10 balandžio

MARIUSZ HERMANOWICZ / AGNIESZKA RAYSS – lenkų fotografija Vilniuje

Mariusz Hermanowicz, Wilno, a jednak..., 2001-2002 ┬ę M. Hermanowicz _ FAF (2)

MARIUSZ HERMANOWICZ / AGNIESZKA RAYSS – lenkų fotografija Vilniuje

Balandžio 10 d. – gegužės 5 d., Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto galerija” (Gedimino pr. 43, Vilnius)
Atidarymas: balandžio 10 d. 17.00 val.

Lenkijos institutas Vilniuje maloniai kviečia į dvi lenkų fotomenininkų parodas: Mariuszo Hermanowicziaus „Kam gali pasitarnauti fotografija?“ ir Agnieszkos Rayss „Kur yra kūnas“. Retrospektyvinė Mariuszo Hermanowicziaus paroda rodo mums, kokias permainas patyrė jo kūrybinis kelias. M. Hermanowiczius buvo aktyvus fotografas nuo aštuntojo dešimtmečio iki 2008 metų. Jo individualus stilius apėmė tiek konceptualią, tiek dokumentinę fotografiją. Skiriamasis Hermanowicziaus ženklas buvo jo komentarai tiesiog ant nuotraukų bei fotografavimas serijomis, sudėliotomis pagal tam tikrą pasakojimą.  Didelė jo kūrybos dalis buvo susijusi su genealoginiais ieškojimais, kuriuose svarbus vaidmuo teko Vilniui. Kartu su Mariuszo Hermanowicziaus darbų paroda eksponuojami šiuolaikinės menininkės Agnieszkos Rayss kūriniai. Naujausias jos projektas „Kur yra kūnas” buvo įkvėptas paskutinio Hermanowicziaus kūrybos etapo ir tarsi kritiškai su juo polemizuoja.  Abi parodos buvo parengtos „Archeologijos fotografijos“ fondo Varšuvoje.

Organizatoriai: Archeologijos fotografijos fondas Varšuvoje, Lietuvos fotomenininkų sąjunga; partneris: Lenkijos institutas Vilniuje. Projektą remia Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija

 

 

11 balandžio

„Irenos Sendlerowos istorija“. Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję lenkai

Sendlerowa

„Irenos Sendlerowos istorija“. Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję lenkai
Holokausto aukų atminimo dienos (Yom Ha-Shoah), 75-ųjų Varšuvos geto sukilimo metinių bei Irenos Sendlerowos metų proga
Balandžio 11 d. 17.30 val., VVGŽM Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2, Vilnius)
Balandžio 12 d. 13 val., Kauno IX forto muziejus (Žemaičių pl. 75, Kaunas) 

Lenkai, Holokausto liudytojai, patyrė jį ypatingu būdu. Jie ne tik kovojo su brutaliu vokiečių okupanto teroru, bet turėjo priešintis ir hitlerininkų vykdomam žiauriam savo kaimynų žydų naikinimui. Okupuotoje Lenkijoje, skirtingai nei kitose Vakarų Europos šalyse, už pagalbos teikimą žydams žmonės buvo baudžiami mirties bausme. Nepaisant to, daugelis lenkų priešinosi blogiui ir gelbėjo žydus. Gelbėdami kitus žmones, rizikuodavo savo ir savo šeimos narių gyvybėmis. Tarp daugiau nei 26 500 žmonių, kuriems Izraelio valstybė suteikė Pasaulio tautų teisuolio titulą, yra daugiau nei 6700 lenkų.  Tačiau šis skaičius pilnai neatspindi žydų gelbėjimo reiškinio masto okupuotoje Lenkijoje, nes dauguma gelbėtojų vis dar nėra žinomi.

Programoje:

  • Susitikimas su dr. Marcinu Urynowicziumi (susitikimas lenkų kalba su vertimu į lietuvių kalbą)
  • Filmo „Irenos Sendlerowos istorija“ rodymas (filmas lenkų kalba su titrais lietuvių ir anglų kalba)
  • Papildomai Kauno IX forto muziejuje veiks paroda „Żegota. Pagalbos žydams taryba“ (paroda lenkų ir lietuvių kalbomis). Paroda veiks iki gegužės 31 d.

Įėjimas laisvas.

Dr. Marcin Urynowicz – lenkų istorikas ir rašytojas, bendradarbiaujantis su Tautos atminties instituto Tyrimų skyriumi. Jis specializuojasi Lenkijos II pasaulinio karo metų istorijos tyrimuose, ypač didelį dėmesį skiria lenkų ir žydų santykiams bei žydų gelbėjimui per Holokaustą.

Andrzejaus Wolfo filmas „Irenos Sendlerowos istorija“ remiasi unikaliais pagrindinės herojės interviu.

Irena Sendlerowa (1910–2008), Pasaulio tautų teisuolė, okupacijos  metais buvusi „Żegotos“ vaikų skyriaus vadovė, išgelbėjo  kelis tūkstančius žydų vaikų, išveždama juos iš Varšuvos geto ir slėpdama lenkų šeimose, vaikų namuose bei vienuolynuose. A. Wolfo filmas – tai režisieriaus pokalbių su Irena Sendlerowa apie II pasaulinį karą, vykusių paskutiniu jos gyvenimo laikotarpiu, įrašai.

 Marcino Urynowicziaus ir dr. Pawło Rokickio parengta paroda  „Żegota. Pagalbos žydams taryba“pasakoja apie „Żegotos“ įkūrimą ir jos veiklą, primena jos pagrindinius herojus bei kai kuriuos globotinius. Pagalbos žydams taryba „Żegota“ buvo unikali slapta organizacija. Jos tikslas – Lenkijos žydų, masiškai naikinamų vokiečių okupanto II pasaulinio karo metais, gelbėjimas. Rizikuodami savo gyvybėmis, civiliai konspiratoriai nuo Holokausto išgelbėjo mažiausiai keletą tūkstančių žmonių.

Organizatoriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Tautos atminties institutas, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus – Tolerancijos centras, Kauno IX forto muziejus

13 balandžio

Tarptautinė vaikų knygų diena – Józefo Wilkonio knygos „Kici kici miau“ iliustracijų paroda

201403121550100.29081500d[1]

Tarptautinė vaikų knygų  diena – Józefo Wilkonio knygos „Kici kici miau“ iliustracijų paroda
Balandžio 13 d., Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija (Minties g. 3, Vilnius)

Józef Wilkoń, didelis gyvūnų mylėtojas, sukūrė „kačių“ lopšinę mažiausiems skaitytojams. Dailininkas parašė paprastą tekstą ir prie jo sukūrė iliustracijas. Lopšinės pagrindinis herojus – išdykėlis katinėlis yra labai „wilkoniškas“  – nepaprastai tapybiškos ir dinamiškos kačiuko iliustracijos  idealiai atspindi jo charakterį. Pirmą kartą  knyga išleista 2009 m. Tais pačiais metais ji laimėjo gražiausios knygos  titulą.

Renginys vyks lenkų kalba. Renginys uždaras.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija, leidykla „Hokus Pokus“

16 balandžio

Seminaras: „Trijų jūrų iniciatyva – naujos idėjos Europai beieškant“

????????????

Seminaras: „Trijų jūrų iniciatyva – naujos idėjos Europai beieškant“

Lenkijos institutas ir Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje bendradarbiaudami su Rumunijos ambasada bei Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu, rengia du atvirus seminarus, skirtus Trijų jūrų idėjai.
Trijų jūrų iniciatyva, tai Lenkijos ir Kroatijos inicijuota dvylikos Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regiono valstybių bendradarbiavimo platforma. Jos tikslas – stiprinti ES vienybę skatinant glaudesnį Vidurio Europos šalių bendradarbiavimą infrastruktūros, energetikos ir ūkio srityse. Trijų jūrų iniciatyva gali tapti galimybe mūsų regiono šalims  peržengti infrastruktūros barjerus ir atrasti vienoms kitų rinkų patrauklumą. Trijų jūrų iniciatyvos narės: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Austrija, Slovėnija, Kroatija, Rumunija ir Bulgarija.

Seminarai-diskusijos vyks: 

  • balandžio 16 d. 11.00-13.00 val. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (V. Putvinskio g. 23, 311 salė, Kaunas).
  • balandžio 16 d. 17.00-18.30 val. Lenkijos institute Vilniuje (Didžioji g. 23, Vilnius). 

Seminaruose dalyvausiantys ekspertai: dr. Paweł Ukielski (Lenkijos mokslų akademijos Politikos studijų institutas, Lenkija), dr. Olivia Toderean (Rumunijos URM Politinių analizių ir planavimo institutas, Rumunija), dr. Alpo Rusi (Suomija), prof. dr. Mindaugas Jurkynas (Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas), Mindaugas Norkevičius (Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas).

Dalyvavimas seminaruose laisvas. Renginiai vyks anglų kalba be vertimo.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Rumunijos ambasada Vilniuje, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas 

 

18 balandžio

Albumo „Paribio rezidencijos. Buvusios II Žečpospolitos rytinių žemių pilys, rūmai ir dvarai” pristatymas

Kresowe rezydencje

Albumo „Paribio rezidencijos. Buvusios II Žečpospolitos rytinių žemių pilys, rūmai ir dvarai” pristatymas

Balandžio 18 d. 14.00 val., Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai (Sniadeckio g. 2, Jašiūnai)

Lenkijos institutas Vilniuje ir Tautos atminties instituto Varšuvos istorijos tyrimų biuras kviečia į albumo „Paribio rezidencijos. Buvusios II Žečpospolitos rytinių žemių pilys, rūmai ir dvarai” pristatymą, kuriame dalyvaus albumo autorius Grzegorz Rąkowski ir dr. Kazimierz Krajewski (Tautos atminties institutas).
Albumas „Paribio rezidencijos“, tai publikacija, parengta ir išleista Tautos atminties instituto Varšuvos skyriaus, kuris jau daug metų tiria dramatiškiausią šiaurės rytinių Paribio teritorijų istorijos laikotarpį. Projektu siekiama kolektyvinėje atmintyje išsaugoti  pasaulį, kurio jau nebėra. Etniškai  ir kultūriškai įvairialypį pasaulį su gyva patriotine vietinių bendruomenių dvasia, tarsi iš rašytojo Sienkiewicziaus trilogijos. XX a. kataklizmai šį pasaulį negrįžtamai išstūmė, o vietoje jo daugeliui teliko skaudus ilgesys ir nuoskauda dėl neteisingų istorijos vingių. Projektas pristato materialinį praeities palikimą – rezidencijas. Būtent jos didžiąja dalimi kūrė istorinį kraštovaizdį, buvo jungtimi tarp konkrečių šeimų, žemių, regionų ir literatūros bei meno.
Po pristatymo bus galimybė įsigyti albumą (parduodamų egzempliorių kiekis ribotas).
Susitikimas vyks lenkų kalba. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Tautos atminties instituto Varšuvos istorijos tyrimų biuras, Lenkijos institutas Vilniuje, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras, Jašiūnų Balinskių dvaro rūmai 

19 balandžio

Paroda „Józef Piłsudski – Lenkijos ir Europos politikas“ Vilniaus rajono mokyklose

Piłsudski1[1]

Paroda „Józef Piłsudski – Lenkijos ir Europos politikas“ Vilniaus rajono mokyklose
Kovo 19 d. – balandžio 6 d., Vilniaus r. Avižienių gimnazija (Sudervės g.  8, Avižieniai, Vilniaus r.)
Balandžio 6 d. – 27 d., Vilniaus r. Maišiagalos kun. Józefo Obrembskio gimnazija  (Mokyklos g. 22, Maišiagala, Vilniaus r.)
Balandžio 27 d. – gegužės 18 d., Vilniaus r.  Zujūnų gimnazija (Mokyklos g. 1, Zūjunai, Vilniaus r.) 

Minint 100-ąsias Lenkijos nepriklausomybės metines, Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas Vilniuje rengia edukacinės parodos, skirtos garsiam lenkui, Vilniaus krašto sūnui Józefui Piłsudskiui, ekspozicijas Vilniaus krašto mokyklose. Józefo Piłsudskio muziejaus Sulejuveke parengtoje parodoje 19-oje stendų pristatoma garsiojo politiko biografija ir mintys. Parodą iliustruoja vizualinė medžiaga iš archyvų. Ekspozicija buvo rodyta tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį“ Vilniaus rotušėje 2017 m. gruodį. Paroda skirta mokyklų bendruomenėms. Susidomėjusius ir norinčius eksponuoti parodą kitose mokyklose, prašome kreiptis į Lenkijos institutą arba Lenkijos ambasadą Vilniuje.

Organizatoriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Józefo Piłsudskio muziejus Sulejuveke

23 balandžio

Į Lietuvą atvyksta „Mokslobusas“ iš Koperniko mokslo centro!

Naukobus - grafika z napisem

Eksperimentai, mokslo naujovės ir atradimai. Mokslas – tai smagi pramoga.
Į Lietuvą atvyksta „Mokslobusas“ iš Koperniko mokslo centro! 

Net 20 mobilių tyrimų stočių ir 3 edukatoriai bei daugybė mokslinių mįslių lenkų ir lietuvių mokyklų moksleiviams. Tokiam nuotykiui Lenkijoje paskelbtų Lenkijos mokslų metų (Rok Nauki Polskiej) proga kviečia Lenkijos institutas Vilniuje ir Koperniko mokslo centras. Įrodysime jums, kad mokslas gali kelti susidomėjimą, žavėti, būti smagus ir įtraukiantis!
„Mokslobusas“, Varšuvoje įsikūrusio garsiausio Lenkijos mokslo muziejaus – Koperniko mokslo centro parengta mobili paroda, š.m. balandžio 23-28 d. aplankys net penkis Lietuvos miestus ir miestelius: Vilnių, Kauną, Šalčininkus, Trakus, Nemenčinę ir Maišiagalą. Kiekvienoje vietovėje paroda lauks visų norinčių vietiniame kultūros centre visiškai nemokamai. „Mokslobusas“, tai netikėtumų kupinas pasaulį valdančių gamtos dėsnių ir  taisyklių atradimas, kur padedami edukatorių, vaikai susipažins su atskirų eksponatų veikimo principais, supras pristatomus mokslo reiškinius. Paroda sudomins ne tik vaikus, bet ir suaugusius.

Įėjimas laisvas. Pristatymai ir demonstravimai vyks lenkų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Didesnes lankytojų grupes prašome iš anksto užsiregistruoti.

„Mokslobuso” tvarkaraštis:

•             Balandžio 23, 10:00-16:00, Kauno technologijos universiteto Elektronikos rūmų salė (Studentų g. 50, Kaunas)

Registracija grupėms: dr. Audronė Veilentienė, 8 657 79 439,  audrone.veilentiene@ktu.lt

•             Balandžio 24, 10:00-14:00, Maišiagalos kultūros centras, Algirdo g. 4, Maišiagala

Registracija grupėms: Tatjana Sinkevič, 8 671 98 015, maisiagala@ndkc.lt

•             Balandžio 25, 10:00-14:00, Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras (Švenčionių g. 12, Nemenčinė)

Registracija grupėms: Renata Reichinbach, 8 647 16 436, renginiai@ndkc.lt

•             Balandžio 26, 12:00-18:00, Vilniaus lenkų kultūros namai (Naugarduko g.76, Vilnius)

Registracija grupėms: Božena Miežonis, tel. 8 652 76 811, info@polskidom.lt

•             Balandžio 27, 10:00-14:00, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras,  (Vilniaus g. 48, Šalčininkai)

Registracija grupėms: Jolanta Provlocka, 8 603 07 691, salcininkai.kultura@gmail.com

•             Balandžio 28,  10:00-14:00, Trakų kultūros rūmai (ul. Vytauto 69, Trakai).

Registracija grupėms: Meida Vitovičiūtė, tel. 8 655 48740, trakurumai@gmail.com

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Koperniko mokslo centras 

Mobili paroda atvyksta į Lietuvą pagal „Mokslobuso” (Naukobus) programą „Mokslas tau”, kurią finansuoja Lenkijos Respublikos mokslo ir aukštojo išsilavinimo ministerija ir Koperniko mokslo centras.

23 balandžio

Dokumentinio filmo „Meistras, stebėjęs kasdienybę“, skirto Stanisławui Filibertui Fleury, seansas

propozycjax

Dokumentinio filmo „Meistras, stebėjęs kasdienybę“, skirto Stanisławui Filibertui Fleury, seansas

Balandžio 23 d. 18:00, Šiuolaikinio meno centro kino salė (Vokiečių g. 2, Vilnius)

Lenkų režisieriaus Andrzejaus Ciecierskio 2018 m. sukurta dokumentinė juosta „Meistras, stebėjęs kasdienybę“ (Mistrz scen rodzajowych, 42 min., 2018), tai pirmasis kinematografinis bandymas pristatyti vieno garsiausių XIX-XX a. sandūros Vilniaus fotografų, fotografijos meno pionieriaus, dailininko Stanisławo Filiberto Fleury gyvenimą ir kūrybinį palikimą. Garsusis fotografas įdomiausius savo darbus sukūrė ne studijoje (kurioje užsisakyti šeimyninę fotografiją buvo bene kiekvieno save gerbiančio vilniečio garbės reikalas), bet klajodamas po Vilnių ir jo apylinkes. Bene labiausiai menininką domino miestas, jo gatvės ir žmonės natūralioje savo aplinkoje, t.y. miesto kasdienybės vaizdai. Unikalios Fleury fotografijos leidžia tarsi persikelti į praeitį ir geriau pažinti anuometinį Vilnių.
Lenkijoje ir Lietuvoje filmuotoje juostoje apie garsųjį prosenelį pasakoja Aleksandra Fleury-Kręgielska. Taip pat svarbūs fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus komentarai.
Filmas lenkų kalba su lietuviškais titrais. Įėjimas laisvas.

Organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje, partneriai: Lenkijos televizija TVP3 Gdańsk, Šiuolaikinio meno centras

3 gegužės

Paroda „Laisvės popiežius” Ukmergėje

Papiez

Paroda „Laisvės popiežius” Ukmergėje

Gegužės 3-31 d., prie Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčios (Kauno g. 1)

Paroda skirta 40-osioms popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato pradžios metinėms. Ekspozicija pristato Karolį Wojtyłą, didžią asmenybę, kuriam Lenkija ir Vidurio Europos valstybės yra dėkingos už suverenumo atgavimą. Paroda siekia pabrėžti lemtingą Lenkijos vaidmenį laisvės siekimo procesuose XX a. pabaigoje. Būtent Lenkijoje 1979 m. tuometinėje Varšuvos Pergalės aikštėje nuskambėjo įsimintini Jono Pauliaus II žodžiai, kuriais kvietė „atnaujinti šią žemę”. Šie žodžiai tarsi nusakė artėjančius pokyčius. „Solidarumo” judėjimo gimimas, 1989 m. rinkimai, Vidurio Europos valstybių nepriklausomybės atgavimas ir galiausiai Berlyno sienos griūtis.

Organizatoriai: Jono Pauliaus II minties centras Varšuvoje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) parapija

7 gegužės

Lenkų kino klubas 2018: senajame kine. Pirmieji nepriklausomos Lenkijos filmai

StareFilmy

Lenkų kino klubas 2018: senajame kine. Pirmieji nepriklausomos Lenkijos filmai

Gegužės 7 d., 14 d., 21 d., 28 d., birželio 4 d., 19 val., kino centras „Skalvija“ (Goštauto g. 2/15, Vilnius)

Tęsdamas Lenkų kino klubo tradiciją, 100-ųjų Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo metinių proga Lenkijos institutas Vilniuje keičia projekto pobūdį ir visą gegužės mėnesį kviečia žiūrovus Vilniuje susipažinti su lenkų kinematografijos perlais – pirmaisiais nepriklausomos Lenkijos filmas. Ciklo atidarymas vyks gegužės 7 d., 19 val., kino centre „Skalvija“.

Lenkų kinematografiją galima vadinti pionieriška. Daugelis mano, kad pirmieji įrenginį filmuoti ir rodyti filmams išrado broliai Lumière. Tačiau lenkų inžinierius Kazimierz Prószyński dar 1894 m. sukonstravo tams skirtą aparatą, kurį pavadino pleografu. 1902 m. įkurta pirmoji to paties pavadinimo kino studija. Lenkų kinematografijos istorija prasidėjo dar padalintoje šalyje ir plėtojosi atkurtoje nepriklausomoje Lenkijoje. Tarpukariu šalyje veikė per šimtą kino studijų, kuriose per metus buvo sukuriama apie 300 filmų, iš jų kelios dešimtys – pilno metro. Nebyliuose, o nuo 1930 m. garsiniuose filmuose vaidino garsūs lenkų aktoriai: Jadwiga Smosarska, Stefan Jarac, Kazimierz Junosza-Stępowski ir kt. Su režisieriais bendradarbiavo tokie iškilūs kūrėjai kaip poetas Julian Tuwim ar kompozitorius Andrzej Panufnik. Kinas išpopuliarino ir tokias lenkų estrados ir kabareto žvaigždes kaip Hanka Ordonówna, Eugeniusz Bodo ir Adolf Dymsza. Tarpukariu kinas tapo populiariausia pramoga. Didžiuosiuose Lenkijos miestuose ketvirto dešimtmečio pabaigoje veikė per 30, Varšuvoje – per 50 kino teatrų. Projektą „Senajame kine. Pirmieji nepriklausomos Lenkijos filmai” Lenkijos institutas pristato bendradarbiaudamas su Lenkijos nacionaline filmoteka – audiovizualiniu institutu (FINA) ir kino centru „Skalvija“. Programoje žiūrovų lauks penki bene įdomiausi skirtingo žanro tarpukario Lenkijos filmai.

Ciklo inauguracijoje gegužės 7 d. 19 val. kino centre „Skalvija“ pionierišką lenkų kinematografijos istoriją bei garsių lenkų poetų ir kompozitorių indėlį į jos raidą pristatys Lenkijos nacionalinės filmotekos – audiovizualinio instituto (FINA) atstovas Grzegorz Rogowski. Gražiausias prieškario filmų dainas atliks Vilniaus lenkų teatro studijos artistai. Vakarą vainikuos 1938 m. režisieriaus Aleksanderio Fordo filmas „Vyslos žmonės“. Tai dramatiška istorija, nukelianti į upės prekeivių, gabenančių savo prekes laiveliais Vyslos upe, pasaulį. Gegužės 14 d. žiūrovų lauks viena populiariausių Lenkijos tarpukario komedijų – 1936 m. Konrado Tomo „Ada, tai gero nežada!“ Filmas žavi taikliais ir šmaikščiais dialogais bei situaciniu komizmu. Juostoje debiutavo Zofia Wernicka-Gulewicz – Vilniaus dainų ir šokių ansamblio „Wilia“ įkūrėja ir ilgametė vadovė. Cikle taip pat bus parodyta pirmoji lenkų kostiuminė drama „Lovičiaus kunigaikštienė“ (1932 m.) ir įtempto siužeto rež. Juliuszo Gardano filmas „Daktaras Murekas“ (1939 m.). Birželio 4 d. ciklą užbaigs Ryszardo Ordyńskio 1928 m. filmas „Ponas Tadas“. Pirmoji Adomo Mickevičiaus poemos adaptacija 2012 m. buvo rekonstruota ir skaitmenizuota. Nebyliam filmui sukurta Tadeuszo Woźniako muzika. Titrams panaudoti Vinco Mykolaičio-Putino ir Justino Marcinkevičiaus poemos vertimai.

KINO KLUBO PROGRAMA:

Gegužės 7 d. 19 val.
Ciklo atidarymas: lenkų kinematografijos istoriją iki 1939 m. pristatys Lenkijos nacionalinės filmotekos – audiovizualinio instituto (FINA) atstovas Grzegorz Rogowski ir Vilniaus lenkų teatro studijos artistai.
Filmo „Vyslos žmonės“ (Ludzie Wisły, 1938, rež. Aleksander Ford) peržiūra. Tai dramatiška istorija, nukelianti į upės prekeivių, gabenančių savo prekes laiveliais Vyslos upe, pasaulį. Filmas pasakoja apie spalvingą, bet sunkų ir nemažų aukų reikalaujantį šių žmonių gyvenimą, atskleidžia tvirtus, ryškius moterų charakterius ir aistringus bei ryžtingus vyrų paveikslus.

Gegužės 14 d. 19 val.
Filmo „Ada, tai gero nežada“ (Ada, to nie wypada!, 1936, 82 rež. Konrad Tom) peržiūra. Tai viena populiariausių tarpukario Lenkijos komedijų. Užsispyrusi, aikštinga, meniniais gabumais apdovanota panelė iš gerų namų aplinkiniams kelia vien rūpesčius, taigi tėvas nusprendžia ją ištekinti. Filmas žavi taikliais ir šmaikščiais dialogais bei situaciniu komizmu.

Gegužės 21 d. 19 val.
Filmo „Lovičiaus kunigaikštienė“ (Księżna Łowicka, 1932, rež. Mieczysław Krawicz) peržiūra. Su užmoju nufilmuotas pirmasis lenkų kostiuminis filmas. Wacławo Gąsiorowskio romano apie 1931 m. sukilimo laikus adaptacija. Romantinė intriga rutuliojasi istorinių įvykių fone. Filmas išsiskiria puikia iškiliausių lenkų aktorių vaidyba.

Gegužės 28 d. 19 val.
Filmo „Daktaras Murekas“ (Doktór Murek“, 1939, rež. Juliusz Gardan) Įtempto siužeto filme pasakojama neteisingai apkaltinto tarnautojo istorija. Bėgdamas nuo persekiojimo jis meistriškai įsikūnija į įvairiausius vaidmenis ir patiria kvapą gniaužiančių nuotykių susidūręs su nusikaltėlių pasauliu. Ypač vertas dėmesio spalvingas tarpukario Lenkijos sostinės ir provincijos skirtingų visuomenės sluoksnių paveikslas.

Birželio 4 d. 19 val.
Filmo „Ponas Tadas“ (Pan Tadeusz, 1928, rež. Ryszard Ordyński) peržiūra. Pirmoji to paties pavadinimo Adomo Mickevičiaus poemos su garsiąja įžanga „Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą!“ adaptacija. Nebylųjį filmą papildo specialiai jo premjerai po rekonstravimo ir skaitmenizavimo 2012 m. kompozitoriaus Tadeuszo Woźniako sukurta muzika. Titrams panaudoti Vinco Mykolaičio-Putino ir Justino Marcinkevičiaus poemos vertimai.

Įėjimas su nemokamais bilietais, kurie bus dalinami seanso dieną. Filmai rodomi originalo kalba su lietuviškais titrais.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos nacionalinė filmoteka – audiovizualinis institutas (FINA), kino centras SKALVIJA. Projektas įtrauktas į Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio minėjimo programą.