15 spalio

„Papasakok, kaip tai buvo…“ – mokymai istorijos mokytojams, polonistams ir bibliotekininkams, naudojantis internetine platforma

opowiedz-grafika-A

„Papasakok, kaip tai buvo…“ – mokymai istorijos mokytojams, polonistams ir bibliotekininkams, naudojantis internetine platforma

Spalio 15 d., 14.00 val., Lenkijos institutas Vilniuje (Šv. Jono g. 3, Vilnius)

Projektu „Papasakok, kaip tai buvo…“ organizatoriai nori paskatinti jaunus žmones, kad jie, naudodamiesi naujomis technologijomis, pakalbintų vyresnius už save, išklausytų jų prisiminimų ir įamžintų juos. Organizatoriams rūpi asmeninė istorija, kuri prabiltų į klausytojų širdis, galėtų paskatinti susidomėti „didžiąja istorija“. Žvilgsnis į mylimiausią plokštelę, svajonių magnetolą ar prisiminimai apie pirmąjį maištą – tai dalykai, kurie puikiai sužadina atmintį ir gali tapti nuostabaus pasakojimo pradžia, pasakojimo, dažnai užkliudančio „oficialią“ istoriją. Internetinė platforma www.opowiedzjaktobyło.pl leidžia įrašyti pašnekovo pasakojimą, iliustruoti jį nuotraukomis ir dokumentais. Autoriams nusprendus, kad darbas baigtas, galima greitai sukurti pdf bylą ir išspausdinti kaip knygą arba pristatyti viešai. Į platformą galima įkelti ir garsą – pokalbio įrašą. Potencialūs pašnekovai – žmonės, kurie vienu ar kitu būdu prisilietė prie istorijos, vadinasi, jiems daugiau nei penkiasdešimt metų: prisimena Lenkijos Liaudies Respublikos ar Sovietų Sąjungos galą, „Solidarumo“ gimimą ir laisvus rinkimus. Vyriausieji prisimena Stalino laikus ir pirmuosius pokario metus. Deja, karta, menanti nepriklausomybės atgavimą, tarpukarį ir Antrojo pasaulinio karo laikus, jau išeina. Bet viliamės, kad tie prisiminimai gyvi jų šeimų atmintyje, ir galbūt mūsų projektas padės juos išsaugoti. Susitikimą ves Iwona Haberny, Iniciatyvų agentūros OKO Krokuvoje steigėja ir savininkė. Ji vykdo daug projektų, kuriuose ieško nestandartinių būdų skatinti skaitymą, panaudodama šokį, muziką, žaidimą, mobilias galimybes, interaktyvias internetines platformas. Haberny – tarptautinio vaikų literatūros festivalio „Rabkos festivalis“ organizatorė, 2017 m. IBBY skaitymo skatinimo konkurso „Metų knyga“ laureatė.
Dėmesio! Dėl riboto vietų skaičiaus būtina registruotis iš anksto. Susidomėjusius renginiu prašome registruotis el. adresu barbara.orszewska@instytutpolski.org.  Prašome pranešti savo vardą, pavardę ir telefono numerį. Į susitikimą bus pakviesti tie, kurie užsiregistravo pirmi. Susitikimas vyks lenkų kalba.

Organizatoriai: Iniciatyvų agentūra OKO, Lenkijos institutas Vilniuje

16 spalio

Iš Vilniaus į Jeruzalę. Poetų iš Anderso armijos pėdomis

e658dc44e46174e41c68b8f3562f4f28

Iš Vilniaus į Jeruzalę. Poetų iš Anderso armijos pėdomis

Spalio 16 d., 18.00 val., Vilniaus viešoji žydų biblioteka (Gedimino pr. 24)

Lenkų diskusijų klubas, Vilniaus viešoji žydų biblioteka ir Lenkijos instititutas Vilniuje maloniai kviečia  į susitikimą su dr. Valentina Brio, Hebrajų universiteto Jeruzalėje profesore.
Renginio tema taps generolo Władysławo Anderso lenkų armijos veikla Šventojoje žemėje 1942 – 1945 m. Literatūros istorikė pristatys poetų ir kitų kūrėjų aktyvumą Jeruzalėje, Tel Avive ir kt. miestuose, parodant jų įtaką kariuomenės karinei dvasiai. Kalba eis apie Vilniaus poetus Józefą Bujnowskį ir Juozą Kėkštą-Adomavičių, teatro Pohuliankoje direktorių Zdzisławą Broncelį, Izraelio premjerą Menachemą Beginą ir visus kitus, kurie buvo sovietų Vilniuje suimti ir išsiųsti kalėti į Sovietų Sąjungos gilumą, o dėka Anderso armijos išsaugojo gyvybę ir atsidurė Izraelio žemėje.
Prof. Valentina Brio savo pasakojimuose remsis neseniai savo išleista knyga „Lenkų muzos Šventojoje žemėje“ (Jeruzalė – Maskva, 2017), kaip ir ankstesne savo monografija „Miesto poezija ir poetika. Wilno. Vilna. Vilnius (Jeruzalė-Maskva, 2008).
Susitikimas vyks rusų kalba (atskiri momentai bus verčiami į lietuvių kalbą).
Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Organizatoriai: Lenkų diskusijų klubas, Vilniaus viešoji žydų biblioteka ir Lenkijos instititutas Vilniuje 

24 spalio

Sporto ir meno žaidynės

Narciarze

Sporto ir meno žaidynės

Spalio 24 d., 10–13 val., Gedimino gimnazija (Ežero g. 14, Nemenčinė)
Spalio 24 d., 18 val., Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka (Trakų g. 10, Vilnius)

Minint Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo šimtmetį, Lenkijos institutas Vilniuje kartu su lenkų ir lietuvių olimpinėmis bendruomenėmis bei Vilniaus rajono sporto mokyklomis organizuoja kultūros ir švietimo renginį, skirtą sporto ir olimpizmo ryšiams su menu. Pirmoje projekto dalyje Gedimino gimnazijoje vyks jaunimo olimpinė šventė, kurios metu bus atidaryta paroda „Sporto žvaigždės nepriklausomoje Lenkijoje“. Parodoje, parengtoje Varšuvos sporto ir turizmo muziejaus, pasakojama apie žymiausius tarpukario lenkų sportininkus. Jaunimas galės dalyvauti įvairių sporto šakų varžybose ir Olimpinių žaidynių viktorinoje. Laimėtojai bus apdovanoti Lenkijos instituto įsteigtais prizais. Antroji dalis, vyksianti Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, bus skirta olimpiniam švietimui bei sportui mene. Lenkijos olimpinio komiteto ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovai pristatys lietuvių ir lenkų pasiekimus kultūros ir meno srityse. Susitikimą papildys įvairių pasaulio šalių poezijos apie sportą skaitymai originalo ir lietuvių kalbomis.
Įėjimas į abu susitikimus laisvas. Renginys lietuvių ir lenkų kalbomis.

Organizatoriai: Lenkijos Institutas Vilniuje ir Vilniaus rajono savivaldybės sporto mokykla
Partneriai: Lenkijos olimpinis komitetas, fondas „Komitet P. de Coubertina w Polsce“, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Nemenčinės Gedimino gimnazija, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija, Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

26 spalio

Seminaras „Šv. Jonas Paulius II ir palaim. Władysław Bukowiński – lenkų laisvės užtarėjai“

fot. Archidiecezja Kowieńska

Seminaras „Šv. Jonas Paulius II ir palaim. Władysław Bukowiński – lenkų laisvės užtarėjai“

Spalio 26 d., 11 val., Vilniaus universiteto bibliotekos Baltoji salė (Universiteto g. 3)

Projekto, skirto 40-osioms popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato pradžios metinėms, organizatoriai yra fondas „Pagalba lenkams Rytuose“ (Pomoc Polakom na Wschodzie), Lenkijos institutas Vilniuje ir VU biblioteka. Projekto metu vyks parodų pristatymai ir seminarai, skirti supažindinti su šv. Jono Pauliaus II idėjomis ir mokymu bei primenantys popiežiaus piligrimines keliones į Lietuvą, Ukrainą ir Kazachstaną. Seminaro Vilniuje metu bus atidaryta paroda, pasakojanti apie šv. Joną Paulių II ir tremtinį palaim. Władysławą Bukowińskį, bei skaitomi du pranešimai. Łukasz Ofiara iš Jono Pauliaus II minties centro Varšuvoje skaitys pranešimą „Jonas Paulius II. Nuo laisvės iki laisvės“, o Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas kalbės apie šv. Jono Pauliaus II įtaką lietuvių laisvės siekiams ir 1993 m. popiežiaus vizito reikšmę Lietuvai.
Įėjimas laisvas. Pranešimai bus skaitomi lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Organizatoriai: fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie“, Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus universiteto biblioteka, Jono Pauliaus II minties centras Varšuvoje
Kauno arkivyskupijos nuotrauka

Projektas finansuojamas Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konkurse „Viešosios diplomatijos bendradarbiavimo uždavinys 2018”

29 spalio

Adomo Mickevičiaus „Vėlinės“ festivalyje „Sirenos“

id_57079

Adomo Mickevičiaus „Vėlinės“ festivalyje „Sirenos“

Spalio 29 d., 30 d., 18:30 val., Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (A. Vienuolio g. 1, Vilnius)

Vienu svarbiausių Lenkijos nepriklausomybės šimtmečio minėjimo Lietuvoje projektų bus lietuviškoji garsaus spektaklio „Vėlinės“, sukurto pagal Adomo Mickevičiaus kūrinį, premjera. Šį Varšuvos nacionalinio teatro spektaklį pastatė žymus lietuvių režisierius Eimuntas Nekrošius. Spektaklis spalio 29 ir spalio 30 d. bus rodomas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ programoje. Spektaklio rodymas Lietuvoje organizuojamas kartu su Adomo Mickevičiaus institutu (Varšuva), Varšuvos nacionaliniu teatru, „Orlen Lietuva“ ir Lenkijos institutu Vilniuje.
Kaip rašo Tomasz Kubikowski, Varšuvos nacionalinio teatro Meno skyriaus vadovas, „Adomas Mickevičius davė patarimą, kad „poetai, dabar rašantys dramas, visiškai atsisakytų juos kaustančio požiūrio“. „Dramų rašytojai, – sakė jis, – apskritai neturėtų galvoti apie teatrą ir sceną.“ Tada kaip statyti „Vėlines“? Juk pačiu savo sumanymu, pačia struktūra ši pjesė griauna teatro ribas. Maža to, autorius savo kūrinio pagrindu pasirinko „kupinas piktžodžiavimų šventvagiškas apeigas“. Tai kaip iš „Vėlinių“ sukurti kanoną? Teatro klasikos pagrindą? O juk kaip tik tokį vaidmenį „Vėlinės“ atlieka lenkų teatro tradicijoje. Toji drama ragina maištauti, kviečia priešintis šventenybėms, jai pačiai, sau patiems. Ją Vilniuje ir Kaune (1820–1822) pradėjo rašyti į gyvenimą žengiantis dvidešimtmetis, Drezdene baigė (1832) kupinas karčios patirties emigrantas. Asmeniniai reikalai čia susipina su visuomeniniais, lenkų kultūra su lietuvių, tikėjimas su abejonėmis, Vakarų civilizacija su kaimo išmintimi. Politinio teroro aukų skundai maišosi su apmąstymais apie kūrybos mechanizmą.
Pirmą kartą šis kūrinys scenoje buvo pastatytas 1901 m. XX a. su juo dirbo garsiausi lenkų teatro režisieriai. „Vėlinių“ istorija Nacionalinio teatro scenoje ypatinga. Kai 1967 m. rudenį jas pastatė tuometinis teatro direktorius Kazimierz Dejmek, premjera buvo suvokta vienareikšmiškai – kaip protestas prieš sovietų dominavimą. Žiūrovų salėje publika stačiai šėlo, ir po dviejų mėnesių spektaklis iš repertuaro buvo pašalintas. Dėl to šalyje prasidėjo bruzdėjimai, kilo politinė krizė.
Paskui pusę amžiaus niekas toje pačioje scenoje neišdrįso galynėtis su legenda. Drąsos įgavome tik Nacionaliniam teatrui švenčiant 250 metų jubiliejų, pasikliovę režisieriaus Eimunto Nekrošiaus išmintimi. Tai visiškai kitokios „Vėlinės“ – vaizdingos, mąslios, savitos, tai šventvagiškos apeigos.“
Spektaklio kalba – lenkų, su lietuviškais ir angliškais titrais. Trukmė 4 val. (1 pertrauka)
Daugiau informacijos: www.sirenos.lt.
Bilietai „Tiketos“ kasose arba adresu: http://www.tiketa.lt/LT/sirenos’18__velines_19275

Spektaklis yra dalis Adomo Mickevičiaus instituto koordinuojamos tarptautinės kultūrinės programos „POLSKA 100“, įgyvendinamos pagal Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos daugiametę 2017–2021 m. programą „NIEPODLEGŁA,  Lenkijai minint šimtąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Organizatoriai: „Sirenos“ festivalis, Varšuvos nacionalinis teatras,  Adomo Mickevičiaus institutas, Lenkijos institutas Vilniuje, ORLEN Lietuva

2 lapkričio

Skaityti skatinanti akcija „Czytaj PL!“ Vilniaus ir Vilniaus krašto mokyklose

czytajpl-2018-b2-wilno-1

Skaityti skatinanti akcija „Czytaj PL!“ Vilniaus ir Vilniaus krašto mokyklose

Lapkričio 2-30, Vilniaus ir Vilniaus krašto mokyklos lenkų mokomąja kalba

Bendradarbiaujant Krokuvos festivalių biurui ir Lenkijos institutui Vilniuje, pirmą kartą Vilniuje ir Vilniaus krašte svečiuosis Lenkijoje sumanyta ir vykdoma skaitymą skatinanti akcija „Czytaj PL! (Skaityk PL!). Tai didžiausia tokia akcija Lenkijoje, kiekvienais metais suteikianti galimybę tūkstančiams skaitytojų nemokamai skaityti populiariausias knygas. Nuskanavus specialų QR kodą viešojoje erdvėje iškabintuose akcijos plakatuose, skaitytojai gali parsisiųsti pasirinktą el. knygą ir skaityti ją keletą savaičių. Jau ne pirmus metus vykdomas projektas sulaukia didelio susidomėjimo ir nuo 2017 m. peržengė Lenkijos ribas. Praeitais metais prie „Czytaj PL” iniciatyvos prisijungė 12 UNESCO literatūros miestų, tarp jų – Barselona, Dublinas, Praha ir Edinburgas. Šiemet prie projekto prisijungia Vilnius ir Vilniaus kraštas. Lenkiškose mokyklose bus išplatinti akcijos plakatai su QR kodu. Norint nemokamai pasiskolinti el. knygą arba audioknygą, reikia iš App Store arba Google Play parsisiųsti programėlę Woblink ir meniu pasirinkti laukelį Czytaj PL, o po to nuskanuoti „Czytaj PL” plakate patalpintą QR kodą. Kiekvienas vartotojas gali pakviesti dalyvauti akcijoje 5 asmenis (jie jau neturės skanuoti QR kodo). Akcija „Czytaj PL” vyks nuo lapkričio 2 iki 30 dienos. Akcija „Czytaj PL” rengiama pagal programą „Krokuva – UNESCO literatūros miestas”.

Organizatoriai: Krokuvos festivalių biuras, woblink.com, Lenkijos institutas Vilniuje

6 lapkričio

Paroda „Į Rytus ištremti Cichociemnai”

cichociemni

Parodos „Į Rytus ištremti Cichociemnai” atidarymas

Lapkričio 6 d. 13.30 val., Vilniaus rajono Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras  (Švenčionių g. 12) 

Parodos „Į Rytus ištremti Cichociemnai“ atidarymą papildys projektas „Kelias į laisvę“, organizuojamas Lenkijos nepriklausomybės atgavimo šimtmečio proga. Parodos tematiką plačiau pristatys istorikas habil. dr. Jarosław Wołkanowski. Cichociemnai buvo II pasaulinio karo Lenkijos kariuomenės elitas, terminu „Cichociemni“ vadinti karo parašiutininkai, jis susijęs su  veikla visiškos konspiracijos sąlygomis („cicho” reiškia „tylus”) ir naktiniais permetimais į Lenkiją („ciemno” – tamsu). Svarbiausias Cichociemnų uždavinys buvo plačiai suprantamos diversijos okupuotoje Lenkijoje. Neįmanoma pervertinti Cichociemnų vaidmens kovoje su vokiečių okupantais.  Po karo, LLR metais sufabrikuotuose procesuose buvo apkaltinti ir nuteisti mirti 9 parašiutininkai, daugelį kitų ir jų šeimas persekiojo ir represavo. Į sovietinius lagerius buvo ištremti 95 Cichociemnai, 10 iš jų – net du kartus. Tarp ištremtųjų į Rytus buvo bent šešetas asmenų, susijusių su Vilniumi ir Vilniaus kraštu: be kitų, ltn. Eugeniusz Chyliński slap. „Frez”, kpt. Ludwik Fortuna slap. „Siła”, mjr. Franciszek Koprowski slap. „Dąb”, ltn. Kazimierz Niepla slap. „Kawka”, kpt. Stanisław Skowroński slap. „Fala” ir  pplk. Adam Szydłowski slap. „Poleszuk”. Informacija apie jų ir kitų Cichociemnų, suimtų dabartinės Lietuvos teritorijoje ir kalintų Kalvarijos lageryje, likimus patalpinta papildomuose parodos stenduose, paruoštuose bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje specialiai šiam parodos eksponavimui. Žinių apie į buvusios SSRS gilumą ištremtus Cichociemnus yra labai mažai. Taip gimė idėja pionieriškam projektui – „Cichociemnai areštuoti sovietų ir ištremti į Rytus“, kurio autorius – prof. Krzysztof  Heyke, žinomas menininkas, fotografas, Cichociemno ltn. Jano Heyke sūnus. 95 sovietų suimtų ir į Rytus ištremtų Cichociemnų sąrašą sudarė Armijos Krajowos Cichociemnų parašiutininkų fondas, padedamas habil.dr. Annos Zapalec. Lietuviškos parodos versijos autorius – Lenkijos institutas Vilniuje.
Įėjimas laisvas. Renginys lenkų kalba.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus rajono Nemenčinės daugiafunkcinis kultūros centras, Armijos Krajowos Cichociemnų parašiutininkų fondas (Fundacja im. Cichociemnych Spadochroniarzy Armii Krajowej), Terra Nova. Partneriai: Lenkijos nacionalinio paveldo ir kultūros ministerija, Lenkų namai Švenčionėliuose, portalas Militaria.pl, Grupa DSF, Holy-ART., centras KARTA

8 lapkričio

Lenkiški filmai Europos šalių kino forume Scanorama

Šaltasis karas

Lenkiški filmai Europos šalių kino forume Scanorama

Lapkričio 8-25 d., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose

Gero kino mėgėjų šių metų Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programoje vėl laukia lenkiški akcentai. Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje, festivalio žiūrovai galės pamatyti dviejų puikių filmų premjeras, tarp jų – Paweło Pawlikowskio juostos „Šaltasis karas“. Festivalio programoje pirmą kartą Lietuvoje bus parodytas Paweło Pawlikowskio filmo „Šaltasis karas“. Juosta apdovanotauž geriausią režisūrą 71-ajame  tarptautiniame Kanų kino festivalyje ir „Auksiniais liūtais“ 43-ajame Gdynės vaidybinių filmų festivalyje. Britų kino žurnalas „Empire“ Pawlikowskio darbą išrinko vienu iš 20-ties geriausių 2018 m. filmų. Lenkijos kino meno institutas pranešė, kad Lenkijos „Oskarų“ komisija deleguoja filmą kaip Lenkijos kandidatą „Oskaro“ apdovanojimui geriausio filmo ne anglų kalba kategorijoje. Žiūrovų dėmesio lauks ir Januszo Kondratiuko režisuotas vaidybinis filmas „Kaip šuo su kate“. Kaip teigia festivalio organizatoriai, meistriškai komiškus ir tragiškus elementus derinanti juosta yra, ko gero, vienas sąžiningiausių filmų apie gyvenimą ir mirtį, sukurtų Lenkijoje per pastaruosius kelerius metus. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka lietuvių žiūrovams puikiai pažįstamas Robert Więckiewicz. 16-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama” vyks lapkričio 8-25 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Lenkiškąją festivalio dalį remia Lenkijos institutas Vilniuje.

Lenkiški filmai „Scanoramos“ programoje:

„Šaltasis karas“ (rež. Paweł Pawlikowski, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, 2018, 88 min.)

„Kaip šuo su kate“ (rež. Janusz Kondratiuk, 2018, 100 min.)

  • lapkričio 11 d. 16:40, Forum Cinemas Vingis, Vilnius
  • lapkričio 13 d. 18:30, Skalvija, Vilnius
  • lapkričio 17 d. 20:35, Skalvija, Vilnius
  • Lapkričio 22 d. 17:00, Forum Cinemas Kaunas
  • Lapkričio 23 d. 17:00 Forum Cinemas Kaunas
19 lapkričio

Grafikos ir iliustracijų paroda vaikams ir jaunimui „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“

niepodległość_poprawka

Grafikos ir iliustracijų paroda vaikams ir jaunimui „Ilgiausių metų Ą ir Ę!“

2018 m. lapkričio 19 – gruodžio 9 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykla (Gedimino pr. 51, Vilnius) 

Parodos „Ilgiausių metų Ą ir Ę Ą“ objektas yra kalba. Parodoje eksponuojami  iš Lietuvos kilusių lenkų menininkų (Józefo Wilkonio, Andrzejaus Strumiłłos, Stasio Eidrigevičiaus, Małgorzatos Gurowskos, Patricijos Bliuj-Stodulskos) ir sąsajų su Lenkija turinčių lietuvių dailininkų (Deimantės Rybakovienės, Indrės Rybakovaitės, Sigutės Chlebinskaitės ir kt.) darbai, meno priemonėmis atvaizduojantys sudėtingą ir nuo žmogaus neatsiejamą kalbos reiškinį. Pavadinimo raidės Ą ir Ę yra rašmeninis Lietuvą su Lenkija jungiantis tiltas. Jos abi esti lietuvių ir lenkų kalbų abėcėlėse. Vaikams ir jaunimui  bus rodomi kultūros tiltai, primenantys, kad kartu su Lietuva 2018 m. nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį mini ir Lenkija. Iki 1918 m. iš viešojo gyvenimo guitos lietuvių ir lenkų kalbos skatino tautinę savivoką, o tarpukario dvidešimtmečiu padėjo iš naujo statyti abi valstybes.
Parodos atidarymas vyks lapkričio 19 d. 11 val. Uždarymas – gruodžio 8-9 d. Vaikų knygų festivalio „Kalėdų sala” metu Mokytojų namuose (Vilniaus g. 39, Vilnius)  ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje.
Įėjimas laisvas. Renginių kalba: lenkų ir lietuvių.

Organizatoriai: Fondas „Bałtyckie Syreny” (Gdanskas), Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Mažojo Princo fondas – Visa Lietuva skaito vaikams, Partneriai: Knygų festivalis „Kalėdų sala”, Lietuvių kalbos institutas.
Projektas iš dalies finansuojamas  Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos ilgametės programos NEPRIKLAUSOMA 2017–2021 lėšomis ir Adomo Mickevičiaus instituto programos „Kultūros platforma“ lėšomis.

27 lapkričio

Paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“

AM_stendas_1710x2090_1023_01-1

Paroda „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“

2018 m. lapkričio 27 d. – 2019 m. vasario 24 d., Valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius)
Parodos atidarymas: 2018.11.27, 18 val.

Parodos „Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“ pagrindinis tikslas – aktualinti Lietuvos ir Lenkijos – šalių, kurios 2018 m. švenčia valstybingumo atkūrimo 100-ąsias metines, istorinius ir kultūrinius ryšius, pabrėžti paveldo bendrystę. Tam pasirinktas tautos žynio Adomo Mickevičiaus (1798–1855) sukurtas šedevras – Ponas Tadas, ryškiausias Abiejų Tautų Respublikos epochos atspindys. Kūrinys taip pat sieja jau nebeegzistuojančią valstybę su dabartinėmis, susikūrusiomis XX a. pradžioje, – Lietuva, Lenkija, Ukraina ir Baltarusija. Todėl šis projektas, skatinantis apmąstyti valstybingumo, tapatybės bei kilmės ir paveldo bendrumo sąvokas, puikiai tinka jubiliejiniams metams paminėti, o paroda padeda tinkamai juos pristatyti. Ekspozicija rengiama Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Parodų centre ir užims apie 500 kv. m plotą. Lankytojams numatoma parodyti per 250 autentiškų unikalių ir tipologiškai skirtingų eksponatų iš bemaž 30 Lenkijos ir Lietuvos paveldo institucijų (muziejų, bibliotekų, archyvų, privačių kolekcijų ir kt.) rinkinių, kartu panaudojant ir įvairias technines priemones – modulines sieneles bei įvairaus formato stendus. Tarptautinę parodą numatyta palydėti plačia kultūrinių, mokslinių renginių bei edukacinių užsiėmimų programa.

Parodą globoja:
Lenkijos Respublikos ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki bei Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis
Lenkijos Respublikos vicepremjeras, kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Piotr Gliński bei Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson

Pagrindiniai parodos organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Vilnius), Osolinskių nacionalinis fondas (Ossolineum) (Vroclavas, Lenkija), „Pono Tado“ muziejus (Osolinskių nacionalinio fondo dalis) (Vroclavas, Lenkija), Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Krokuva, Lenkija), Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva, Lenkija), Lenkijos institutas Vilniuje (Vilnius).