15 lapkričio

Paroda Liudvikas Zamenhofas – esparanto kalbos kūrėjas

Zamenhof

Paroda Liudvikas Zamenhofas – esparanto kalbos kūrėjas Kaune

Lapkričio 15 d. – sausio 6 d., Kauno miesto rotušė (Rotušės a. 15, Kaunas)
Parodos atidarymas: Lapkričio 15 d. 17 val. 

Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lietuvos esperantininkų sąjunga pristato parodą, skirtą 100-osioms esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Zamenhofo mirties metinėms. 2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko Zamenhofo metais. 2014 metais Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija esperanto kalbą įtraukė į nacionalinį nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą. Esperanto kalbos kūrėją siejo tamprūs ryšiai su Lietuva. Lenkijos instituto Vilniuje pagal Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymą parengta paroda pristato Liudviką Zamenhofą, jo šeimą, gyvenimą, garsiausios dirbtinės kalbos gimimą ir nuolat augantį jos populiarumą. Taip pat supažindina su pasaulinės literatūros pavyzdžiais esperanto kalba, iškiliausiais esperantininkais ir skatina mokytis esperanto kalbos.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos esperantininkų sąjunga, Kauno miesto rotušė

17 lapkričio

Paroda „Bitės“

pszczoly

Paroda „Bitės“

Lapkričio 17 d. – sausio 5 d., Tado Ivanausko zoologijos muziejus, (Laisvės al. 106, Kaunas)
Parodos atidarymas: lapkričio 17 d., 17 val. 

Parodoje eksponuojami unikalūs drevinės bitininkystės įrankiai iš prof. Krzysztofo Hejke kolekcijos, taip pat didelio formato profesoriaus fotografijos iš ciklo „Paskutiniai mano sutikti Europos dreviniai bitininkai”, apie nykstančią Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos žemių tradiciją. Ekspozicijoje nepaprastai įdomiai ir įtaigiai pasakojama apie seniausią bitininkystės rūšį – drevinę bitininkystę, kuomet bitės buvo laikomos išskaptuotose medžių drevėse. Ekspoziciją sudaro didelio formato Krzysztofo Hejke darytos fotografijos ir autentiški bitininkavimo reikmenys. Projekto idėja – išsaugoti atmintį apie paskutinius tradicinės bitininkystės entuziastus bei parodyti jaunųjų jų pasekėjų veiklą, populiarinant vadinamąją neodrevinę bitininkystę ir paskutiniu metu madingą miesto bitininkystę. Prof. Krzysztof Hejke  – vertinamas lenkų fotografas, operatorius, Lodzės kino mokyklos dėstytojas, keliautojas, kelionių į kalnus dokumentininkas. Savo darbus yra eksponavęs per 140 asmeninių parodų Lenkijoje ir už jos ribų. Pastaruosius keliolika metų keliavo po Vidurio ir Rytų Europą, rinkdamas informaciją ir fotografuodamas drevinės bitininkystės entuziastus, gyvenančius Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
Jauniesiems lankytojams paruošta edukacinė ekspozicija pagal Piotro Sochos knygą „Bitės“. Lietuvišką knygos „Bitės“ leidimą vertė Kazys Uscila, o išleido „Debesų ganyklos“. Išskirtinės  žinomo Lenkijos dailininko Piotro Sochos iliustracijos ir įdomiai pateikta informacija suteikia  galimybę detaliau patyrinėti bičių gyvenimą ir įsitikinti, kad jis – paslaptingas ir be galo žavus. Knyga pripažinta ne tik Lenkijoje, laimėjo daugybę apdovanojimų, be kita ko, šių metų spalį buvo apdovanota prestižine Vokietijos „Deutscher Jugendliteraturpreis“ premija.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos drevinės bitininkystės brolija, Leidykla „Debesų ganyklos“, Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejus
Globėjas: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija

21 lapkričio

Lenkų kino klubas 2017. Filmo „Jungtinės meilės valstijos“ (rež. Tomasz Wasilewski, 2016, 101 min.) peržiūros

ZSM1

Lenkų kino klubas 2017. Jauni ir gabūs. 9-ojo dešimtmečio režisierių karta lenkų kine. Filmo „Jungtinės meilės valstijos“ (rež. Tomasz Wasilewski, 2016, 101 min.) peržiūros

Lapkričio 21 d., 19.00 val., kino centras „Skalvija“ (Goštauto g. 2/15, Vilnius)
Lapkričio 28 d., 18.00 val., „Kultūros fabrikas“ (Bangų g. 5A, Klaipėda)
Lapkričio 28 d., 18.00 val., laikinoji „Romuvos“ kino salė (Kęstučio g. 62, Kaunas)

Paskutinis šių metų Lenkų kino klubo filmas. 1990-ieji. Lenkija. Šalyje pučia radikalių ir optimistinių permainų vėjai. Pirmieji laisvės metai paskleidžia visuotinę euforiją, bet daugeliui gyventojų vis tiek kelia nerimą baugi nežinia dėl artimiausios ateities. Keturios skirtingo amžiaus moterys gyvena pernelyg sąlygiškoje ir apgaulingoje laimėje. Pagaliau jos ryžtasi pasirūpinti savimi. Tai pats geriausias ir dėkingiausias laikas keistis, pakovoti už asmeninį džiaugsmą, siekti slapčiausių svajonių. Nelaimingai ištekėjusi, vyro nemylima Agata ieško prieglobsčio jaukesniame glėbyje, nors supranta, kad geidžiami artimesni santykiai yra neįmanomi. Vyresnio amžiaus mokytoja Renata paslapčia žavisi kaimyne Mažena, kuri kadaise laimėjo vietos grožio konkursą, bet dabar jaučiasi vieniša ir ilgisi Vokietijoje dirbančio sutuoktinio. Mokyklos direktore dirbanti Maženos sesuo Iza turi romaną su savo mokinės tėvu. Tomasz Wasilewski 2016 m. Berlyno kino festivalyje apdovanotas „Sidabriniu lokiu“ už geriausią scenarijų. Be to filmas pelnė apdovanojimus Gdynės, Maskvos, Valetos kino festivaliuose.
Filmas lenkų, rusų, vokiečių kalba su angliškais ir lietuviškais subtitrais. Įėjimas nemokamas. 

Organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje, partneriai: Lenkijos nacionalinė filmoteka -  audiovizualinis institutas (FINA), kino centras „Skalvija“, kino centras „Romuva“, „Kultūros fabrikas“

25 lapkričio

Filmas „Meilės menas“ (rež. Maria Sadowska, 2017, 120 min.) tarptautiniame moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“

wislocka

Filmas „Meilės menas“ (rež. Maria Sadowska, 2017, 120 min.)  tarptautiniame moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“

Lapkričio 25 d., 19.00 val. (tbc.), kino centras „Pasaka“ (Šv. Ignoto g. 4/3, Vilnius)

Filmas rodomas žiūrovų, nespėjusių pamatyti „Meilės meno“  17-ojo lenkų kino festivalio metu, pageidavimu. Filmas apie lenkų seksologijos pradininkę dr. Michaliną Wisłocką, kurios XX a. 8-ame dešimtmetyje išleista pirmoji knyga šia tema „Meilės menas” („Sztuka kochania”) sulaukė nepaprasto populiarumo. Lenkijoje oficialiai parduota per 7 milijonus knygos egzempliorių, neskaičiuojant piratinių kopijų.  Kad išleistų knygą, Wisłocka turėjo nueiti ilgą kelią, besigrumdama su nenuoširdžių konservatyvių tuometinės Lenkijos viešosios nuomonės formuotojų, išskirtinai vyrų, pasipriešinimu. Lenkijos valdžia, bažnyčia ir nemaža dalis gydytojų aplinkos nepritarė ambicingos gydytojos siekiams seksualiai šviesti visuomenę.
Filmas lenkų kalba su angliškais ir lietuviškais subtitrais.

Organizatoriai: Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, Lenkijos institutas Vilniuje 

5 gruodžio

Tarptautinė mokslinė konferencija „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Józefa Piłsudskį”

BE-EMOCIJU_plakatas-LT-PL

Tarptautinė mokslinė konferencija „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Józefa Piłsudskį”
Gruodžio 5-6 d., Vilniaus rotušė (Didžioji g. 2) 

Dvidešimt keturi istorikai, kalbotyrininkai, politologai ir publicistai iš Lietuvos ir Lenkijos š.m.  gruodžio 5-6 dienomis Vilniuje diskutuos apie Józefą Piłsudskį tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį“. Lenkijos instituto Vilniuje, Lenkijos tautos atminties instituto, Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto iniciatyva rengiamos konferencijos tikslas – racionaliai, pagrįstai ir nesivadovaujant emocijomis pristatyti Józefo Piłsudskio asmenybę lenkų ir lietuvių santykių kontekste, atskleisti jo ryšius su Lietuva bei parodyti skirtingus jo veiklos aspektus. Tai ir forumas diskutuoti apie Piłsudskio vaidmenį kuriant naują tarpukario Europą. 2017 m. sukanka 150 metų nuo Józefo Piłsudskio gimimo. Per pastaruosius keliasdešimt metų Piłsudskio asmenybė bei jo vaidmuo lenkų ir lietuvių santykiuose apaugo mitais, nesusipratimais, kaltinimais ir neigiamomis emocijomis. Maršalka nevienareikšmiškai vertinamas ne vien lietuvių, bet ir lenkų. Viena vertus, Piłsudskis pristatomas kaip Lenkijos nepriklausomybės tėvas, iškilus vadas, strategas ir Europos gynėjas nuo bolševikų revoliucijos, kita vertus, – kaip autoritarinis politikas, susidorodavęs su politiniais priešininkais, lietuvių valstybingumo „priešas“, atsakingas už tai, kad tarpukaryje Lietuva prarado Vilnių. Prieštaringai šio iškilaus vado veikla vertinama dar ir dėl to, kadangi Piłsudskio pavardė praktiškai nefigūruoja lietuvių istoriniame, politiniame ir žiniasklaidos diskurse. O jei ir pasirodo, dažniausiai apie ją diskutuojama remiantis emocijomis, o ne pagrįstais istoriniais faktais.
Konferencijoje, kuri prasidės 2017 m. gruodžio 5 d. 10:30 val. Vilniaus rotušėje, dalyvaus lietuvių ir lenkų ekspertai, mokslininkai, tiriantys Józefo Piłsudskio asmenybę ir įvairius jo veiklos aspektus. Daug dėmesio bus skiriama Lietuvos ir Lenkijos santykiams Piłsudskio laikais, taip pat – platesniam geopolitiniam anuometinės Europos kontekstui. Konferenciją atidarys Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, Lenkijos tautos atminties instituto pirmininkas Jarosław Szarek, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys ir Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński. Dviejų dienų diskusiją vainikuos debatai „Ar įmanomas lenkų ir lietuvių dialogas Piłsudskio tema“, kuriuose dalyvaus: Alfredas Bumblauskas, Rimvydas Miknys, Andrzej Nowak, Włodzimierz Suleja, Tomas Venclova, Jan J. Kasprzyk ir kt. Debatą moderuos Alvydas Nikžentaitis. Konferencija lietuvių ir lenkų kalbomis su vertimu.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/1592005204170885/

Organizatoriai: Lenkijos tautos atminties institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas,  Lenkijos institutas Vilniuje.

Partneriai: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkų mokslo akademijos Istorijos institutas, Lenkijos karo veteranų ir represuotų asmenų paramos biuras, Vilniaus rotušė, Józefo Piłsudskio muziejus Sulejuveke.

Informaciniai partneriai: Lietuvos radijas ir televizija, Lenkijos radijas užsieniui (Polskie Radio dla Zagranicy), Radijas „Znad Wilii“, dienraštis „Kurier Wileński“, portalai: Dzieje. pl,  ZW.lt, Wilnoteka.lt, 15 min, DELFI.

8 gruodžio

Menas ir sportas. Lenkų pasiekimai sporto tematikos mene

sport-mm

Menas ir sportas. Lenkų pasiekimai sporto tematikos mene

8 Gruodžio 8 d., 17.00 val., Lenkijos institutas Vilniuje (Didžioji 23,Vilnius)

Gruodžio 8 d. Lenkijos institute Vilniuje vyks susitikimas, skirtas lenkų meniniams ir literatūros pasiekimams sporto srityje bei Lenkijos indėliui populiarinant olimpines idėjas ir fizinės bei dvasinės kultūros sąsajas. Nuo literatūros gyvavimo pradžios joje aptinkami sportiniai motyvai. Apie sportą rašė romantikai, pozityvizmo ir Jaunosios Lenkijos atstovai. Atkurtoje Lenkijoje fizinė kultūra tapo populiaria literatūros ir vizualiųjų menu tema. Meno konkursai papildė sporto varžybas olimpinių žaidynių metu nuo seniausių laikų iki pat 1948 m. Lenkų kūrėjai žaidynėse pelnė ne vieną medalį, o Tarptautiniam olimpiniam komitetui susiaurinus varžybas iki grynai sporto disciplinų, Lenkijos olimpinis komitetas įsteigė menininkams kas ketverius metus teikiamus Olimpinių laurų apdovanojimus. Lenkijos olimpinė bendruomenė vykdo kultūrinę edukacinę veiklą bei spausdina lenkiškas ir tarptautines leidinių serijas sporto literatūros tema. Visas šias veiklas ir pasiekimus pristatys LI direktoriaus pavaduotojas, ilgametis olimpinio judėjimo veikėjas Paweł Krupka. Multimedijos prezentaciją papildys senosios ir šiuolaikinės lenkų poezijos sporto tema skaitymai. Kūrinius pristatys Lenkų teatro studijos Vilniuje artistai. Lietuvos lenkų harcerių sąjungos skautai pardavinės knygas sporto tematika. Visos už knygas surinktos lėšos bus paaukotos Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisui.

Susitikimas vyks lenkų kalba. Įėjimas laisvas.

14 gruodžio

Liudviko Zamenhofo metai Lietuvoje

??????????????????????????????????????????????????

Liudviko Zamenhofo metai Lietuvoje

Gruodžio 14 d., 13 val., Veisiejų krašto muziejus (Vytauto g. 47, Veisiejai) 

Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lietuvos esperantininkų sąjunga iškilmingai užbaigs Liudviko Zamenhofo metams Lietuvoje skirtus renginius. Tądien Veisiejų, miestelio, kuriame Zamenhohas pradėjo dirbti gydytoju, krašto muziejuje vyks paskaita apie Zamenhofo gyvenimą ir kūrybą bei dirbtuvės „Susitikimas su esperanto“. Po renginio bus padėtos gėles prie L.Zamenhofo atminimo lentos bei paminklo. Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, minint Zamenhofo metus Lietuvoje, paroda „Liudvikas Zamenhofas – esparanto kalbos kūrėjas“ jau 3 kartus eksponuota Vilniuje ir Kaune, taip pat vyko vaikams bei suaugusiems skirti esperanto kalbos užsiėmimai. Šiuo metu paroda eksponuojama ir iki 2018 m. sausio 6 d. bus atvira lankytojams Kauno miesto rotušėje (Rotušės a. 15).

LIUDVIKAS LAZARIS ZAMENHOFAS gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje. Žinomą esperanto kalbos kūrėją taip pat siejo ryšiai su Lietuva. Gydytojo praktiką 1885 m. pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti vadovėlį Zamenhofui pavyko tik 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą. 2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko Zamenhofo metais. 2014 metais Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija esperanto kalbą įtraukė į nacionalinį nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.

Įėjimas į visus renginius laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos esperantininkų sąjunga, Veisiejų krašto muziejus

19 gruodžio

Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ kritinio leidimo „Europos homiletikos tradicijų sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ pristatymas

Szyrwid

Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ kritinio leidimo „Europos homiletikos tradicijų sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėjepristatymas

Gruodžio 19 d., 18 val., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius)

Kritinį leidimą pristatys ir naujais atradimais su visuomene dalinsis jo rengėjos doc. dr. Virginija Vasiliauskienė ir prof. dr. Kristina Rutkovska, diskusijoje dalyvaus prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, prof. dr. Paulius Subačius. Renginį moderuos doc. dr. Darius Kuolys. Skambės senoji muzika, dalyvaus senovinio šokio ansamblis PUELLI VILNENSES.
Konstantinas Sirvydas (1579-1631) – jėzuitas, pamokslininkas, katalikų teologas, leksikografas, lietuvių kalbos žodyno ir gramatikos autorius. 1629 m. išleido savo didžiausią darbą „Trijų kalbų žodynas“ (Dictionarium trium linguarum). Tai lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodynas. Tais pačiais metais išleido  pamokslų rinkinį lietuvių ir lenkų kalbomis „Punktai sakymų nuo Advento iki Gavėnios“. K. Sirvydas buvo literatūrinės ir teologinės lietuvių kalbos kūrėjas.

Įėjimas su kvietimais. Daugiau informacijos: www.valdovurumai.lt

Organizatorius: Lietuvių kalbos institutas
Partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

29 gruodžio

Paroda „Oskar Hansen. Atvira forma”

Hansen

Paroda „Oskar Hansen. Atvira forma”

2017 12 28 – 2018 02 25,  Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

Lietuvoje minint Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, nuoširdžiai kviečiame į parodą „Oskar Hansen. Atvira forma“. Parodoje pristatomas vieno žymiausių lenkų architektų Oskaro Hanseno kūrybinis palikimas. Architektas gimė Norvegijoje, o jaunystę praleido Vilniuje, išgarsėjo dėl išvystytos atviros formos teorijos, kuri tapo jo architektūrinės, meninės ir pedagoginės veiklos ašimi.1959 m. Oterle vykusiame Tarptautiniame modernios architektūros kongrese (International Congress of Modern Architecture (CIAM)) Oskaras Hansenas pristatė atviros formos teoriją, kuria buvo siūloma atverti architektūrą vartotojams, suteikiant galimybę dalyvauti ją kuriant. Hansenas priešinosi tam, ką pats vadino uždara forma – pilnai suprojektuotiems statiniams, kuriuose nepaliekama jokios erdvės vartotojų kūrybiškumui. Tokie statiniai veikiau primena paminklus jų kūrėjams nei patogias gyvenamąsias erdves. Hansenas siūlė radikaliai keisti architekto vaidmens suvokimą; jo manymu, architektai turėtų kurti passe-partout, tam tikrą kasdienio gyvenimo foną ar aplinką. Architektūros misija taptų žmonių ir jų kasdienės veiklos erdvėje įvairovės išryškinimas. Architektūra turėtų pabrėžti subjektyvumą ir sukurti platformą individualiai raiškai, virsti instrumentu, kurio naudotojai galėtų jį transformuoti ir lengvai pritaikyti savo kintantiems poreikiams. Parodoje pristatomos įvairios meninės veiklos sritys ir kūriniai, kuriuose pritaikyti atviros formos principai: parodų architekūra, laikini paviljonai, paminklai ir gyvenamieji rajonai, kuriuos O. Hansenas projektavo kartu su savo žmona Zofia, taip pat – projektas „Tęstinė linijinė sistema“, kuriuo siekta kurti decentralizuotus miestus, besitęsiančius per Lenkiją ir visą Europos žemyną. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje pristatoma ekspozicija, parengta pagal Soledad Gutiérrez, Aleksandros Kędziorek ir Łukaszo Rondudos kuruotą parodą. Ši paroda jau rodyta MACBA Barselonoje (2014), Serralves šiuolaikinio meno muziejuje Porte (2015), Jeilio universiteto Architektūros mokykloje Niu Heivene (2016) ir Varšuvos Modernaus meno muziejuje (2017). Kuratorė Aleksandra Kędziorek. Ekspozicijos dizainas: Centrala (Małgorzata Kuciewicz, Simone De Iacobis) Parodos bendraorganizatorius – Varšuvos Modernaus meno muziejus. Paroda surengta bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje bei Adomo Mickevičiaus institutu Varšuvoje. Projektas yra programos „Niepodległa“ 2017-2021 m. dalis, finansuojamos Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos ir organizuojamas Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga.

25 vasario

Paroda „Bronisław Piłsudski (1866-1918)” – etnografas ir muziejininkas”

Bronek-Varnasa-maly

Paroda „Bronisław Piłsudski (1866-1918)” – etnografas ir muziejininkas”

Iki 2018 vasario 25 d., Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius)

2016 m. sukako 150 metų nuo Bronisławo Piłsudskio gimimo, ta proga Tatrų Tyto Chałubińskio muziejus Zakopanėje parengė laikinąją parodą, skirtą šiam nepaprastam žmogui – tremtiniui, iškiliam mokslininkui ir tyrėjui. Vilnietiškoji parodos versija yra Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva ir bendradarbiavimo su Lietuvos dailės muziejumi ir Tatrų muziejumi Zakopanėje rezultatas. Projektas organizuojamas Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga.

Bronisław Piłsudski gimė 1866 m. lapkričio 2 d. Lietuvoje, Švenčionių paviete, Zalavo dvare. 1877 m. Piłsudskių šeima persikėlė į Vilnių. 1887 m. už priklausymą organizacijai, ketinusiai nužudyti carą Aleksandrą III, B. Piłsudskis Rusijos valdžios buvo nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista 15 metų katorgos. Tremtyje Sachaline – Ramiojo vandenyno saloje, vadintoje Katorgininkų sala – susidomėjo vietinių tautų kultūra. Kaip savamokslis mokslininkas tyrinėjo nykstančių genčių – ainų, nivchų (gilakų) ir orokų – gyvenimą, kalbą, papročius, dvasinę kultūrą ir tradicijas. Jo darbai padėjo pagrindą svarbiems etnologijos ir kalbotyros tyrimams. Grįžęs į Lenkiją iš tremties, su pertraukomis gyveno Zakopanėje (1906–1914 m.), tyrinėjo Podhalės folklorą. Tuo tikslu 1911 m. jis įkūrė Etnologijos tyrimų skyrių prie Tatrų draugijos. Taip pat prisidėjo prie Tatrų dr. Tyto Chałubińskio muziejaus Zakopanėje kūrimo. Juliusz Zborowski, ilgametis šios įstaigos direktorius, laikė Bronisławą Piłsudskį pirmuoju moderniu Podhalės etnografu, iškiliu muziejininku ir etnografinių tyrimų Podhalėje ir apie Podhalę pionieriumi. Mokslinį Bronisławo Piłsudskio palikimą vertina viso pasaulio mokslininkai, jo pasiekimams pagerbti buvo organizuojamos tarptautinės mokslinės sesijos. Nuo 1998 m. leidžiami B. Piłsudskio raštai, redaguojami profesoriaus Alfredo Franciszeko Majewicziaus. Sachaline (Rusija) ir Hokaide (Japonija) jo atminimui pastatyti paminklai, o Lenkijos žinių akademijos ir Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje bibliotekos pastate kabo jam skirta atminimo lenta. Senosiose Zakopanės kapinėse yra simbolinis jo kapas. Tikrieji palaikai ilsisi Monmoransi kapinėse prie Paryžiaus. Nepaisant didelių nuopelnų pasaulio mokslui, Bronisław Piłsudski yra žinomas nedideliam specialistų ir gerbėjų ratui. Lenkijoje Piłsudskio pavardė siejama vien tik su jo jaunesniuoju broliu Józefu, pirmuoju Lenkijos maršalu.

Organizatoriai: Tatrų dr. Tyto Chałubińskio muziejus Zakopanėje, Lietuvos dailės muziejus, Lenkijos institutas Vilniuje
Partneriai: Józefo Piłsudskio muziejus Sulejuveke, Žorų miesto muziejus, Lenkijos žinių akademijos bei Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje biblioteka, Lenkijos televizija, Lenkijos Respublikos ambasada, Japonijos ambasada Lietuvoje
Informaciniai partneriai: Radijas „Znad Wilii“, portalai: „ZW.lt“, „Wilnoteka.lt“, dienraštis „Kurier Wileński“