16 rugsėjo

Lenkų kalbos kursai

KURSY JĘZYKA POLSKIEGO

Lenkų kalbos kursai

Nuo rugsėjo 16 d., Vilniaus universitete (Universiteto g. 5)

Lenkijos institutas kviečia į lenkų kalbos kursus. Organizuojamos pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupės. Kursų trukmė – 3 mėnesiai. Užsiėmimai vyks 2 kartus per savaitę (vieno užsiėmimo trukmė – 1,5 val.). Kursų pradžia 17.30 val. 3 mėnesių kursų kaina – 100 eurų; studentams ir moksleiviams – 85 eurai. Papildoma informacija telefonu: (85) 2329773; registracija el. paštu: andrzej.kierulis@instytutpolski.org.

17 rugsėjo

Vieno šedevro tarptautinė paroda „Šlovingas, didis ir neregėtas įvykis: 1611 m. Maskvos caro priesaika“

Przysięga-cara

Vieno šedevro tarptautinė paroda „Šlovingas, didis ir neregėtas įvykis: 1611 m. Maskvos caro priesaika“

2019 m. rugpjūčio 21 d. – 2021 m. rugpjūčio 21 d., Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius). Parodos pristatymas: 2019 m. rugsėjo 17 d. 18 val. (įėjimas su kvietimais)

Tai vieno įspūdingo, reikšmingus 400 metų senumo istorinius Lietuvos, Lenkijos ir Maskvos valstybių įvykius menančio, monumentaliais matmenimis (beveik 3,5 x 3,5 m) išsiskiriančio eksponato paroda. Šis kūrinys – žinomo italų dailininko Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, ~1570–1650) ar jo aplinkos sukurtas paveikslas Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime (paveikslo pavadinimas nėra galutinai įsitvirtinęs, todėl šis kūrinys dar vadinamas Maskvos carų Šuiskių priesaika, Stanislovas Žulkevskis pristato valdovui Žygimantui Vazai ir karalaičiui Vladislovui sugautus carus Šuiskius 1611 m. Seime, taip pat – Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ir jo brolių Dmitrijaus bei Ivano pristatymas Respublikos valdovui ir Seimui Varšuvos karališkosios pilies Senato salėje ir pan.). Paveikslas primena tiek konkrečią pergalę, tiek ir visą Abiejų Tautų Respublikos karų prieš Maskvą XVII a. pradžioje istoriją. Paveikslo Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime siužetas liudija, kad Liublino unijos sukurta Abiejų Tautų Respublika, suvienijusi Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei jos tautas – lenkus, lietuvius, ukrainiečius, baltarusius, – ne tik sugebėjo atsispirti agresijai iš Rytų, bet ir suduoti itin skaudų ir žeminantį smūgį suirutę tuo metu išgyvenusiai Maskvos valstybei.

Organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Krokuvos Vavelio karališkieji rūmai Krokuvoje, Lvovo istorijos muziejus; partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje

17 rugsėjo

„Antrojo pasaulinio karo istorinė atmintis“ – konferencija, skirta paminėti Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ąsias metines

2wojna-swiatowa

„Antrojo pasaulinio karo istorinė atmintis“ – konferencija, skirta paminėti Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ąsias metines

Rugsėjo 17 d. 11-15 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

1939 m. rugsėjo 1-osios rytą nacistinė Vokietija užpuola Lenkiją. Prasideda Antrasis pasaulinis karas, kurio veiksmai iš pradžių apims Europą, o vėliau išplis per visą pasaulį ir lems didžiausią katastrofą žmonijos istorijoje. Likus savaitei iki karo pradžios, 1939 m. rugpjūčio 23-ąją, Hitleris ir Stalinas pasirašo susitarimą, visuotinai vadinamą Molotovo-Ribentropo paktu. Tarptautinei teisei prieštaraujantis susitarimo priedas – slaptasis protokolas – nustato įtakos sferas Vidurio ir Rytų Europoje. 1939 m. rugsėjo 17-ąją Raudonoji armija užima rytinę Lenkijos dalį. Hitlerio ir Stalino aljansas truks iki 1941 m. birželio 22-osios, kai nacistinė Vokietija užpuls SSRS. Baisiausio iš visų karų kataklizmas tęsis bemaž 6 metus ir pareikalaus keliolikos milijonų nekaltų aukų gyvybių.
Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lenkijos Respublikos ambasada, Vytauto Didžiojo universitetu, Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuoja konferenciją „Antrojo pasaulinio karo istorinė atmintis”, skirtą paminėti Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ąsias metines. Konferencijoje dalyvaus mokslininkai, ekspertai ir muziejinių institucijų atstovai iš Lietuvos ir Lenkijos. Jie diskutuos apie II pasaulinio karo reikšmę Vidurio ir Rytų Europai, apie istorinę atmintį, apie tragiškas patirtis ir apie tai, kaip kalbėt,  šviesti, mokyti jauniausią kartą apie II pasaulinį karą.
Renginys susidės iš trijų dalių:

  1. Diskusija „Antrojo pasaulinio karo reikšmė Europai ir atmintis apie jį šiandien“. Dalyvauja prof. habil. dr. Grzegorz Berendt (Gdansko universitetas, Gdansko II pasaulinio karo muziejus), Šarūnas Liekis (Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti) , prof. Irena Veisaitė (teatrologė, intelektualė, kultūros veikėja). Moderuoja dr. Andrzej Pukszto (Kauno Vytauto Didžiojo universitetas).
  2. Parodos „Kova ir kančios. Lenkijos piliečiai Antrojo pasaulinio karo metu“ Parodą parengė Gdansko II pasaulinio karo muziejus.
  3. Diskusija  „Kaip kalbėti ir mokyti apie II pasaulinį karą jaunąją kartą? Koks yra institucijų, muziejų ir memorialinių  vietų vaidmuo šiame procese?“. Dalyvauja:  Andrzej Kacorzyk (Aušvico-Birkenau valstybinis muziejus, Tarptautinis edukacijos apie Aušvicą ir Holokaustą centras), Marius Pečiulis (IX forto muziejus), Rafał Rogulski (Europos atminimo ir solidarumo tinklas), Zigmas Vitkus (Panerių memorialas). Moderuoja Donatas Puslys (publicistas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas)

Konferencijos atidaryme dalyvaus: Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos Respublikos kultūros ministras, Urszula Doroszewska, Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje, Renaldas Gudauskas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo direktorius ir Emanuelis Zingeris,  Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas. Moderuoja Marcin Łapczyński, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius.
Konferencija vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su vertimu. Dėmesio, vietų skaičius yra ribotas! Jei norite dalyvauti, prašome iki rugsėjo 13 d. užsiregistruoti  el. paštu: https://tinyurl.com/seminaras80 .

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos  ambasada  Vilniuje, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

18 rugsėjo

„Žinios iš kažkur kitur“. Kultūros vaidmuo 9-o dešimtmečio pabaigos Europos demokratinėse permainose

coverizrael

„Žinios iš kažkur kitur“. Kultūros vaidmuo 9-o dešimtmečio pabaigos Europos demokratinėse permainose

Rugsėjo 18 d., Šiuolaikinio meno centro skaitykla (Vokiečių g. 2, Vilnius)

Demokratinių permainų Europoje 30-ųjų metinių proga kviečiame į lenkų-lietuvių diskusiją „Žinios iš kažkur kitur“, kuri viena vertus, papildo parodą „Laukiant kito atėjimo”, eksponuotą Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje ir Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centre Varšuvoje, o kita vertus, bando apžvelgti kultūros ir lietuvių-lenkų bendradarbiavimo kondiciją.
Lenkija ir Lietuva grumiasi su jas slegiančia istorija, taip pat ir ta bendra. Dažnai tai tampa kliūtimi plėtoti sėkmingą bendradarbiavimą, taip pat ir kultūros srityje. Apie tai, be kitų temų, rašoma ir naujame meno ir kultūros leidinio „Obieg“ numeryje. Žurnalą nuo 1987 m. leidžia Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centras Varšuvoje, pastaruoju metu „Obieg“ pasirodo kaip ketvirtinis žurnalas internete https://obieg.u-jazdowski.pl
Atsižvelgdami į gvildenamas temas, autoriai numeryje norėtų atsispirti nuo pasakojimo apie Žaidimą valstybes – kelių asmenų, keletą dešimtmečių sudariusių neformalią meno grupę, kuri animavo alternatyvią valstybinę-politinę realybę keliuose privačiuose Varšuvos butuose Lenkijos Liaudies Respublikos laikais, istorijos. Apie tai papasakos leidinio „Obieg“ redaktorius Krzysztof Gutfrański.
Į pokalbį, kurį modernuos parodos kuratorė Ūla Tornau, pakviesta „Obieg“ redakcija ir autorės. Jie kartu diskutuos apie Lenkijos ir Lietuvos kaip daugiataučių valstybių idėją bei Lenkijos ir Lietuvos unijos tradicijos aktualumą. Bus atsižvelgta ir į ano meto ateities vizijas, kurtas, be kitų, lietuvių geografo Kazio Pakšto (1893-1960), siūliusio sukurti „atsarginę Lietuvą“ už jūrų-marių, apgyvendintą lietuvių imigrantų -  saugią teritoriją karo atveju. Taip pat į visuomeninių judėjimų sumanymus, tokius kaip Vilniuje įkurtas žydų Bund (1897-1948) – socialistinė partija, siekusi, be kitų, žydų laicizavimo ir kultūrinės autonomijos.
Diskusijos dalyviai taip pat kalbėsis apie tai, kokį vaidmenį Rytų Europos demokratinėse permainose 9-to dešimtmečio pabaigoje – 10 dešimtmečio pradžioje atliko kultūra.
Diskusijos dalyviai: Miglė Bareikytė ir doc. Viktorija Rusinaitė – tyrėjos  ir „Obieg” Nr.9 teksto autorės, Krzysztof Gutfrański – vyriausias „Obieg” redaktorius, Vitalij Strigunkov – vizualinis menininkas, „Obieg” Nr.9 bendraredaktorius. Susitikimą moderuos Ūla Tornau, ŠMC ir parodos „Laukiant kito atėjimo“ kuratorė. Daugiau informacijos ir tiksli renginio valanda:  cac.lt

Organizatoriai: Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), Lenkijos institutas Vilniuje

19 rugsėjo

Parodos „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“ atidarymas

Plakat v2

Parodos „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeusz Romer ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“ atidarymas

Rugsėjo 19 d., 18.00 val., Lietuvos žydų bendruomenės būstinėje (Pylimo g. 4, Vilnius)

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva ir užsakymu Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų instituto darbuotojos dr. Olgos Barbasiewicz parengta paroda – tai pirmas toks visapusiškas bandymas pristatyti Lenkijos ambasadoriaus Japonijoje Tadeuszo Romerio didvyriškus veiksmus gelbstint žydų karo pabėgėlius, atvykstančius į Japonijos uostus su Japonijos konsulo Kaune Chiune Sugiharos išduotomis vizomis.
Tadeusz Ludwik Romer gimė 1894 m. gruodžio 6 d. Antanašėje, kuri tuo metu buvo Rusijos imperijos Kauno gubernijos teritorija. 1937 m. tapo pirmuoju Lenkijos ambasadoriumi Japonijoje. Prieglobsčio Holokausto metu ieškantys Lenkijos žydai 1940 metų vasarą gavo japonų konsulo Kaune Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines vizas suteikiančias galimybę atvykti į Japonijos imperiją. Šios vizos reikalingos norint patekti į Nyderlandų teritoriją Kurakao, į kurį, kaip priimančios šalies teritoriją, pabėgėliai galėjo vykti su Kaune reziduojančio Olandijos garbės konsulo Jano Zwartendijko išduotomis pažymomis apie bevizį režimą.
Pabėgėliams Lenkijos piliečiams nedelsiant buvo suteikiama Lenkijos konsulinė pagalba. Ambasadorius Tadeuszas Romeris privalėjo užtikrinti priimančių šalių vizų išdavimą, kadangi vėlesniu laikotarpiu atvykę asmenys neturėjo jokių kitų vizų išskyrus Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines. Romeris tuo metu skaičiavo, kad į Japoniją atvyks apie 500 asmenų. Sovietų ir japonų valstybės galėjo atsisakyti įleisti tokią grupę. Tačiau jau vasario viduryje pabėgėlių skaičius perkopė 700, apie tai lenkų diplomatai nedelsiant pranešė Londonui. Lenkų diplomatijai svarbiausia užduotis buvo išskirstyti Japonijoje jau esančius pabėgėlius. Siekdamas užtikrinti pagalbą pabėgėliams, ypač, neturintiems priimančių šalių vizų ir lėšų pragyvenimui, ambasadorius Romeris įkūrė„ Lenkijos karo aukų pagalbos komitetą“, kurio pirmininke tapo jo žmona Zofia Romer. Komitetas rinko lėšas iš lenkų išeivių ir piliečių gyvenančių Tolimuosiuose Rytuose, gavo paramą iš Niujorko Joint Distribution Committee. Tai suteikė galimybę veikti ir teikti taip reikalingą pagalbą pabėgėliams. Komitetas įkūrė savo biurus Kobėje ir Tokijuje bei bendradarbiavo su žydų organizacijomis Kobėje ir Jokohamoje. Komiteto atstovas Tsurugos uoste pasitikdavo atvykstančius Lenkijos piliečius ir padėdavo sutvarkyti vizų formalumus, nukreipdavo atvykėlius į Kobę, kur žydų bendruomenė suteikdavo apgyvendinimą. Komitetas pabėgėliams teikė piniginę pagalbą, tarpininkaudavo bendraujant su vietine valdžia ar vežėjų įmonėmis. Siekdama atvykėliams padėti išvengti ilgos kelionės į Tokiją, Lenkijos ambasada įkūrė laikiną konsulinį skyrių Osakoje. 1941 metais nusprendus uždaryti Lenkijos atstovybę Japonijoje, Tadeuszas Romeris kartu su ambasados darbuotojais tų pačių metų spalio pabaigoje išvyko į Šanchajų, kur tęsė diplomatines pastangas padėti pabėgėliams. Jam tarpininkaujant, Lenkijos piliečiai galėjo gauti vizas į kitas užsienio šalis bei finansinę pagalbą, dažnai perduodamą per Lenkijos diplomatines atstovybes, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos vyriausybe išeivijoje.
Tadeuszas Romeris išvyko iš Šanchajaus 1942 m., Tolimuosiuose Rytuose palikęs gerai organizuotą lenkų žydų bendruomenę, kurios atstovai buvo įtraukti į naujai įkurtą organizaciją, pavadintą Kinijos lenkų sąjungos centrine valdyba. Apsigyvenęs Lourenço Marques (šiuo metu – Maputo, Mozambikas), Romeris toliau savo diplomatine veikla padėjo Lenkijos žydams. Tais pačiais metais Tadeuszas Romeris paskirtas ir iki 1943 m. pavasario ėjo Lenkijos ambasadoriaus SSRS pareigas. 1943 m. balandį tapo Lenkijos Respublikos vyriausybės įgaliotiniu Artimuosiuose Rytuose, o tų pačių metų liepą paskirtas Stanisławo Mikołajczyko vadovaujamos vyriausybės Londone užsienio reikalų ministru. Pasibaigus karui, Romeris emigravo į Kanadą ir dirbo McGill universitete. Nuo 1963 m. iki pat mirties buvo Lenkijos mokslo instituto Kanadoje pirmininkas. Mirė 1978 m. kovo 23 d. Monrealyje.
Parodos lankytojai galės susipažinti ne tik su ambasadoriaus Tadeuszo Romerio veikla, bet ir su kasdieniu žydų karo pabėgėlių gyvenimu Japonijoje bei Šanchajuje. Parodą papildo proginis leidinys. Parodos atidaryme dalyvaus parodos autorės dr. Olga Barbasiewicz ir Barbara Abraham.  Paroda veiks iki spalio 19 d.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Partneriai: Sugiharos fondas Diplomatai už gyvybę, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Japonijos ambasada Vilniuje, Lenkų biblioteka Londone, Lenkijos nacionalinis skaitmeninis archyvas, Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų institutas

2 spalio

XXX tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo 2019“

PDR_Cover_1

XXX tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo 2019“
Spalio 2-7 d., Druskininkai-Vilnius

Tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ vyks jau trisdešimtą kartą. Šiemet festivalio tema – „Kas rašo mano eilėraštį?“. Ankstesniuose festivaliuose kalbėta įvairiomis temomis, kuriomis ne tik bandyta išprovokuoti diskusiją apie gyvenimo ir literatūros aktualijas bei tendencijas, apie per metus pasirodžiusias knygas, bet ir pažvelgti į literatūrą iš kitų menų perspektyvos. Per 30 metų „Poetiniame Druskininkų rudeny“ lankėsi poetai iš visų kontinentų ir įvairiausių šalių. Šiemet atvyks svečiai ir iš  Lenkijos: Natalia Malek ir Jarosław Mikołajewski. Jie skaitys savo poeziją  festivalio renginiuose tarp Latvijos, Estijos, Ukrainos, Belgijos, Turkijos, JAV ir  kitų festivalio svečių. Daugiau informacijos apie festivalį: http://pdr.lt/lt/festivalis/programa ir http://pdr.lt/lt/naujienos-ir-renginiai/item/214-kviecia-30-asis-literaturos-festivalis-poetinis-druskininku-ruduo

Natalia Malek – poetė, anglakalbės literatūros vertėja. Trijų poezijos rinkinių autorė: Darbingos popietės (Pracowite popołudnie, 2010), Grobstymas (Szaber, 2014), Skaidulos (Kord, 2017), abu pastarieji nominuoti Gdynės literatūros premijai. Lenkijos kultūrinei spaudai rašo straipsnius apie meną. Rengia seminarus ir pokalbius apie poeziją, vizualiuosius menus bei anglakalbių šalių literatūrą.

Jarosław Mikołajewski – poetas, vaikų rašytojas, eseistas, italų literatūros vertėjas, žurnalistas. Apdovanotas daugeliu lenkų literatūros premijų, pelnė ir Italijos valstybinių apdovanojimų. Parašė keletą esė apie italų kultūrą, reportažų. Jo eilėraščių išversta į daugiau kaip dešimt kalbų. Išvertė Dantės, Petrarcos, G. Leopardžio, E. Montalės ir kitų italų autorių poezijos, C. Collodi  („Pinokio“) ir G. Rodario knygų vaikams.

Jarosław Mikołajewski dalyvaus „Poezijos vakare“, spalio 4 d., 19 val. (Centras „Dainava“, „Aušrinės“ salė, Maironio g. 22, Druskininkai), Natalia Malek – ES programos „Kūrybiška Europa“ projekto VERSOPOLIS poetų skaitymuose  (Kavinė „Širdelė“, „Bubilo“ salė, Maironio g. 16, Druskininkai).

Organizatorius: Poetinis Druskininkų ruduo; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

3 spalio

19-asis Lenkų kino festivalis

PLak-mn

19-asis Lenkų kino festivalis
Spalio 3-13 d., Vilnius, Kaunas, Marijampolė, Mažeikiai, Šalčininkai

Spalio 3-13 dienomis penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Mažeikiuose ir Šalčininkuose vyks Lenkijos instituto Vilniuje rengiamas 19-asis Lenkų kino festivalis. Jo programoje – rinktiniai filmai iš Kanų, Berlyno, Sandanso ir kitų geriausių pasaulio kino festivalių. Kai kurių pagrindinės programos filmų premjeros vos prieš kelias dienas įvyko didžiausiame lenkų filmų festivalyje Gdynėje, o visai netrukus apdovanojimus pelnę darbai pasieks ir Lietuvos žiūrovus. Pagrindinę festivalio programą sudaro naujausi ir verčiausi dėmesio įvairių kartų režisierių skirtingų žanrų filmai, atspindintys šiuolaikinio lenkų kino aktualijas, tradicijas ir potencialą. Tarp 13-os programos filmų bus pristatyta Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje dalyvavusi, vos prieš kelias dienas Gdynės kino festivalio „Auksiniais liūtais“ apdovanota naujausia Agnieszkos Holland istorinė drama „Ponas Džounsas“ (Obywatel Jones, 2019), aktorei Krystynai Jandai Sandanso festivalyje geriausios aktorės prizą pelnęs Jaceko Borcucho filmas „Saldi dienos pabaiga“ (Słodki koniec dnia, 2019), Europos kino akademijos išrinktas geriausiu metų animaciniu filmu, San Sebastiano kino festivalyje publikos prizu apdovanotas, įvairiuose Europos festivaliuose apdovanojimus renkantis animacinis – dokumentinis filmas „Dar viena gyvenimo diena“ (Jeszcze dzień życia, rež. Raúl de la Fuente, Damian Nenow, 2018), įkvėptas legendinio lenkų karo reporterio, žurnalisto ir rašytojo Ryszardo Kapuścińskio. Žanrinio kino mėgėjų lauks 10 įvairių festivalių apdovanojimų jau susižėręs, Europos kino akademijos įtrauktas į geriausių metų filmų sąrašą ir kartu su Agnieszkos Holland „Ponu Džounsu“ pretenduojantis į vadinamąjį Europos Oskarą Adriano Paneko trileris „Vilkolakis“ (Wilkołak, 2018), vienu laukiamiausių šių metų filmų Lenkijoje tapęs Boryso Lankoszo detektyvas „Tamsu, beveik naktis“ (Ciemno, prawie noc, 2019), taip pat  romantinė komedija „Visa laimė“ (Całe szczęście, rež Tomasz Konecki, 2019) su charizmatiškuoju Piotru Adamczyku. Pagrindinėje programoje netrūks dėmesio istorijai. Ką tik po premjeros Lenkijoje Lietuvos žiūrovai išvys pirmąjį vaidybinį filmą apie nevienareikšmiškai ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje vertinamą lenkų nepriklausomybės tėvu vadinamą Józefą Piłsudskį „Pilsudskis“ (Piłsudski, rež. Michał Rosa, 2019). Būsimąjį Lenkijos maršalką suvaidino Borys Szyc, neseniai Lietuvos ekranuose matytas filme „Šaltasis karas“. Į Varšuvos sukilimo priešistorę nukels Władysławo Pasikowskio juosta „Pasiuntinys“ (Kurier, 2019), kurios pagrindu tapo vadinamojo Varšuvos kurjerio Jano Nowako-Jeziorańskio gyvenimas. Tragiškus kašubų likimus XX a. I pusėje pristato Filipo Bajono istorinė epopėja „Kamerdineris“ (Kamerdyner, 2018). Tuo tarpu Adamo Sikoros „Autsaideris“ (Autsajder, 2018) nukels į ne tokius senus Lenkijos Liaudies Respublikos laikus, kuomet neretai reikėdavo rinktis tarp idealų ir laisvės. Jaunųjų festivalio žiūrovų dėmesio lauks Jaceko Bławuto vaidybinis filmas „Šokolado diena“ (Dzień czekolady, 2018) – pirmasis lenkų projektas, pelnęs Kanų Krzysztofo  Kieślowskio apdovanojimą už geriausią Vidurio Europos scenarijų. Šių metų specialioji programa skirta pernai išėjusiam lenkų kino ir teatro režisieriui Kazimierzui Kutzui (1929-2018), kurio filmai ne tik paveikė lenkų kino raidą, bet ir iki šiol neprarado originalumo, aktualumo, ypatingos meninės įtaigos. Retrospektyva pristato penkis skirtingų režisieriaus kūrybos etapų filmus: išskirtinio vizualinio grožio filmą „Niekas nekviečia“ (Nikt nie woła, 1960), psichologinę dramą „Tylėjimas“ (Milczenie, 1963), du vadinamosios Silezijos trilogijos filmus: „Juodos žemės druska“ (Sól ziemi czarnej, 1969) ir „Perlas karūnoje“ (Perła w koronie, 1971) bei 1994 m. sukurtą karčią komediją „Atsivertėlis“ (Zawrócony).
Festivalyje sulauksime garbingų svečių. Filmą „Malonė“ (Ułaskawienie, 2018) pristatyti atvyks režisierius Jan Jakub Kolski ir pagrindinė aktorė, už geriausią moters vaidmenį šiame filme Gdynės kino festivalyje apdovanota Grażyna Błęcka-Kolska. Savo antrąjį pilno metro vaidybinį filmą „Trenerio duktė“ (Córka trenera, 2018) Vilniuje pristatys lenkų kino „jaunų ir gabių“ kartos atstovas režisierius Łukasz Grzegorzek. Iškart po sėkmingo  starto Gdynės kino festivalyje, į lietuviškąją filmo „Piłsudskis“ premjerą  Vilniuje atvyks režisierius Michał Rosa.
Bilietus į Lenkų kino festivalio filmus galima įsigyti festivalio kino teatrų: Skalvija, Pasaka, Multikino, Romuva, Spindulys kasose ir Tiketa ir/ar bilietai.lt. Mažeikių ir Šalčininkų kultūros centruose Lenkų kino festivalio filmai bus rodomi nemokamai.
Visa 19-ojo Lenkų kino festivalio programa: http://www.lenkukinas.lt.

19-ąjį Lenkų kino festivalį globoja Polski Instytut Sztuki Filmowej (Lenkų kino meno institutas). Festivalio pagrindiniai rėmėjai: Orlen Lietuva, Stop Cafe, Lenkijos avialinijos LOT.
Festivalio partneriai: Liu Patty desertinė, Clear Channel Lietuva, Advert LT.
Festivalio viešbutis: Hotel Vilnia.
Žiniasklaidos partneriai: LRT, 15min.lt, Žmonės, Kinas, Literatūra ir menas, Kurier Wileński, radijo stotis  Znad Wilii, interneto portalai ZW.lt ir Wilnoteka.lt.

10 spalio

Lenkų filmai Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje “Nepatogus kinas”

cienie-imperium_1100x1100

Lenkų filmai Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje “Nepatogus kinas”

Spalio 10-23 d., Vilnius, Kaunas, Panevėžys

Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu VIlniuje šių metų Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje “Nepatogus kinas” bus parodyti du lenkų filmai.

„Imperijos šešėlyje” (Lenkija, Armėnija, Gruzija, Ukraina, 2018, 76 min., režisierius Karol Starnawski, operatorius Filip Drożdż).
Pasaulis jau senokai pamiršo po Sovietų Sąjungos įsiplieskusius pasienių konfliktus. Tačiau dėl agresyvios Rusijos ekspansinės politikos jie vis dar vyksta. Aleksejus iš Kalnų Karabacho, Timūras iš Ukrainos ir lietuvių kilmės Aleksandras iš Gruzijos, nors ir gyvena toli vienas nuo kito ir yra visiškai skirtingi, patiria panašius dalykus – jie gyvena nesibaigiančio karo sąlygomis. Tai filmas apie viltį ir pastangas nepasiduoti, nors esi tik sraigtelis politinių ir istorinių įvykių epicentre.
Filmas rusų, lenkų, armėnų, gruzinų, ukrainiečių, lietuvių kalbomis su lietuvių ir anglų titrais.
Seansai:
Spalio 12 d., 17:30 val., Forum Cinemas „Vingis” (Vilnius), 3 salė
Spalio 18 d., 17:30 val.,  „Pasaka” (Vilnius), didžioji sale. Po seanso vyks susisitikimas su filmo autoriais.

„Ryšys” (Lenkija, Islandija, 2018, 62 min., režisierius Paweł Ziemilski, operatorius Filip Drożdż).
Per trisdešimt metų iš nedidelio miestelio Lenkijoje ieškoti geresnio gyvenimo į Islandiją išvyko ir niekada negrįžo apie 400 žmonių. Tai daugiau nei trečdalis Stare Juchy gyventojų. Dėl didžiulio atstumo tarp šalių ir brangios kelionės buvę ir esami miestelio gyventojai gyvai susitinka labai retai. Dažniausiai jie bendrauja naudodamiesi šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis, ypač „Skype“. Tačiau Pawelo Ziemilskio filmas „Ryšys“ nėra vien Lietuvos žiūrovui gerai žinomas pasakojimas apie skirtingose pasaulio šalyse gyvenančius vienos šeimos narius. Režisierius, naudodamas montažą ir projekciją, tiesia kinematografinius tiltus tarp Lenkijos ir Islandijos ir sukuria sąlygas ypatingiems susitikimams.
Filmas lenkų ir islandų kalbomis su lietuvių ir anglų titrais.
Seansai:
Spalio 14 d., 21:00, Forum Cinemas „Vingis” (Vilnius), 3 salė. Po seanso vyks susisitikimas su filmo režisieriumi.
Spalio 15 d., 19:30, „Romuva” (Kaunas). Po seanso vyks susisitikimas su filmo režisieriumi.
Spalio 16 d.,  20:00, Forum Cinemas „Vingis” (Vilnius), 4 salė. Po seanso vyks susisitikimas su filmo režisieriumi.
Spalio 20 d.
, 16:30, „Pasaka” (Vilnius), didžioji salė.
Spalio 23 d., 19:30, Kino centras „Garsas“ (Panevėžys), didžioji salė.

Tiksli festivalio programa: https://nepatoguskinas.lt/2019/filmai/

10 spalio

Tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“

Radziwiłłowie

Tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“

Spalio 10 d. – sausio 12 d., Valdovų rūmų muziejaus Parodų centras (Katedros a. 4, Vilnius)
Parodos atidarymas: spalio 10 d. 18 val.

Parodą globoja J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Parodoje atskleidžiama garsiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vėliau – ir vienos žymiausių visos Abiejų Tautų Respublikos didikų giminės – kunigaikščių Radvilų – kilmė, genealogija, atskirų giminės linijų ir šakų istorija, įvairialypė veikla, indėlis į valstybės, jos politikos ir diplomatijos, Bažnyčios, kultūros ir meno, ūkio bei karybos raidą. XV–XVIII a. Radvilos yra daugiausiai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei senatorių (aukščiausių, įtakingiausių valstybės pareigūnų) davusi giminė – net 40. Radvilos užėmė svarbiausius valstybinius postus: 13 Vilniaus vaivadų, 10 Vilniaus kaštelionų, 7 Lietuvos kancleriai, 9 Lietuvos didieji maršalkos, 7 Lietuvos didieji etmonai, 3 vyskupai (iš jų 1 kardinolas). Parodoje pristatomos ryškiausios rinktinės Radvilų giminės paveldo kilnojamosios vertybės, surinktos iš daugiau nei 40 atminties institucijų ir privačių asmenų rinkinių – muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, esančių 7 valstybėse (Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Izraelyje / Palestinoje). Bemaž 400 eksponatų turėtų atskleisti kunigaikščių Radvilų veiklos senojoje Lietuvos valstybėje įvairiapusiškumą ir nuopelnus, atspindėti svarbiausias Radvilų giminės istorijos ir raiškos valstybės bei visuomenės gyvenime sritis. Lietuvos bei Lenkijos muziejininkystės istorijoje savo turiniu didžiausioje ir išsamiausioje Radvilų giminei kada nors rengtoje tarptautinėje parodoje rodomi tipologiškai labai įvairūs eksponatai: portretai ir kiti tapybos darbai, auksakalystės ir juvelyrikos dirbiniai, ginklai ir šarvai, gobelenai ir kiti tekstilės kūriniai, rūbų pavyzdžiai, bažnytiniai reikmenys, skulptūros, medaliai, spaudai, dokumentai, leidiniai, grafikos darbai, žemėlapiai, su Radvilų gimine siejamos relikvijos. Dalis vertybių kitur niekada nerodytos arba mažai žinomos vertybės ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tarp jų – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio Betliejaus bazilikai dovanota liturginė taurė su patena, kiti jo piligrimystės į Šventąją Žemę reliktai, žymaus italų juvelyro sukurta Barboros Radvilaitės kamėja, Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvų elementai, garsių dailininkų sukurti Radvilų portretai, vadinamosios portretų galerijos „su laurų vainiku“ dalis, reti leidiniai bei svarbiausi dokumentai – titulų suteikimo diplomai ir kt. Įėjimas į parodos atidarymą su kvietimais.

Organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł); partneris: Lenkijos institutas Vilniuje; mecenatai: Kauno tiltai,  BTA Vienna Insurance Group

23 spalio

Projektas „EUNIC Baltic Roadtrip 2019“

eunic

Projektas „EUNIC Baltic Roadtrip 2019“
Spalio 23-30 d., Vilnius-Šalčininkai-Daugpilis-Valga

Projekto „EUNIC Baltic Roadtrip 2019“ organizatoriai kviečia 2019 m. spalio 23-30 dienomis dalyvauti edukacinėje kelionėje Vilnius-Šalčininkai-Daugpilis-Valga ir ją kartu su bendraamžiais iš Daugpilio (Latvijos) ir Valgos (Estijos) užbaigti šauniu vakarėliu Rygoje.Projekto dalyviai aplankys Latvijos ir Estijos pasienio miestus ir susipažins su jų regionais, dalyvaus ekskursijose, kino peržiūrose, diskusijose ir dirbtuvėse, kurias ves įvairių sričių specialistai iš Danijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, sužinos apie naujas ES galimybes jaunimui vystyti profesinius įgūdžius. O svarbiausia – susipažins su bendraamžiais iš Latvijos ir Estijos ir patobulinsi savo anglų kalbą! Projektą „EUNIC Baltic Roadtrip 2019“ organizuoja trys EUNIC klasteriai, veikiantys Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Projektas įgyvendinamas EUNIC Global ir nacionalinių kultūros institutų lėšomis. EUNIC – tai Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų tinklas, jungiantis 36 narius iš 28 ES šalių narių, veikiančius 150 pasaulio valstybių. EUNIC nariai yra aktyvūs meno, kalbos, jaunimo, švietimo, mokslo, visuomenės, kultūrinio dialogo ir vystymosi srityse. Visi EUNIC nariai bendradarbiauja daugiau nei 100-ame klasterių, veikiančių miestuose, regionuose ir valstybėse, įgyvendinami bendrus projektus ir programas bei atkreipdami dėmesį į kultūros vaidmenį ES vidaus ir užsienio politikoje. EUNIC Lietuva jungia Britų tarybą, Goethe institutą, Italų kultūros institutą, Lenkijos institutą, Lietuvos kultūros institutą, Prancūzų institutą.