13 birželio

Tarptautinė mokslinė konferencija „Žymusis vilnietis Stanislovas Moniuška“

MOniuszko

Tarptautinė mokslinė konferencija „Žymusis vilnietis Stanislovas Moniuška“

Birželio 13-14 d., Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) 

2019 metais minime kompozitoriaus  Stanislovo Moniuškos (lenk. Stanisław Moniuszko) (1819–1872) 200-ąsias gimimo metines. Žymiojo kompozitoriaus ir kultūros veikėjo, gimusio Baltarusijoje, gyvenusio ir dirbusio Lietuvoje bei Lenkijoje sukaktis Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos teikimu UNESCO Generalinės konferencijos įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą. Birželio 13-14 d.  Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyks tarptautinė konferencija „Žymusis vilnietis Stanislovas Moniuška“, kurią rengia  Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos muzikų sąjunga ir Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija, bendradarbiaudamos su Lenkijos institutu ir Baltarusijos ambasada Vilniuje. Konferencijoje dalyvauja žinomi Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos muzikologai ir atlikėjai. Dalyvavimas konferencijoje atviras visiems. Pranešimai bus verčiami į lietuvių ir lenkų kalbą. Tiksli konferencijos programa: http://www.lenkukultura.lt/wp-content/uploads/2019/05/Programa_S_Moniuszko_LT_bendra.pdf

STANISŁAW MONIUSZKO (Stanislovas Moniuška) gimė 1819 m. gegužės 5 d. Ubelėje prie Minsko. Kompozitoriaus Vilniaus gyvenimo tarpsnis prasidėjo 1836 m., tuomet jis apsigyveno uošvių namuose Vokiečių g. 26 (vadinamieji Miulerio namai). Čia skaitė, skambino fortepijonu, klausėsi muzikos, buvo imlus naujai muzikinei patirčiai. 1837 m. rudenį pradėjo studijuoti Berlyne. Baigęs muzikos mokslus, grįžo į Vilnių. Vedė vilnietę Aleksandrą Miuler. S. Moniuška ėjo vargonininko pareigas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje ir privačiai mokė muzikos. Po kelerių metų S. Moniuška tapo Vilniaus miesto teatro dirigentu. Sukūrė daug kūrinių, tarp jų – apie 300 dainų, keturias Aušros Vartų litanijas. Taip pat išleido pirmuosius „Namų dainyno“ sąsiuvinius. 1848 m. Vilniuje kompozitoriaus uošvių salone buvo kukliai pristatyti operos „Halka“ fragmentai. Šios operos sceninė versija pastatyta 1854 m. vasario 16 d. dabartinėje Vilniaus rotušėje. Operos premjera Varšuvoje įvyko vėliau – 1858 metais. Po operos triumfo S. Moniuška persikėlė į Varšuvą, ten buvo pakviestas eiti Varšuvos didžiojo teatro dirigento pareigas. Kompozitoriaus sukurtos operos „Sielininkas“, „Grafienė“ , „Garbės žodis“, „Baisusis dvaras“ (1865) priklauso lenkų muzikos aukso fondui. S. Moniuška mirė Varšuvoje 1872 m. birželio 4 dieną.

Organizatoriai: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos muzikų sąjunga ir Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija, Lenkijos institutas Vilniuje, Baltarusijos ambasada Vilniuje

Fot. Biblioteka Narodowa, DŻS XII 8b/p.28/155, domena publiczna

14 birželio

Koncertas „Moniuszko 200. Keturios Aušros vartų litanijos“

06 14 Moniuszko A3

Koncertas „Moniuszko 200. Keturios Aušros vartų litanijos“

Birželio 14 d. 19 val., Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12)

Šis Vilniaus festivalio koncertas skiriamas lenkų kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos gimimo 200-osioms metinėms. Su Lietuvos sostine glaudžiai susijęs XIX a. kompozitorius Stanislovas Moniuška bene ryškiausius savo muzikos kūrinius parašė Vilniuje, kuriame apsigyveno vedęs Aleksandrą Miulerytę. Būtent Vilniaus miesto rotušėje 1848 m. įvyko garsiausios jo operos „Halka“ premjera (o Varšuvoje ji bus pastatyta tik po dešimt metų, 1858-aisiais). Simboliška ir prasminga, kad šiųmečiame Vilniaus festivalyje S. Moniuška keturios „Aušros vartų litanijos“ skamba po Šv. Jonų bažnyčios skliautais – juk 1840–1842 m. kompozitorius buvo šios bažnyčios vargonininkas. Trapios muzikos garsais palydint Gedulo ir vilties dieną, koncerte muzikuoja Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos atlikėjai. Štai kaip muzikos kritikai apibūdina iš Daugpilio kilusią ir nuo vaikystės dainininkės keliu ėjusią Verą Talerko: „Kaip tyras ir veržlus šaltinis įsilieja į jūros gelmes, taip nuolat auga ir stiprėja jaunos dainininkės talentas… Unikali muzikinė atmintis, tyra intonacija, nuostabus balso tembras ir platus diapazonas, patraukli išvaizda ir artistiškumas…“ Vilniaus festivalio scenoje pasirodo ir lenkų mecosopranas Ewa Wolak, kurios balso diapazonas nepaliauja stebinti, nes dainininkė puikiai atlieka ir Händelio koloratūras, ir alto partijas Verdi ar Wagnerio operose. Lenkų tenoras Rafałas Bartmiński, tarptautiniame S. Moniuškos dainininkų konkurse pelnęs antrąją premiją, 2012 m. pateko į įtakingo britų savaitraščio „Spectator“ sudarytą geriausių operos dainininkų šešetą. Prie šių solistų jungiasi ir lietuvių bosas Liudas Mikalauskas. O įspūdingam dainininkų kvartetui pritaria ryškiausias Lietuvos dainininkų kolektyvas – Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujami legendinio lenkų maestro Antoni Wito, 2012 m. pelniusio apdovanojimą „Grammy“ už Pendereckio muzikos įrašus. Beje, dirigentas šiam prestižiniam muzikos profesionalų apdovanojimui buvo nominuotas net penkis kartus! Koncerto programoje skambės Keturios „Aušros vartų litanijos“ solistams, chorui ir orkestrui. Įėjimas mokamas, bilietus platina: „filharmonija.lt”.

Į koncertą kviečia „Vilniaus festivalis” ir Lenkijos institutas Vilniuje. Koncertą globoja Lietuvos ir Lenkijos UNESCO komisijos; rėmėjas: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

14 birželio

Liublino festivalio „Noc kultury“ (Kultūros naktis) dovana Vilniaus miestui!

Kamieniczki

Liublino festivalio „Noc kultury“ (Kultūros naktis) dovana Vilniaus miestui!

Birželio 14 d. 18.00-02.00, Bernardinų sodas; Stiklių g.; Menų spaustuvė; Olandų g. 21 A (Vilnius)

450-ųjų Liublino unijos metinių proga, Liublino festivalis „Noc kultury“ dovanoja Vilniaus miesto gyventojams bei svečiams net keturis projektus, kurie išsidėstys skirtingose Vilniaus miesto erdvėse: Bernardinų sode; Menų spaustuvėje; Stiklių gatvėje ir Olandų g. sklype. 

Projektas „Akimirkos“ (Menų spaustuvė, Šiltadaržio g. 6)
Laikas: 21:00-21:10, 22:00-22:10
Šviesų projekte, sukurtame Joannos Lewickos (Lenkija), pasakojama apie laimės siekimą ir sudėtingas akimirkas, kai ji galiausiai įprasminama. Tai trumpas magiškojo šešėlių teatro spektaklis, pripildytas vaidybos, judesio, animacijos ir įsimintinų vizualizacijų. 

Projektas „Ba!lloons“ (Stiklių g.)
Laikas: 18:00 iki 02:00 (Instaliacija kabės iki birželio 21 d.)
Jarosławo Koziaros spalvingų žibintų-balionų meninė instaliacija, papuošta originaliomis Paulinos Kara gamintomis lėlėmis. 

Projektas „Buveinės“ (Olandų g. 21 A – Karo technikos muziejus)
Laikas: Nuo 18:00 iki 02:00
Intaliacija pasakoja apie Liubliną, jo istoriją ir žmones. Ją sudaro miniatiūriniai molinių namų formos žibintai. 

Projektas „Ryla“ (Bernardinų sodas)
Laikas: Nuo 18:00 iki 02:00
Teatrinė muzikos dėžutė (autorius Piotr Kloc), kuri skleidžia senojo miesto melodijas, primindama  gražiausius istorinius atspalvius.

Organizatorius: Liublino festivalis „Kultūros naktis“

26 birželio

Knygos „Konsulas” pristatymas ir susitikimas su jos autore Bogumiła Żongołłowicz

Konsul.Zongollwicz.okladka[1]

Knygos „Konsulas” pristatymas ir susitikimas su jos autore Bogumiła Żongołłowicz

Birželio 26 d., 16 val., Lenkijos institutas Vilniuje (Šv. Jono g. 3, įėjimas nuo Sirvydo skvero) 

Lenkijos institutas Vilniuje kviečia į „Susitikimai su lenkiška knyga“ ciklo renginį su Australijoje gyvenančia rašytoja ir publiciste Bogumiła Żongołłowicz. Autorė pristatys savo naują knygą „Konsulas“ – Władysławo Noskowskio, XX a. pradžioje Australijoje gyvenančio žymaus visuomenės veikėjo, žurnalisto ir garbės konsulo iliustruota biografija.
Bogumiła Żongołłowicz gimė Slupske, Vilnijos repatriantų šeimoje. Iki 1991 m. aktyviai veikė Lenkijoje kaip rašytoja ir žurnalistė. Vėliau persikėlė į Australiją, kur tapo aktyvia visuomenės veikėja ir pokario lenkų  emigrantų istorijos tyrinėtoja. Parašė keliasdešimt socialinei bei istorinei tematikai  skirtų knygų, o taip pat yra daugelio straipsnių apie Lenkijos išeivijos gyvenimą autorė. Ji tyrinėja prieškario Vilniaus mokslininko, visuomenės veikėjo, kun. Bronisławo Żongołłowicziaus  gyvenimą bei veiklą.
Knygos „Konsulas“ (leidykla Oficyna Wydawnicza Kucharski,  2017) herojus – Władysław Noskowski (1892-1969), užmiršta Varšuvos žurnalisto ir muzikos kritiko, nuo 1911 m. gyvenančio Australijoje,  asmenybė. Jis buvo vertinamas kaip muzikinio gyvenimo ir ypač operos žinovas, tapo populiariu muzikos komentatoriumi ir publicistu, o 1933 m. buvo paskirtas Lenkijos Respublikos garbės konsulu Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.  Bendradarbiavo su žymiais Lenkijos veikėjais: Ignacy Jan Paderewski, ir asmeniškai ėmėsi daugelio socialinių iniciatyvų, naudingų Lenkijai ir Australijos lenkams.
Susitikimas vyks lenkų kalba. Įėjimas laisvas.

Organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje

27 birželio

Filmo „Pilecki“ (80 min., 2015, Lenkija) peržiūra Kaune

Internet

Filmo „Pilecki“ (80 min., 2015, Lenkija) peržiūra Kaune
Birželio 27 d. 19.00 val., Kauno IX forto muziejus (Žemaičių pl. 75, Kaunas)

Lenkų režisieriaus Mirosławo Krzyszkowskio atkuriamosios dokumentikos filme pasakojama rotmistro Witoldo Pileckio istorija nuo jaunystės, veiklos II pasaulinio karo metais iki įkalinimo ir mirties 1948 m. gegužę.
Witold Pilecki – Lenkijos kariuomenės kapitonas, kovojęs 1919–1920 m. kare su bolševikais. Gyveno Vilniuje, studijavo Stepono Batoro universitete (Vilniaus universitete). 1939-aisiais prasidėjusio karo metu likimas jam lėmė susikauti su abiem savosios tėvynės priešais – Vokietija ir SSRS. Net po pralaimėjimo nelygioje kovoje Pileckis nepasidavė ir greitai stojo į pogrindžio organizacijas, nes jautė, kad neturi kito pasirinkimo – tik kovoti. Būtent dėl šių priežasčių jis nusprendė sužinoti, kas dedasi neseniai vokiečių įkurtoje Aušvico koncentracijos stovykloje, ir tyčia leidosi suimamas. Witoldo raportai iš Aušvico buvo pirmieji, ir tokie neįtikėtini, kad vos jie pasiekė Lenkijos emigracinę vyriausybę Londone ir jos sąjungininkus britus, niekas nemanė, kad tai, kas rašoma, – tiesa. Pats Witoldas, pamatęs, kas vyksta, tikėjosi Aušvice sukelti masinį sukilimą. 1943 m. Pileckis su keliais draugais įvykdė Holivudo filmų vertą poelgį – apsirengę esesininkų uniformomis, jie pavogė žiauriojo stovyklos komendanto Rudolfo Hösso automobilį ir pabėgo į laisvę iš Aušvico. Nors karo pabaigoje jis atsidūrė Londone, kur galėjo sėkmingai likti ir būti vertinamas britų žvalgybos už savo didžiulę patirtį, Witoldas nusprendė grįžti į tėvynę, kur svetima pavarde rinko duomenis apie SSRS planus sovietizuoti Lenkiją. Net turėdamas žinių, kad greitai bus suimtas, jis nusprendė likti. 1948 m. kovą Pileckis Varšuvoje buvo melagingai apkaltintas ir nubaustas mirties bausme. Jo paskutinius žodžius atspėti nesunku: „Gyvuok amžinai nepriklausoma Lenkija!“ Komunistinėje Lenkijoje apie jį nebuvo kalbama, nutylima ir jo herojiška kova prieš vokiečius. Reabilituotas jis tik 1990 m., o 2006 m. po mirties gavo aukščiausią Lenkijos valstybės apdovanojimą. Dabartinėje Lenkijoje Pileckis yra vienas didžiausių herojų, jam nuolat statomi paminklai. 2013 m. krašto apsaugos ministras suteikė W. PIlieckiui pulkininko laipsnį.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas nemokamas. 

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Kauno IX forto muziejus

4 liepos

Mokslinis seminaras doktorantams ir studentams „Vertybės lenkų ir lietuvių pasaulėvaizdyje”

Seminarium naukowe

Mokslinis seminaras doktorantams ir studentams „Vertybės lenkų ir lietuvių pasaulėvaizdyje”

Liepos 4-7 d., Vilniaus universitetas, Jašiūnų Balinskių rūmai

Įgyvendinant projektą, planuojamos mokslinės-edukacinės dirbtuvės jaunimui (jauniesiems mokslininkams, doktorantams, studentams), skirtos dviejų etninių bendruomenių: lenkų ir lietuvių, kurias sieja bendra kalbinė-kultūrinė erdvė, pasaulio vaizdo kalboje tyrimas. Šie susitikimai planuojami, kaip periodinės kasmetinės mokslinės-didaktinės sesijos, kurių metu lenkų ir lietuvių jaunimas, vadovaujamas žymių Lenkijos ir Lietuvos profesorių, analizuos ir lygins pavadinimus vertybių, kurios svarbios abiems kultūroms, kurios sudaro tapatybės esmę ir skatina dialogą tarp abiejų tautų, padeda suprasti vieni kitus ir užmegzti glaudesnius ryšius.
Vertybės sudaro kiekvienos kultūros šerdį, todėl  visapusiška kalbinė išrinktų sąvokų analizė turėtų parodyti, kas bendro ir skirtingo lenkų ir lietuvių kalbose, kas lemia tarpkultūrinės komunikacijos barjerus, kuo remiasi „vienybė įvairovėje“. Analizuojant šių sąvokų genezę, neišvengiamai bus paliesta bendra istorija ir visuomeninė patirtis, o tai leis ją perskaityti iš naujo ir pakankamai objektyviai išinterpretuoti, naudojantis mokslinėmis, t. y. objektyviomis priemonėmis – kalbinėmis ir kultūrinėmis. Seminare dalyvaus: prof. habil. dr. Jerzy Bartmiński – žymus lenkų kalbininkas, Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas, Liublinas; prof. habil. dr. Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska, Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas, Liublinas; prof. habil. dr. Zofia Sawaniewska-Mochowa, Lenkijos mokslo akademijos Slavistikos institutas, Varšuva; habil. dr. Marta Nowosad-Bakalarczyk, Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas, Liublinas; hab. dr. Joanna Szadura, Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas, Liublinas; Marta Hartenberger, Kazimiero Didžiojo universitetas Bydgoščiuje.

Organizatoriai: Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto polonistikos centras, Lenkijos institutas Vilniuje, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras, Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai 

4 liepos

Michał Milczarek trio (Lenkija) koncertas Tauragės džiazo dienose

MM3

Michał Milczarek trio (Lenkija) koncertas Tauragės džiazo dienose

Liepos 4 d. 18.00 val., Tauragės Pilies kiemelyje (Dariaus ir Girėno g. 5)

Lenkijos institutas Vilniuje tęsdamas bendradarbiavimą su festivaliu “Tauragės džiazo dienos” kviečia į jaunų atlikėjų iš Lenkijos – Michał Milczarek trio (MM3) – koncertą Tauragės Pilies kiemelyje. Penktus metus Tauragėje skaičiuojantis džiazo muzikos Festivalis šiemet vyksta Tauragėje, Jurbarke ir Pagėgiuose. Michał Milczarek Trio – tai viena iš įdomesnių muzikos grupių atstovaujanti lenkų džiazo sceną. MM3 kuria muziką jungiančią modern džiazą, free džiazą, elektroniką ir roką. Grupės koncertai pasižymi gaivališku atlikimu, pristatant džiazą novatoriškoje perspektyvoje. Grupė koncertavo prestižiniuose festivaliuose Lenkijoje, Ukrainoje, Vietname, Vokietijoje ir Škotijoje. 2014 m. grupė laimėjo Muzikos ir šokio instituto Varšuvoje organizuojamą konkursą „Džiazo diskografinis debiutas”. MM3 išleido 3 plokšteles: mini albumą „The Big Game” (2012), albumus “Squirrels and Butterflies” (2014) ir  “Ambient Work” (2016).
Koncertas mokamas, bilietus platina Paysera Tickets.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Festivalis “Tauragės džiazo dienos”

 

 

6 liepos

Paroda „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“

UniaLubelska

Paroda „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“

Liepos 6 d. – lapkričio 24 d., Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius)
Parodos atidarymas: liepos 6 d. 19 val. (įėjimas su kvietimais)

2019 m. sukanka 450 metų, kai buvo sudaryta Liublino unija, sukūrusi unikalią Europoje valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai esminis įvykis Lietuvos valstybingumo raidoje. 1569 m. pasirašyta sutartis pakeitė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės santykius, sukūrė dviejų valstybių konfederaciją, tačiau nepanaikino jų abiejų valstybingumo ženklų ir svarbiausių to meto visuomenės politinio tapatumo atributų. Šis istorinę reikšmę turintis susitarimas yra gyvybinga lietuvių ir lenkų tautas siejanti tradicija, neišsemiama diskusijų versmė istorikams ir įkvėpimo šaltinis menininkams. Liublino unijos 450 metų sukakties proga Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Liublino muziejus (Lenkija) kartu su partneriais – Lenkijos institutu bei Lenkijos ambasada Vilniuje rengia tarptautinę parodą, kurioje bus eksponuojamas įspūdingas, savo matmenimis, menine įtaiga, simbolinėmis prasmėmis ir pavaizduotų istorinių personažų gausa išsiskiriantis garsaus lenkų dailininko Jano Mateikos (Jan Matejko, 1838–1893) paveikslas „Liublino unija“. Ši istorinė drobė, nutapyta 1869 m., minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų, įtaigiai atskleidžia su minimu įvykiu susijusias nuotaikas ir istorinį kontekstą. Monumentaliame paveiksle vaizduojamas baigiamasis Liublino seimo etapas – unijos priesaika renesansinėje Liublino pilies menėje. Ypatingas dėmesys sutelktas į Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą (1544/1548–1572), unijos iniciatorių ir rėmėją. J. Mateikos paveiksle meistriškai atskleidžiami istorinės savimonės ir tapatybės akcentai, aktualūs ir reikšmingi iki šių dienų. Iki Antrojo pasaulinio karo paveikslas „Liublino unija“ buvo saugomas Lvovo Liubomirskių muziejuje (Ukraina), karo metais išvežtas į Visničių, vėliau – į Žemutinę Sileziją (Lenkija). 1945 m. kūrinys perkeltas į Varšuvos nacionalinį muziejų, o nuo 1957 m. nuolat eksponuojamas Liublino muziejuje. 2009-aisiais, minint Liublino unijos 440 metų sukaktį, šis paveikslas, kaip svarbus parodos „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“ akcentas, kartu su kitais garsaus lenkų dailininko darbais buvo rodomas Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje. 1999 m. didelio vilniečių ir Lietuvos sostinės svečių dėmesio sulaukė kita Taikomosios dailės muziejuje eksponuota monumentali J. Mateikos drobė „Žalgirio mūšis“. Kartu su vienu žymiausių Jano Mateikos paveikslų Vilniaus parodoje bus rodomos šešios dešimtys XVII–XX a. istorinės tematikos meno kūrinių, plačiau pristatančių Liublino miestą, garsų tiek 1569 m. liepos 1 d. pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos unija, tiek įstabia architektūra, kitu meniniu paveldu ir istorija. Liublino unijos 450 metų sukakties proga rengiama tarptautinė paroda „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“ yra puiki galimybė prisiminti vieną svarbiausių Vidurio ir Rytų Europos XVI a. politinių įvykių. Kartu ji atskleidžia istorines Lietuvos ir Lenkijos politikos bei kultūros jungtis ir glaudžius, šimtmečius besiklostančius šių dviejų valstybių ir tautų ryšius.
Parodą globoja: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka Marek Kuchciński, Lenkijos Respublikos Senato Maršalka Stanisław Karczewski. Projektą finansavo Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Liublino vaivadijos maršalka Jarosław Stawiarski, Liublino miesto meras Krzysztof Żuk.

Organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Liublino muziejus (Muzeum Lubelskie w Lublinie), Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje

11 liepos

Styginių kvinteto “Vołosi” (Lenkija) koncertas Kristupo festivalyje

VOLOSI3

Styginių kvinteto “Vołosi” (Lenkija) koncertas Kristupo festivalyje

Liepos 11 d., 19 val., Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30, Vilnius)

Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lenkijos ambasada ir Kristupo festivaliu kviečia į lenkų atlikėjų „Vołosi“ koncertą, skirtą Liublino unijos 450-ties metų jubiliejui. 2010 m. su trenksmu įsiveržusi į pasaulio muzikos sceną ir iš karto po debiutinių pasirodymų susišlavusi krūvą apdovanojimų, šiandien grupė Vołosi yra bene kiekvieno organizatoriaus norų sąraše. „Draudžiu Jums jų nemylėti”, – sako Mary Ann Kennedy (BBC). Ir tuoj pat priduria: „Vołosi –  tikras atradimas. Grupės pasirodymų energija peržengia bet kokias muzikines ir geografines ribas”. Išties, kolektyvo skambesys unikalus. Jis išgaunamas derinant Karpatų kalnų muzikos tradicijas, su roko energija bei džiazo improvizacijomis. Tai sukuria tokį hipnotizuojantį, nepakartojamą įspūdį, jog, rodos, iš pačių kalnų užgriūva tyriausių emocijų lavina. Patirkite tai! Koncerto programoje skambės autorinės grupės Vołosi kompocizijos.
Prieš ir po koncerto Šv. Kotrynos bažnyčioje bus galima apžiūrėti Liublino miesto savivaldybės paruoštą parodą “1569-2019: nuo Liublino unijos iki Europos Sąjungos”. Paroda parengta lietuvių ir anglų kalbomis.
Bilietus platina Tiketa.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada, Kristupo festivalis

24 liepos

Dokumentinio filmo „Meistras, stebėjęs kasdienybę“, skirto Stanisławui Filibertui Fleury, peržiūra

Untitled design

Dokumentinio filmo „Meistras, stebėjęs kasdienybę“, skirto Stanisławui Filibertui Fleury, peržiūra 

Liepos 24 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Lenkų režisieriaus Andrzejaus Ciecierskio 2018 m. sukurta dokumentinė juosta „Meistras, stebėjęs kasdienybę“ (Mistrz scen rodzajowych, 42 min., 2018), tai pirmasis kinematografinis bandymas pristatyti vieno garsiausių XIX-XX a. sandūros Vilniaus fotografų, fotografijos meno pionieriaus, dailininko Stanisławo Filiberto Fleury gyvenimą ir kūrybinį palikimą. Garsusis fotografas įdomiausius savo darbus sukūrė ne studijoje (kurioje užsisakyti šeimyninę fotografiją buvo bene kiekvieno save gerbiančio vilniečio garbės reikalas), bet klajodamas po Vilnių ir jo apylinkes. Bene labiausiai menininką domino miestas, jo gatvės ir žmonės natūralioje savo aplinkoje, t.y. miesto kasdienybės vaizdai. Unikalios Fleury fotografijos leidžia tarsi persikelti į praeitį ir geriau pažinti anuometinį Vilnių. Lenkijoje ir Lietuvoje filmuotoje juostoje apie garsųjį prosenelį pasakoja Aleksandra Fleury-Kręgielska. Taip pat svarbūs fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus komentarai. Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka Lenkijos televizija TVP3 Gdańsk