8 vasario

LENKIJA Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje “STUDIJOS 2018” Vilniuje (stendas Nr. 3.15)

FB_1920x1080_2

LENKIJA Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje “STUDIJOS 2018” Vilniuje (stendas Nr. 3.15)

Vasario 8-10 d., Lietuvos parodų centras „Litexpo” (Laisvės pr. 5, Vilnius)

 

Jau tradiciškai Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lenkijos nacionaline akademinių mainų agentūra NAWA organizuoja Lenkijos stendą tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo mugėje „STUDIJOS 2018“ Vilniuje. Šių metų kampanijos, reklamuojančios studijas Lenkijos aukštosiose mokyklose,

šūkis tai „Studijos Lenkijoje – ranka pasiekiama sėkmė“. Stende savo studijų programas, be kitų,  pristatys Krokuvos Jogailos universiteto, Varšuvos žemės ūkio universiteto, Poznanės ekonomikos universiteto, Krokuvos kalnakasybos ir metalurgijos akademija. Dalyvavimas mugėje yra ilgalaikės Lenkijos instituto Vilniuje kampanijos, kurios tikslas – populiarinti lenkų mokslą ir aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, dalis. Šių metų kampanija: plakatai Vilniaus gatvėse, jaunimui skirtuose periodiniuose leidiniuose bei interneto svetainėse, akcentuoja ne tik aukščiausią pasaulinį Lenkijos universitetų lygį, bet ir geografinį bei kultūrinį mūsų valstybių artumą. Lenkijos aukštojo mokslo įstaigos siūlo per 600 skirtingų studijų programų, dėstomų ne tik lenkų, bet ir anglų bei kitomis užsienio kalbomis. Studentų laukia labai patraukli, įvairiausius interesus tenkinanti švietimo sistema, atitinkanti aukštus Europos švietimo standartus. Iš kitų šalių į Lenkiją studijuoti atvykstantys jaunuoliai gali rinktis mediciną, biotechnologijas, kompiuterinių žaidimų projektavimą, meno, ekonomikos disciplinas ir daugelį kitų studijų krypčių. Lenkijos universitetai yra lygiaverčiai konkurentai pasaulyje pripažintiems švietimo centrams. Studijų Lenkijoje baigimo diplomas pripažįstamas ne tik visoje Europoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.  Mokymosi, žinių ir karjeros planavimo mugė „STUDIJOS 2018” vyks vasario 8-10 dienomis Lietuvos parodų centre „Litexpo” (Laisvės pr. 5, Vilnius). Lenkijos stendas Nr. 3.15 įrengtas 3 salėje. Stendo atidarymas įvyks vasario 8 d., 12 val. Jame dalyvaus Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska bei Lenkijos instituto direktorius Marcin Łapczyński. Be to vasario 8 d. (ketvirtadienį) 15 val. Lenkų kultūros namuose vyks susitikimas lenkiškų Lietuvos mokyklų absolventams, besidomintiems studijomis Lenkijoje.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos mokslo ir aukštojo mokslo studijų ministerija, Lenkijos nacionalinė akademinių mainų agentūra NAWA

22 vasario

Lenkija Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje – „Knygos iš Lenkijos – suprasti pasaulį“

IP_stoisko004

Lenkija Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje – „Knygos iš Lenkijos – suprasti pasaulį“
Vasario 22-25 d., parodų centras „Litexpo“ (Laisvės pr.5, Vilnius) – Lenkijos instituto stendas Nr. 3.13

Kaip ir kiekvienais metais, Lenkijos institutas Vilniuje kartu su partneriais iš Lenkijos ir Lietuvos parengė įdomų ir įvairiapusį lenkų literatūros pristatymą vasario 22-25 dienomis Vilniuje vyksiančioje knygų mugėje. Šių metų lenkų stendas pristatomas šūkiu „Knygos iš Lenkijos – suprasti pasaulį“. 2018 m. Lenkija, taip pat kaip Lietuva švenčia nepriklausomybės atkūrimo 100-metį. Pabrėžiant rašytojų indėlį į nepriklausomybės atkūrimą ir laisvos valstybės kultūros formavimą, Lenkijos institutas daugiausiai dėmesio skirs pristatyti didžiausiems lenkų literatų pasiekimams – Nobelio literatūros premijos laureatams: Czesławui Miłoszui, Wisławai Szymborskai, Henrykui Sienkiewicziui ir Władysławui Reymontui. Šių ir kitų autorių leidinius pristatys viena didžiausių Lenkijos leidyklų „Znak“. Krokuvos festivalių biuras mugės lankytojams pasiūlys artimiau pažinti Krokuvą – UNESCO literatūros miestą – Europos intelektualinį ir kultūros centrą. „Knygų šalies“ stende (4-oje salėje) savo leidžiamas knygas vaikams pristatys leidykla Warstwy, tuo tarpu Lenkijos instituto stende – leidykla iš Gdansko Adamada. Mugėje netruks susitikimų su įdomiomis asmenybėmis: režisieriumi Krzysztofu Zanussiu, leidėju Jerzy Illgu, rašytoja ir scenariste Joanna Gromek, Krokuvos festivalių biuro atstove Urszula Chwalba, istoriku prof. Marku Kornatu ir žurnaliste Ewa Wołkanowska-Kołodziej. Lenkijos instituto stende taip pat bus galima susipažinti su naujausiais lenkų literatūros leidimais lietuvių kalba.

Organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje
Partneriai: Knygų institutas (Krokuva), Krokuvos festivalių biuras, Leidykla Znak, leidykla Warstwy, leidykla Adamada, leidykla Mintis, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Knygų šalis, leidykla Terra Publica, leidykla 700 eilučių, Kino pavasaris

 

25 vasario

Paroda „Oskar Hansen. Atvira forma”

Hansen

Paroda „Oskar Hansen. Atvira forma”

Iki vasario 25 d.,  Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

Lietuvoje minint Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, nuoširdžiai kviečiame į parodą „Oskar Hansen. Atvira forma“. Parodoje pristatomas vieno žymiausių lenkų architektų Oskaro Hanseno kūrybinis palikimas. Architektas gimė Norvegijoje, o jaunystę praleido Vilniuje, išgarsėjo dėl išvystytos atviros formos teorijos, kuri tapo jo architektūrinės, meninės ir pedagoginės veiklos ašimi.1959 m. Oterle vykusiame Tarptautiniame modernios architektūros kongrese (International Congress of Modern Architecture (CIAM)) Oskaras Hansenas pristatė atviros formos teoriją, kuria buvo siūloma atverti architektūrą vartotojams, suteikiant galimybę dalyvauti ją kuriant. Hansenas priešinosi tam, ką pats vadino uždara forma – pilnai suprojektuotiems statiniams, kuriuose nepaliekama jokios erdvės vartotojų kūrybiškumui. Tokie statiniai veikiau primena paminklus jų kūrėjams nei patogias gyvenamąsias erdves. Hansenas siūlė radikaliai keisti architekto vaidmens suvokimą; jo manymu, architektai turėtų kurti passe-partout, tam tikrą kasdienio gyvenimo foną ar aplinką. Architektūros misija taptų žmonių ir jų kasdienės veiklos erdvėje įvairovės išryškinimas. Architektūra turėtų pabrėžti subjektyvumą ir sukurti platformą individualiai raiškai, virsti instrumentu, kurio naudotojai galėtų jį transformuoti ir lengvai pritaikyti savo kintantiems poreikiams. Parodoje pristatomos įvairios meninės veiklos sritys ir kūriniai, kuriuose pritaikyti atviros formos principai: parodų architekūra, laikini paviljonai, paminklai ir gyvenamieji rajonai, kuriuos O. Hansenas projektavo kartu su savo žmona Zofia, taip pat – projektas „Tęstinė linijinė sistema“, kuriuo siekta kurti decentralizuotus miestus, besitęsiančius per Lenkiją ir visą Europos žemyną. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje pristatoma ekspozicija, parengta pagal Soledad Gutiérrez, Aleksandros Kędziorek ir Łukaszo Rondudos kuruotą parodą. Ši paroda jau rodyta MACBA Barselonoje (2014), Serralves šiuolaikinio meno muziejuje Porte (2015), Jeilio universiteto Architektūros mokykloje Niu Heivene (2016) ir Varšuvos Modernaus meno muziejuje (2017). Kuratorė Aleksandra Kędziorek. Ekspozicijos dizainas: Centrala (Małgorzata Kuciewicz, Simone De Iacobis) Parodos bendraorganizatorius – Varšuvos Modernaus meno muziejus. Paroda surengta bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje bei Adomo Mickevičiaus institutu Varšuvoje. Projektas yra programos „Niepodległa“ 2017-2021 m. dalis, finansuojamos Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos ir organizuojamas Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga.

25 vasario

Paroda „Bronisław Piłsudski (1866-1918)” – etnografas ir muziejininkas”

Bronek-Varnasa-maly

Paroda „Bronisław Piłsudski (1866-1918)” – etnografas ir muziejininkas”

Iki 2018 m. vasario 25 d., Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius)

2016 m. sukako 150 metų nuo Bronisławo Piłsudskio gimimo, ta proga Tatrų Tyto Chałubińskio muziejus Zakopanėje parengė laikinąją parodą, skirtą šiam nepaprastam žmogui – tremtiniui, iškiliam mokslininkui ir tyrėjui. Vilnietiškoji parodos versija yra Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva ir bendradarbiavimo su Lietuvos dailės muziejumi ir Tatrų muziejumi Zakopanėje rezultatas. Projektas organizuojamas Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga.

Bronisław Piłsudski gimė 1866 m. lapkričio 2 d. Lietuvoje, Švenčionių paviete, Zalavo dvare. 1877 m. Piłsudskių šeima persikėlė į Vilnių. 1887 m. už priklausymą organizacijai, ketinusiai nužudyti carą Aleksandrą III, B. Piłsudskis Rusijos valdžios buvo nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista 15 metų katorgos. Tremtyje Sachaline – Ramiojo vandenyno saloje, vadintoje Katorgininkų sala – susidomėjo vietinių tautų kultūra. Kaip savamokslis mokslininkas tyrinėjo nykstančių genčių – ainų, nivchų (gilakų) ir orokų – gyvenimą, kalbą, papročius, dvasinę kultūrą ir tradicijas. Jo darbai padėjo pagrindą svarbiems etnologijos ir kalbotyros tyrimams. Grįžęs į Lenkiją iš tremties, su pertraukomis gyveno Zakopanėje (1906–1914 m.), tyrinėjo Podhalės folklorą. Tuo tikslu 1911 m. jis įkūrė Etnologijos tyrimų skyrių prie Tatrų draugijos. Taip pat prisidėjo prie Tatrų dr. Tyto Chałubińskio muziejaus Zakopanėje kūrimo. Juliusz Zborowski, ilgametis šios įstaigos direktorius, laikė Bronisławą Piłsudskį pirmuoju moderniu Podhalės etnografu, iškiliu muziejininku ir etnografinių tyrimų Podhalėje ir apie Podhalę pionieriumi. Mokslinį Bronisławo Piłsudskio palikimą vertina viso pasaulio mokslininkai, jo pasiekimams pagerbti buvo organizuojamos tarptautinės mokslinės sesijos. Nuo 1998 m. leidžiami B. Piłsudskio raštai, redaguojami profesoriaus Alfredo Franciszeko Majewicziaus. Sachaline (Rusija) ir Hokaide (Japonija) jo atminimui pastatyti paminklai, o Lenkijos žinių akademijos ir Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje bibliotekos pastate kabo jam skirta atminimo lenta. Senosiose Zakopanės kapinėse yra simbolinis jo kapas. Tikrieji palaikai ilsisi Monmoransi kapinėse prie Paryžiaus. Nepaisant didelių nuopelnų pasaulio mokslui, Bronisław Piłsudski yra žinomas nedideliam specialistų ir gerbėjų ratui. Lenkijoje Piłsudskio pavardė siejama vien tik su jo jaunesniuoju broliu Józefu, pirmuoju Lenkijos maršalu.

Organizatoriai: Tatrų dr. Tyto Chałubińskio muziejus Zakopanėje, Lietuvos dailės muziejus, Lenkijos institutas Vilniuje
Partneriai: Józefo Piłsudskio muziejus Sulejuveke, Žorų miesto muziejus, Lenkijos žinių akademijos bei Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje biblioteka, Lenkijos televizija, Lenkijos Respublikos ambasada, Japonijos ambasada Lietuvoje
Informaciniai partneriai: Radijas „Znad Wilii“, portalai: „ZW.lt“, „Wilnoteka.lt“, dienraštis „Kurier Wileński“

28 vasario

Paroda „Wisławos Szymborskos koliažai“

11-ak

Paroda „Wisławos Szymborskos koliažai“
Vasario 26 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Tarptautinės Vilniaus knygų mugės proga Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų institutas (Krokuva), Wisławos Szymborskos fondas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Wisławos Szymborskos koliažai” atidarymą. Parodoje pristatoma nepoetinė lenkų Nobelio premijos laureatės kūryba. Szymborska daug metų kūrė koliažinius atvirukus ir įvairiausiomis progomis dovanodavo juos savo draugams. Kurti koliažus buvo viena mėgstamiausių poetės veiklų. Tai ji darė su nepaprastu kruopštumu ir dėmesiu menkiausiai detalei. Panašiai kaip ir jos poezijai, koliažams būdingos taiklios pastabos ir siurrealistinis humoras. Šie Szymborskos kūriniai savaip papildo jos literatūros kūrybą, atspindi lakią poetės vaizduotę, be to suteikia retą galimybę pažinti kitą, mažiau žinomą Nobelio premijos laureatės asmenybės pusę. Parodoje bus eksponuojami koliažų originalai.

Ekspozicija M. Mažvydo bibliotekoje veiks 2018 m. vasario 26 – kovo 16 dienomis. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų institutas (Krokuva), Wisławos Szymborskos fondas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

12 kovo

„Parašytas gyvenimas“ – biografinio filmo apie Wisławą Szymborską peržiūra

Szymborska

„Parašytas gyvenimas“ – biografinio filmo apie Wisławą Szymborską peržiūra

Kovo 12 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Lenkijos institutas Vilniuje kviečia į dokumentinio rež. Martos Węgiel filmo, skirto Nobelio premijos laureatei (1996) Wisławai Szymborskai, peržiūrą. Filmas papildo Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje iki kovo 16 d. veiksiančią parodą „Wisława Szymborska. Koliažai“. Tai poetės portretas, kurį daugiausia sudaro archyvinė medžiaga. Šiame dokumente apie Nobelio premijos laureatę kalba jos draugai, leidėjai, bet daugiausiai pati poetė. Nuotraukos iš Wisławos Szymborskos fondo archyvų leis žiūrovams patekti į privatų, mažiau žinomą jos pasaulį.
Filmo trukmė: 58 min. Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Krokuvos festivalio biuras, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

13 kovo

Paroda Liudvikas Zamenhofas – esparanto kalbos kūrėjas Panevėžyje

??????????????????????????????????????????????????

Paroda Liudvikas Zamenhofas – esparanto kalbos kūrėjas
Kovo 13 d. – balandžio 15 d., Panevėžio miesto savivaldybės rūmai (Laisvės a. 20, Panevėžys)

Atidarymas: kovo 13  d. 17.30 val., Panevėžio miesto savivaldybė 

Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lietuvos esperantininkų sąjunga nuoširdžiai kviečia į parodos, skirtos esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Zamenhofui, atidarymą. Liudviką Zamenhofą siejo tamprūs ryšiai su Lietuva. Lenkijos instituto Vilniuje parengta paroda pristato Liudviką Zamenhofą, jo šeimą, gyvenimą, garsiausios dirbtinės kalbos gimimą ir nuolat augantį jos populiarumą. Taip pat supažindina su pasaulinės literatūros pavyzdžiais esperanto kalba, iškiliausiais esperantininkais ir skatina mokytis esperanto kalbos. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos esperantistų sąjunga

15 kovo

Lenkų filmų premjeros festivalyje KINO PAVASARIS

?????????????????????

Lenkų filmų premjeros festivalyje KINO PAVASARIS
Kovo 15 – 29 d., Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Alytus ir kt.

Tradiciškai tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ programoje ir šiemet bus itin daug lenkiškų akcentų. Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu, „Kino pavasario“ žiūrovai galės pamatyti naujausius ir verčiausius dėmesio lenkų kino kūrėjų pilnametražius filmus: Piotro Domalewskio filmą „Tyli naktis“, Berlyno kino festivalyje Auksiniu lokiu apdovanotą Małgorzatos Szumowskos juostą „Veidas“, Łukaszo Rondudos „Meilės širdis“ ir kt. Festivalio programoje taip pat netruks koprodukcijų. Tarp jų – Dorotos Kobielos ir Hugho Welchmano „Jūsų Vincentas“, Martos Prus „Virš galimybių ribos“, Roberto Schwentkės „Kapitonas“ ir kt.,  bei lenkiškų trumpametražių juostų (Grzegorzo Szczepaniako „Bjauriausias automobilis“, Monikos Koteckos „Voltižiruotė“). Dalyvavimą festivalyje jau patvirtino filmo „Tyli naktis“, kuris varžysis pagrindinėje „Kino pavasario“ konkursinėje programoje, režisierius Piotr Domalewski. Taip pat laukiama atvykstant kitų filmų kūrėjų. Tikslus svečių sąrašas ir filmų programa: www.kinopavasaris.lt

Organizatoriai: „Kino pavasaris”, Lenkijos institutas Vilniuje

15 kovo

VII Tarptautinis lenkų fortepijoninės muzikos konkursas – festivalis

Chopin

VII Tarptautinis lenkų fortepijoninės muzikos konkursas – festivalis

Kovo 15-17 d., Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla (Karklėnų g. 9, Vilnius) ir Vilniaus Rotušė (Didžioji g. 31)
Konkurso-festivalio atidarymas: kovo 15 d. 11 val. Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykloje
Konkurso-festivalio baigiamasis koncertas ir apdovanojimai: kovo 17 d. 17 val. Vilniaus Rotušėje

VII Tarptautinis lenkų fortepijoninės muzikos konkursas–festivalis, skirtas garsaus lenkų kompozitoriui Fryderykui Chopinui – tai vienas svarbiausių Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos ir Lenkijos instituto Vilniuje organizuojamų tarptautinių fortepijoninės muzikos renginių, vykstantis nuo 1999 m. kas trejus metus. Tradiciniu tapęs renginys šiemet sutampa su Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečių, ir yra vienas iš šiai sukakčiai pažymėti skirtų projektų. Projekto tikslas – ugdyti profesionalų, atsakingą jaunosios kartos požiūrį į muziką, skatinti kultūrinį bendradarbiavimą, praturtinti jaunųjų pianistų repertuarą, plačiau susipažinti su lenkų kompozitorių kūriniais, skatinti jų atlikimą Lietuvoje. Konkurse – festivalyje dalyvauja jaunieji pianistai iš viso pasaulio nuo 6 iki 29 metų amžiaus. Šiais metais konkursas – festivalis laukia 84 dalyvių iš 9 šalių: Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Vengrijos, Italijos, Ispanijos, Kanados, Kinijos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (Šiaurės Korėjos). Juos vertins tarptautinė žiuri – pasaulyje pripažinti pianistai ir pedagogai: prof. Grzegorz Kurzyński (konkurso žiuri pirmininkas, Lenkija), prof. Igor Lazko (Prancūzija), prof. Aleksandra Žvirblytė (Lietuva), Martin Lysholm Jepsen (Danija), prof. Giuseppe Devastato (Italija / Ispanija), mgr. Hubert Dziedzic (festivalio žiuri pirmininkas, Lenkija), mgr. Izabella Darska – Havasi (Lenkija / Vengrija), mgr. Janusz Ostrowski (Lenkija), mokytoja – ekspertė Virginija Ruzgienė (Lietuva). Konkurso ir festivalio dalyvių perklausos vyks kovo 15-16 dienomis Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos J. Girijoto ir Mažojoje salėse. Projekto metu taip pat vyks fortepijono meistriškumo kursai, kuriuos ves prof. Giuseppe Devastato (Italija/Ispanija) ir Jarred Dunn (Kanada).
Baigiamasis koncertas ir apdovanojimai vyks kovo 17 d. 17 val. Vilniaus Rotušėje, kurio metu vyks konkurso – festivalio laureatų koncertas. Įėjimas nemokamas.
Konkursas – festivalis organizuojamas Lenkijos nepriklausomybės aktūrimo šimtmečio proga.

Projekto organizatorius: Vilniaus naujosios Vilnios muzikos mokykla
Projekto partneris ir rėmėjas: Lenkijos institutas Vilniuje

4 balandžio

Paroda „Laisvės popiežius” Kėdainiuose

Papiez

Paroda „Laisvės popiežius” Kėdainiuose
Balandžio 4-30 d., Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje (Radvilų g. 10)

Paroda skirta 40-osioms popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato pradžios metinėms. Ekspozicija pristato Karolį Wojtyłą, didžią asmenybę, kuriam Lenkija ir Vidurio Europos valstybės yra dėkingos už suverenumo atgavimą. Paroda siekia pabrėžti lemtingą Lenkijos vaidmenį laisvės siekimo procesuose XX a. pabaigoje. Būtent Lenkijoje 1979 m. tuometinėje Varšuvos Pergalės aikštėje nuskambėjo įsimintini Jono Pauliaus II žodžiai, kuriais kvietė „atnaujinti šią žemę”. Šie žodžiai tarsi nusakė artėjančius pokyčius. „Solidarumo” judėjimo gimimas, 1989 m. rinkimai, Vidurio Europos valstybių nepriklausomybės atgavimas ir galiausiai Berlyno sienos griūtis.

Organizatoriai: Jono Pauliaus II minties centras Varšuvoje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Kėdainių Šv. Juozapo parapija