14 vasario

CIKLAS „SUSITIKIMAI SU LENKIŠKA KNYGA”. VASARIO RENGINIAI

cover-sowa-2

CIKLAS „SUSITIKIMAI SU LENKIŠKA KNYGA”. VASARIO RENGINIAI

Lenkijos institutas Vilniuje kviečia į susitikimų su lenkiška knyga ciklą. Juose kartu su lenkų ir lietuvių partneriais pristatysime Lietuvos skaitytojams įdomiausius lenkų autorių arba bendrus lenkų-lietuvių leidinius, susijusius su Lietuva bei lietuvių ir lenkų santykiais. Lenkų literatūros Lietuvoje skaitytojai turės galimybę susipažinti su lietuviškais lenkų autorių knygų leidimais, susitikti su lenkų rašytojais, literatūros kritikais, mokslininkais ir vertėjais. Vasarį kviečiame į tokius renginius:

BALTIJOS PEGASAS.  JAUNOJI LENKŲ POEZIJA IŠ VILNIAUS
Vasario 14 d. 18 val.,  Adomo Mickevičiaus biblioteka ( Trakų  g. 10, Vilnius) 

Debiutinių Mirosławos Bartoszewicz, Dominikos Olickos, Krystynos Užėnaitės ir Wiaczesławo Zienkiewicziaus poezijos tomų pristatymas. Tai pirmieji atskiromis knygomis pasirodę Vilniaus krašto literatūros tomai, išleisti Lietuvoje su LR tautinių mažumų departamento parama. Apie jaunuosius poetus papasakos Vytauto Didžiojo universiteto polonistė dr. Halina Turkiewicz, tuo tarpu kūrinius lenkų ir lietuvių kalba skaitys patys autoriai, gitara akompanuos vietiniai muzikantai.
Susitikimas lenkų ir lietuvių kalbomis. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Adomo Mickevičiaus biblioteka 

 

„VILNIAUS ESKIZAI. APIE LITERATURINĘ „ŻAGARŲ“ GRUPĘ IR NE TIK
Vasario 19 d. 18 val.
, Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, Vilnius)
Vasario 22 d. 11 val., Vilniaus knygų mugė,  salė 5.3, Litexpo  (Laisvės pr. 5)

Prof. Tadeuszo Bujnickio knyga „Vilniaus eskizai. Apie literatūrinę „Żagarų“ grupę ir ne tik“ pristato platų istorinį, filosofinį ir etninį kontekstą (żagarininkų ryšius su lietuvių, baltarusių, žydų, rusų kultūra ir kt.) ir leidžia pajausti specifinę intelektualią anuometinio daugiakultūrio ir daugiakalbio Vilniaus, kuriame skleidėsi Czesławo Miłoszo, Teodoro Bujnickio, Aleksandro Rymkiewicziaus ir kt. kūryba. Knygos, prie kurios leidybos prisidėjo ir Lenkijos institutas Vilniuje, pristatymo vakare prof. Tadeuszui Buinickiui bus įteikta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto įsteigta Algio Kalėdos premija. Premija skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų dvejų metų Lietuvos literatūros paveldo, lietuvių-lenkų literatūrinių ryšių, komparatyvistikos ir kultūrų sąveikos tyrimus.
Susitikime dalyvaus: knygos autorius prof. Tadeusz Bujnicki, LR kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, vertėja Danutė Balašaitienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė, A. Kalėdos premijos komisijos pirmininkė Viktorija Šeina, a. a. Algio Kalėdos žmona Laima Kalėdienė.
Susitikimai vyks  lenkų ir lietuvių kalba su vertimu.
Įėjimas į Vilniaus paveikslų galeriją nemokamas. Įėjimas į Vilniaus knygų mugę su bilietais.

Organizatoriai:  Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailės muziejus – Vilniaus paveikslų galerija

 

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS VAIKAMS „TRIJŲ PAVEIKSLĖLIŲ ISTORIJA“
Vasario 22 d.
, 13-15 val. ir vasario 23 d., 13-15 val., Vilniaus knygų mugė, Kūrybinė studija (salė Nr. 4), Litexpo (Laisvės pr.  5, Vilnius) 

Kūrybines dirbtuves vaikams „Trijų paveikslėlių istorija” ves žinoma lenkų iliustratorė Monika Hanulak. Ji yra daugelio prestižinių apdovanojimų Lenkijoje ir už jos ribų (tarp jų – prestižinio  Bologna Ragazzi Award w poezijos vaikams kategorijoje už iliustracijas Juliano Tuwimo knygai „Eilėraščiai vaikams”) laureatė. Tai pirmoji konkurso istorijoje lenkiška knyga, įvertinta šiuo prestižiniu apdovanojimu. Dirbtuvėse vaikai sužinos, kaip gimsta knygų iliustracijos, pamėgins patys sukurti paveikslėlius ir net grafinius paveikslėlių pasakojimus.
Susitikimas lenkų ir lietuvių kalbomis su vertimu. Įėjimas į Vilniaus knygų mugę su bilietais.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų šalis

KNYGOS „WITKACY. PLĖŠRŪNIŠKAS PROTAS” SUTIKTUVĖS
Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta Lenkijos instituto Vilniuje kartu su Adomo Mickevičiaus ir Witkacy institutais bei leidykla „Aukso žuvys“ neseniai išleista knyga „Witkacy. Plėšrūniškas protas“. Tai pirmas lietuviškas leidinys, pristatantis Stanisławą Ignacy Witkiewiczių – Witkacy ir jo kūrybą.

  • Filmo „Mistifikacija“ (rež. Jacek Koprowicz, 102 min.) peržiūra
    Vasario 23 d. 18 val., Vilniaus knygų mugė, Knygos kino salė, Litexpo (Laisvės pr. 5, Vilnius)

1969-ieji. Studentas Jakubas Lazowskis netikėtai aptinka sensacingą pėdsaką, galintį pakeisti istoriją. Jo stebėjimai rodo, kad Witkacy nenusižudė 1939 m. Atsiranda vis daugiau šios keistos mistifikacijos įrodymų. Witkacy meilužė atneša į antikvariatą iki tol nežinomų savo portretų, kita moteris saugo atvirukus, gautus iš menininko jau po tariamos jo mirties. Viskas byloja, kad didis meistras, provokatorius ir skandalistas tebėra gyvas, mėgaujasi alumi, slapta nužiūrinėja jaunas mergaites, nepadoriai įsakinėja moterims ir kuria nuostabiausią iš menų – melą bei visokeriopas jo atmainas…
Filmą pristatys Helmutas Šabasevičius (Lietuvos dailės akademija).
Filmas lenkų kalba su lietuviškas subtitrais.  Įėjimas į Vilniaus knygų mugę su bilietais.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, EUNIC Lithuania

  • Knygos „Witkacy. Plėšrūniškas protas“ pristatymas
    Vasario 23 d.,  20 val., salė 5.3,  Vilniaus knygų mugė, Litexpo (Laisvės  pr. 5).

Kviečiame į pirmosios lietuvių kalba parengtos knygos apie išskirtinį XX a. pradžios menininką Stanisławą Ignacy Witkiewiczių-Witkacy pristatymą. Leidinyje išsamiai ir visapusiškai pristatoma šio įžymaus menininko kūryba: tekstai, dailės kūriniai ir fotografijos. Knyga, kurios rengimo darbai užtruko daugiau nei metus, turėtų iš arčiau supažindinti lietuvių skaitytojus su kūrėju, kurio šaknys – iš Lietuvos, tačiau apie kurį čia dar taip nedaug žinoma. Ši knyga yra Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio programos dalis, ją iniciavo ir prie jos parengimo prisidėjo Lenkijos institutas Vilniuje, Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje, Witkacy institutas Varšuvoje, o apipavidalino ir išleido leidykla „Aukso žuvys“.
Susitikime dalyvaus: Przemysław Pawlak (Witkacy institutas), Vidas Poškus (Vilniaus dailės akademija), Paulius Garbačiauskas (Vilniaus universitetas), leidyklos „Aukso žuvys“ ir Lenkijos instituto atstovai.
Susitikimas lietuvių ir lenkų kalba su sinchroniniu vertimu. Įėjimas į Vilniaus knygų mugę su bilietais.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Adomo Mickevičiaus institutas, Witkacy institutas, leidykla Aukso žuvys

6 kovo

KNYGŲ „BITĖS” IR „MEDŽIAI” PRISTATYMAS

cover-sowa-2

CIKLAS „SUSITIKIMAI SU LENKIŠKA KNYGA”. KOVO MĖN. RENGINIAI

Lenkijos institutas Vilniuje kviečia į susitikimų su lenkiška knyga ciklą. Juose kartu su lenkų ir lietuvių partneriais pristatysime Lietuvos skaitytojams įdomiausius lenkų autorių arba bendrus lenkų-lietuvių leidinius, susijusius su Lietuva bei lietuvių ir lenkų santykiais. Lenkų literatūros Lietuvoje skaitytojai turės galimybę susipažinti su lietuviškais lenkų autorių knygų leidimais, susitikti su lenkų rašytojais, literatūros kritikais, mokslininkais ir vertėjais. Kovą kviečiame į tokius renginius:

KNYGŲ „BITĖS” IR „MEDŽIAI” PRISTATYMAS
Kovo 6 d. 18 val.
, Renginių erdvė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Piotro Sochos knygos „Bitės” ir „Medžiai” sulaukia vis didesnio populiarumo visame pasaulyje. Lietuviškai knygas išleido  Kauno leidykla „Debesų ganyklos“. Pasakiškai spalvingi didelio formato albumai įvairiausio amžiaus skaitytojus supažindina su mus supančios gamtos pasauliu. Knygose gausu įdomiai pateiktos informacijos, jos išsiskiria puikiu grafiniu dizainu ir puikiai tinka skaityti suaugusiems kartu su vaikais. Knygų pristatyme dalyvaus jų autorius Piotr Socha ir leidyklos „Debesų ganyklos“ atstovai.
Susitikimas lietuvių ir lenkų kalba su vertimu. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Leidykla Debesų ganyklos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka


KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS VAIKAMS „MEDŽIAI” SU LENKŲ DAILININKU PIOTRU SOCHA
Kovo 7 d. 10 val.
, darželis „Šypsena” (P. Višinskio g.  23, Vilnius)

Vaikai su iliustratoriumi pasikalbės apie tai, kodėl medžiai tokie svarbūs mūsų gyvenime. Sužinos, kiek metų seniausiam pasaulio medžiui, kodėl jį gaubia didelė paslaptis, kur jis auga ir kaip atrodo. Visi kartu sukurs stebuklingą, spalvotų lapų išmargintą ir jame apsigyvenusių gyvūnų knibždantį medį.
Renginis uždaras.  Susitikimas lenkų kalba.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, darželis „Šypsena”

14 kovo

KNYGOS „TAIP DABAR ELGIASI DORIEJI. ŽYDUS GELBĖJĘ VILNIAUS KRAŠTO LENKAI“ SUTIKTUVĖS

001 taipdabar_cover

KNYGOS „TAIP DABAR ELGIASI DORIEJI. ŽYDUS GELBĖJĘ VILNIAUS KRAŠTO LENKAI“ SUTIKTUVĖS

Renginys iš ciklo „SUSITIKIMAI SU LENKIŠKA KNYGA”
Kovo 14 d. 18 val., Tolerancijos centras, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (Naugarduko g. 10, Vilnius)

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, Lietuvoje išleidžiama išskirtinė dvikalbė publikacija „Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“. Knygos autorė  Ilona Lewandowska, fotografijos – Bartoszo Frątczako. Knyga siekiama išsaugoti atmintį apie nepaprastus Vilniaus krašto lenkus, kurie rizikuodami savosiomis, gelbėjo kitų gyvybes. Knygos paruošimo darbai truko beveik metus. Pirmoje jos dalyje spausdinami interviu su Holokaustą tyrinėjančiais mokslininkais arba žmonėmis besirūpinančiais atminties apie žydų gelbėtojus išsaugojimu: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriumi dr. Arūnu Bubniu, Lenkijos tautos atminties instituto atstovu, istoriku dr. Marcinu Urynowicziumi, Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danuta Selčinskaja. Į antrą knygos dalį sugulė keliolika šeimų istorijų, nutikusių daugiau nei prieš 70 metų, tačiau vys dar gyvų ne tik liudininkų atmintyje, bet ir vėlesnių kartų sąmonėje. Ištyrinėjusi prieinamus šaltinius ir dokumentus, po pokalbių su išgelbėtaisiais ir Teisuolių šeimomis, autorė atrinko 11 šeimų istorijų, tarp jų – Marios Fedeckos, Ignacio ir Katarzynos Bujelių, Janinos Strużanowskos ir vieno kolektyvinio herojaus – Katalikų bažnyčios.
Knygos pristatyme dalyvaus: autorė Ilona Lewandowska, fotografas Bartosz Frątczak, dr. Marcin Urynowicz (Lenkijos tautos atminties institutas), dr. Arūnas Bubnys (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras), Danutė Selčinskaja (Tolerancijos centras, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus). Susitikimą ves Donatas Puslys. Knygos pristatymą papildys joje aprašytas istorijas atspindinti fotografijų paroda. Vakaro metu skambės aktorės Jovitos Jankelaitytės jidiš kalba atliekamos žydų dainos.
Susitikimas lenkų ir lietuvių kalba su sinchroniniu vertimu. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje ir Tolerancijos centras, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.
Ledinio globėjai: Lenkijos ambasada Vilniuje, Tolerancijos centras, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Lenkijos žydų istorijos muziejus POLIN.
Žiniasklaidos partneriai: radijas „Polskie Radio dla Zagranicy”, televizija „TVP Historia”, žurnalas „wSieci Historii”, dienraštis „Kurier Wileński”

20 kovo

Paroda „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeuszas Romeris ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“

Plakat v2

Paroda „Lenkijos Respublikos ambasadorius Japonijoje Tadeuszas Romeris ir žydai karo pabėgėliai Tolimuosiuose Rytuose“
Kovo 20 – gegužės 19 d., Sugiharos namai (Vaižganto g. 30, Kaunas)
Parodos atidarymas: Kovo 20 d. 17.30 val.

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva ir užsakymu Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų instituto darbuotojos dr. Olgos Barbasiewicz parengta paroda – tai pirmas toks visapusiškas bandymas pristatyti Lenkijos ambasadoriaus Japonijoje Tadeuszo Romerio didvyriškus veiksmus gelbstint žydų karo pabėgėlius, atvykstančius į Japonijos uostus su Japonijos konsulo Kaune Chiune Sugiharos išduotomis vizomis.
Tadeuszas Ludwikas Romeris gimė 1894 m. gruodžio 6 d. Antanašėje, kuri tuo metu buvo Rusijos imperijos Kauno gubernijos teritorija. 1937 m. tapo pirmuoju Lenkijos ambasadoriumi Japonijoje. Prieglobsčio Holokausto metu ieškantys Lenkijos žydai 1940 metų vasarą gavo japonų konsulo Kaune Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines vizas suteikiančias galimybę atvykti į Japonijos imperiją. Šios vizos reikalingos norint patekti į Nyderlandų teritoriją Kurakao, į kurį, kaip priimančios šalies teritoriją, pabėgėliai galėjo vykti su Kaune reziduojančio Olandijos garbės konsulo Jano Zwartendijko išduotomis pažymomis apie bevizį režimą. Pabėgėliams Lenkijos piliečiams nedelsiant buvo suteikiama Lenkijos konsulinė pagalba. Ambasadorius Tadeuszas Romeris privalėjo užtikrinti priimančių šalių vizų išdavimą, kadangi vėlesniu laikotarpiu atvykę asmenys neturėjo jokių kitų vizų išskyrus Chiunės Sugiharos išduotas tranzitines. Romeris tuo metu skaičiavo, kad į Japoniją atvyks apie 500 asmenų. Sovietų ir japonų valstybės galėjo atsisakyti įleisti tokią grupę. Tačiau jau vasario viduryje pabėgėlių skaičius perkopė 700, apie tai lenkų diplomatai nedelsiant pranešė Londonui. Lenkų diplomatijai svarbiausia užduotis buvo išskirstyti Japonijoje jau esančius pabėgėlius. Siekdamas užtikrinti pagalbą pabėgėliams, ypač, neturintiems priimančių šalių vizų ir lėšų pragyvenimui, ambasadorius Romeris įkūrė„ Lenkijos karo aukų pagalbos komitetą“, kurio pirmininke tapo jo žmona Zofia Romer. Komitetas rinko lėšas iš lenkų išeivių ir piliečių gyvenančių Tolimuosiuose Rytuose, gavo paramą iš Niujorko Joint Distribution Committee. Tai suteikė galimybę veikti ir teikti taip reikalingą pagalbą pabėgėliams. Komitetas įkūrė savo biurus Kobėje ir Tokijuje bei bendradarbiavo su žydų organizacijomis Kobėje ir Jokohamoje. Komiteto atstovas Tsurugos uoste pasitikdavo atvykstančius Lenkijos piliečius ir padėdavo sutvarkyti vizų formalumus, nukreipdavo atvykėlius į Kobę, kur žydų bendruomenė suteikdavo apgyvendinimą. Komitetas pabėgėliams teikė piniginę pagalbą, tarpininkaudavo bendraujant su vietine valdžia ar vežėjų įmonėmis. Siekdama atvykėliams padėti išvengti ilgos kelionės į Tokiją, Lenkijos ambasada įkūrė laikiną konsulinį skyrių Osakoje. 1941 metais nusprendus uždaryti Lenkijos atstovybę Japonijoje, Tadeuszas Romeris kartu su ambasados darbuotojais tų pačių metų spalio pabaigoje išvyko į Šanchajų, kur tęsė diplomatines pastangas padėti pabėgėliams. Jam tarpininkaujant, Lenkijos piliečiai galėjo gauti vizas į kitas užsienio šalis bei finansinę pagalbą, dažnai perduodamą per Lenkijos diplomatines atstovybes, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos vyriausybe išeivijoje. Tadeuszas Romeris išvyko iš Šanchajaus 1942 m., Tolimuosiuose Rytuose palikęs gerai organizuotą lenkų žydų bendruomenę, kurios atstovai buvo įtraukti į naujai įkurtą organizaciją, pavadintą Kinijos lenkų sąjungos centrine valdyba. Apsigyvenęs Lourenço Marques (šiuo metu – Maputo, Mozambikas), Romeris toliau savo diplomatine veikla padėjo Lenkijos žydams. Tais pačiais metais Tadeuszas Romeris paskirtas ir iki 1943 m. pavasario ėjo Lenkijos ambasadoriaus SSRS pareigas. 1943 m. balandį tapo Lenkijos Respublikos vyriausybės įgaliotiniu Artimuosiuose Rytuose, o tų pačių metų liepą paskirtas Stanisławo Mikołajczyko vadovaujamos vyriausybės Londone užsienio reikalų ministru. Pasibaigus karui, Romeris emigravo į Kanadą ir dirbo McGill universitete. Nuo 1963 m. iki pat mirties buvo Lenkijos mokslo instituto Kanadoje pirmininkas. Mirė 1978 m. kovo 23 d. Monrealyje. 1985 m. jam buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas – aukščiausias „Yad Vashem“ skiriamas Izraelio valstybės garbės apdovanojimas.
Parodos lankytojai galės susipažinti ne tik su ambasadoriaus Tadeuszo Romerio veikla, bet ir su kasdieniu žydų karo pabėgėlių gyvenimu Japonijoje bei Šanchajuje.  Parodą papildo proginis leidinys. 2019 m. rugsėjo mėnesį paroda bus eksponuojama ir Vilniuje.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Sugiharos namai Kaune, Lietuvos žydų bendruomenė. Partneriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Japonijos ambasada Vilniuje, Lenkų biblioteka Londone, Lenkijos nacionalinis skaitmeninis archyvas, Jogailaičių universiteto Artimųjų ir Tolimųjų Rytų institutas

21 kovo

RYTŲ EUROPOS TVARKA: LENKIJA IR LIETUVA – MYKOLO ROMERIO MONUMENTALIUOSE „DIENORAŠČIUOSE“. LENKŲ IR LIETUVIŲ KALBOMIS IŠLEISTŲ „DIENORAŠČIŲ” PRISTATYMAS

romer-przedtytssss

RYTŲ EUROPOS TVARKA: LENKIJA IR LIETUVA – MYKOLO ROMERIO MONUMENTALIUOSE „DIENORAŠČIUOSE“. LENKŲ IR LIETUVIŲ KALBOMIS IŠLEISTŲ „DIENORAŠČIŲ” PRISTATYMAS

Renginys iš ciklo „SUSITIKIMAI SU LENKIŠKA KNYGA”
Kovo 21 d. 18 val. Konferencijų salė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Įspūdingas liudijimas – tūkstančiai smulkiu raštu išmargintų puslapių – buvo rašomas kasdien 34 metus. Jame įamžinta bendra lietuvių ir lenkų istorija. Dienoraščių autorius – teisininkas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas, masonas Mykolas Romeris (1880-1945) – buvo įvairiais atžvilgiais išskirtinė asmenybė. Jis laikomas vienu geriausių teisės (ypač konstitucinės) specialistų tarpukario Lietuvoje. Romeris pralenkė laiką, jis sugebėjo nepaprastai taikliai apčiuopti mus supančios realybės esmę. Jo dėka galima geriau suprasti lietuvių ir lenkų XX amžiaus patirtis. Apie Romerio puoselėtą Lietuvos, Lenkijos ir Europos viziją diskutuos lietuvių ir lenkų istorikai. Vakaro metu taip pat bus pristatyti Lenkijoje Ośrodek KARTA  išleisti pilni, o Lietuvoje keliais tomais dienos šviesą išvydę jo dienoraščiai.
Renginyje dalyvaus:  vyr. red. Zbigniew Gluza (Centras KARTA), red. Agnieszka Knyt (Centras KARTA) prof. Leszek Zasztowt (Varšuvos universitetas), dr. Rimantas Miknys (Lietuvos istorijos institutas), moderatorius dr. Andrzej Pukszto (Vytauto Didžiojo universitetas).
Renginys lenkų ir lietuvių kalba su sinchroniniu vertimu. Įėjimas nemokamas.
Renginio globėjas – LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Centras KARTA, Lietuvos istorijos institutas
Partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas, Lenkijos ambasada Vilniuje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bilbioteka, Nacionalinė humanistikos plėtros programa (Narodowy Program Rozwoju Humanistyki), Lenkijos mokslų akademijos Politinių studijų institutas,  Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, PZU Fondas
Žinasklaidos partneriai: žurnalas „Nowa Europa Wschodnia“, portalas „Dzieje.pl“, radijas „Polskie Radio dla Zagranicy“

21 kovo

Lenkų filmai festivalyje KINO PAVASARIS

playing hard 1

Lenkų filmai festivalyje KINO PAVASARIS
Kovo 21 – balandžio 4 d., Vilnius, Kaunas

Tradiciškai tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ programoje ir šiemet laukia itin daug lenkiškų akcentų. Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu, „Kino pavasario“ žiūrovai galės pamatyti naujausius ir verčiausius dėmesio lenkų kino kūrėjų pilnametražius filmus: Krzysztofo Zanussio „Eteris“, Kingos Dębskos „Iki dugno“, Paweło Maślonos „Panikos ataka“ ir kt. Festivalio programoje taip pat netruks koprodukcijų, tarp jų – Raúlio De La Fuentės ir Damiano Nenowo animacinis filmas „Dar viena diena gyvenimo“ apie legendinį lenkų žurnalistą ir publicistą Ryszardą Kapuscińskį, Emiro Baigaziniro „Upė“ ir kt.,  bei lenkiškų trumpametražių juostų: Zofios Kowalewskos „Artimieji“, Dawido Bodzako „Virpesiai“. Dalyvavimą festivalyje jau patvirtino režisieriai Krzysztof Zanussi, Kinga Dębska, Paweł Maślona. Tikslus svečių sąrašas ir filmų programa: www.kinopavasaris.lt 

Organizatoriai: „Kino pavasaris”, Lenkijos institutas Vilniuje

22 kovo

BE EMOCIJŲ. LENKŲ-LIETUVIŲ DIALOGAS APIE 1938-UOSIUS ir KNYGOS „1938. TAMSIAUSIA NAKTIS BŪNA PRIEŠ AUŠRĄ” PRISTATYMAS

1938_stendai-01aa

BE EMOCIJŲ. LENKŲ-LIETUVIŲ DIALOGAS APIE 1938-UOSIUS ir KNYGOS „1938. TAMSIAUSIA NAKTIS BŪNA PRIEŠ AUŠRĄ” PRISTATYMAS

Renginys iš ciklo „SUSITIKIMAI SU LENKIŠKA KNYGA”
Kovo 22 d. 16.30 val., Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus (S. Daukanto g. 25, Kaunas)

Tęsiant pokalbių ciklą „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie…”, pradėtą beveik prieš dvejus metus Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, rengiama konferencija, skirta Lenkijos ir Lietuvos diplomatiniams santykiams tarpukario laikotarpiu, ypatingą dėmesį skiriant po 1938 m. kovo mėn. ultimatumo oficialiai paskelbtiems diplomatiniams santykiams. Iš laiko perspektyvos verta per atstumą ir be perdėtų emocijų atsigręžti į praeitį ir pamėginti apibendrinti abiejų šalių pirmaisiais nepriklausomybės metais vykdytą užsienio politiką.
Susitikime bus pristatyta taip pat Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva ką tik lenkų ir lietuvių kalbomis išleista publikacija „1938. Tamsiausia naktis būna prieš aušrą“. Publikacijos autoriai – jaunosios kartos istorikai ir politologai Simonas Jazavita ir Dominik Wilczewski. Renginio dalyvių taip pat lauks specialiai susitikimo tema parengta informacinė paroda.
Vykdant projektą, skirtą 80-osioms Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių užmezgimo metinėms, Kaune ant modernistinio pastato, esančio Kęstučio g. 38, sienos tos pačios dienos 16 valandą bus atidengta atminimo lenta su užrašu, kad čia veikė Lenkijos Respublikos pasiuntinybė.
Konferencijoje dalyvaus žinomi lenkų ir lietuvių istorikai: dr. Marek Kornat (Varšuvos universitetas), dr. Paweł Libera (Lenkijos tautos atminties institutas), Dominik Wilczewski (Balstogės universitetas/portalas „Przegląd Bałtycki“), Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai:  dr. Jonas Vaičenonis, dr. Asta Petraitytė-Briedienė, Simonas Jazavita.
Susitikimas lenkų ir lietuvių k. su sinchroniniu vertimu. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno miesto muziejus,  portalas „przegladbaltycki.pl“, Lenkijos ambasada Vilniuje, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus

22 kovo

Atminimo lentos, skirtos paminėti Lenkijos Respublikos pasiuntinybės darbą Kaune, atidengimas

Photo 2019-03-04 11.17.04.575 AM

Atminimo lentos, skirtos paminėti Lenkijos Respublikos pasiuntinybės darbą Kaune, atidengimas

Kovo 22 d. 16 val., pastatas Kęstučio g. 38, Kaune

Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva Kaune ant modernistinio pastato, esančio Kęstučio g. 38, sienos bus iškilmingai atidengta atminimo lenta, pažyminti, kad tame pastate Kaune 1938-1939 m. veikė Lenkijos Respublikos pasiuntinybė.  Atidengimo ceremonija vyks  bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe. Panašios lentelės nuo 2001 m. puošia pastatus, kuriuose prieš karą veikė JAV, Šveicarijos, Prancūzijos, Vengrijos ar Estijos pasiuntinybės. Lietuvai ir Lenkijai užmezgus diplomatinius santykius po 1938 m. kovo 17 dienos Lenkijos ultimatumo,  Kaune oficialiai pradėjo darbą Franciszeko Charwato vadovaujama Lenkijos Respublikos pasiuntinybė. Laikinosios diplomatinės atstovybės būstine pasirinktas „Lietuvos“ viešbutis (dabar „Metropolis“). Vėliau pasiuntinybė perkelta į pastatą Kęstučio g. Nr. 24 (dabar – Kęstučio g.38), 1932 m. suprojektuotą Felikso Vizbaro.
Atminimo lentos atidengimu pažymimos 80-osios Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių užmezgimo metinės. Po ceremonijos, 16.30 val. Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vyks diskusija ir publikacijos apie Lietuvos ir Lenkijos diplomatinius santykius pristatymas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Kauno m. savivaldybė, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje 

26 kovo

Filmo „Meilė ir gailestingumas“ lietuviška premjera

_MG_9606

Filmo „Meilė ir gailestingumas“ lietuviška premjera
Kovo 26 d., 18.30 val., „Multikino” (Ozo g. 18, PC „Ozas” Vilniuje) 

„Meilė ir gailestingumas“ – režisieriaus Michało Kondrato paradokumentinis filmas leidžia iš arčiau pažinti seserį Šv. Faustiną Kowalską, lenkų vienuolę, mistikę ir aiškiaregę. 2019 m. sausį Lenkijos moterų konfederaciją ją paskelbė Lenkijos šimtmečio moterimi. Filmas atskleidžia iki šiol nežinomus istorijos faktus ir asmenis, kurie padėjo paplisti neįprastam Dievo gailestingumo kultui. Ramus ir tikėjimo kupinas sesers Faustinos Kowalskos gyvenimas vieną dieną negrįžtamai persimainė. Vienuolės akyse pasirodė Jėzus Kristus ir nurodė jai misiją: skelbti tiesą apie Jo gailestingumą ir ruošti pasaulį galutiniam Jo atėjimui. Tokia užduotis, rodos, neįmanoma, bet sesuo Faustina padarys viską, kad ją išpildytų. Filme pateikiama daugiau įrodymų, kad vienuolė iš tiesų regėjo Jėzų. Atlikus mokslinius tyrimus, paaiškėjo, kad pagal jos pasakojimus nutapyto Kristus veidas ir siluetas identiškai atkartoja Turino drobulės  atspaudą. Lenkų vienuolės veikla davė pradžią Dievo gailestingumo kultui, kurį išpažįsta milijonai asmenų visuose pasaulio žemynuose. Nepaprastą sesers Faustinos ir Jėzaus susitikimą patvirtino ne vienas popiežius. Tarp jų ir Jonas Paulius II, kuris 2000 m. balandžio 30 d. oficialiai kanonizavo vienuolę , o antrąjį Velykų sekmadienį paskelbė Dievo gailestingumo švente, to vizijose reikalavo Jėzus. Pagrindiniame vaidmenyje matysime Kamilę Kaminską – už geriausią aktorinį debiutą apdovanotą Gdynės filmų festivalyje. Filme „Meilė ir gailestingumas“ taip pat vaidino: Maciej Małys, kuris kartu su Johnu Voightu suvaidino garsiajame filme „Jonas Paulius II“, bei  Janusz Chabior, platesnei publikai žinomas iš filmo „Voluinė“. Kitas filmo režisieriaus Michało Kondrato darbas  – „Dvi karūnos“, Maksimilijono Kolbės istorijai skirtas filmas.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas su kvietimais, kuriuos galima atsiimti Lenkijos institute Vilniuje. Vietų skaičius ribotas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Multikino, Kondrat-Media
Žiniasklaidos partneriai: radijas „Znad Wilii” portalai: „Bernardinai.lt”, „ZW.lt”, „Wilnoteka.lt”, „L24.lt”, dienraštis „Kurier Wileński” 

3 balandžio

Paroda „Šv. Jonas Paulius II ir palaim. Władysław Bukowiński – lenkų laisvės užtarėjai“ Rūdiškėse

fot. Archidiecezja Kowieńska

Paroda „Šv. Jonas Paulius II ir palaim. Władysław Bukowiński – lenkų laisvės užtarėjai“ Rūdiškėse
Balandžio 3-30 d., Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (Bažnyčios g. 1, Rūdiškės)

Parodoje vaizduojama 1993 m. Šv. Jono Pauliaus II-ojo piligriminė kelionę į Lietuvą bei pristatoma pal. kun. Władysławo Bukowińskio asmenybę. XX amžiaus pabaiga – tai naujos epochos pradžia Lenkijai ir Lietuvai. Po daugelio metų, pilnų tragiškų patirčių, karų bei represijų ir viena, ir kita tauta pradeda „kvėpuoti laisve“. Tačiau tai nėra laisvė duota kartą ir visiems laikams – jos reikia nuolat siekti ir atrasti ją iš naujo. Lenkijos laisvės gynėjai – šv. Jonas Paulius II ir pal. Władysław Bukowiński, kurių likimai yra susieti su rytais, naujosioms kartoms tampa laisvės mokytojais. Piligriminės kelionės į Lietuvą metu Jonas Paulius II atgimstančiai valstybei primena, kad jos suvereniteto ir tapatybės pagrindas – tai 600 metų krikščionybės paveldas. Pal. Władysław Bukowiński – laisvo žmogaus pavyzdys. Nepaisydamas persekiojimo, jis savo gyvenimą savanoriškai paskyrė tarnystei žmonėms rytuose. Savo tarnyste abu lenkai ne tik parodo, kaip reikia gyventi laisve, bet ir kaip kurti laisvą visuomenę dialogo, pagarbos ir meilės atmosferoje.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie“ (Fondas „Pagalba lenkams Rytuose“, Lenkija), Jono Pauliaus II minties centras Varšuvoje, Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies parapija
Kauno arkivyskupijos nuotrauka