22 kovo

BE EMOCIJŲ. LENKŲ-LIETUVIŲ DIALOGAS APIE 1938-UOSIUS ir KNYGOS „1938. TAMSIAUSIA NAKTIS BŪNA PRIEŠ AUŠRĄ” PRISTATYMAS

1938_stendai-01aa

BE EMOCIJŲ. LENKŲ-LIETUVIŲ DIALOGAS APIE 1938-UOSIUS ir KNYGOS „1938. TAMSIAUSIA NAKTIS BŪNA PRIEŠ AUŠRĄ” PRISTATYMAS

Renginys iš ciklo „SUSITIKIMAI SU LENKIŠKA KNYGA”
Kovo 22 d. 16.30 val., Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus (S. Daukanto g. 25, Kaunas)

Tęsiant pokalbių ciklą „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie…”, pradėtą beveik prieš dvejus metus Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, rengiama konferencija, skirta Lenkijos ir Lietuvos diplomatiniams santykiams tarpukario laikotarpiu, ypatingą dėmesį skiriant po 1938 m. kovo mėn. ultimatumo oficialiai paskelbtiems diplomatiniams santykiams. Iš laiko perspektyvos verta per atstumą ir be perdėtų emocijų atsigręžti į praeitį ir pamėginti apibendrinti abiejų šalių pirmaisiais nepriklausomybės metais vykdytą užsienio politiką.
Susitikime bus pristatyta taip pat Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva ką tik lenkų ir lietuvių kalbomis išleista publikacija „1938. Tamsiausia naktis būna prieš aušrą“. Publikacijos autoriai – jaunosios kartos istorikai ir politologai Simonas Jazavita ir Dominik Wilczewski. Renginio dalyvių taip pat lauks specialiai susitikimo tema parengta informacinė paroda.
Vykdant projektą, skirtą 80-osioms Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių užmezgimo metinėms, Kaune ant modernistinio pastato, esančio Kęstučio g. 38, sienos tos pačios dienos 16 valandą bus atidengta atminimo lenta su užrašu, kad čia veikė Lenkijos Respublikos pasiuntinybė.
Konferencijoje dalyvaus žinomi lenkų ir lietuvių istorikai: dr. Marek Kornat (Varšuvos universitetas), dr. Paweł Libera (Lenkijos tautos atminties institutas), Dominik Wilczewski (Balstogės universitetas/portalas „Przegląd Bałtycki“), Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai:  dr. Jonas Vaičenonis, dr. Asta Petraitytė-Briedienė, Simonas Jazavita.
Susitikimas lenkų ir lietuvių k. su sinchroniniu vertimu. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno miesto muziejus,  portalas „przegladbaltycki.pl“, Lenkijos ambasada Vilniuje, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus

22 kovo

Atminimo lentos, skirtos paminėti Lenkijos Respublikos pasiuntinybės darbą Kaune, atidengimas

Photo 2019-03-04 11.17.04.575 AM

Atminimo lentos, skirtos paminėti Lenkijos Respublikos pasiuntinybės darbą Kaune, atidengimas

Kovo 22 d. 16 val., pastatas Kęstučio g. 38, Kaune

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva Kaune ant modernistinio pastato, esančio Kęstučio g. 38, sienos bus iškilmingai atidengta atminimo lenta, pažyminti, kad tame pastate Kaune 1938-1939 m. veikė Lenkijos Respublikos pasiuntinybė.  Atidengimo ceremonija vyks  bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe. Panašios lentelės nuo 2001 m. puošia pastatus, kuriuose prieš karą veikė JAV, Šveicarijos, Prancūzijos, Vengrijos ar Estijos pasiuntinybės. Lietuvai ir Lenkijai užmezgus diplomatinius santykius po 1938 m. kovo 17 dienos Lenkijos ultimatumo,  Kaune oficialiai pradėjo darbą Franciszeko Charwato vadovaujama Lenkijos Respublikos pasiuntinybė. Laikinosios diplomatinės atstovybės būstine pasirinktas „Lietuvos“ viešbutis (dabar „Metropolis“). Vėliau pasiuntinybė perkelta į pastatą Kęstučio g. Nr. 24 (dabar – Kęstučio g.38), 1932 m. suprojektuotą Felikso Vizbaro.
Atminimo lentos atidengimu pažymimos 80-osios Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių užmezgimo metinės. Po ceremonijos, 16.30 val. Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vyks diskusija ir publikacijos apie Lietuvos ir Lenkijos diplomatinius santykius pristatymas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Kauno m. savivaldybė, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje 

26 kovo

Filmo „Meilė ir gailestingumas“ lietuviška premjera

_MG_9606

Filmo „Meilė ir gailestingumas“ lietuviška premjera
Kovo 26 d., 18.30 val., „Multikino” (Ozo g. 18, PC „Ozas” Vilniuje) 

„Meilė ir gailestingumas“ – režisieriaus Michało Kondrato paradokumentinis filmas leidžia iš arčiau pažinti seserį Šv. Faustiną Kowalską, lenkų vienuolę, mistikę ir aiškiaregę. 2019 m. sausį Lenkijos moterų konfederaciją ją paskelbė Lenkijos šimtmečio moterimi. Filmas atskleidžia iki šiol nežinomus istorijos faktus ir asmenis, kurie padėjo paplisti neįprastam Dievo gailestingumo kultui. Ramus ir tikėjimo kupinas sesers Faustinos Kowalskos gyvenimas vieną dieną negrįžtamai persimainė. Vienuolės akyse pasirodė Jėzus Kristus ir nurodė jai misiją: skelbti tiesą apie Jo gailestingumą ir ruošti pasaulį galutiniam Jo atėjimui. Tokia užduotis, rodos, neįmanoma, bet sesuo Faustina padarys viską, kad ją išpildytų. Filme pateikiama daugiau įrodymų, kad vienuolė iš tiesų regėjo Jėzų. Atlikus mokslinius tyrimus, paaiškėjo, kad pagal jos pasakojimus nutapyto Kristus veidas ir siluetas identiškai atkartoja Turino drobulės  atspaudą. Lenkų vienuolės veikla davė pradžią Dievo gailestingumo kultui, kurį išpažįsta milijonai asmenų visuose pasaulio žemynuose. Nepaprastą sesers Faustinos ir Jėzaus susitikimą patvirtino ne vienas popiežius. Tarp jų ir Jonas Paulius II, kuris 2000 m. balandžio 30 d. oficialiai kanonizavo vienuolę , o antrąjį Velykų sekmadienį paskelbė Dievo gailestingumo švente, to vizijose reikalavo Jėzus. Pagrindiniame vaidmenyje matysime Kamilę Kaminską – už geriausią aktorinį debiutą apdovanotą Gdynės filmų festivalyje. Filme „Meilė ir gailestingumas“ taip pat vaidino: Maciej Małys, kuris kartu su Johnu Voightu suvaidino garsiajame filme „Jonas Paulius II“, bei  Janusz Chabior, platesnei publikai žinomas iš filmo „Voluinė“. Kitas filmo režisieriaus Michało Kondrato darbas  – „Dvi karūnos“, Maksimilijono Kolbės istorijai skirtas filmas.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas su kvietimais, kuriuos galima atsiimti Lenkijos institute Vilniuje. Vietų skaičius ribotas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Multikino, Kondrat-Media
Žiniasklaidos partneriai: radijas „Znad Wilii” portalai: „Bernardinai.lt”, „ZW.lt”, „Wilnoteka.lt”, „L24.lt”, dienraštis „Kurier Wileński” 

7 balandžio

Tarptautinė vertimų laboratorija „Scenae Interpretationis“ (vertimų teatras)

miloszRU

Tarptautinė vertimų laboratorija „Scenae Interpretationis“ (vertimų teatras)

Balandžio 7-8 d. 10 val.,  Literatūrinis A. Puškino muziejus (Subačiaus g. 124, Vilnius)

Vertimų laboratorija skirta literatams ir vertėjams. Laboratorijos metu vyks meninės literatūros dirbtuvės įvairiomis kalbomis (anglų, lenkų, latvių, lietuvių, rusų k.). Dirbtuvėse dalyvaus lenkų literatūros į rusų kalbą vertėjas ir redaktorius Nikita Kuznecov (Krokuva), rašytojas ir vertėjas Sergejs Moreino (Ryga), rašytojas, poetas ir vertėjas Vadim Mesiac (Maskva).
Nikita Kuznecov (Krokuva) – vertėjas, redaktorius, gimęs Peterburge, gyvenantis Krokuvoje. Išvertė tokias knygas, kaip Andrzejaus Wajdos „Dostojevskis. Sąžinės teatras“, Czesławo Bieleckio „Laisvė. Pasidaryk pats“, Józefo Czapskio „Nežmogiškoj žemėj“,  „Isos slėnis“, „Abėcėlė“, „Ant upės kranto“, „Ulro žemė“ ir kitus Czesławo Miłoszo kūrinius. Šiuo metu N. Kuznecovas verčia Milošo eilėraščių rinkinį „Kronikos“. 2009 m. jam skirtas apdovanojimas „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.
Susitikimas rusų, lenkų, anglų, latvių, vokiečių kalbomis. Į renginį BŪTINA UŽSIREGISTRUOTI iki balandžio 4 d. el. adresu:  puskino.muziejus@inbox.lt

Organizatorius: Literatūrinis A. Puškino muziejus. Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje.

10 balandžio

Filmo „Tylinti karta” peržiūra ir susitikimas su filmo režiseriumi Pawełu Domańskiu

plakat 4

Filmo „Tylinti karta” peržiūra ir susitikimas su filmo režiseriumi Pawełu Domańskiu

  • Balandžio 10 d. – seansas Lietuvos oro pajėgų bazėje Šiauliuose budintiems lenkų karinio kontingento ORLIK kariams;
  • Balandžio 11 d. – seansas mokiniams ir mokytojams Šalčininkuose;
  • Balandžio 12 d. – seansas mokiniams ir mokytojams Nemenčinėje.

Filme „Tylinti karta“ pasakojama, iš kur jaunuose žmonėse gimsta patriotizmas ir poreikis elgtis patriotiškai bei bando atsakyti į klausimą: kokį pėdsaką šeimoje gali palikti tylėjimas. Kaip jaučiasi sūnus ar dukra, sužinoję apie savo tėvų praeitį po daugelio metų. Ką išgyvena tėvas ar motina, daugiau nei pusę amžiaus negalėjęs savo istorijos papasakoti niekam, ypač artimiausiems žmonėms, bijodamas dėl jų gyvybės? Filme susipažįstame su  mjr. Danuta Szyksznian-Ossowska „Sarenka” (liet. Stirna) – Armijos Krajovos Vilniaus apygardos ryšininke. 1944 m. ji buvo sulaikyta sovietų saugumo, iš pradžių pateko į Lukiškių kalėjimą, kur buvo kankinama, vėliau metus kalėjo lageryje. Išsekinta kankinimų ir darbo lageryje, po karo 19-metė mergina pateko į „atgautąsias žemes“ (dabartinę Vakarų ir Šiaurės Lenkiją). Daug metų negalėjo niekur įsidarbinti, buvo sekama ir bauginama saugumo. Tačiau niekada neprarado optimizmo. Didelė dalis filmo buvo filmuojama Vilniuje – Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, buvusiame Gestapo, NKVD ir KGB pastate.
Susitikimai ir filmas lenkų kalba.  Renginiai uždari.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos ambasada Vilniuje, kino studija MAVision Szczecin

11 balandžio

Diskusija „Crimean Crime – consequences for the international law and politics” (Krymo aneksija – padariniai tarptautinės teisės ir politikos atžvilgiu)

Krym_Wilno_FB

Diskusija „Crimean Crime – consequences for the international law and politics” (Krymo aneksija – padariniai tarptautinės teisės ir politikos atžvilgiu)

Balandžio 11 d. 18 val., Konferencijų salė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo Biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)
Balandžio 12 d. 14 val., salė Nr. 311, Vytauto Didžiojo universitetas (Putvinskio g. 23, Kaunas)

Krymo aneksija sukėlė rimtą susirūpinimą Vidurio ir Rytų Europoje. Rusijos pozicija tarptautinės teisės ir jos kaimynų teritorinio vientisumo atžvilgiu tapo neatidėliotina politine, teisine ir mokslinių tyrimų problema. Krymą dabar užima Rusija – kokie yra teisiniai būdai išeiti iš šios situacijos? Ko galima ir ko neverta tikėtis iš tarptautinės teisės? Ar tarptautinė tvarka yra įmanoma be tarptautinės teisės?
Diskusiją išprovokavo knyga „The Case of Crimea’s Annexation under International Law” (Krymo aneksijos klausimas iš tarptautinės teisės perspektyvos), išleista Varšuvos Centrum Polsko-Rosyjskiego Dialogu i Porozumienia, Lenkijos mokslų akademijos Teisės mokslų instituto ir leidyklos Scholar. Knygoje pateikiamas įdomus, visapusiškas ir kompetentingas indėlis į teisinę Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, jos padarinių ir tarptautinės teisės atsakomybės šiuo klausimu analizę. Publikacija išsiskiria aukštu kompetentingo tarptautinio autorių kolektyvo, kuriam vadovavo lenkų ekspertai, teisinės analizės lygiu.
Diskusijoje dalyvaus:    Centre for Polish-Russian Dialogue and Understanding  direktorius dr. Ernest Wyciszkiewicz, Centro direktoriaus pavaduotojas  dr. Łukasz Adamski, prof. Dagmar Richter (Saarland University,  Heidelbergo universitetas), prof. Władysław Czapliński (Varšuvos universitetas),  dr. Šarūnas Liekis, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas.
Dyskusiją  moderuoja: doc. dr. Andžej Pukšto,  Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas.
Susitikimas anglų kalba be vertimo, įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Centre for Polish-Russian Dialogue and Understanding, Vytauto Didžiojo universitetas. Partneriai: Lenkijos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus politikos analizės institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

13 balandžio

Dokumentinio animacinio filmo „Dar viena gyvenimo diena“ peržiūros Klaipėdoje

another day of life 1

Dokumentinio animacinio filmo „Dar viena gyvenimo diena“ (rež. Raúl de la Fuente, Damian Nenow, Lenkija, Ispanija, Belgija, Vokietija, Vengrija, 86 min., 2018 ) peržiūros tarptautiniame animacijos ir videožaidimų festivalyje BLON Klaipėdoje

Balandžio 13 d. 17.00 val. ir 14 d. 15.00 val., Kultūros fabrikas (Bangų g. 5A, Klaipėda)

Varšuva, 1975 m. Ryszardas Kapuścinskis, talentingas žurnalistas, idealistas, prijaučiantis nevykėliams ir revoliucionieriams, įtikina savo spaudos agentūros redaktorių, kad būtų išsiųstas į Angolą, kur prasidėjo kruvinas pilietinis karas dėl šalies nepriklausomybės. Jis leidžiasi iš pažiūros savižudiškon kelionėn į pilietinio karo sūkurį, tampa purvinos karo tikrovės liudininku ir pajunta tokį bejėgiškumą, kokio anksčiau dar nėra pajutęs. Angola Kapuścińskį pakeitė visiems laikams: iš Lenkijos jis išvažiavo kaip žurnalistas, o grįžo kaip rašytojas, įkvėptas knygai „Dar viena gyvenimo diena“.
Filmas su subtitrais lietuvių, anglų kalba. Bilietai: https://tickets.paysera.com/lt-LT/event/blon-dar-viena-gyvenimo-diena-another-day-of-life

Organizatoriai: festivalis BLON, Lenkijos institutas Vilniuje 

24 balandžio

Lenkų atlikėjai festivalyje „Jauna Muzika“

instrumenty

Lenkų atlikėjai festivalyje „Jauna Muzika“

Balandžio 24-25 d. Menų Spaustuvė (Šiltadaržio g. 6, Vilnius)

Festivalis „Jauna Muzika“ pristato menininkus, dirbančius su garsu ir muzika kaip eksperimentinio meno forma. Tai vienas seniausių muzikos festivalių Lietuvoje, įkurtas 1992 m., jis siekė pristatyti šiuolaikinę klasikinę muziką ir akademinę elektro-akustinę kūrybą. Šiemet bendradarbiaujant su Varšuvos Adomo Mickevičiaus institutu festivalyje dalyvaus keletas žinomų lenkų menininkų.

2019.04.24 18.30 val., Menų Spaustuvė, Juodoji salė
MICHAŁ LIBERA IR BARBARA KINGA MAJEWSKA
ODMA – gyvasis paveikslas balsui, garso įrašams ir aktoriams
Michał Libera – kompozicija, libretas, garso įrašai
Barbara Kinga Majewska – kompozicija, balsas, tableau vivant
Gyvajame paveiksle dalyvauja šeši aktoriai-anonimai.

ODMA (išvertus iš lenkų kalbos odma reiškia „plaučių emfizema“) – tai gyvasis paveikslas (tableau vivant) su garso takeliu, sukurtu pagal vieną vizionieriškiausių Franzo Kafkos apsakymų tyrinėjančių garsą – „Jozefina, dainininkė, arba Pelių padermė“. Šioje knygoje pasakojamoje istorijoje kontraversiškai vertinamos pelės (pelės tarp pelių), žinomos kaip dainininkė-švilpautoja virtuozė, kuri, ko gero, neišleido nei vieno garso (net necyptelėjo). ODMA yra šio jos abejotino talento studija. Kūrinyje taip pat atsižvelgiama ir į Kafkos biografijos faktus, kuomet jis gyvenimo pabaigoje sirgo tuberkulioze, kuri stipriai prisidėjo prie jo gerklės komplikacijų ir paveikė jo kalbos patologiją. Vizualinei šio performanso pusei įtaką darė vienos fotografijos, padarytos tuberkuliozės sanatorijoje. Fotografijoje užfiksuota pacientė, besigydanti gerklę saulės spinduliais, bandanti ištverti šią, rodos, nesibaigiančią, laike ir erdvėje sustingusią procedūrą. ODMA ją paverčia gyvuoju paveikslu, kurio viena iš veikėjų yra išskirtinė lenkų vokalistė Barbara Kinga Majewska.

Michał Libera – sociologas, nuo 2003 m. dirbantis garso meno ir muzikos srityje, kur dažniausiai imasi dramaturgo, libretininko, garsinių esė, radijo meno bei operų režisieriaus vaidmens. Paskutiniai Liberos kūriniai – tai „Cosmos-Cosmos“ pagal Witoldo Gombrowicziaus kūrybą, „Sniegas“, paremtas  Tedo Hughes’o kūryba, „Kalkwerk/Studium“ Thomaso Bernhard’o pjesėje aprašytu, tačiau niekad neparašytu traktatu apie klausą. Libera yra ne vieno projekto iniciatorius, prodiusavęs Zeitkratzer orkestrą, įkūręs konceptualaus popso leidybinę platformą „Populista“, skirtą įvairios muzikos interpretavimui ir dekontekstualizavimui. Libera yra bene žymiausias lenkų garso meno kuratorius, dirbęs prie įvairių koncertų, festivalių, anti-festivalių, radijo laidų, muzikos programų, parodų ir kt.. Jis įvertintas garbingu paminėjimu 13-oje Venecijos architektūros bienalėje.

Barbara Kinga Majewska – muzikė, vokalistė, atlikėja, kompozitorė, publicistė iš Varšuvos. Studijas baigusi Detmoldo muzikos akademijoje, Karališkojoje Stokholmo muzikos akademijoje bei Frederico Chopino muzikos universitete. Ji – autorė tekstų „Kritinis vokalinis gidas“ bei „Naujojo dainingumo šiuolaikinėje muzikoje manifestas“. Ji yra gavusi kompozicijos užsakymą iš Donaueschinger Musiktage 2017 m.. Savo kūryboje Majewska supina įvairų repertuarą –  klasikinę muziką nuo viduramžių iki šių dienų, pop raišką maišo su performanso menu, tekstą su video. Ji naudoja savo balsą kaip priemonę tyrinėti nemuzikinius dainavimo praktikos kontekstus.

2019.04.25 Menų Spaustuvė, Kišeninė salė
Instaliacija 18.30-20.30 val., koncertas 20.30 val.
PAWEŁ ROMAŃCZUK

Paweł Romańczuk – muzikantas, kompozitorius, instrumentų išradėjas ir meistras, nuo 2006 m. jis tęsia savo tyrinėjimus neortodoksiškų garso šaltinių srityje. Pawełas yra žymaus lenkų ansamblio „Małe Instrumenty” (Maži instrumentai), kuris veikia kaip jo eksperimentų poligonas, įkūrėjas. Pawełas gamina paties sugalvotus muzikos instrumentus, garso konstrukcijas, instaliacijas, o šalia savo muzikinės veiklos užsiima rašymu. 2010 m. jis parašė pirmąją žaislinio pianino (toy piano) istorijai skirtą studiją. Kitas jo tekstas „Eksperimentai su muzikos instrumentais namuose“ pasirodė 2013 m. vadovėlio formatu. Jis buvo išleistas kartu su „Małe Instrumenty” albumu „Samoróbka“ (pasidaryk pats). Ši publikacija yra skirta savadarbių eksperimentinių instrumentų edukaciniam pritaikomumui. Pawełas sukūrė muziką renginio „Vroclavas – Europos kultūros sostinė 2016“ atidarymo ceremonijai, kurioje dalyvavo virš 200 įvairių atlikėjų.

Įėjimas su bilietais, platina Bilietai.lt.

Organizatorius: Lietuvos kompozitorių sąjunga. Rengiama bendradarbiaujant su Adomo Mickevičiaus institutu, programos Polska Music dalis.

25 balandžio

Piotr Baron Quintet (Lenkija) koncertas – Festivalio “Kaunas Jazz 2019” pradžios iškilmės

Baron

Piotr Baron Quintet (Lenkija) koncertas – Festivalio “Kaunas Jazz 2019” pradžios iškilmės

Balandžio 25 d. 17 val., Kauno Rotušė (Rotušės a. 15)

Kauno Rotušėje oficialią festivalio pradžią kasmet paskelbia ryškūs džiazo atlikėjai. Šįmet maloni pareiga patikėta saksofonininkui, kompozitoriui, pedagogui iš kaimyninės Lenkijos, pelnytai vadinamam vienu geriausių šios šalies muzikantų. Lenkų muzikantai atliks kompozitoriaus Stanisławo Moniuszkos kūrinius džiazo aranžuotėje, tuo pačiu paminėdami kompozitoriaus 200-ąsias gimimo metines, švenčiamas Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje.
Grupės lideris debiutavo 1977 m. Būdamas septyniolikos, 1978-aisiais, jis kaip solistas jau grojo žinomame festivalyje Jazz nad Odra, kuriame pelnė ne vieną apdovanojimą, o dvidešimt trejų nuskynė Didįjį Prizą San Sebastiano džiazo festivalyje Jazz Aldia Ispanijoje. Ryškių ir garbingų akimirkų jo karjeroje – daugybė. Piotras yra dalyvavęs daugiau nei šimto albumų įrašuose – tarp jų ir tokių pasaulyje garsių džiazo atlikėjų kaip Artas Farmeris, Victoras Lewisas, Johnas Hicksas ir kiti. Jis yra muzikavęs su legendiniu Ray Charlesu, Freddie Hubbardu, Kevinu Mahogany, Billy Harperiu ir kitais džiazo didmeistriais. 1998-aisiais Stokholme kaip lyderis koncertavo su Europos transliuotojų sąjungos (EBU) tarptautiniu bigbendu. Nuo 1995-ųjų Piotras leidžia albumus kaip įvairių sudėčių grupių lyderis – tokių įrašų jau pristatė devynis. Muzikantas taip pat yra parašęs nemažai muzikos teatrui, dalyvavęs projektuose, kuriuose džiazas susilieja su klasikine muzika, kaip vizituojantis profesorius dėstęs JAV, Austrijos, Turkijos, Ispanijos universitetuose, visoje Europoje rengęs meistriškumo pamokas ir parašęs daugiau nei dešimt mokslinių publikacijų apie džiazą. Jis taip pat jau 24 metus rengia ir veda radijo laidas apie šį muzikos žanrą, daugybę metų dėsto Lenkijos aukštosiose mokyklose. Be to, jis jau tris sykius nominuotas prestižiniam Lenkijos muzikos apdovanojimui Fryderyk – kaip geriausias metų muzikantas. Du jo įrašai taip pat pretendavo į Metų albumo apdovanojimą, o už nuopelnus muzikai Piotras apdovanotas ne vienu prestižiniu įvertinimu.
Šįkart jo kvintetas atvyksta sužavėti kauniečių – koncerte, kuris leis bent trumpai susipažinti su šio įstabaus Lenkijos muzikanto kūrybingumu.
Įėjimas su kvietimais.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, VĮ „Jjjazz“

26 balandžio

Lenkų pianisto Wojciecho Waleczeko koncertas XXXVII festivalyje „Resurrexit“ Šiauliuose

w.waleczek2

Lenkų pianisto Wojciecho Waleczeko koncertas XXXVII festivalyje „Resurrexit“ Šiauliuose

Balandžio 26 d. 18 val. Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“ (Aušros al. 15)

Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje Lietuvoje lankysis žymus lenkų pianistas Wojciech Waleczek. Jis dalyvaus XXXVII velykinės muzikos festivalyje „Resurrexit“ ir surengs išskirtinį pasirodymą. Jo „Europinis rečitalis“, skirtas didžiausios ES plėtros bangos 15 metų sukakčiai paminėti.
Festivalis „Resurrexit“ organizuojamas Šiaulių valstybinio choro „Polifonija“. Tai seniausias reprezentacinis miesto profesionalaus meno festivalis, žinomas šalyje ir Europoje, vieną savaitę po šv. Velykų Šiaulius paverčiantis profesionalios muzikos meka.
Wojciech Waleczek – virtuoziškas, nepaprastai lakios bei turtingos muzikinės vaizduotės pianistas – mėgsta iššūkius bei siurprizus. Keletą paruošė ir festivalio „Resurrexit“ gerbėjams: jis atliks net 25 pjeses fortepijonui, kurių kiekviena reprezentuos skirtingas valstybes, prisijungusias prie Europos Sąjungos iki 2004-ųjų metų. Ir Lietuvai, ir Lenkijai tie metai labai svarbūs, nes abi buvo tarp dešimties šalių, tuokart priimtų į ES, o šiemet turime puikią progą švęsti gražią šio įvykio 15-kos metų sukaktį. Lenkų atlikėjas įsitikinęs, jog bus smagu ne tik klausytis spalvingo muzikos vėrinio, bet ir jame atpažinti mūsų šalių „atstovus“. Kaip jam seksis – intriga verta klausytojų dėmesio!
Bilietai parduodami Šiaulių kamerinės salės „Polifonija“ kasoje (Aušros al. 15) ir visose TICKET MARKET kasose, PayPost skyriuose bei internetu (taikomas mokestis): https://www.ticketmarket.lt/lt/e/renginys/europinis-recitalis-polifonijos-sale-bilietai-20190426

Organizatoriai: Šiaulių valstybinis choras „Polifonija”, Lenkijos institutas Vilniuje