18 kovo

PROJEKTAS ATŠAUKTAS – Filmo „Gimę kardui” peržiūra

szabla

PROJEKTAS ATŠAUKTAS

Filmo „Gimę kardui” peržiūra

Kovo 18 val., 17.30 val., Lenkijos kultūros namai Vilniuje (Naugarduko g. 76)

Paweło Delągo dokumentinė juosta su vaidybiniais elementais „Gimę kardui“ yra sukurta „Polska Sztuka Krzyżowa” draugijos, Januszo, Bartoszo ir Krzysztofo Sieniawskių  bei  „Leydo Film“ iniciatyva. Filmas yra apie lenkiško kardo tradicijų raidą bei jo įtaką Abiejų Tautų Respublikos istorijai ir kultūrai. Filmas yra padalintas į dvi persipinančias dalis. Pagrindinė filmo ašis yra orientuota į jauno XVII a. bajoro auklėjimą. Vaidybiniai fragmentai papildomi ekspertų teiginiais  – kalbininkų bei istorikų. Tai pasakojimas apie garbę, drąsą ir kovą…
Po seanso vyks susitikimas su filmo kūrėjais Januszu ir Bartoszu Sieniawskiais.
Filmas lenkų kalba. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Draugija „Polska sztuka krzyżowa”, Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkų kultūros namai Vilniuje

19 kovo

PROJEKTAS ATŠAUKTAS – Lenkų filmai festivalyje KINO PAVASARIS

Nowy-film

PROJEKTAS ATŠAUKTAS. FILMAI BUS RODOMI INTERNETE.

Lenkų filmai festivalyje KINO PAVASARIS

Kovo 19 d. – balandžio 2 d.

Tradiciškai tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ programoje ir šiemet laukia itin daug lenkiškų akcentų. Bendradarbiaujant su Lenkijos institutu, „Kino pavasario“ žiūrovai galės pamatyti naujausius ir verčiausius dėmesio lenkų kino kūrėjų pilnametražius filmus: Jano Komasos „Kristaus kūnas“, Bartoszo Kruhliko „Supernova“ ir kt., koprodukcijas: Martino Smatanos „The kite“, Carloso Casas „Cemetery“  bei lenkiškas trumpametražes juostas: Barbaros Rupik  „The little soul“, Helenos Oborskos „Įkandimai“. Dalyvavimą festivalyje jau patvirtino “Supernovos” režisierius Bartosz Kruhlik. Tikslus svečių sąrašas ir filmų programa: www.kinopavasaris.lt

Organizatoriai: „Kino pavasaris”, Lenkijos institutas Vilniuje

24 kovo

PROJEKTAS ATŠAUKTAS – Lenkų tautos ir lenkų piligrimystės knygos

Księgi Narodu Polskiego i Pielgrzymstwa Polskiego

PROJEKTAS ATŠAUKTAS

Lenkų tautos ir lenkų piligrimystės knygos

Kovo 24 d. 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus (Bernardinų g. 11, Vilnius)

„Lenkų tautos ir lenkų piligrimystės knygos“ – tai vėlyvosios Adomo Mickevičiaus kūrybos palikimas, palikęs gana ryškų pėdsaką intelektualiniame ano meto gyvenime, tačiau mūsų laikais nei Lenkijoje, nei už jos ribų  nėra toks populiarus kaip „Vėlinės“ ar „Ponas Tadas“. Vis dėlto pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pasirodė jau du skirtingi kūrinio vertimai. Adomo Mickevičiaus muziejaus Filaretų salėje literatūriniuose debatuose abu  veikalo vertėjai – Edward Piórko ir Žilvinas Morkūnas bei literatūros istorikė Irena Fedorowicz ir vertėja Irena Aleksaitė pristatys naują požiūrį į primirštą Meistro kūrinį.
Susitikimas lietuvių kalba. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje ir Vilniaus universiteto Polonistikos centras; partneris: Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus

10 balandžio

Dešimtosios Smolensko katastrofos metinės

zdjęcie do komunikatu

Dešimtosios Smolensko katastrofos metinės

2010 metų balandžio 10 dieną specialusis lėktuvas TU-154M su Lenkijos Respublikos Prezidentu Lechu Kaczyńskiu ir Prezidento sutuoktine Maria Kaczyńska pakilo iš Varšuvos į Smolenską. Tą dieną Katynės lenkų karių kapinėse valstybinė delegacija turėjo dalyvauti ten įvykdytų žudynių 70-ųjų metinių minėjime. Lėktuve buvo 96 asmenys, tarp jų – aukščiausi šalies valdžios pareigūnai, visuomeninių ir bažnytinių organizacijų atstovai, kariuomenės vadai ir lėktuvo įgula.

Į 2010 m. balandžio 10 d. iškilmes vykusi delegacija atstovavo įvairialypį Lenkijos politikos, visuomeninį ir dvasinį elitą. Ją sudarė Seimo ir Senato vicepirmininkai, parlamentarų grupė, visų sričių Lenkijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vadai, Prezidento kanceliarijos darbuotojai, valstybinių institucijų vadovai, dvasininkai, ministerijų, kombatantų ir visuomeninių organizacijų atstovai ir juos lydintys asmenys. Asmuo, jungęs šiuolaikinę Lenkiją su tarpukario Lenkijos elitu ir tradicija buvo kartu skridęs paskutinis Lenkijos Respublikos Prezidentas išeivijoje Ryszard Kaczorowski.

Skrydžio į Smolenską dalyviai vyko į iškilmes Katynėje, kad pagerbtų 1940 m. pavasarį aukščiausios Sovietų Sąjungos valdžios įsakymu NKVD įvykdytos masinės egzekucijos aukas Katynės miške Miednoje, Charkove, Bukovinoje ir Kuropatuose. Katynės žudynėse gyvybę prarado lenkų karo belaisviai: karininkai, mokslininkai, įvairių konfesijų dvasininkai, valdininkai ir tarnautojai, laisvųjų profesijų atstovai, verslininkai – anuometinis II Lenkijos Respublikos elitas.

Katynės žudynės ir Smolensko tragedija, tai du įvykiai, tapę tragiškų Lenkijos istorijos įvykių simboliais.

Įvykus lėktuvo TU 154M katastrofai, Prezidentas Lech Kaczyński nepasakė savo kalbos, parengtos Katynės žudynių 70-mečio minėjimui.

„Padarykime taip, – rašė tuomet Prezidentas, – kad Katynės žaizda pagaliau galėtų užgyti ir surandėti“.

Raginimas, kuris nebuvo ištartas 2010 m. balandžio 10 dieną, šiandien, o dešimties metų, skamba taip pat stipriai.

Įvykusi nelaimė sukrėtė milijonus lenkų bei tarptautinę visuomenę. To skrydžio dalyviai amžinai liks gyvi mūsų atmintyje.

Žemiau yra pateikiama šviesaus atminimo Prezidento Lecho Kaczyńskio Katynėje nepasakyta kalba. Ji išspausdinta Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarijos leidinyje „Lenkijos Respublikos Prezidentas Lech Kaczyński 2009-2010. Rinktinės kalbos, laiškai, interviu“.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos Spaudos atstovo biuras

 

7 gegužės

Nuo gegužės 7 dienos Lenkijos instituto biblioteka atnaujina veiklą

2

Dėmesio! Nuo gegužės 7 dienos Lenkijos instituto biblioteka atnaujina veiklą.

SAUGŪS BIBLIOTEKOJE. KĄ DAROME JŪSŲ SAUGUMUI?
Reguliariai dezinfekuojame liečiamus paviršius: durų rankenas, stalviršius ir pan.
Skaitytojų grąžintas knygas 10 dienų karantinuojame.
Laikomės sanitarinių normų.

KNYGAS UŽSISAKYKITE INTERNETU IR ATSIIMKITE BIBLIOTEKOJE.
- Susiraskite reikiamą knygą elektroniniame kataloge www.szukamksiążki.pl
- Pateikite užsakymą elektroniniu adresu: vilnius.biblioteka@instytutpolski.org arba atsineškite pasiruoštą sąrašą su savimi.
Bibliotekos darbo laikas: 
Atradienį 14.00 – 17.00
Ketvirtadienį 14.00 – 17.00

8 gegužės

II pasaulinio karo pabaigos 75-osios metinės

WW2

Praėjus 75 metams po II pasaulinio karo pabaigos, reiškiame pagarbą jo aukoms. Prisimename atkaklią lenkų tautos kovą su nacių Vokietija viso konflikto Europoje metu – nuo 1939 m. rugsėjo iki 1945 m. gegužės. Svarus Lenkijos indėlis į pergalę prieš Hitlerį nenuginčijamas: Lenkijos kariuomenė buvo aštunta pagal dydį sąjungininkų armija, lenkų kariai kovėsi visuose karo frontuose, tarp jų: ginant Lenkiją 1939 m., Narviko mūšyje, Prancūzijoje ir Mūšyje dėl Britanijos 1940 m., Afrikoje 1941-1942 m., rytų fronte nuo 1943 m., prie Monte Kasino, Ankonos, Falaise, Arnhemo 1944 m., išlaisvinant Boloniją ir užimant Berlyną 1945 m.

75th anniversary of the end of the World War II

Seventy five years after the end of the Second World War, we pay tribute to its victims. We remember the indomitable struggle of the Polish nation against Nazi Germany throughout the conflict in Europe, lasting from September 1939 to May 1945.

There is no doubt about Poland’s contribution to victory over Hitler. The Polish Army was the eighth largest in size of all Allied forces, our soldiers were involved in all  theatres of  war. They defended Poland in 1939, they fought in the Battle of Narvik, in France, in the Battle of Britain in 1940, in Africa in 1941-1942, on the Eastern Front from 1943, in the Battle of Monte Cassino, in Ancona, in the Falaise Pocket, in the Battle of Arnhem in 1944, they fought to liberate Bologna and to conquer Berlin in 1945. Back in the 1930s, Polish mathematicians broke the Enigma code, which allowed Allied intelligence to spy on Nazi Germany’s moves.

The Polish State never capitulated. The government continued its activity both in exile and in occupied Poland through the structures of the Polish Underground State. It organised armed struggle and intelligence support for the Allies (one of its achievements was the seizure of V-1 and V-2 rocket documentation), and made sure that Polish political life, clandestine education, and the judiciary continued to exist. The underground state cared for its most vulnerable citizens, including Jews, and informed the free world about the Holocaust.

The price for our selfless fight against Nazi Germany was almost six million Polish casualties, including three million Polish Jews. Our material losses are estimated at USD 860 billion. Territory of Poland diminished by 20% . Poland lost  40% of its works of art which were destroyed or taken out of the country.

Victory over Nazi totalitarian regime did not bring Central and Eastern Europe, including Poland, the longed-for freedom. It was separated from the democratic world by the Iron Curtain and remained under the rule of the Soviet Union until 1989.

18 gegužės

Paroda „Šv. Jonas Paulius II ir palaim. Władysław Bukowiński – lenkų laisvės užtarėjai“ Kaune

fot. Archidiecezja Kowieńska

Paroda „Šv. Jonas Paulius II ir palaim. Władysław Bukowiński – lenkų laisvės užtarėjai“ Kretingoje

Gegužės 18 – birželio 8 d., Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Žemaičių g. 31A)

Parodoje vaizduojama 1993 m. Šv. Jono Pauliaus II-ojo piligriminė kelionę į Lietuvą bei pristatoma pal. kun. Władysławo Bukowińskio asmenybę. XX amžiaus pabaiga – tai naujos epochos pradžia Lenkijai ir Lietuvai. Po daugelio metų, pilnų tragiškų patirčių, karų bei represijų ir viena, ir kita tauta pradeda „kvėpuoti laisve“. Tačiau tai nėra laisvė duota kartą ir visiems laikams – jos reikia nuolat siekti ir atrasti ją iš naujo. Lenkijos laisvės gynėjai – šv. Jonas Paulius II ir pal. Władysław Bukowiński, kurių likimai yra susieti su rytais, naujosioms kartoms tampa laisvės mokytojais. Piligriminės kelionės į Lietuvą metu Jonas Paulius II atgimstančiai valstybei primena, kad jos suvereniteto ir tapatybės pagrindas – tai 600 metų krikščionybės paveldas. Pal. Władysław Bukowiński – laisvo žmogaus pavyzdys. Nepaisydamas persekiojimo, jis savo gyvenimą savanoriškai paskyrė tarnystei žmonėms rytuose. Savo tarnyste abu lenkai ne tik parodo, kaip reikia gyventi laisve, bet ir kaip kurti laisvą visuomenę dialogo, pagarbos ir meilės atmosferoje.

Šv. Jonas Paulius II
1978 m. spalio 16 d. Krokuvos arkivyskupas metropolitas kardinolas Karolis Wojtyła buvo išrinktas popiežiumi. 18:18 iš Siksto koplyčios kamino pasirodę balti dūmai pranešė apie naujai išrinktą popiežių. 18:44 kardinolas Pericle Felici paskelbė pasauliui: Annuntio vobis gaudium magnum (Skelbiu jums didį džiaugsmą). Habemus Papam (turime popiežių). Karolis Wojtyła buvo išrinktas 264-uoju šv. Perto įpėdiniu ir pirmuoju popiežiumi ne italu po 455 metų. Jis pasirinko Jono Pauliaus II vardą. Pirmoje savo enciklikoje Redemptor Hominis (1979 m. kovą) savo vardo pasirinkimą aiškino kaip savo pirmtakų: Jono XXIII ir Jono Pauliaus I mokymo tąsą. Popiežiaus pontifikato moto laikomi žodžiai: non abbiate paura… – nebijokite: atverkite duris Kristui!, ištarti 1978 m. spalio 22 d. oficialios Jono Pauliaus II pontifikato pradžios iškilmėse Šv. Petro aikštėje. Jis vadovavo bažnyčiai beveik 28 metus, tai trečias pagal trukmę pontifikatas, laikytas proveržiu. Turėta omenyje ne vien Bažnyčios atvėrimą įtvirtinus Vatikano II susirinkimo reformas, buvo pabrėžiami ir popiežiaus nuopelnai ekumenizmui, dialogas su kitomis religijomis. Jonas Paulius II mirė Romoje 2005 m. balandžio 2d.  21:37. 2011 m. gegužės 1 d. buvo beatifikuotas, o 2014 m. balandžio 27 d. kanonizuotas. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II  – daugiausiai keliavęs visų laikų popiežius. Per savo pontifikatą jis vyko į 104 tarptautines piligrimines keliones ir aplankė 129 šalis visuose žemynuose. Kalbėjo milijonams žmonių, lankėsi vietose, kur prieš tai nebuvo nė vienas popiežius. Garsėjo kaip poliglotas, tai padėjo jam dar lengviau bendrauti su skirtingų tautybių žmonėmis. Susitikimai su juo tikintiesiems tapdavo nepaprastu, beveik mistiniu įvykiu, dažnai pakeisdavusiu juos visam likusiam gyvenimui. Lenkijoje Jonas Paulius II lankėsi 8 kartus. Lietuvoje viešėjo 1993 m.

Pal. kun. Władysław Bukowiński (1904-1974) – Kazachstano apaštalas, misionierius kaip ir šv. Povilas, trylika su puse metų praleidęs griežtojo režimo lageriuose, nešęs Kristų žmonėms, netekusiems vilties ir orumo. 1955 m. sąmoningai pasirinko Sovietų Sąjungos pilietybę, kad galėtų likti tolimajame Kazachstane, kai kurių vadinamame „nežmoniška žeme“, su visais tais, kuriems reikalingas dvasininkas. Naktimis slapta teikdavo sakramentus ir aukodavo šventas mišias privačiuose butuose. Keliskart vyko į piligrimines keliones SSRS pietuose. „Esu tinkamas žmogus tinkamoje vietoje“, – sakydavo apie save. Į gyvenimo pabaigą triskart lankėsi Lenkijoje, kur, be kitų, susitiko su kard. Karoliu Wojtyła. Kun. Bukowińskis tapo pirmuoju lotynų apeigų katalikų bažnyčios palaimintuoju Kazachstane. Bukowińskis palaidotas Šv. Juozapo bažnyčioje Karagandoje. 2001 m. lankydamasis Kazachstane, Jonas Paulius II taip apie jį kalbėjo: „Kunigą Władysławą Bukowińskį esu sutikęs ne kartą. Visada gėrėjausi jo dvasininko ištikimybe ir apaštališku užsidegimu. Jam buvo ypač artima Karaganda. Šiandien Bažnyčios vardu žemai lenkiuosi ir jam, ir visiems tremtiniams“. 2016 m. birželio 11 d. Karagandos Švč. Mergelės Marijos Fatimos katedroje vadovaujant kardinolui Angelo Amato įvyko kun. Bukowińskio beatifikacijos iškilmės.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie“ (Fondas „Pagalba lenkams Rytuose“, Lenkija), Jono Pauliaus II minties centras Varšuvoje, Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija

Kauno arkivyskupijos nuotrauka

25 gegužės

Vilniuje bus pagerbtas V. Pileckis – lenkų kovotojas prieš totalitarinius režimus

pilecki

Vilniuje bus pagerbtas V. Pileckis – lenkų kovotojas prieš totalitarinius režimus

Gegužės 25 dieną Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius, pirmą kartą minėdami Tarptautinę kovų su totalitarizmu didvyrių dieną, pagerbs iš Vilniaus kilusį Vitoldą Pileckį (Witold Pilecki), kovos su abiem totalitarizmais – komunizmu ir nacizmu – didvyrį, vieną pirmųjų holokausto liudytojų, savo noru tapusį Aušvico kaliniu. Europos Parlamentas, 2019 rugsėjo rezoliuciją, skirtą II Pasaulinio karo pradžios metinėms ir Hitlerio bei Stalino nusikaltimų atminimui, pakvietė minėti  Tarptautinę kovų su totalitarizmu didvyrių dieną gegužės 25-ąją, tą dieną, kai stalinistinis Lenkijos režimas V. Pileckį sušaudė 1948 metais.
Europarlamentarai, Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Uršulė Doroščevska (Urszula Doroszewska), Seimo nariai Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Vilniaus meras Remigijus Šimašius prie namo, kuriame gyveno V. Pileckis, Vilniuje, Užupio g. 7, padės gėlių.
„Per vieno žmogaus herojišką ir tragišką likimą mes galime įrodyti Europai ir visam pasauliui, kad abu – ir Hitleris, ir Stalinas – buvo vienodi budeliai. Jų sukurti režimai vienodai nusikalstamai naikino žmones ir tautas“, – sako EP narė R. Juknevičienė.
Kapitonas V. Pileckis – Lietuvoje per mažai žinomas didvyris, lenkų karinio pogrindžio narys nacių okupacijos laikais, vėliau kovojęs ir prieš komunistus. Tik prasidėjus II Pasauliniam karui, 1940 m. jau sklandė gandai apie masiškai žūstančius kalinius Aušvico koncentracijos stovykloje. Rugsėjo mėnesį Pileckis savanoriškai pasidavė vokiečiams į nelaisvę, kad, patekęs į Aušvicą, padėtų ten atsidūrusiems pasipriešinimo vadams, surinktų informaciją apie nacių teroro aparatą ir ją perduotų Vakarams bei organizuotų lageryje pasipriešinimą ir pabėgimus.
Iki 1943 m. Pileckis slapčia siuntė pranešimus apie padėtį Aušvice, dokumentavo statistiką apie atvežamus ir žuvusius kalinius. Pranešimus siųsdavo pogrindiniu radijo imtuvu arba per pasiuntinius, kurių ne vienas, pagavus, neteko gyvybės. Pranešimai per Švediją būdavo platinami į Vakarus.
Pabėgęs iš Aušvico, visą savo patirtį koncentracijos stovykloje Pileckis 1943 m. apibendrino vadinamajame „Witoldo raporte“, 100 puslapių dosje, kuriame jis įvardijo nacių teroro mastą ir užmojį – kad Aušvicas yra sistemingo genocido „archipelago“ centras, – ir detaliai aprašė visą Holokausto aparatą: dujų kameras, atrankos procedūras, sterilizavimo eksperimentus; skvarbiai analizavo nužmoginimo technikas. Raportas nurodė, kad Birkenau veikia trys krematoriumai, galintys kremuoti iki 8000 asmenų per dieną. „Witoldo raportas“, kurį pasirašė ir kiti konclagerio pogrindžio vadai, pasiekė Londone veikiančią nepriklausomos Lenkijos Vyriausybę.
Po pabėgimo iš Aušvico Pileckis toliau kovėsi pogrindyje, dalyvavo Varšuvos sukilime. Sukilimui pralaimėjus, darsyk pakliuvo į vokiečių konclagerį Lamsdorfe ir Murnau, iš jo amerikiečių išvaduotas, suderinęs savo veiksmus su Nepriklausomos Lenkijos Vyriausybe Londone sugrįžo į  sovietinę Lenkiją, rinko informaciją apie sovietinės valdžios veiksmus, organizavo pasipriešinimą prieš komunistus Lenkijoje, 1947 m. buvo suimtas ir 1948 gegužės 25 d. – sušaudytas. Pasimatymo, kaip vėliau paaiškėjo – prieš egzekuciją paskutiniojo – metu žmonai prisipažino, kad palyginti su komunistų tardymais, „Oświęcim to była igraszka“ („Aušvicas buvo tik žaisliukas“).
V. Pileckis kovojo su abiem totalitariniais režimais. Apie abiejų režimų tapatumą skelbia ir R. Juknevičienės ir kolegų parengta ir 2019 m. rugsėjį Europos Parlamento priimta rezoliucija, skirta Ribentropo-Molotovo pakto ir Antrojo Pasaulinio karo pradžios 80-mečiui. Šia rezoliucija gegužės 25 diena – Pilecki egzekucijos diena – ir buvo paskelbta Europos  Tarptautine kovos su totalitarizmu didvyrių diena.

Renginio partneris – Lenkijos institutas Vilniuje, kuris kviečia prisiminti Witoldo Pileckio istoriją ir asmenybę bei pasižiūrėti lenkų režisieriaus Mirosławo Krzyszkowskio atkuriamosios dokumentikos filmą „Pilecki” (80 min., 2015, Lenkija). Filmą nemokamai galima pasižiūrėti gegužės 25-26 d. Lenkijos instituto Vilniuje Youtube kanale. Filmas lenkų kalba su titrais lietuvių arba anglų kalbomis.

31 gegužės

Poezijos tiltai

Poesis

POEZIJOS TILTAI
TARPTAUTINIS VIRTUALUS POEZIJOS FESTIVALIS

Poezijos tiltai – tai pirmasis Lietuvoje tarptautinis virtualus poezijos festivalis. Socialiniuose tinkluose publika gali pamatyti ir išgirsti poetus iš visų žemynų, pristatančius savo kūrinius įvairiomis kalbomis, taip pat lietuvių poetus, kuriančius lietuviškai ar tautinių mažumų kalbomis.
Festivalio iniciatoriai – dvi Lietuvos kūrėjų organizacijos: „Naujasis Vilniaus avangardas“ (Nowa Awangarda Wileńska) ir asociacija „Slinktys”. Festivalio tikslas – karantino sąlygomis užtikrinti poezijos gerbėjams nuolatinį ir gyvą kontaktą su kūrėjais. Prie festivalio organizatorių prisijungus pasaulyje veikiantiems Lenkijos institutams ir kitiems užsienio partneriams, pvz. leidybos konsorciumui Sial Pigmalión, pavyko per trumpą laiką pakviesti dalyvauti festivalyje apie 80 atlikėjų iš 23 šalies.
Bene stipriausiai reprezentuojama Lietuva ir Lenkija. Jas atstovauja visų kartų dalyviai iš visų abiejų šalių regionų ir didesnių miestų. Renginyje dalyvaus visų Lenkijos literatūros draugijų valdžios atstovai bei gausiausių tautinių mažumų atstovai iš Lietuvos.
Poetai pristato savo kūrinių vaizdo įrašus, o eilėraščių vertimai į lenkų ir lietuvių kalbą pateikiami ekrane.
Festivalis vyks gegužės 31 – birželio 7 dienomis festivalio vitrinose lankomiausiuose socialiniuose tinkluose. Festivalio redaktoriai: Dominika Olicka, Romuald Ławrynowicz ir Juozas Žitkauskas be poezijos kūrinių įrašų žiūrovams ir klausytojams pristatys ir daugiau su Lietuvos kultūra susijusių atrakcijų.

Organizatoriai: asociacija „Slinktys“, „Naujasis Vilniaus avangardas“ (Nowa Awangarda Wileńska) ir Lenkijos institutas Vilniuje. Festivalis rengiamas kaip vienas iš EUNIC (Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų) Lietuvos tinkle projektų.

30 birželio

(Polski) Konkurs dla dzieci i młodzieży pt. „Moje najciekawsze spotkanie z Polską online”

PAYH_konkurs_strona

Przepraszamy, ten wpis dostępny jest wyłącznie w języku polskim