos universitetas).
Vasario 26 d. 13.00 val., Lenkijos Respublikos ambasadoje prasidės pirmasis posėdis.  Įvadinį pranešimą „Lenkija sovietų atžvilgiu 1918 – 1939 m.“ skaitys žinomas lenkų istorikas ir politologas prof. Wojciech Materski (Lenkijos mokslų akademijos Politikos mokslų institutas). Vėliau vyks diskusija lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu, kurios tema – „Sovietologijos pradžia, jos raida, dabartinė būklė ir perspektyvos“

Pirmos konferencijos dienos dalyviams būtina išankstinė registracija. Ji vyks iki vasario 20 d., elektroniniu adresu tomasz.blaszczak@vdu.lt, siunčiant  vardą, pavardę ir atstovaujamos institucijos pavadinimą. Prieš įeinant į Ambasados pastatą, svarbu pateikti asmens tapatybės dokumentą. Be asmens tapatybės dokumento nebus galimybės patekti į diplomatinę atstovybę.  Pastaba: vietų skaičius – ribotas!

Vasario 27 d., konferencija persikels į simbolinę vietą – Vrublevskių Lietuvos mokslų akademijos biblioteką (Žygimantų g. 1), kur tarpukaryje veikė Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas ir Politikos mokslų mokykla. Renginio pradžia – 9.00 val.

Įėjimas laisvas.

Pranešimai bus skaitomi lietuvių ir lenkų kalbomis, be sinchroninio vertimo. Konferencijos pranešimai bus išversti raštu ir popieriniu pavidalu išdalinti konferencijos dalyviams.

Organizatoriai: Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas, Varšuvos universiteto Rytų Europos centras, Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Konferencijos remėjas: Orlen Lietuva

3 kovo

Pianisto Karolio Radziwonowicziaus (Lenkija) koncertas

Chopin-210

Pianisto Karolio Radziwonowicziaus (Lenkija) koncertas, skirtas 210-osioms Fryderyko Chopino gimimo metinėms
2020 m. kovo 3 d. 19.00 val., White Piano Hall (Kėdainių g. 8, Vilnius)

Karol Radziwonowicz – plataus profilio pianistas, baigęs mokslus Lenkijoje ir JAV. Skambinti fortepijonu pradėjo mokytis pas tėvą Henryką Radziwonowiczių, vėliau tęsė mokslus pas Aleksandrą Sosnowską ir Barbarą Muszyńską. Gavęs Fulbright fondo stipendiją, toliau tobulinosi Blumingtono (JAV) Indiana University School of Music, vadovaujamas garsaus pianisto, pedagogo Georgy Seboko.
Radziwonowicz aktyviai koncertuoja su garsiais simfoniniais orkestrais bei rengia rečitalius Lenkijoje ir užsienyje. Keli iš reikšmingiausių koncertų paties atlikėjo vertinimu: G. Gerschwino „Žydrosios rapsodijos“ atlikimas Amsterdamo Concertgebouw Didžiojoje salėje (2006 m. gegužė), Šveicarijos Societe des Concerts de Friburgh koncertinio sezono atidarymas P. Čaikovskio Koncertas b-moll (2005 m. spalis), F. Chopino koncertas Festspielehause Zalcburge (2003 gegužė, Austrija), W. A. Mocarto koncertas Berlyno filharmonijoje (2003 m. spalis), I. J. Paderewskio Lenkiškoji fantazija Niujorko Carnegie Hall (2001 m. lapkričio 4 d.). Atlikėjas dalyvauja tarptautiniuose muzikos festivaliuose Paryžiuje, Maskvoje, Varšuvoje, Duszniki Zdrój, Kvebeke, Prahoje, San Franciske, Berlyne, Zalcburge, Tokijuje, Milane, Peskaroje, – jo koncertinės kelionės veda į visus žemynus. Pianistui nesvetima ir pedagoginė veikla. Jis kviečiamas vesti meistriškumo kursus Tokijo, San Francisko, San Chosė, Liublianos aukštosiose muzikos mokyklose, taip pat Lenkijoje: Krokuvoje, Vroclave. Su malonumu dalyvauja Lenkijos ir tarptautinių pianistų konkursų žiuri komisijose. Karol Radziwonowicz – vienintelis pianistas pasaulyje, įrašęs visus Ignacio Jano Paderewskio kūrinius fortepijonui (už juos pelnė Prancūzijos apdovanojimą „Diapason D’Or“), taip pat visus Fryderyko Chopino kūrinius fortepijonui ir orkestrui (kamerinę versiją) su styginių kvintetu „I Solisti di Varsavia“, vadovaujamu Tomaszo Radziwonowicziaus (už šiuos įrašus 1998 m. nominuotas muzikos apdovanojimui Fryderyk). Plačiame pianisto repertuare – ne tik Europos fortepijono klasikos kūriniai, bet ir rečiau koncertuose skambanti Szymanowskio, Prokofjevo, Skriabino, Bartóko ar Gershwino muzika.
Įėjimas su kvietimais.

Organizatoriai:
Lenkijos institutas Vilniuje
Lenkijos Respublikos ambasada