29 sausio

DISKUSIJA: KAIP KALBĖTI APIE ATMINTĮ

Kaip kalbeti apie atminti

DISKUSIJA: KAIP KALBĖTI APIE ATMINTĮ

Minint Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena, Lenkijos institutas Vilniuje ir Vilniaus žydų viešoji biblioteka kviečia į diskusiją „Kaip kalbėti apie atmintį“, kurioje dalyvaus lenkų etnologas, ilgametis Tarnowo apskrities muziejaus direktorius, projektų, skirtų sudėtingai istorijai atminti, iniciatorius Adam Bartosz ir pedagogas, visuomenininkas, daugiakultūrės Lietuvos atminties puoselėtojas Vytautas Toleikis.

Holokausto istorijos mokymas reikalauja didelio jautrumo ir gilaus suvokimo apie šio reiškinio sudėtingumą. Tai nėra vien datos, aukų skaičiai ar koncentracijos stovyklų pavadinimai. Svarbu yra puoselėti aukų atminimą, o dar svarbiau – ugdyti jaunąją kartą mokytis iš skaudžios istorinės praeities, kad ji niekada nepasikartotų, kad viešojoje erdvėje, diskusijose būtų išvengta vadinamųjų „klaidingų atminties kodų“ vartojimo.

Sovietmečio sąlygų suformuotas atitinkamas „užmaršties diskursas” nebėra aktualus nūdienos realijose. Šiuolaikinės visuomenės dinamika skatina mus klausti ir domėtis istorija bei kvestionuoti nusistovėjusias tiesas. Kur ir kaip rasti patikimus šaltinius, kokiomis didaktinėmis ir kitomis medžiagomis naudotis, kalbantis su jaunimu sudėtingomis Holokausto temomis? Kaip užkirsti kelią ksenofobinių ar rasistinių pažiūrų formavimuisi? Diskusijoje taip pat bus kalbama apie tai, kaip yra kuriama kolektyvinė atmintis, kaip ji išsaugoma Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.

Diskusija vyks sausio 29 d. 18 val. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje (Gedimino pr. 24, Vilnius) Įėjimas laisvas. Renginys vyks lietuvių ir lenkų kalba su vertimu.

Renginio svečiai:

Adam Bartosz – etnologas ir muziejininkas, ilgametis Tarnowo apskrities muziejaus (Lenkija) direktorius, pripažintas romų ir žydų istorijos bei kultūros žinovas, savo veikla išpopuliarinęs domėjimąsi šia tematika visoje Lenkijoje. Keliasdešimties straipsnių žydų istorijos tematika, knygų „Tarnowskie judaica“ (1992), „Żydowskim szlakiem po Tarnowie“ (2000, 2002) autorius. Aktyvus įvairių organizacijų dalyvis: Tarnovo romų draugijos sekretorius, Žydų paveldo objektų saugojimo komiteto pirmininkas (nuo 1990), Małopolska regiono muziejų asociacijos iniciatorius ir pirmininkas (2005-2009) ir kt. Įdomių ir vertingų kultūros, meno sklaidos projektų (tokių kaip „Tarptautinis romų atminties taboras“, „Romų vaikai muziejuje“, „Galicijos žydų atminties dienos“) iniciatorius ir organizatorius. 2002 m. už Atminties taboro iniciatyvą pagerbtas Lenkijos Respublikos kultūros ir meno ministro diplomu.

Vytautas Toleikis – pedagogas, kultūrininkas, eseistas, bibliofilas, visuomenininkas, daugiakultūrės Lietuvos atminties puoselėtojas, daugybės kultūros ir atminties projektų, skirtų žydų, romų ir kitų tautinių bendruomenių atminčiai puoselėti, iniciatorius. Nuo 2012 m. vykdė edukacinį projektą „Lietuva Izraelyje“, su režisieriumi Vaidotu Reivyčiu 2014 m. sukūrė to paties pavadinimo edukacinį filmą. Rašo lietuvių-žydų santykių, Lietuvos žydų kultūrinio paveldo klausimais. Šiuo metu dirba Šv. Kristoforo gimnazijoje.

29 sausio

Holokaustą išgyvenusio romų berniuko istorija – knygos „Esu Karolis“ pristatyme

Karolis_Ilustracja 1

Sausio 29-ąją, minint Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kviečia į Natalios Gancarz knygos „Esu Karolis“ pristatymą.

„Esu Karolis“ (originalus pavadinimas „Mietek na wojnie“) – tai Natalios Gancarz parašyta ir iliustratorės Dianos Karpowicz meniškai apipavidalinta knyga, pasakojanti apie romų gyvenimą Auschwitz-Birkenau nacių koncentracijos stovykloje mažo berniuko akimis. Tai romų berniuko, labiausiai norėjusio išgyventi karą, istorija. Pagrindinis herojus pasakoja apie savo kasdienybę – skausmą, išsiskyrimą, liūdesį ir apie tai, kad net koncentracijos stovyklos sąlygomis vaikai lieka vaikais – net ir čia jie ieško nuotykių ir žaidžia.

„Esu Karolis“ – vaikams skirta knyga. Be abejo, joje apstu sukrečiančių momentų, bet taip pat yra ir vilties. Apie prievartą iš nekaltų aukų perspektyvos pasakojanti knyga verčia susimąstyti ir vaikus, ir suaugusius. Knygą lietuvių k. išleista Lenkijos instituto Vilniuje bei Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangomis. Knyga bus nemokamai platinama mokyklose visoje Lietuvoje.

Auchwitz II-Birkenau stovykloje vokiečių įsteigta vadinamoji čigonų šeimų stovykla (Zigeunerfamilienlager) buvo likviduota 1944-ųjų naktį iš rugpjūčio 2 į 3 d. Dujų kamerose tuomet buvo nužudyti beveik 3 tūkstančiai paskutinių romų stovyklos kalinių: vaikų, moterų ir vyrų. Iš viso Auschwitz-Birkenau stovykloje kalėjo apie 23 tūkstančiai romų, deportuotų iš 14 šalių. Iš jų per 20 tūkstančių mirė nuo bado, ligų arba buvo nužudyti. Per II pasaulinį karą iš viso žuvo daugiau nei 500 tūkstančių romų.

Natalia Gancarz – lenkų etnologė, romų kultūros tyrinėtoja, rašytoja, scenaristė, dizainerė. Krokuvos Jogailos universiteto Literatūros ir meno studijų absolventė. „Studia Romologica“ redakcijos sekretorė, mokslinių publikacijų, taip pat eilėraščių ir prozos autorė. Jos knyga „Smakowanie Podgóry“ XVII festivalyje „Galicijos literatūros ruduo“ pripažinta geriausiu 2007 m. poezijos debiutu. 2011 m. išleido eiliuotą abėcėlę romų vaikams „Romano Abecadło“. Terapinių pasakų autorė. Be rašymo užsiima edukacinių priemonių kūrimu.

Knygos pristatymas vyks sausio 29 d. 12 val. 30 min. Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Raugyklos g. 25, Vilniuje. Knygą pristatys jos autorė Natalia Gancarz, iliustracijų autorė Diana Karpowicz, žymus lenkų romologas dr. Adam Bartosz, viena pirmųjų romų kultūros Lietuvoje tyrinėtojų, antropologė Aušra Simoniukštytė. Susitikime taip pat dalyvaus Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė ir Lenkijos instituto Vilniuje direktorius, Lenkijos ambasados patarėjas Marcin Łapczyński.

1 vasario

„Gražuolė ir pabaisa“ – Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus-Witkacy (1885–1939) fotografijų paroda

Witkacy

„Gražuolė ir pabaisa“  – Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus-Witkacy (1885–1939) fotografijų paroda

Vasario 1 d. ­– kovo 17 d., Šiaulių dailės galerija (Vilniaus g. 245, Šiauliai)

Paroda, skirta vienam garsiausių XX a. I pusės lenkų menininkų – dramaturgui, tapytojui, filosofui ir fotografui Stanisławui Ignacy Witkiewicziui-Witkacy (1885–1939). Parodoje – devyniolika unikalių fotografijų iš Stefano Okołowicziaus kolekcijos, didesnė jų dalis daryta paties menininko. Atspauduose – įdomios ir reikšmingos XX a. I pusės meninio gyvenimo asmenybės: Józefo Głogowskio, Władysławo Jano Grabskio, Tadeuszo Langierio daryti menininko portretai, paties Witkacy autoportretai bei tėvo, sesers, Janinos Illukiewicz, rašytojo ir dailininko Bruno Schulzo (1892–1942), pianisto Arthuro Rubinsteino (1887–1982), vieno garsiausių Lenkijos antropologų Bronisławo Malinowskio (1884–1942), artimo Witkacy bičiulio, nuotraukos. Witkacy tėvai gimė Lietuvoje: Stanisławas Witkiewiczius – Pašiaušės dvare netoli Šiaulių, Maria Pietrzkiewiczówna – Tryškiuose, jo tėvas Stanisławas Witkiewiczius – žinomas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios tapytojas, dailės kritikas ir architektas. Witkacy – iki šiol reikšminga asmenybė ne tik Lenkijos, bei ir viso pasaulio kultūrai. Jis gimė 1885 m. vasario 24 d. Varšuvoje, o 1939-ųjų rugsėjo 18-ąją, išgirdęs apie Raudonosios armijos įžengimą į Lenkiją, nusižudė.  Jis mokėsi Krokuvos dailės akademijoje, dalyvavo dailės parodose, buvo vienas svarbiausių dailininkų grupės „Formistai“ ideologų, domėjosi estetika, meno teorija, psichoanalize (žinomiausi veikalai – „Estetikos eskizai“, „Teatras. Įvadas į Grynosios Formos teoriją teatre).Paroda veiks iki kovo 17 d.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailės muziejus, Trieste Contemporanea, Artspace, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, meno kultūros žurnalas “Krantai”, Šiaulių dailės galerija.

2 vasario

Krzysztofo Hejke (Lenkija) paroda „Paskutiniai mano sutikti Europos dreviniai bitininkai” Merkinėje

MERKINE-BITININKAI-14 val.

Krzysztofo Hejke (Lenkija) paroda „Paskutiniai mano sutikti Europos dreviniai bitininkai” Merkinėje
 Vasario 2 d. – kovo 26 d., Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Merkinėje (Vilniaus g. 3, Merkinė, Varėnos r.)
Parodos atidarymas: vasario 2 d., 14 val.

Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija ir Lenkijos drevinės bitininkystės brolija kviečia į Krzysztofo Hejke fotografijų parodos „Paskutiniai mano sutikti Europos dreviniai bitininkai” atidarymą Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Merkinėje. Renginyje dalyvaus drevininkai iš Lenkijos drevinės bitininkystės brolijos, dainuos jaunimo klubas „Kukumbalis“. Parodoje nepaprastai įdomiai ir įtaigiai pasakojama apie nykstančią Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos žemių tradiciją bei apie seniausią bitininkystės rūšį – drevinę bitininkystę, kuomet bitės buvo laikomos išskaptuotose medžių drevėse. Ekspoziciją sudaro didelio formato Krzysztofo Hejke darytos fotografijos. Projekto idėja – išsaugoti atmintį apie paskutinius tradicinės bitininkystės entuziastus bei parodyti jaunųjų jų pasekėjų veiklą, populiarinant vadinamąją neodrevinę bitininkystę ir paskutiniu metu madingą miesto bitininkystę. Prof. Krzysztof Hejke  – vertinamas lenkų fotografas, operatorius, Lodzės kino mokyklos dėstytojas, keliautojas, kelionių į kalnus dokumentininkas. Savo darbus yra eksponavęs per 140 asmeninių parodų Lenkijoje ir už jos ribų. Pastaruosius keliolika metų keliavo po Vidurio ir Rytų Europą, rinkdamas informaciją ir fotografuodamas drevinės bitininkystės entuziastus, gyvenančius Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Paroda veiks iki kovo 26 dienos. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Lenkijos drevinės bitininkystės brolija; Globėja: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija

8 vasario

LENKIJA Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje “STUDIJOS 2018” Vilniuje (stendas Nr. 3.15)

FB_1920x1080_2

LENKIJA Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje “STUDIJOS 2018” Vilniuje (stendas Nr. 3.15)

Vasario 8-10 d., Lietuvos parodų centras „Litexpo” (Laisvės pr. 5, Vilnius)

 

Jau tradiciškai Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lenkijos nacionaline akademinių mainų agentūra NAWA organizuoja Lenkijos stendą tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo mugėje „STUDIJOS 2018“ Vilniuje. Šių metų kampanijos, reklamuojančios studijas Lenkijos aukštosiose mokyklose,

šūkis tai „Studijos Lenkijoje – ranka pasiekiama sėkmė“. Stende savo studijų programas, be kitų,  pristatys Krokuvos Jogailos universiteto, Varšuvos žemės ūkio universiteto, Poznanės ekonomikos universiteto, Krokuvos kalnakasybos ir metalurgijos akademija. Dalyvavimas mugėje yra ilgalaikės Lenkijos instituto Vilniuje kampanijos, kurios tikslas – populiarinti lenkų mokslą ir aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, dalis. Šių metų kampanija: plakatai Vilniaus gatvėse, jaunimui skirtuose periodiniuose leidiniuose bei interneto svetainėse, akcentuoja ne tik aukščiausią pasaulinį Lenkijos universitetų lygį, bet ir geografinį bei kultūrinį mūsų valstybių artumą. Lenkijos aukštojo mokslo įstaigos siūlo per 600 skirtingų studijų programų, dėstomų ne tik lenkų, bet ir anglų bei kitomis užsienio kalbomis. Studentų laukia labai patraukli, įvairiausius interesus tenkinanti švietimo sistema, atitinkanti aukštus Europos švietimo standartus. Iš kitų šalių į Lenkiją studijuoti atvykstantys jaunuoliai gali rinktis mediciną, biotechnologijas, kompiuterinių žaidimų projektavimą, meno, ekonomikos disciplinas ir daugelį kitų studijų krypčių. Lenkijos universitetai yra lygiaverčiai konkurentai pasaulyje pripažintiems švietimo centrams. Studijų Lenkijoje baigimo diplomas pripažįstamas ne tik visoje Europoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio valstybių.  Mokymosi, žinių ir karjeros planavimo mugė „STUDIJOS 2018” vyks vasario 8-10 dienomis Lietuvos parodų centre „Litexpo” (Laisvės pr. 5, Vilnius). Lenkijos stendas Nr. 3.15 įrengtas 3 salėje. Stendo atidarymas įvyks vasario 8 d., 12 val. Jame dalyvaus Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska bei Lenkijos instituto direktorius Marcin Łapczyński. Be to vasario 8 d. (ketvirtadienį) 15 val. Lenkų kultūros namuose vyks susitikimas lenkiškų Lietuvos mokyklų absolventams, besidomintiems studijomis Lenkijoje.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos Respublikos mokslo ir aukštojo mokslo studijų ministerija, Lenkijos nacionalinė akademinių mainų agentūra NAWA

12 vasario

Paroda „Maksymilian Maria Kolbe. 1894-1941”

Kolbe

Paroda „Maksymilian Maria Kolbe. 1894-1941”
Vasario 12 d. – kovo 6 d., Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (Bažnyčios g. 1, Rūdiškės)

Lenkijos instituto ir Lenkijos tautos atminties instituto paroda parengta iš nuotraukų saugomų pranciškonų ordino Nepokalianove archyvo, bendradarbiaujant su Balstogės arkivyskupijos „Nekaltosios riteris” draugija. Parodoje pasakojama tragiška tėvo Rajmundo Kolbės (Maksimilijono Marijos Kolbės) istorija – pranciškono, misionierio, draugijos „Nekaltosios riteris” (Militia Immaculata) įkūrėjo ir pranciškonų vienuolyno Nepokalianove statytojo. Vokiečiams okupavus Lenkiją pranciškonų vienuolynas buvo uždarytas. Po kelių areštų 1941 m. gegužės 28 d. Kolbė buvo nusiųstas į nacių koncentracinę stovyklą Aušvice. Čia savanoriškai pasiaukojo bado mirčiai vietoj kito kalinio Franciszeko Gajowniczeko. 1982 m. spalio 10 d. Šv. Petro aikštėje Vatikane, popiežius Jonas Paulius II paskelbė tėvą Rajmundą Kolbę šventuoju.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Tautos atminties instituto Balstogės edukacijos biuras, Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies parapija

22 vasario

Lenkija Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje – „Knygos iš Lenkijos – suprasti pasaulį“

IP_stoisko004

Lenkija Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje – „Knygos iš Lenkijos – suprasti pasaulį“
Vasario 22-25 d., parodų centras „Litexpo“ (Laisvės pr.5, Vilnius) – Lenkijos instituto stendas Nr. 3.13

Kaip ir kiekvienais metais, Lenkijos institutas Vilniuje kartu su partneriais iš Lenkijos ir Lietuvos parengė įdomų ir įvairiapusį lenkų literatūros pristatymą vasario 22-25 dienomis Vilniuje vyksiančioje knygų mugėje. Šių metų lenkų stendas pristatomas šūkiu „Knygos iš Lenkijos – suprasti pasaulį“. 2018 m. Lenkija, taip pat kaip Lietuva švenčia nepriklausomybės atkūrimo 100-metį. Pabrėžiant rašytojų indėlį į nepriklausomybės atkūrimą ir laisvos valstybės kultūros formavimą, Lenkijos institutas daugiausiai dėmesio skirs pristatyti didžiausiems lenkų literatų pasiekimams – Nobelio literatūros premijos laureatams: Czesławui Miłoszui, Wisławai Szymborskai, Henrykui Sienkiewicziui ir Władysławui Reymontui. Šių ir kitų autorių leidinius pristatys viena didžiausių Lenkijos leidyklų „Znak“. Krokuvos festivalių biuras mugės lankytojams pasiūlys artimiau pažinti Krokuvą – UNESCO literatūros miestą – Europos intelektualinį ir kultūros centrą. „Knygų šalies“ stende (4-oje salėje) savo leidžiamas knygas vaikams pristatys leidykla Warstwy, tuo tarpu Lenkijos instituto stende – leidykla iš Gdansko Adamada. Mugėje netruks susitikimų su įdomiomis asmenybėmis: režisieriumi Krzysztofu Zanussiu, leidėju Jerzy Illgu, rašytoja ir scenariste Joanna Gromek, Krokuvos festivalių biuro atstove Urszula Chwalba, istoriku prof. Marku Kornatu ir žurnaliste Ewa Wołkanowska-Kołodziej. Lenkijos instituto stende taip pat bus galima susipažinti su naujausiais lenkų literatūros leidimais lietuvių kalba.

Organizatorius: Lenkijos institutas Vilniuje
Partneriai: Knygų institutas (Krokuva), Krokuvos festivalių biuras, Leidykla Znak, leidykla Warstwy, leidykla Adamada, leidykla Mintis, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Knygų šalis, leidykla Terra Publica, leidykla 700 eilučių, Kino pavasaris

 

25 vasario

Paroda „Oskar Hansen. Atvira forma”

Hansen

Paroda „Oskar Hansen. Atvira forma”

Iki vasario 25 d.,  Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

Lietuvoje minint Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, nuoširdžiai kviečiame į parodą „Oskar Hansen. Atvira forma“. Parodoje pristatomas vieno žymiausių lenkų architektų Oskaro Hanseno kūrybinis palikimas. Architektas gimė Norvegijoje, o jaunystę praleido Vilniuje, išgarsėjo dėl išvystytos atviros formos teorijos, kuri tapo jo architektūrinės, meninės ir pedagoginės veiklos ašimi.1959 m. Oterle vykusiame Tarptautiniame modernios architektūros kongrese (International Congress of Modern Architecture (CIAM)) Oskaras Hansenas pristatė atviros formos teoriją, kuria buvo siūloma atverti architektūrą vartotojams, suteikiant galimybę dalyvauti ją kuriant. Hansenas priešinosi tam, ką pats vadino uždara forma – pilnai suprojektuotiems statiniams, kuriuose nepaliekama jokios erdvės vartotojų kūrybiškumui. Tokie statiniai veikiau primena paminklus jų kūrėjams nei patogias gyvenamąsias erdves. Hansenas siūlė radikaliai keisti architekto vaidmens suvokimą; jo manymu, architektai turėtų kurti passe-partout, tam tikrą kasdienio gyvenimo foną ar aplinką. Architektūros misija taptų žmonių ir jų kasdienės veiklos erdvėje įvairovės išryškinimas. Architektūra turėtų pabrėžti subjektyvumą ir sukurti platformą individualiai raiškai, virsti instrumentu, kurio naudotojai galėtų jį transformuoti ir lengvai pritaikyti savo kintantiems poreikiams. Parodoje pristatomos įvairios meninės veiklos sritys ir kūriniai, kuriuose pritaikyti atviros formos principai: parodų architekūra, laikini paviljonai, paminklai ir gyvenamieji rajonai, kuriuos O. Hansenas projektavo kartu su savo žmona Zofia, taip pat – projektas „Tęstinė linijinė sistema“, kuriuo siekta kurti decentralizuotus miestus, besitęsiančius per Lenkiją ir visą Europos žemyną. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje pristatoma ekspozicija, parengta pagal Soledad Gutiérrez, Aleksandros Kędziorek ir Łukaszo Rondudos kuruotą parodą. Ši paroda jau rodyta MACBA Barselonoje (2014), Serralves šiuolaikinio meno muziejuje Porte (2015), Jeilio universiteto Architektūros mokykloje Niu Heivene (2016) ir Varšuvos Modernaus meno muziejuje (2017). Kuratorė Aleksandra Kędziorek. Ekspozicijos dizainas: Centrala (Małgorzata Kuciewicz, Simone De Iacobis) Parodos bendraorganizatorius – Varšuvos Modernaus meno muziejus. Paroda surengta bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje bei Adomo Mickevičiaus institutu Varšuvoje. Projektas yra programos „Niepodległa“ 2017-2021 m. dalis, finansuojamos Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos ir organizuojamas Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga.

25 vasario

Paroda „Bronisław Piłsudski (1866-1918)” – etnografas ir muziejininkas”

Bronek-Varnasa-maly

Paroda „Bronisław Piłsudski (1866-1918)” – etnografas ir muziejininkas”

Iki 2018 m. vasario 25 d., Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius)

2016 m. sukako 150 metų nuo Bronisławo Piłsudskio gimimo, ta proga Tatrų Tyto Chałubińskio muziejus Zakopanėje parengė laikinąją parodą, skirtą šiam nepaprastam žmogui – tremtiniui, iškiliam mokslininkui ir tyrėjui. Vilnietiškoji parodos versija yra Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva ir bendradarbiavimo su Lietuvos dailės muziejumi ir Tatrų muziejumi Zakopanėje rezultatas. Projektas organizuojamas Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga.

Bronisław Piłsudski gimė 1866 m. lapkričio 2 d. Lietuvoje, Švenčionių paviete, Zalavo dvare. 1877 m. Piłsudskių šeima persikėlė į Vilnių. 1887 m. už priklausymą organizacijai, ketinusiai nužudyti carą Aleksandrą III, B. Piłsudskis Rusijos valdžios buvo nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista 15 metų katorgos. Tremtyje Sachaline – Ramiojo vandenyno saloje, vadintoje Katorgininkų sala – susidomėjo vietinių tautų kultūra. Kaip savamokslis mokslininkas tyrinėjo nykstančių genčių – ainų, nivchų (gilakų) ir orokų – gyvenimą, kalbą, papročius, dvasinę kultūrą ir tradicijas. Jo darbai padėjo pagrindą svarbiems etnologijos ir kalbotyros tyrimams. Grįžęs į Lenkiją iš tremties, su pertraukomis gyveno Zakopanėje (1906–1914 m.), tyrinėjo Podhalės folklorą. Tuo tikslu 1911 m. jis įkūrė Etnologijos tyrimų skyrių prie Tatrų draugijos. Taip pat prisidėjo prie Tatrų dr. Tyto Chałubińskio muziejaus Zakopanėje kūrimo. Juliusz Zborowski, ilgametis šios įstaigos direktorius, laikė Bronisławą Piłsudskį pirmuoju moderniu Podhalės etnografu, iškiliu muziejininku ir etnografinių tyrimų Podhalėje ir apie Podhalę pionieriumi. Mokslinį Bronisławo Piłsudskio palikimą vertina viso pasaulio mokslininkai, jo pasiekimams pagerbti buvo organizuojamos tarptautinės mokslinės sesijos. Nuo 1998 m. leidžiami B. Piłsudskio raštai, redaguojami profesoriaus Alfredo Franciszeko Majewicziaus. Sachaline (Rusija) ir Hokaide (Japonija) jo atminimui pastatyti paminklai, o Lenkijos žinių akademijos ir Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje bibliotekos pastate kabo jam skirta atminimo lenta. Senosiose Zakopanės kapinėse yra simbolinis jo kapas. Tikrieji palaikai ilsisi Monmoransi kapinėse prie Paryžiaus. Nepaisant didelių nuopelnų pasaulio mokslui, Bronisław Piłsudski yra žinomas nedideliam specialistų ir gerbėjų ratui. Lenkijoje Piłsudskio pavardė siejama vien tik su jo jaunesniuoju broliu Józefu, pirmuoju Lenkijos maršalu.

Organizatoriai: Tatrų dr. Tyto Chałubińskio muziejus Zakopanėje, Lietuvos dailės muziejus, Lenkijos institutas Vilniuje
Partneriai: Józefo Piłsudskio muziejus Sulejuveke, Žorų miesto muziejus, Lenkijos žinių akademijos bei Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje biblioteka, Lenkijos televizija, Lenkijos Respublikos ambasada, Japonijos ambasada Lietuvoje
Informaciniai partneriai: Radijas „Znad Wilii“, portalai: „ZW.lt“, „Wilnoteka.lt“, dienraštis „Kurier Wileński“

28 vasario

Paroda „Wisławos Szymborskos koliažai“

11-ak

Paroda „Wisławos Szymborskos koliažai“
Vasario 26 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Tarptautinės Vilniaus knygų mugės proga Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų institutas (Krokuva), Wisławos Szymborskos fondas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodos „Wisławos Szymborskos koliažai” atidarymą. Parodoje pristatoma nepoetinė lenkų Nobelio premijos laureatės kūryba. Szymborska daug metų kūrė koliažinius atvirukus ir įvairiausiomis progomis dovanodavo juos savo draugams. Kurti koliažus buvo viena mėgstamiausių poetės veiklų. Tai ji darė su nepaprastu kruopštumu ir dėmesiu menkiausiai detalei. Panašiai kaip ir jos poezijai, koliažams būdingos taiklios pastabos ir siurrealistinis humoras. Šie Szymborskos kūriniai savaip papildo jos literatūros kūrybą, atspindi lakią poetės vaizduotę, be to suteikia retą galimybę pažinti kitą, mažiau žinomą Nobelio premijos laureatės asmenybės pusę. Parodoje bus eksponuojami koliažų originalai.

Ekspozicija M. Mažvydo bibliotekoje veiks 2018 m. vasario 26 – kovo 16 dienomis. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Knygų institutas (Krokuva), Wisławos Szymborskos fondas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka