15 gegužės

Vroclavo istorijai skirta paroda „Wrocław breaks the Iron Curtain”

2

Vroclavo istorijai skirta paroda  „Wrocław breaks the Iron Curtain”

Gegužės 15-17, Lenkijos institutas Vilniuje (Didžioji g. 23)
Atidarymas: gegužės 15 d. 18 val. – dalyvaus Vroclavo meras Rafał Dutkiewicz

Vroclavas, tai nepaprastas miestas, kurio istoriją ir paveldą nuo amžių formavo daugelis tautų ir kultūrų. Tam, kaip miestas atrodo šiandien, daug įtakos turėjo Europos istorijoje beprecedentis visiškas gyventojų pasikeitimas, didvyriška demokratinės opozicijos veikla ir ilgus metus nuosekliai vykdomas lenkų ir vokiečių susitaikymo procesas, inicijuotas Vroclavo kardinolo žodžių: „Atleidžiame ir prašome atleidimo“. Parodos prodiuseris ir organizatorius – Vroclavo istorijos centras „Zajezdnia“, tekstų autorius – centro „Pamięć i przyszłość“ („Atmintis ir ateitis“) direktorius Marek Mutor. „Vroclavas, tai miestas, po karo pasiekęs neįmanomo. Sugriautas iki pamatų, atgavo savo buvusį blizgesį, o dėl savo tapatybės gyventojai apsisprendė XX a. 9-ame dešimtmetyje prasidėjus „Solidarność” revoliucijai“, – teigia parodos autorius. Š. m. vasario mėnesį paroda buvo eksponuojama Europos Parlamente Strasbūre. Parodos tikslas yra parodyti tarptautinei visuomenei ypatingą Vroclavo vaidmenį, padedantį nugalėti Jaltos konferencijos susitarimų pasėkoje įvykusių Europos padalijimų pasekmes. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Centras „Atmintis ir ateitis“ Vroclave, Vroclavo miesto savivaldybė, Lenkijos institutas Vilniuje

16 gegužės

Filmo „Dvi karūnos“ seansai Kaune ir Klaipėdoje

NaZaproszenie

Filmo „Dvi karūnos“, pristatančio šv. Maksimilijono Kolbės gyvenimą, seansai

Gegužės 16 d. 18.00 val., laikinoji „Romuvos“ kino salė (Kęstučio g. 62, Kaunas)
Gegužės 31 d. 18.45 val., Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia (Smiltelės g. 27)

Michało Kondrato dokumentinė juosta su vaidybiniais elementais „Dvi karūnos“ – tai pirmasis filmas, atskleidžiantis iki šiol nežinomus lenkų tėvo Maksimilijono Kolbės (Maksymilian Maria Kolbe) gyvenimo momentus – nuo vaikystės iki lemiamo sprendimo savanoriškai atiduoti gyvybę už kitą kalinį Aušvice. Filmu siekiama priminti, o kai kuriuos žiūrovus galbūt supažindinti su aktyvia Lenkijos ir lenkų veikla ginant universaliąsias vertybes II pasaulinio karo metais bei lenkų didvyriškumu negailint jėgų, o kartais ir gyvybės ginti kitus, dažnai kitataučius žmones. „Dvi karūnos“ – tai filmas apie žmogų, siekusį pakeisti pasaulį. Tam tikra prasme jam tai pavyko, tačiau ne visiems žinoma nepaprasta šio žmogaus gyvenimo istorija. Maksimilijonas Kolbė buvo mažakalbis, tačiau žavėjo aplinkinius savo asmenybe. Filme be kita ko pristatoma jo veikla už Lenkijos ribų, atskleidžiami įvairiapusiai talentai. Dar paauglystėje Kolbė sukūrė novatorišką įrenginį, daug tobulesnį už anuometinį telegrafą. Mažai kam žinoma, kad jis buvo suprojektavęs net aparatą, skirtą judėti tarp planetų. „Dvi karūnos“ atskleidžia nuostabų vienuolio protą ir atsidavimą jo paties Nepokalianove ir Japonijoje įkurtų vienuolynų veiklai.
Filmą Kaune pristatys scenarijaus bendraautorius, pranciškonų vienuolyno Nepokalianove spaudos atstovas brolis Jacek Staszewski. Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Kauno arkivyskupijos Jono Pauliaus II piligrimų centras, Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapija; partneriai: portalas Bernardinai.lt, Kauno kino centras „Romuva“ 

 

 

16 gegužės

Paroda „Maksymilian Maria Kolbe. 1894-1941” Kaune ir Klaipėdoje

Kolbe

Paroda „Maksymilian Maria Kolbe. 1894-1941”

Gegužės 16-30 d., Kauno arkivyskupijos Jono Pauliaus II piligrimų centras (Vilniaus g. 1 / M. Valančiaus g. 4, Kaunas)
Gegužės 31 d. – birželio 25 d., Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia (Smiltelės g. 27)

Lenkijos instituto ir Lenkijos tautos atminties instituto paroda parengta iš nuotraukų saugomų pranciškonų ordino Nepokalianove archyvo, bendradarbiaujant su Balstogės arkivyskupijos „Nekaltosios riteris” draugija. Parodoje pasakojama tragiška tėvo Rajmundo Kolbės (Maksimilijono Marijos Kolbės) istorija – pranciškono, misionierio, draugijos „Nekaltosios riteris” (Militia Immaculata) įkūrėjo ir pranciškonų vienuolyno Nepokalianove statytojo. Vokiečiams okupavus Lenkiją pranciškonų vienuolynas buvo uždarytas. Po kelių areštų 1941 m. gegužės 28 d. Kolbė buvo nusiųstas į nacių koncentracinę stovyklą Aušvice. Čia savanoriškai pasiaukojo bado mirčiai vietoj kito kalinio Franciszeko Gajowniczeko. 1982 m. spalio 10 d. Šv. Petro aikštėje Vatikane, popiežius Jonas Paulius II paskelbė tėvą Rajmundą Kolbę šventuoju.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Kauno arkivyskupijos Jono Pauliaus II piligrimų centras, Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapija

17 gegužės

Lenkijos instituto Vilniuje projektas konkurso „2017 metų istorinis renginys“ finale!

cover fb II etap

Lenkijos instituto Vilniuje projektas konkurso „2017 metų istorinis renginys“ finale!

Lenkijos instituto Vilniuje ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro edukacinis istorinis projektas „Lietuva ir Lenkija – bendru keliu. Vietos ir žmonės, kurie mus jungia“ pateko į konkurso „2017 metų istorinis renginys“ finalą! Konkursą organizuoja Lenkijos istorijos muziejus. Tai labai prestižinis konkursas, kuriame dalyvauja geriausi muziejai bei kultūros ir švietimo įstaigos iš visos Lenkijos bei diplomatinės atstovybes iš viso pasaulio. Nuoširdžiai kviečiame balsuoti už mūsų projektą iki gegužės 17 d. Balsavimas vyksta: http://whr.muzhp.pl/#vote. Reikia pažymėti pasirinkto projekto nuotrauką (viršutiniame, kairiajame kampe) visose trijose kategorijose („Edukacija ir multimedijos“, „Renginys“, „Paroda“) ir tik tuomet pasirodys balsavimo mygtukas.

27 gegužės

XXV Tarptautinis poezijos festivalis „Gegužė prie Neries“. Mūsų valstybių atkūrimo šimtmetis

???????????????????????????????

XXV TARPTAUTINIS POEZIJOS FESTIVALIS GEGUŽĖ PRIE NERIES
VILNIUS, 2018, GEGUŽĖS 27–31

Gegužės 17–31 dienomis vyks XXV, jubiliejinis, Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui skirtas festivalis Gegužė prie Neries. Idėjos autorius ir pagrindinis organizatorius Lietuvoje – Kultūros plėtros draugija „Znad Wilii“, organizatorius Lenkijoje – Mazovijos kultūros institutas Varšuvoje. Festivalio tikslas – skleisti lenkų kultūrą Lietuvoje ir stiprinti lenkų–lietuvių kūrėjų bendruomenių ryšius.
Festivalis yra interdisciplininio pobūdžio, jame bus pristatoma ne tik poezija ir proza, bet ir istorija, filmai, muzika, parodos, o svarbiausia – vyks diskusijos ir pokalbiai. Festivalio svečiai – visų pirma lenkų poetai, rašytojai, žurnalistai bei aktoriai, tarp jų: Dorota Masłowska, Brygida Helbig, Stanisławas Łubieńskis, Wojciechas Pszoniakas, Joanna Moro, Stanisławas Soyka, Marianas Turskis, Mirosławas Ikonowiczius.
Iš užsienio ir Lietuvos dalyvaus:  Andriejus Chadanowiczius, Renata Putzlacher-Buchtová, Birutė Jonuškaitė, Vytas Dekšnys, Andrius Konickis.
Šių metų festivalio programoje numatyti ir Grzegorzo Kasdepke –  vieno  populiariausių Lenkijos rašytojų, rašančių vaikams ir jaunimui – susitikimai su jaunaisiais skaitytojais.
Organizatoriai kviečia visus į šią poetinio žodžio šventę, į filmo apie Sławomirą Worotyńskį premjerą, į monografijos Oskaras Milašius. Lietuvos ir paukščių bičiulis bei kitų knygų pristatymus, į pokalbius ir koncertus.

Organizatorių kontaktai:
- Romualdas Mieczkowskis – Festivalio direktorius, znadwilii@wp.pl, tel. 601 670 29
- Renata Butkiewicz – medijų koordinatorė, renata.butkiewicz@zw.lt
- Elżbieta Szymańska –  Mazovijos kultūros instituto atstovė-koordinatorė, e.szymanska@teatrmazowiecki.pl

Organizatoriai: Kultūros plėtros draugija „Znad Wilii“, Mazovijos kultūros institutas Varšuvoje.
Partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkų kultūros namai, Fondas Emigra, Lietuvos rašytojų sąjunga,  Adomo Mickevičiaus muziejus,  Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Vilniaus universitetas, Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai.

Projektą remia: Fondas Pagalba Rytų lenkams  (Projektą remia Lenkijos Respublikos Seimas iš lėšų, skirtų užsienyje gyvenančių lenkų globai).
Projektą finansuoja Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerija iš 2017–2011 metų programos NEPRIKLAUSOMA „Kultūros tiltams“ skirtų lėšų.

Programa: www.mik.waw.pl/majnadwilia, FB/majnadwilia


Festivalio „Gegužė prie Neries“ renginiai Lenkijos institute Vilniuje
(Didžioji g. 23):

Gegužės 28 d.

  • 15.00 val. – Dr. Jano Skłodowskio fotografijų parodos „Lietuviškais Narutavičių takais“ atidarymas, dalyvaujant autoriui. Paroda, skirta mūsų valstybių šimtmečiui, pristato du brolius, žinomus politikus – pirmąjį Lenkijos Prezidentą Gabrielį Narutowiczių  ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Stanisławą Narutowiczių.
  • 15.30 val. – Konferencija „Nepriklausomybė turi ne vieną vardą – Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-metis”, kurios metu Tomasz Kuba Kozłowski skaitys pranešimą „Po Vyčio ženklu. Lenkai už nepriklausomą Lietuvą!”, skirtą lenkų dalyvavimui kuriant nepriklausomą Lietuvą 1918 m. Šio pasakojimo ašimi bus daugiaaspektė „krajovcų” – Stanisławo Narutowicziaus, Michało Römerio (Mykolo Romerio), Ludwiko Abramowicziaus, Tadeuszo Wróblewskio, Hipolito Korwin Milewskio bei Kazimierzo Janczewskio – Lietuvos lenkų istorija bei sudėtingi lietuvių ir lenkų santykiai. Tomasz Kuba Kozłowski tyrinėja buvusios Žečpospolitos rytinių pakraščių paveldą, yra parodų ir albumu autorius bei kolekcionierius, dirba Varšuvos Susitikimų su istorija namuose Varšuvoje.

Institute bus platinami „Znad Wilii“ ir Festivalio dalyvių leidiniai.

Gegužės 30 d.

  • 9.30 val.  – Priešpiečiai su kinu. EMiGRA – Emigracinių ir filmų apie lenkus užsienyje festivalis. Festivalį pristatys jo vadovė Agata Lewandowska. Programoje, be kitų, bus rodomas filmas „Worotyński” (Lietuva/Lenkija), skirtas labai gabiam lenkų poetui Sławomirui Worotyńskiui (1942-1983), gimusiam Naujojoje Vilnioje. EMiGRA – tai novatoriškas projektas pristatantis lenkus gyvenančius už Lenkijos ribų, o taip pat rengiantis lenkų iš Rytų ir Vakarų susitikimus su Lietuvos lenkų publika.
  • 14.00 val. – spaudos konferencija skirta apibendrinti festivalį.

Susitikimai vyks lenkų kalba. Įėjimas nemokamas.

28 gegužės

Filmo „Irenos Sendlerowos istorija“ peržiūra

sendler foto 2

Filmo „Irenos Sendlerowos istorija“ peržiūra

Gegužės 28 d. 13 val., Kauno IX forto muziejus (Žemaičių pl. 75, Kaunas)

Irenos Sendlerowos metų proga Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lenkijos Respublikos ambasada ir Kauno IX forto muziejumi maloniai kviečia į filmo „Irenos Sendlerowos istorija“ (rež. Andrzej Wolf, Lenkija) peržiūrą. Andrzejaus Wolfo filmas „Irenos Sendlerowos istorija“ remiasi unikaliais pagrindinės herojės interviu.
Irena Sendlerowa (1910–2008), Pasaulio tautų teisuolė, okupacijos  metais buvusi „Żegotos“ vaikų skyriaus vadovė, išgelbėjo  kelis tūkstančius žydų vaikų, išveždama juos iš Varšuvos geto ir slėpdama lenkų šeimose, vaikų namuose bei vienuolynuose. A. Wolfo filmas – tai režisieriaus pokalbių su Irena Sendlerowa apie II pasaulinį karą, vykusių paskutiniu jos gyvenimo laikotarpiu, įrašai.
Filmas lenkų kalba su titrais lietuvių kalba. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Kauno IX forto muziejus

30 gegužės

Tadeuszo Tomaszewskio knygos „Grįžtant į Vilnių” pristatymas

TT

Tadeuszo Tomaszewskio knygos „Grįžtant į Vilnių” pristatymas

Gegužės 30 d., 17.00 val., Lenkijos institutas Vilniuje (Didžioji g. 23)  

LRT Lietuvos Radijo Lenkų redakcijos žurnalistas Tadeusz Tomaszewski jau daug metų seka senųjų vilniečių likimus, daugiausia lenkų, arba gimusių Vilniuje tarpukario metais, arba mieste prie Neries praleidusių svarbius savo gyvenimo metus. Knyga, pavadinta „Grįžtant į Vilnių” („Wracając do Wilna”, leidykla „Czytelnik”, Varšuva), kurios premjera Vilniuje įvyks vos po kelių dienų nuo pristatymo Varšuvoje, yra išdava daugybės pokalbių su šiais žmonėmis, vykusių jau XXI amžiuje. Knygoje yra 21 interviu. Tarp  autoriaus pašnekovų yra tokie iškilūs lenkų kultūros, meno ir mokslo atstovai, kaip Barbara Skarga, Hanna Świda-Ziemba, Danuta Szaflarska, Emil Karewicz, Jadwiga Pietraszkiewicz, Romuald Twardowski, Franciszek Walicki, po karo gyvenantys dabartinės Lenkijos teritorijoje, taip pat Vilniuje pasilikę žmonės: lenkė Janina Gieczewska ir lietuvė Birutė Mackonytė. Tekstus papildo keliasdešimties nuotraukų rinkinys; dauguma jų gautos iš knygos autoriaus pašnekovų asmeninių archyvų (daugelis fotografijų iki tol nebuvo publikuotos), dalis – tarpukariu darytos Vilniaus ir jo krašto nuotraukos. Be to, šioje knygoje išspausdinti du originalūs istoriniai žemėlapiai: Vilniaus kraštas ir Vilniaus centras XX amžiaus 4-me dešimtmetyje. Pristatyme dalyvaus knygos autorius  Tadeusz Tomaszewski ir viena iš knygos herojų Janina Gieczewska.
Susitikimas lenkų kalba. Įėjimas nemokamas. Po susitikimo bus galimybė nusipirkti knygą.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Varšuvos leidykla „Czytelnik“; partneris: knygynas „Elephas”

1 birželio

Lenkijos instituto Vilniuje renginiai Czesławo Miłoszo festivalyje Kėdainiuose

Kosciuska004

Lenkijos instituto Vilniuje renginiai Czesławo Miłoszo festivalyje Kėdainiuose

Paroda „Tadeusz Kościuszko – laisvės kaina“
(Daugiakultūris centras, Senosios Rinkos a. 12, Kėdainiai)
Birželio 1 d.  17 val. – Festivalio atidarymas

Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva 1794 metų sukilimo vado generolo Tado Kosciuškos asmenybę pristatančią parodą parengė Lenkijos Respublikos ambasada, Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Kosciuškos piliakalnio Krokuvoje komitetas.
Parodoje eksponuojamos Tadeuszo Kościuszkos, su juo susijusių vietų, jo draugų bei daiktų nuotraukos. Taip pat susipažindinama su svarbiausiais jo gyvenimo faktais – Tadeusz Kościuszko pristatomas kaip karininkas, politikas, didvyris ir kaip privatus asmuo. Viename stende patalpintas Tadeuszo Kościuszkos „Atsišaukimas į lietuvius ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tvarkomąją komisiją“. T. Kościuszko (1746–1817) – karo vadas ir politikas, kovojęs už amerikiečių, lietuvių, lenkų tautų laisvę, siekęs pasaulyje įgyvendinti Apšvietos keltus žmonių laisvės ir lygybės idealus. Jis buvo Amerikos ir Abiejų Tautų Respublikos kariuomenių generolas, revoliucinės Prancūzijos garbės pilietis, 1794 metais ėjo Lenkijos ir Lietuvos valstybės vadovo – aukščiausiojo viršininko – pareigas. Jo vardas XVIII–XIX amžių sandūroje buvo tapęs kovų už laisvę simboliu.
Įėjimas laisvas

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada, Kėdainių krašto muziejus – Czesławo Miłoszo festivalis

 

Grupės VOCAL VARSHE koncertas „Shlof Mayn Kind“ (Miegok, mano vaikeli)
Birželio 8 d. 18.30 val., Daugiakultūris centras (Senosios Rinkos a. 12, Kėdainiai)

Nepaprastos, jautrios nuostabaus grožio kompozicijos jidiš, hebrajų ir ladino kalba skambės grupės Vocal Varshe  koncertuose, organizuojamuose Lenkijos instituto Vilniuje ir Lietuvos žydų bendruomenės.  Grupė Vocal Varshe – tai tercetas, kurį sudaro: Anna Woźnicka (sopranas), Olga Wądołowska (mecosopranas) ir Jakub T. Sitarski (tenoras), atliekantys muziką, kurios šaknys – žydų kultūroje. Grupę oficialiai globoja Žydų religinė gmina Varšuvoje. Atlikėjai susibūrė, kad atskleistų klausytojams ne tik populiariąją žydų muziką, bet ir primirštą, skambančią tik sinagogose siauram klausytojų ratui. Vocal Varshe koncertavo daugelyje koncertų ir festivalių visoje Lenkijoje, Pasaulio tautų teisuolių medalių, skiriamų Yad Vashem instituto, įteikimo ceremonijoje, Prezidento rūmuose uždegant chanukos žvakes. Svarbi grupės Vocal Varshe koncertų programos dalis bus skirta dainoms iš Vilniaus geto: „Friling“, Avromo Brudno sukurto tango melodijos aranžuotė pagal Shmerkės Kaczerginskio eilėraštį, kurį jis parašė 1943 m. balandį po žmonos Barbaros mirties Vilniaus gete; „Tsu eyns, tsvey, dray!“ – dainos pagal Vilniaus gete mirusio Leybo Rozentalio (1916-1941) žodžius aranžuotė; „Dremlen feygl af di tsvaygn“ – Vilniaus geto lopšinė, sukurta Leos Rudnicki ir Lejbo Jampolskio, ir kt.
Įėjimas laisvas

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Kėdainių krašto muziejus – Czesławo Miłoszo festivalis

2 birželio

Šiuolaikinis lenkų teatras Festivalyje TheAtrium Klaipėdoje

95280747

Šiuolaikinis lenkų teatras Festivalyje TheAtrium Klaipėdoje

2018 m. birželio 2-25 d., Klaipėdos dramos teatras (Teatro g. 2)

Šiemet daugiausia dėmesio festivalyje TheATRIUM Klaipėdoje bus skirta šiuolaikiniam lenkų teatrui: bus parodyti spektakliai ir surengtos meistriškumo dirbtuvės aktoriams. Lenkų teatro programą, su Lenkijos instituto Vilniuje parama, remia Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje. Žiūrovai pamatys naujausią Michało Borczucho (Nowy Teatr) spektaklį pagal Howardo Phillipso Lovecrafto kūrybą „Ktulu šauksmas“, Agatos Dudos-Gracz „Ponia bus patenkinta, arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime“. Slovackio teatras iš Krokuvos visai dienai įsikurs teatro salėje, tiksliau garso namus. Tai koncertas-instaliacija, sumanyta vieno įdomiausių šiuolaikinių Lenkijos kompozitorių Wojteko Blecharzo. Birželio 18- 21 d. festivalis rengia meistriškumo dirbtuves profesionaliems aktoriams. Jas ves du CHOREA teatro atstovai: režisierius Tomasz Rodowicz ir kompozitorius Tomasz Krzyżanowski. Daugiau: http://kldt.lt/naujienos-ivykiai-ir-skelbimai/festivalyje-theatrium-naujojo-lenku-teatro-dienos/

Organizatorius: Klaipėdos dramos teatras, TheAtrium festivalis
Partneris ir rėmėjas: Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje

4 birželio

Lenkų-lietuvių tarpmokyklinis projektas „Bendra istorija vienija“

logoLT-PL_prawa

Lenkų-lietuvių tarpmokyklinis projektas „Bendra istorija vienija“

Birželio 4–9 d.  Lenkijos institutas Vilniuje (Didžioji g. 23) 

Pagrindinė projekto tema – Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija. Per šį diskursą bus siekiama susipažinti su Lietuvos ir Lenkijos bendros kultūros, istorijos bei paveldo aspektais. Projekto metu bus organizuojama „Ekspedicija vienos meilės istorijos pėdsakais“. Ekspedicijos metu projekto dalyviai susipažins su Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės biografiniais faktais, XVI a. realiomis: LDK -Lenkijos karalystės didikų buitimi bei kultūrine aplinka, politine situacija, anų laikų architektūra. Projekto dalyviai dirbs Lenkijos institute Vilniuje penkiose tarptautinėse tyrėjų komandose. Projekte dalyvauja 24 moksleiviai iš dviejų mokyklų – Kauno Rokų gimnazijos ir Viešosios gimnazijos Dywity vietovėje, Lenkija. Projekto tikslas –  stiprinti tarpkultūrinį dialogą, atrandant bendrą istoriją.

Organizatoriai: Kauno Rokų gimnazija (Lietuva) ir Viešosioji gimnazija Dywity vietovėje (Lenkija)
Projektą finansuoja Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondas. Renginys uždaras.