18 rugsėjo

„Žinios iš kažkur kitur“. Kultūros vaidmuo 9-o dešimtmečio pabaigos Europos demokratinėse permainose

coverizrael

„Žinios iš kažkur kitur“. Kultūros vaidmuo 9-o dešimtmečio pabaigos Europos demokratinėse permainose

Rugsėjo 18 d., Šiuolaikinio meno centro skaitykla (Vokiečių g. 2, Vilnius)

Demokratinių permainų Europoje 30-ųjų metinių proga kviečiame į lenkų-lietuvių diskusiją „Žinios iš kažkur kitur“, kuri viena vertus, papildo parodą „Laukiant kito atėjimo”, eksponuotą Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje ir Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centre Varšuvoje, o kita vertus, bando apžvelgti kultūros ir lietuvių-lenkų bendradarbiavimo kondiciją.
Lenkija ir Lietuva grumiasi su jas slegiančia istorija, taip pat ir ta bendra. Dažnai tai tampa kliūtimi plėtoti sėkmingą bendradarbiavimą, taip pat ir kultūros srityje. Apie tai, be kitų temų, rašoma ir naujame meno ir kultūros leidinio „Obieg“ numeryje. Žurnalą nuo 1987 m. leidžia Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centras Varšuvoje, pastaruoju metu „Obieg“ pasirodo kaip ketvirtinis žurnalas internete https://obieg.u-jazdowski.pl
Atsižvelgdami į gvildenamas temas, autoriai numeryje norėtų atsispirti nuo pasakojimo apie Žaidimą valstybes – kelių asmenų, keletą dešimtmečių sudariusių neformalią meno grupę, kuri animavo alternatyvią valstybinę-politinę realybę keliuose privačiuose Varšuvos butuose Lenkijos Liaudies Respublikos laikais, istorijos. Apie tai papasakos leidinio „Obieg“ redaktorius Krzysztof Gutfrański.
Į pokalbį, kurį modernuos parodos kuratorė Ūla Tornau, pakviesta „Obieg“ redakcija ir autorės. Jie kartu diskutuos apie Lenkijos ir Lietuvos kaip daugiataučių valstybių idėją bei Lenkijos ir Lietuvos unijos tradicijos aktualumą. Bus atsižvelgta ir į ano meto ateities vizijas, kurtas, be kitų, lietuvių geografo Kazio Pakšto (1893-1960), siūliusio sukurti „atsarginę Lietuvą“ už jūrų-marių, apgyvendintą lietuvių imigrantų -  saugią teritoriją karo atveju. Taip pat į visuomeninių judėjimų sumanymus, tokius kaip Vilniuje įkurtas žydų Bund (1897-1948) – socialistinė partija, siekusi, be kitų, žydų laicizavimo ir kultūrinės autonomijos.
Diskusijos dalyviai taip pat kalbėsis apie tai, kokį vaidmenį Rytų Europos demokratinėse permainose 9-to dešimtmečio pabaigoje – 10 dešimtmečio pradžioje atliko kultūra.
Diskusijos dalyviai: Miglė Bareikytė ir doc. Viktorija Rusinaitė – tyrėjos  ir „Obieg” Nr.9 teksto autorės, Krzysztof Gutfrański – vyriausias „Obieg” redaktorius, Vitalij Strigunkov – vizualinis menininkas, „Obieg” Nr.9 bendraredaktorius. Susitikimą moderuos Ūla Tornau, ŠMC ir parodos „Laukiant kito atėjimo“ kuratorė. Daugiau informacijos ir tiksli renginio valanda:  cac.lt

Organizatoriai: Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), Lenkijos institutas Vilniuje

19 rugsėjo

Parodos „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“ atidarymas

Plakat v2

Parodos „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“ atidarymas

Rugsėjo 19 d., 18.00 val., Lietuvos žydų bendruomenės būstinėje (Pylimo g. 4, Vilnius)

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva ir užsakymu Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų instituto darbuotojos dr. Olgos Barbasiewicz parengta paroda – tai pirmas toks visapusiškas bandymas pristatyti Lenkijos ambasadoriaus Japonijoje Tadeuszo Romerio didvyriškus veiksmus gelbstint žydų karo pabėgėlius, atvykstančius į Japonijos uostus su Japonijos konsulo Kaune Chiune Sugiharos išduotomis vizomis.
Tadeusz Ludwik Romer gimė 1894 m. gruodžio 6 d. Antanašėje, kuri tuo metu buvo Rusijos imperijos Kauno gubernijos teritorija. 1937 m. tapo pirmuoju Lenkijos ambasadoriumi Japonijoje. Prieglobsčio Holokausto metu ieškantys Lenkijos žydai 1940 metų vasarą gavo japonų konsulo Kaune Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines vizas suteikiančias galimybę atvykti į Japonijos imperiją. Šios vizos reikalingos norint patekti į Nyderlandų teritoriją Kurakao, į kurį, kaip priimančios šalies teritoriją, pabėgėliai galėjo vykti su Kaune reziduojančio Olandijos garbės konsulo Jano Zwartendijko išduotomis pažymomis apie bevizį režimą.
Pabėgėliams Lenkijos piliečiams nedelsiant buvo suteikiama Lenkijos konsulinė pagalba. Ambasadorius Tadeuszas Romeris privalėjo užtikrinti priimančių šalių vizų išdavimą, kadangi vėlesniu laikotarpiu atvykę asmenys neturėjo jokių kitų vizų išskyrus Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines. Romeris tuo metu skaičiavo, kad į Japoniją atvyks apie 500 asmenų. Sovietų ir japonų valstybės galėjo atsisakyti įleisti tokią grupę. Tačiau jau vasario viduryje pabėgėlių skaičius perkopė 700, apie tai lenkų diplomatai nedelsiant pranešė Londonui. Lenkų diplomatijai svarbiausia užduotis buvo išskirstyti Japonijoje jau esančius pabėgėlius. Siekdamas užtikrinti pagalbą pabėgėliams, ypač, neturintiems priimančių šalių vizų ir lėšų pragyvenimui, ambasadorius Romeris įkūrė„ Lenkijos karo aukų pagalbos komitetą“, kurio pirmininke tapo jo žmona Zofia Romer. Komitetas rinko lėšas iš lenkų išeivių ir piliečių gyvenančių Tolimuosiuose Rytuose, gavo paramą iš Niujorko Joint Distribution Committee. Tai suteikė galimybę veikti ir teikti taip reikalingą pagalbą pabėgėliams. Komitetas įkūrė savo biurus Kobėje ir Tokijuje bei bendradarbiavo su žydų organizacijomis Kobėje ir Jokohamoje. Komiteto atstovas Tsurugos uoste pasitikdavo atvykstančius Lenkijos piliečius ir padėdavo sutvarkyti vizų formalumus, nukreipdavo atvykėlius į Kobę, kur žydų bendruomenė suteikdavo apgyvendinimą. Komitetas pabėgėliams teikė piniginę pagalbą, tarpininkaudavo bendraujant su vietine valdžia ar vežėjų įmonėmis. Siekdama atvykėliams padėti išvengti ilgos kelionės į Tokiją, Lenkijos ambasada įkūrė laikiną konsulinį skyrių Osakoje. 1941 metais nusprendus uždaryti Lenkijos atstovybę Japonijoje, Tadeuszas Romeris kartu su ambasados darbuotojais tų pačių metų spalio pabaigoje išvyko į Šanchajų, kur tęsė diplomatines pastangas padėti pabėgėliams. Jam tarpininkaujant, Lenkijos piliečiai galėjo gauti vizas į kitas užsienio šalis bei finansinę pagalbą, dažnai perduodamą per Lenkijos diplomatines atstovybes, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos vyriausybe išeivijoje.
Tadeuszas Romeris išvyko iš Šanchajaus 1942 m., Tolimuosiuose Rytuose palikęs gerai organizuotą lenkų žydų bendruomenę, kurios atstovai buvo įtraukti į naujai įkurtą organizaciją, pavadintą Kinijos lenkų sąjungos centrine valdyba. Apsigyvenęs Lourenço Marques (šiuo metu – Maputo, Mozambikas), Romeris toliau savo diplomatine veikla padėjo Lenkijos žydams. Tais pačiais metais Tadeuszas Romeris paskirtas ir iki 1943 m. pavasario ėjo Lenkijos ambasadoriaus SSRS pareigas. 1943 m. balandį tapo Lenkijos Respublikos vyriausybės įgaliotiniu Artimuosiuose Rytuose, o tų pačių metų liepą paskirtas Stanisławo Mikołajczyko vadovaujamos vyriausybės Londone užsienio reikalų ministru. Pasibaigus karui, Romeris emigravo į Kanadą ir dirbo McGill universitete. Nuo 1963 m. iki pat mirties buvo Lenkijos mokslo instituto Kanadoje pirmininkas. Mirė 1978 m. kovo 23 d. Monrealyje.
Parodos lankytojai galės susipažinti ne tik su ambasadoriaus Tadeuszo Romerio veikla, bet ir su kasdieniu žydų karo pabėgėlių gyvenimu Japonijoje bei Šanchajuje. Parodą papildo proginis leidinys. Parodos atidaryme dalyvaus parodos autorės dr. Olga Barbasiewicz ir Barbara Abraham.  Paroda veiks iki spalio 19 d.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Partneriai: Sugiharos fondas Diplomatai už gyvybę, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Japonijos ambasada Vilniuje, Lenkų biblioteka Londone, Lenkijos nacionalinis skaitmeninis archyvas, Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų institutas

2 spalio

XXX tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo 2019“

PDR_Cover_1

XXX tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo 2019“
Spalio 2-7 d., Druskininkai-Vilnius

Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ vyks jau trisdešimtą kartą. Šiemet festivalio tema – „Kas rašo mano eilėraštį?“. Ankstesniuose festivaliuose kalbėta įvairiomis temomis, kuriomis ne tik bandyta išprovokuoti diskusiją apie gyvenimo ir literatūros aktualijas bei tendencijas, apie per metus pasirodžiusias knygas, bet ir pažvelgti į literatūrą iš kitų menų perspektyvos. Per 30 metų „Poetiniame Druskininkų rudeny“ lankėsi poetai iš visų kontinentų ir įvairiausių šalių. Šiemet atvyks svečiai ir iš  Lenkijos: Natalia Malek ir Jarosław Mikołajewski. Jie skaitys savo poeziją  festivalio renginiuose tarp Latvijos, Estijos, Ukrainos, Belgijos, Turkijos, JAV ir  kitų festivalio svečių. Daugiau informacijos apie festivalį: http://pdr.lt/lt/festivalis/programa ir http://pdr.lt/lt/naujienos-ir-renginiai/item/214-kviecia-30-asis-literaturos-festivalis-poetinis-druskininku-ruduo

Natalia Malek – poetė, anglakalbės literatūros vertėja. Trijų poezijos rinkinių autorė: Darbingos popietės (Pracowite popołudnie, 2010), Grobstymas (Szaber, 2014), Skaidulos (Kord, 2017), abu pastarieji nominuoti Gdynės literatūros premijai. Lenkijos kultūrinei spaudai rašo straipsnius apie meną. Rengia seminarus ir pokalbius apie poeziją, vizualiuosius menus bei anglakalbių šalių literatūrą.

Jarosław Mikołajewski – poetas, vaikų rašytojas, eseistas, italų literatūros vertėjas, žurnalistas. Apdovanotas daugeliu lenkų literatūros premijų, pelnė ir Italijos valstybinių apdovanojimų. Parašė keletą esė apie italų kultūrą, reportažų. Jo eilėraščių išversta į daugiau kaip dešimt kalbų. Išvertė Dantės, Petrarcos, G. Leopardžio, E. Montalės ir kitų italų autorių poezijos, C. Collodi  („Pinokio“) ir G. Rodario knygų vaikams.

Jarosław Mikołajewski dalyvaus „Poezijos vakare“, spalio 4 d., 19 val. (Centras „Dainava“, „Aušrinės“ salė, Maironio g. 22, Druskininkai), Natalia Malek – ES programos „Kūrybiška Europa“ projekto VERSOPOLIS poetų skaitymuose  (Kavinė „Širdelė“, „Bubilo“ salė, Maironio g. 16, Druskininkai).

Organizatorius: Poetinis Druskininkų ruduo; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

3 spalio

19-asis Lenkų kino festivalis

PLak-mn

19-asis Lenkų kino festivalis
Spalio 3-13 d., Vilnius, Kaunas, Marijampolė, Mažeikiai, Šalčininkai

Spalio 3-13 dienomis penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Mažeikiuose ir Šalčininkuose vyks Lenkijos instituto Vilniuje rengiamas 19-asis Lenkų kino festivalis. Jo programoje – rinktiniai filmai iš Kanų, Berlyno, Sandanso ir kitų geriausių pasaulio kino festivalių. Kai kurių pagrindinės programos filmų premjeros vos prieš kelias dienas įvyko didžiausiame lenkų filmų festivalyje Gdynėje, o visai netrukus apdovanojimus pelnę darbai pasieks ir Lietuvos žiūrovus. Pagrindinę festivalio programą sudaro naujausi ir verčiausi dėmesio įvairių kartų režisierių skirtingų žanrų filmai, atspindintys šiuolaikinio lenkų kino aktualijas, tradicijas ir potencialą. Tarp 13-os programos filmų bus pristatyta Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje dalyvavusi, vos prieš kelias dienas Gdynės kino festivalio „Auksiniais liūtais“ apdovanota naujausia Agnieszkos Holland istorinė drama „Ponas Džounsas“ (Obywatel Jones, 2019), aktorei Krystynai Jandai Sandanso festivalyje geriausios aktorės prizą pelnęs Jaceko Borcucho filmas „Saldi dienos pabaiga“ (Słodki koniec dnia, 2019), Europos kino akademijos išrinktas geriausiu metų animaciniu filmu, San Sebastiano kino festivalyje publikos prizu apdovanotas, įvairiuose Europos festivaliuose apdovanojimus renkantis animacinis – dokumentinis filmas „Dar viena gyvenimo diena“ (Jeszcze dzień życia, rež. Raúl de la Fuente, Damian Nenow, 2018), įkvėptas legendinio lenkų karo reporterio, žurnalisto ir rašytojo Ryszardo Kapuścińskio. Žanrinio kino mėgėjų lauks 10 įvairių festivalių apdovanojimų jau susižėręs, Europos kino akademijos įtrauktas į geriausių metų filmų sąrašą ir kartu su Agnieszkos Holland „Ponu Džounsu“ pretenduojantis į vadinamąjį Europos Oskarą Adriano Paneko trileris „Vilkolakis“ (Wilkołak, 2018), vienu laukiamiausių šių metų filmų Lenkijoje tapęs Boryso Lankoszo detektyvas „Tamsu, beveik naktis“ (Ciemno, prawie noc, 2019), taip pat  romantinė komedija „Visa laimė“ (Całe szczęście, rež Tomasz Konecki, 2019) su charizmatiškuoju Piotru Adamczyku. Pagrindinėje programoje netrūks dėmesio istorijai. Ką tik po premjeros Lenkijoje Lietuvos žiūrovai išvys pirmąjį vaidybinį filmą apie nevienareikšmiškai ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje vertinamą lenkų nepriklausomybės tėvu vadinamą Józefą Piłsudskį „Pilsudskis“ (Piłsudski, rež. Michał Rosa, 2019). Būsimąjį Lenkijos maršalką suvaidino Borys Szyc, neseniai Lietuvos ekranuose matytas filme „Šaltasis karas“. Į Varšuvos sukilimo priešistorę nukels Władysławo Pasikowskio juosta „Pasiuntinys“ (Kurier, 2019), kurios pagrindu tapo vadinamojo Varšuvos kurjerio Jano Nowako-Jeziorańskio gyvenimas. Tragiškus kašubų likimus XX a. I pusėje pristato Filipo Bajono istorinė epopėja „Kamerdineris“ (Kamerdyner, 2018). Tuo tarpu Adamo Sikoros „Autsaideris“ (Autsajder, 2018) nukels į ne tokius senus Lenkijos Liaudies Respublikos laikus, kuomet neretai reikėdavo rinktis tarp idealų ir laisvės. Jaunųjų festivalio žiūrovų dėmesio lauks Jaceko Bławuto vaidybinis filmas „Šokolado diena“ (Dzień czekolady, 2018) – pirmasis lenkų projektas, pelnęs Kanų Krzysztofo  Kieślowskio apdovanojimą už geriausią Vidurio Europos scenarijų. Šių metų specialioji programa skirta pernai išėjusiam lenkų kino ir teatro režisieriui Kazimierzui Kutzui (1929-2018), kurio filmai ne tik paveikė lenkų kino raidą, bet ir iki šiol neprarado originalumo, aktualumo, ypatingos meninės įtaigos. Retrospektyva pristato penkis skirtingų režisieriaus kūrybos etapų filmus: išskirtinio vizualinio grožio filmą „Niekas nekviečia“ (Nikt nie woła, 1960), psichologinę dramą „Tylėjimas“ (Milczenie, 1963), du vadinamosios Silezijos trilogijos filmus: „Juodos žemės druska“ (Sól ziemi czarnej, 1969) ir „Perlas karūnoje“ (Perła w koronie, 1971) bei 1994 m. sukurtą karčią komediją „Atsivertėlis“ (Zawrócony).
Festivalyje sulauksime garbingų svečių. Filmą „Malonė“ (Ułaskawienie, 2018) pristatyti atvyks režisierius Jan Jakub Kolski ir pagrindinė aktorė, už geriausią moters vaidmenį šiame filme Gdynės kino festivalyje apdovanota Grażyna Błęcka-Kolska. Savo antrąjį pilno metro vaidybinį filmą „Trenerio duktė“ (Córka trenera, 2018) Vilniuje pristatys lenkų kino „jaunų ir gabių“ kartos atstovas režisierius Łukasz Grzegorzek. Iškart po sėkmingo  starto Gdynės kino festivalyje, į lietuviškąją filmo „Piłsudskis“ premjerą  Vilniuje atvyks režisierius Michał Rosa.
Bilietus į Lenkų kino festivalio filmus galima įsigyti festivalio kino teatrų: Skalvija, Pasaka, Multikino, Romuva, Spindulys kasose ir Tiketa ir/ar bilietai.lt. Mažeikių ir Šalčininkų kultūros centruose Lenkų kino festivalio filmai bus rodomi nemokamai.
Visa 19-ojo Lenkų kino festivalio programa: http://www.lenkukinas.lt.

19-ąjį Lenkų kino festivalį globoja Polski Instytut Sztuki Filmowej (Lenkų kino meno institutas). Festivalio pagrindiniai rėmėjai: Orlen Lietuva, Stop Cafe, Lenkijos avialinijos LOT.
Festivalio partneriai: Liu Patty desertinė, Clear Channel Lietuva, Advert LT.
Festivalio viešbutis: Hotel Vilnia.
Žiniasklaidos partneriai: LRT, 15min.lt, Žmonės, Kinas, Literatūra ir menas, Kurier Wileński, radijo stotis  Znad Wilii, interneto portalai ZW.lt ir Wilnoteka.lt.

10 spalio

Lenkų filmai Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje “Nepatogus kinas”

cienie-imperium_1100x1100

Lenkų filmai Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje “Nepatogus kinas”

Spalio 10-23 d., Vilnius, Kaunas, Panevėžys

Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu VIlniuje šių metų Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje “Nepatogus kinas” bus parodyti du lenkų filmai.

„Imperijos šešėlyje” (Lenkija, Armėnija, Gruzija, Ukraina, 2018, 76 min., režisierius Karol Starnawski, operatorius Filip Drożdż).
Pasaulis jau senokai pamiršo po Sovietų Sąjungos įsiplieskusius pasienių konfliktus. Tačiau dėl agresyvios Rusijos ekspansinės politikos jie vis dar vyksta. Aleksejus iš Kalnų Karabacho, Timūras iš Ukrainos ir lietuvių kilmės Aleksandras iš Gruzijos, nors ir gyvena toli vienas nuo kito ir yra visiškai skirtingi, patiria panašius dalykus – jie gyvena nesibaigiančio karo sąlygomis. Tai filmas apie viltį ir pastangas nepasiduoti, nors esi tik sraigtelis politinių ir istorinių įvykių epicentre.
Filmas rusų, lenkų, armėnų, gruzinų, ukrainiečių, lietuvių kalbomis su lietuvių ir anglų titrais.
Seansai:
Spalio 12 d., 17:30 val., Forum Cinemas „Vingis” (Vilnius), 3 salė
Spalio 18 d., 17:30 val.,  „Pasaka” (Vilnius), didžioji sale. Po seanso vyks susisitikimas su filmo autoriais.

„Ryšys” (Lenkija, Islandija, 2018, 62 min., režisierius Paweł Ziemilski, operatorius Filip Drożdż).
Per trisdešimt metų iš nedidelio miestelio Lenkijoje ieškoti geresnio gyvenimo į Islandiją išvyko ir niekada negrįžo apie 400 žmonių. Tai daugiau nei trečdalis Stare Juchy gyventojų. Dėl didžiulio atstumo tarp šalių ir brangios kelionės buvę ir esami miestelio gyventojai gyvai susitinka labai retai. Dažniausiai jie bendrauja naudodamiesi šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis, ypač „Skype“. Tačiau Pawelo Ziemilskio filmas „Ryšys“ nėra vien Lietuvos žiūrovui gerai žinomas pasakojimas apie skirtingose pasaulio šalyse gyvenančius vienos šeimos narius. Režisierius, naudodamas montažą ir projekciją, tiesia kinematografinius tiltus tarp Lenkijos ir Islandijos ir sukuria sąlygas ypatingiems susitikimams.
Filmas lenkų ir islandų kalbomis su lietuvių ir anglų titrais.
Seansai:
Spalio 14 d., 21:00, Forum Cinemas „Vingis” (Vilnius), 3 salė. Po seanso vyks susisitikimas su filmo režisieriumi.
Spalio 15 d., 19:30, „Romuva” (Kaunas). Po seanso vyks susisitikimas su filmo režisieriumi.
Spalio 16 d.,  20:00, Forum Cinemas „Vingis” (Vilnius), 4 salė. Po seanso vyks susisitikimas su filmo režisieriumi.
Spalio 20 d.
, 16:30, „Pasaka” (Vilnius), didžioji salė.
Spalio 23 d., 19:30, Kino centras „Garsas“ (Panevėžys), didžioji salė.

Tiksli festivalio programa: https://nepatoguskinas.lt/2019/filmai/

10 spalio

Tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“

Radziwiłłowie

Tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“

Spalio 10 d. – sausio 12 d., Valdovų rūmų muziejaus Parodų centras (Katedros a. 4, Vilnius)
Parodos atidarymas: spalio 10 d. 18 val.

Parodą globoja J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Parodoje atskleidžiama garsiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vėliau – ir vienos žymiausių visos Abiejų Tautų Respublikos didikų giminės – kunigaikščių Radvilų – kilmė, genealogija, atskirų giminės linijų ir šakų istorija, įvairialypė veikla, indėlis į valstybės, jos politikos ir diplomatijos, Bažnyčios, kultūros ir meno, ūkio bei karybos raidą. XV–XVIII a. Radvilos yra daugiausiai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei senatorių (aukščiausių, įtakingiausių valstybės pareigūnų) davusi giminė – net 40. Radvilos užėmė svarbiausius valstybinius postus: 13 Vilniaus vaivadų, 10 Vilniaus kaštelionų, 7 Lietuvos kancleriai, 9 Lietuvos didieji maršalkos, 7 Lietuvos didieji etmonai, 3 vyskupai (iš jų 1 kardinolas). Parodoje pristatomos ryškiausios rinktinės Radvilų giminės paveldo kilnojamosios vertybės, surinktos iš daugiau nei 40 atminties institucijų ir privačių asmenų rinkinių – muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, esančių 7 valstybėse (Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Izraelyje / Palestinoje). Bemaž 400 eksponatų turėtų atskleisti kunigaikščių Radvilų veiklos senojoje Lietuvos valstybėje įvairiapusiškumą ir nuopelnus, atspindėti svarbiausias Radvilų giminės istorijos ir raiškos valstybės bei visuomenės gyvenime sritis. Lietuvos bei Lenkijos muziejininkystės istorijoje savo turiniu didžiausioje ir išsamiausioje Radvilų giminei kada nors rengtoje tarptautinėje parodoje rodomi tipologiškai labai įvairūs eksponatai: portretai ir kiti tapybos darbai, auksakalystės ir juvelyrikos dirbiniai, ginklai ir šarvai, gobelenai ir kiti tekstilės kūriniai, rūbų pavyzdžiai, bažnytiniai reikmenys, skulptūros, medaliai, spaudai, dokumentai, leidiniai, grafikos darbai, žemėlapiai, su Radvilų gimine siejamos relikvijos. Dalis vertybių kitur niekada nerodytos arba mažai žinomos vertybės ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tarp jų – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio Betliejaus bazilikai dovanota liturginė taurė su patena, kiti jo piligrimystės į Šventąją Žemę reliktai, žymaus italų juvelyro sukurta Barboros Radvilaitės kamėja, Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvų elementai, garsių dailininkų sukurti Radvilų portretai, vadinamosios portretų galerijos „su laurų vainiku“ dalis, reti leidiniai bei svarbiausi dokumentai – titulų suteikimo diplomai ir kt. Įėjimas į parodos atidarymą su kvietimais.

Organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł); partneris: Lenkijos institutas Vilniuje; mecenatai: Kauno tiltai,  BTA Vienna Insurance Group

23 spalio

Projektas „EUNIC Baltic Roadtrip 2019“

eunic

Projektas „EUNIC Baltic Roadtrip 2019“
Spalio 23-30 d., Vilnius-Šalčininkai-Daugpilis-Valga

Projekto „EUNIC Baltic Roadtrip 2019“ organizatoriai kviečia 2019 m. spalio 23-30 dienomis dalyvauti edukacinėje kelionėje Vilnius-Šalčininkai-Daugpilis-Valga ir ją kartu su bendraamžiais iš Daugpilio (Latvijos) ir Valgos (Estijos) užbaigti šauniu vakarėliu Rygoje.Projekto dalyviai aplankys Latvijos ir Estijos pasienio miestus ir susipažins su jų regionais, dalyvaus ekskursijose, kino peržiūrose, diskusijose ir dirbtuvėse, kurias ves įvairių sričių specialistai iš Danijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, sužinos apie naujas ES galimybes jaunimui vystyti profesinius įgūdžius. O svarbiausia – susipažins su bendraamžiais iš Latvijos ir Estijos ir patobulinsi savo anglų kalbą! Projektą „EUNIC Baltic Roadtrip 2019“ organizuoja trys EUNIC klasteriai, veikiantys Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Projektas įgyvendinamas EUNIC Global ir nacionalinių kultūros institutų lėšomis. EUNIC – tai Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų tinklas, jungiantis 36 narius iš 28 ES šalių narių, veikiančius 150 pasaulio valstybių. EUNIC nariai yra aktyvūs meno, kalbos, jaunimo, švietimo, mokslo, visuomenės, kultūrinio dialogo ir vystymosi srityse. Visi EUNIC nariai bendradarbiauja daugiau nei 100-ame klasterių, veikiančių miestuose, regionuose ir valstybėse, įgyvendinami bendrus projektus ir programas bei atkreipdami dėmesį į kultūros vaidmenį ES vidaus ir užsienio politikoje. EUNIC Lietuva jungia Britų tarybą, Goethe institutą, Italų kultūros institutą, Lenkijos institutą, Lietuvos kultūros institutą, Prancūzų institutą.

 

23 spalio

Paroda „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“ Rokiškyje

Plakat v2

Paroda „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“ Rokiškyje

Spalio 23-31 d., Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka (Nepriklausomybės a. 16, Rokiškis)

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva ir užsakymu Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų instituto darbuotojos dr. Olgos Barbasiewicz parengta paroda – tai pirmas toks visapusiškas bandymas pristatyti Lenkijos ambasadoriaus Japonijoje Tadeuszo Romerio didvyriškus veiksmus gelbstint žydų karo pabėgėlius, atvykstančius į Japonijos uostus su Japonijos konsulo Kaune Chiune Sugiharos išduotomis vizomis.
Tadeusz Ludwik Romer gimė 1894 m. gruodžio 6 d. Antanašėje, kuri tuo metu buvo Rusijos imperijos Kauno gubernijos teritorija. 1937 m. tapo pirmuoju Lenkijos ambasadoriumi Japonijoje. Prieglobsčio Holokausto metu ieškantys Lenkijos žydai 1940 metų vasarą gavo japonų konsulo Kaune Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines vizas suteikiančias galimybę atvykti į Japonijos imperiją. Šios vizos reikalingos norint patekti į Nyderlandų teritoriją Kurakao, į kurį, kaip priimančios šalies teritoriją, pabėgėliai galėjo vykti su Kaune reziduojančio Olandijos garbės konsulo Jano Zwartendijko išduotomis pažymomis apie bevizį režimą.
Pabėgėliams Lenkijos piliečiams nedelsiant buvo suteikiama Lenkijos konsulinė pagalba. Ambasadorius Tadeuszas Romeris privalėjo užtikrinti priimančių šalių vizų išdavimą, kadangi vėlesniu laikotarpiu atvykę asmenys neturėjo jokių kitų vizų išskyrus Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines. Romeris tuo metu skaičiavo, kad į Japoniją atvyks apie 500 asmenų. Sovietų ir japonų valstybės galėjo atsisakyti įleisti tokią grupę. Tačiau jau vasario viduryje pabėgėlių skaičius perkopė 700, apie tai lenkų diplomatai nedelsiant pranešė Londonui. Lenkų diplomatijai svarbiausia užduotis buvo išskirstyti Japonijoje jau esančius pabėgėlius. Siekdamas užtikrinti pagalbą pabėgėliams, ypač, neturintiems priimančių šalių vizų ir lėšų pragyvenimui, ambasadorius Romeris įkūrė„ Lenkijos karo aukų pagalbos komitetą“, kurio pirmininke tapo jo žmona Zofia Romer. Komitetas rinko lėšas iš lenkų išeivių ir piliečių gyvenančių Tolimuosiuose Rytuose, gavo paramą iš Niujorko Joint Distribution Committee. Tai suteikė galimybę veikti ir teikti taip reikalingą pagalbą pabėgėliams. Komitetas įkūrė savo biurus Kobėje ir Tokijuje bei bendradarbiavo su žydų organizacijomis Kobėje ir Jokohamoje. Komiteto atstovas Tsurugos uoste pasitikdavo atvykstančius Lenkijos piliečius ir padėdavo sutvarkyti vizų formalumus, nukreipdavo atvykėlius į Kobę, kur žydų bendruomenė suteikdavo apgyvendinimą. Komitetas pabėgėliams teikė piniginę pagalbą, tarpininkaudavo bendraujant su vietine valdžia ar vežėjų įmonėmis. Siekdama atvykėliams padėti išvengti ilgos kelionės į Tokiją, Lenkijos ambasada įkūrė laikiną konsulinį skyrių Osakoje. 1941 metais nusprendus uždaryti Lenkijos atstovybę Japonijoje, Tadeuszas Romeris kartu su ambasados darbuotojais tų pačių metų spalio pabaigoje išvyko į Šanchajų, kur tęsė diplomatines pastangas padėti pabėgėliams. Jam tarpininkaujant, Lenkijos piliečiai galėjo gauti vizas į kitas užsienio šalis bei finansinę pagalbą, dažnai perduodamą per Lenkijos diplomatines atstovybes, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos vyriausybe išeivijoje.
Tadeuszas Romeris išvyko iš Šanchajaus 1942 m., Tolimuosiuose Rytuose palikęs gerai organizuotą lenkų žydų bendruomenę, kurios atstovai buvo įtraukti į naujai įkurtą organizaciją, pavadintą Kinijos lenkų sąjungos centrine valdyba. Apsigyvenęs Lourenço Marques (šiuo metu – Maputo, Mozambikas), Romeris toliau savo diplomatine veikla padėjo Lenkijos žydams. Tais pačiais metais Tadeuszas Romeris paskirtas ir iki 1943 m. pavasario ėjo Lenkijos ambasadoriaus SSRS pareigas. 1943 m. balandį tapo Lenkijos Respublikos vyriausybės įgaliotiniu Artimuosiuose Rytuose, o tų pačių metų liepą paskirtas Stanisławo Mikołajczyko vadovaujamos vyriausybės Londone užsienio reikalų ministru. Pasibaigus karui, Romeris emigravo į Kanadą ir dirbo McGill universitete. Nuo 1963 m. iki pat mirties buvo Lenkijos mokslo instituto Kanadoje pirmininkas. Mirė 1978 m. kovo 23 d. Monrealyje. Parodos lankytojai galės susipažinti ne tik su ambasadoriaus Tadeuszo Romerio veikla, bet ir su kasdieniu žydų karo pabėgėlių gyvenimu Japonijoje bei Šanchajuje. Parodą papildo proginis leidinys.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka. Partneriai: Sugiharos fondas Diplomatai už gyvybę, Lietuvos žydų bendruomenė, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Japonijos ambasada Vilniuje, Lenkų biblioteka Londone, Lenkijos nacionalinis skaitmeninis archyvas, Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų institutas.

27 spalio

Koncertas „Moniuszko anksčiau ir dabar“

plakmm

Koncertas „Moniuszko anksčiau ir dabar“

Spalio 27 d., 14 val., Užutrakio dvaro sodybos rūmuose (Užtrakio g. 17, Trakai)
Spalio 28 d., 17 val., Vagnerių rūmai (Plento g. 5, Šalčininkai)

Tęsdamas kompozitoriaus Stanislavo Moniuškos (Stanisław Moniuszko) 200-ųjų gimimo metinių minėjimą Lietuvoje, Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lenkijos ir Lietuvos partneriais organizuoja du koncertus „Moniuszko anksčiau ir dabar“. Koncertuos atlikėjai iš Lenkijos: Anna Budzyńska (sopranas), Laura Kluwak-Sobolewska (fortepijonas), trombonų kvartetas TROMBQUARTET. Moniuškos dainos ir operų arijos bus atliktos originalo pavidalu ir šiuolaikinėje aranžuotėje (aranžuočių autorė – žymi lenkų jaunosios kartos kompozitorė Ewa Fabiańska-Jelińska).
Anna Budzyńska – įvairiapusiška Lenkijos jaunosios kartos operos solistė, kurios platus repertuaras apima muziką nuo Baroko epochos šedevrų iki šiuolaikinės muzikos opusų. Solinį dainavimą atlikėja studijavo Poznanės  muzikos akademijoje, prof. Antoninos Kowtunowos klasėje. Vokalinę techniką ir atlikimo meistriškumą ji tobulino žymių dainininkų ir dainavimo pedagogų, tokių kaip Cecilia Bartoli, Silvana Bazzoni, Teresa Żylis-Gara, Elizabeth Vidal, Jadwyga Rappé, Helena Łazarska, Eva Blahova meistriškumo pamokose. Prieš pradėdama studijuoti dainavimą A. Budzyńska įgijo juridinį išsilavinimą Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete. Net studijuodama teisę, ji buvo universiteto akademinio choro soliste, su šiuo kolektyvu dainavo per 400 koncertų visame pasaulyje. Studijų muzikos akademijoje metais dainininkė debiutavo Poznanės muzikiniame teatre (Adelė, Johanno Strausso operetėje „Šikšnosparnis“) ir nuo to laiko yra šio teatro solistė, dainavusi per 180 spektaklių. Solistės diskografijoje – kelios kompaktinės plokštelės. 2016-aisiais metais A. Budzyńska įkūrė baroko ansamblį „Toccante“, taip pat pastoviai koncertuoja su Poznanės baroko orkestru.
Laura Kluwak-Sobolewska – Poznanės I. J. Paderewskio muzikos akademijos absolventė (prof. Waldemaro Andrzejewskio kl.). Pianistė yra respublikinių ir tarptautinių pianistų bei kamerinės muzikos atlikėjų konkursų laureatė, ne kartą įvardinta  geriausia akompaniatore (IV-ajame Lenkų meninės dainos konkurse Varšuvoje, XIX-ajame I. Godino vokalistų konkurse Vrablėje, Slovakijoje, XII-ajame Ados Sari vokalinio meno konkurse Nowy Sącze). Taip pat ji yra laimėjusi įvairių žinomų fondų, skirtų jauniesiems menininkams paremti, stipendijas: F. Chopino draugijos, Europos Yamachos muzikos fondo, du kartus Kultūros ir meno ministerijos ir kt. Menininkė už ypatingus pasiekimus ir artistiškumą apdovanota Jaunojo Meno medaliu, Lenkijos kultūros ministro pagerbta Nusipelniusio kultūros veikėjo vardu, bei padėka „Už nuopelnus lenkų kultūrai“. Pianistė specializuojasi vokalinio repertuaro atlikime, ypač vertinama kaip kamerinio žanro muzikos atlikėja, yra koncertavusi su tokiais žinomais solistais kaip Teresa Żylis-Gara, Joanna Kozłowska, Wojciech Drabowicz, Ryszard Karczykowski, Wiesław Ochman. Koncertinę veiklą derina su akademiniu darbu: eina profesorės pareigas Poznanės muzikos akademijoje.
Ansamblis „TrombQuartet“ (Piotr Banyś, Wojciech Jeliński, Marek Kaczor, Tomasz Kaczor) susikūrė 2012-aisiais metais. Jo nariai – Poznanės I. J. Paderewskio muzikos akademijos bei Berlyno H. Eislerio aukštosios muzikos mokyklos absolventai. Dabar jie kviečiami bendradarbiauti su tokiomis prestižinėmis muzikinėmis institucijomis kaip Berlyno simfoninis orkestras „Berliner Philharmoniker“, Poznanės T. Szeligowskio vardo filharmonija bei I. J. Paderewskio vardo muzikos akademija, Didysis Moniuškos teatras. Šis trombonų kvartetas – unikalus tokio tipo ansamblis Lenkijoje, reguliariai koncertuoja, tobulina savo atlikėjišką meistriškumą bei ansamblio garso kokybę, plečia savo repertuarą. Koncertuose muzikai atlieka įvairių epochų klasikines kompozicijas, o kartu mėgsta intriguoti auditoriją išskirtinai originaliomis džiazo standartų, muzikos kino filmams ir net pop dainų interpretacijomis. Kvartetas tampriai bendradarbiauja su jaunosios kartos lenkų kompozitore Ewa Fabiańska-Jelińska, rašančia ansambliui naujus kūrinius ir aranžuojančia kitų kompozitorių opusus. Taip pat „TrombQuartet“ yra daugelio šiuolaikinių JAV, Anglijos, Italijos, Lenkijos kompozitorių kūrinių, dedikuotų talentingam ansambliui, pirmieji atlikėjai. Kvartetas pastoviai dalyvauja prestižiniuose muzikos festivaliuose užsienyje ir Lenkijoje – Poznanės tarptautinis vargonų ir kamerinės muzikos festivalis, tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Poznanės muzikinis pavasaris“ ir daugelis kitų. 2018-aisiais kvartetas išleido savo pirmąją kompaktinę plokštelę „Take Four“.
Koncertai Lietuvoje finansuojami iš Didžiosios Lenkijos vaivadijos maršalkos biudžeto ir „EGDE Music Studio“. Bilietus koncertui Užutrakyje platina „Bileitai.lt“; įėjimas į koncertą Šalčininkuose su kvietimais (platina Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykla).

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, fondas „Fundacja Świat Możliwości”, VĮ „Ambra Vox“, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokykla, Lenkijos Respublikos ambasada, Didžiosios Lenkijos vaivadijos savivaldybė, „EGDE Music Studio“

30 spalio

Koncertas „Istorinis Jano Ursyno Niemcewicziaus dainynas”

JanUrsynNiemcewicz

Koncertas „Istorinis Jano Ursyno Niemcewicziaus dainynas”

Spalio 30 d., 18.00 val., Vilniaus lenkų kultūros namai (Naugarduko g. 76, Vilnius)

Muzikinį renginį organizuoja Fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie” („Pagalba lenkams Rytuose”), bendradarbiaudamas su Lenkijos ir Ukrainos I. J. Paderewskio fondu, Vilniaus lenkų kultūros namais, Lenkijos institutu ir Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje. Naująją koncerto „Istorinis Jano Ursyno Niemcewicziaus dainynas” aranžuotę paruošė žymus lenkų kompozitorius Krzesimir Dębski; koncertuos Lenkijos kariuomenės reprezentacinis meninis ansamblis. Renginį globoja Lenkijos Respublikos Senato vicepirmininkė Maria Koc. Istorinis Jano Ursyno Niemcewicziaus dainynas buvo sukurtas 1808-1810 m. Rinkinį sudaro žymių lenkų kompozitorių – Karolio Kurpińskio, Franciszeko Lesselio, Marios Szymanowskos – kūrinai. Tai kompozicijos pasakojančios apie valdovus, svarbias asmenybes ir reikšmingus Lenkijos praeities įvykius. Šis rinkinys turi ypatingai svarbią edukacinę reikšmę. Jis taip pat sukuria pasididžiavimo jausmą tautos istorinė praeitimi.
Įėjimas su nemokamais kvietimais, kuriuos bus galima atsiimti Vilniaus lenkų kultūros namų sekretoriate.

Organizatoriai: Fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie”, Lenkijos ir Ukrainos I. J. Paderewskio fondas, Vilniaus lenkų kultūros namai, Lenkijos institutas ir Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje